- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- 1-2857-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32126-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- R. P.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), našlė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) (biuro vadovė), anksčiau neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 prom. etilo alkoholio koncentracija.
R. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną sėdėjo automobilyje, kuriame pasidarė alkoholinį kokteilį iš degtinės ir kolos, išgėrė 0,3 l degtinės su kola. Po to apie 11 val. pajudėjo iš vietos, nes norėjo nuvažiuoti iki šalia esančios degalinės. Važiuojant pajuto, kad jai pradėjo suktis galva, todėl nutarė grįžti namo. Ten vyko kelio remontas, todėl ten neaišku, kaip važiuoti, dėl ko ji išvažiavo į priešpriešą ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu. Išlipo iš automobilio, kitas vairuotojas taip pat išlipo, ji iš susijaudinimo kalbėjo nesąmones, todėl kažką sakė, kad jis nekviestų policijos. Savo veiksmus vertina blogai, realiai nuvažiavo apie 200 metrų. Automobilis priklauso jai. Su mama santykiai labai artimi, su ja bendrauja apie viską, kasdien po tris kartus susiskambina. Nuo mažens yra artimos. Tėtis mirė, kai ji buvo maža, taip pat dar turi jaunesnį brolį. Po įvykio kalbėjo su specialistais, kurie patikino, kad ji fizinės priklausomybės alkoholiui neturi. Jai taikė hipnozę ar kažką panašaus, kodavosi. Poreikio vartoti alkoholio nejaučia. Taip pat laisvalaikiu sportuoja, universitete rašo diplominį darbą.
Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamoji R. P. yra jos dukra. Su dukra santykiai nuo pat mažens labai artimi ir geri, kasdien bendrauja. Kadangi R. P. buvo sulaikyta, apie įvykį ji sužinojo iš karto. Mano, kad R. P. klauso jos patarimų, tikisi, kad ji savo autoritetu ir bendravimu darys gerą įtaką dukrai. Žinojo, kad dukra turi problemų, bet net nežinojo, kaip tam užkirsti kelią bei niekada nėra taip buvę. Dukra nedažnai vartoja alkoholį. Įtarimų, kad ji gali nuolat gerti, neturėjo. Jai buvo baisu, kad ji nepalūžtų po vyro mirties.
Kadangi kaltinamoji R. P. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamoji ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 22.30 val., tiksliai laiko nurodyti negali, jam būnant darbe (duomenys neskelbtini), jis išėjo į lauką išmesti šiukšlių. Jis pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini), sankryžos važiuoja juodos spalvos ,,Mazda“, kurio valstybinio numerio nematė, nes buvo toliau nuo įvykio vietos. Priešais sankryžą automobilio vairuotojas staigiai stabdė, girdėjo automobilio stabdymo garsus, galimai vairuotojas nepastebėjo vykstančių kelio remonto darbų. Automobilis ,,Mazda“ pakeitė važiavimo kryptį, pasuko į dešinę pusę į (duomenys neskelbtini), o priešais (duomenys neskelbtini) sankryžą, prie perėjos, buvo sustojęs rudos spalvos automobilis ,,Škoda“ (valst. Nr. neįsidėmėjo). ,,Mazda“ automobilis trenkėsi į ,,Škoda“ automobilio vairuotojo pusės priekį. Valandos bėgyje, pasiėmęs kartoninių dėžių iš darbo, išėjo į lauką išmesti jų į rūšiavimo konteinerius. Pamatė, kad prie anksčiau minėtų automobilių stovi policijos ekipažas. Priėjęs prie policijos tarnybinio automobilio, jis pamatė ,,Mazda“ automobilio vairuotoją, kuri jam pasirodė apsvaigusi, nes buvo linkusi perdėtai atvirauti ir bendrauti, buvo atsipalaidavusi, juoko forma automobilio vairuotojo prašė nieko blogo ant jos nerašyti. Ar iš jos sklido alkoholio kvapas, jis nejautė. Jam parašius paaiškinimą, jis išėjo namo. Įvykio vietoje liko anksčiau minėtų automobilių vairuotojai bei du policijos ekipažai (b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 22.50 val. jis važiavo namo, vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,Škoda Yeti“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje važiavo vienas. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), sankryžoje (duomenys neskelbtini), jis sulėtino greitį, kadangi šiuo metu sankryžoje vyksta remontas, todėl sankryžoje yra susiaurėjimas ir greičio mažinimo kalniukai. Tuo metu pastebėjo, kaip prie minėtos sankryžos jam iš kairės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini), artėja automobilis ,,Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam dar neįvažiavus į sankryžą, jis pasižiūrėjo į šalia kelio įrengtus kelio ženklus, įsitikino, kad jo kelias yra pagrindinis, tęsė važiavimą tiesiai link Švitrigailos g. Jis pastebėjo, kad anksčiau minėtas automobilis nestabdydamas artėja ir įvažiuoja į sankryžą. Jis staigiai sustojo, o tada minėtas automobilis, būdamas jau sankryžoje, nusprendė pasukti į dešinę, sukdamas į dešinę jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir atsitrenkė į jo stovintį automobilį ,,Škoda“. Iš automobilio ,,Mazda“ vairuotojo pusės išlipo moteris. Automobilio ,,Mazda“ vairuotoja važiavo viena. Jis pradėjo fotografuoti, kaip stovi automobiliai. Padarius kelias nuotraukas, automobilio ,,Mazda“ vairuotoja pradėjo prašyti, kad jie neregistruotų įvykio. Tuo metu jam kilo įtarimų, kad minėta moteris gali būti neblaivi, kadangi jos judesiai pasirodė įtartini. Jis pasakė, kad jam nėra aišku, kodėl ji taip pasielgė, todėl jis kvies policiją. Automobilio ,,Mazda“ vairuotoja primygtinai prašė, kad jis nekviestų policijos pareigūnų, bet dėl ko, nepaaiškino. Tuo metu pro šalį važiavo policijos pareigūnų ekipažas, kuris pristabdė paklausti, ar sutaria dėl eismo įvykio. Jis pasakė, kad nelabai, nes automobilio ,,Mazda“ vairuotoja jam yra įtartina. Policijos pareigūnai pradėjo domėtis įvykio aplinkybėmis ir jiems kilo įtarimų dėl automobilio ,,Mazda“ vairuotojos blaivumo. Pareigūnai pradėjo tikrinti vairuotojos blaivumą. Jam būnant šalia, automobilio ,,Mazda“ vairuotoja pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip jis sužinojo vėliau, automobilio ,,Mazda“ vairuotojai buvo nustatytas virš 2 prom. girtumo laipsnis. Policijos pareigūnai įregistravo įvykį ir jis išvažiavo namo. Po eismo įvykio automobilio ,,Mazda“ vairuotoja jokių skysčių nevartojo ir iki pareigūnų atvykimo buvo jo akiratyje (b. l. 31-32).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), R. P. vairavo automobilį „Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6).
Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. vyr. patrulio P. T. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 23.00 val. prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pastebėjo eismo įvykį, kuriame buvo susidūrusios dvi transporto priemonės ,,Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotoja R. P., ir ,,Škoda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas G. S.. Pastebėjo, jog automobilio ,,Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Naugarduko gatvėje atsitrenkęs į automobilį ,,Škoda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. P. akivaizdžiai neblaivi. R. P. prisipažino, jog automobilį ,,Mazda“ vairavo ji. Jos kalba buvo nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, taip pat ji pripažino, jog vartojo alkoholinius gėrimus. R. P. atsakė, jog išgėrė du bokalus alaus prieš tris valandas. V1734 ekipažas atvežė alkotesterį ,,Drager Alcotest 7510“ (Nr. ARKB-0369), patikros sertifikato numeris 1486115, kuriuo R. P. pirmu pūtimu – 23.21 val. buvo nustatytas 2,13 prom. girtumas, o antru pūtimu – 23.45 val. buvo nustatytas 2,27 prom. girtumas (b. l. 7).
Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėtos nuotraukos (b. l. 8-10).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 23.32 val. R. P. buvo nustatytas 2,13 prom. girtumo laipsnis, o 23.45 val. – 2,27 prom. girtumo laipsnis (b. l. 12, 13). Pagal alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1486115 kopiją šio alkotesterio patikra galiojo iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 14).
Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad ji eiti tiesia linija (pėda po pėdos) gali, taip pat gali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 15).
Iš 2021 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra 10 vaizdo įrašų iš ,,body“ kamerų (b. l. 35-37).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio (Mazda (USA) 5 Touring, benzinas, 2300 cm³, 2007 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2780 Eur (b. l. 42).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) valdytoja/savininkė yra R. P. (b. l. 43).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino R. P. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu R. P. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, o po to vairavo automobilį. Tai, jog R. P. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų V. P. ir G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. P. 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. R. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo R. P.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. P. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat R. J. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamoji palaikė šį prašymą ir prašė kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką R. P. padarė pirmą kartą, anksčiau ji nėra teista (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jos gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jos elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad dėl R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviai, buvo padaryta žala kitiems asmenims.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamoji tam, kad ją būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. R. P. yra darbingo amžiaus, dirbanti (b. l. 63), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 122), pateikė pažymą apie gydimąsi nuo priklausomybės alkoholiui (b. l. 123), administracine tvarka bausta, baudos sumokėtos (b. l. 61), kaip minėta, anksčiau neteista ir jos atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 60). Duomenų apie jos psichiatrinį ar priklausomybės lygų gydymą byloje nėra. Byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jos elgesio teismo posėdyje matyti, kad ji suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji R. P. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, be to, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokuroras.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos mama R. J.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. J. anksčiau neteista (b. l. 120), administracine tvarka nebausta (b. l. 121), dirbanti, darbdavio apibūdinama teigiamai (b. l. 119). Teismo posėdžio metu R. P. parodė, kad su R. J. dažnai bendrauja, todėl ji gali daryti jai teigiamą įtaką. R. J. kaltinamosios poelgį vertina neigiamai, kaip netoleruotiną. Taigi, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų R. J. paaiškinimų, ji rūpinasi dukters ateitimi, ja pasitiki, už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų. Kaltinamosios R. P. teigimu, mama turi jai įtakos, todėl bus gera laiduotoja. Tvirtą ryšį bei jos galimą įtaką kaltinamajai rodo ir tai, kad R. P. ir R. J. yra susijusios giminystės ryšiu, t. y. jos yra dukra ir mama.
Teismas sprendžia, kad R. J. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.
Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad R. J. yra dirbanti, su kaltinamąja dažnai susitinka, bendrauja, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už dukrą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. J. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimas jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant R. J. sutikimui ir prašymui, taip pat į jos finansinę padėtį, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją R. J. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų 10 mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. P.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, R. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo 2,13 prom. etilo alkoholio koncentracija. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. P. vairavo, kai jai nustatyta 2,13 prom. etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteista, bausta administracine tvarka, savo kaltę pripažino, vairavo gatvėje vėlų vakarą bei sukėlė eismo įvykį, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 10 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 16 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Teismo posėdžio metu kaltinamoji R. P. prašė nekonfiskuoti automobilio. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai R. P., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog R. P. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. P. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji R. P. panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė – 2780 Eur (b. l. 42), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamoji padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivi, tai darė vėlyvo vakaro metu ir sukėlė eismo įvykį. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytoja – savininkė yra pati R. P. (b. l. 43). Teismo vertinimu, kaltinamajai esant atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad R. P. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro T. D. 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į R. P. priklausančią transporto priemonę – ,,Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), nustatant terminą nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. kovo 20 d., turto saugotoju paliekant R. P. (b. l. 38-39). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajai R. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 90-91, 93-94, 96-97). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Kaltinamoji R. P. laikinai sulaikyta nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. 23.50 val. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. 14.25 val. (b. l. 66-67, 70).
Iš pateikto lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad yra sumokėta už automobilio saugojimą/nuvežimą 21 Eur (b. l. 48).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas, saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą R. P. nutraukti.
Paskirti R. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį – ,,Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro T. D. 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. P. priklausančią transporto priemonę ? ,,Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), nustatant terminą nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. kovo 20 d., turto saugotoju paliekant R. P., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinį diską, saugomą byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.
Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.