Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-574/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-12-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
1A-163-574/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32126-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-574/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32126-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažinta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą R. J., nustatant 1 metų 10 mėnesių laidavimo terminą, be užstato.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. P. 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 23.20 val. Vilniuje, Naugarduko ir Vytenio gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda 5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 prom. etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleista R. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir panaikinti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.

2.1. Nurodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, padarė išvadas ir visiškai atsisakė alkoholio. Automobilio įsigijimui ir tvarkymui pasiskolino pinigų skolinimo platformoje – 5 000 Eur, įmokas skolos grąžinimui moka iki šiol – viso po 137 Eur. kas mėnesį, liko atlikti dar 11 įmokų. Jos elgesį vairuojant išgėrus galėjo nulemti tuo metu patiriamas stresas dėl netikėtos vyro mirties ir iki šiol dėl to vykstančių procesų teismuose – baudžiamojoje byloje dėl medikų aplaidumo ir civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo.

2.2. Po to, kai jai buvo apribota teisė vairuoti (nuo 2021 m. rugsėjo 19 d.), policijai grąžinus automobilį, jį iš karto perdavė savo broliui, kuris šiuo automobiliu važinėja iki šiol ir nuolat padeda jos šeimai. Jaunesnysis jos sūnus turi sveikatos problemų, dėl ko reguliariai su sūnumi tenka lankytis pas gydytoją.

2.3. Apeliantė cituoja Klaipėdos apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49-417/2021, kurioje, remiantis kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019) 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019) teismas aiškino, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis), kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, paliekamas teismo nuožiūrai. Tokiais atvejais, teismas, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.4. Apeliantė teigia, jog nesiekia pateisinti savo veiksmų, tačiau prašo atsižvelgti į tai, jog automobiliu nuvažiavo tik kelis šimtus metrų, atsitrenkimo į kitą automobilį smūgis buvo minimalus, vairuotojas fiziškai nenukentėjo. Dėl padarytos žalos draudimo bendrovė jai pateikė regresinį reikalavimą 950 Eur sumai, susitarė, jog šią sumą atlygins per 6 mėnesius, tačiau šiuo metu jau yra padariusi 4 įmokas. Policijos paskirtą administracinę baudą dėl kelių eismo pažeidimo sumokėjo iš karto po įvykio. Nėra jokio pavojaus, jeigu automobilis liks jos diskrecijoje, kadangi jis net nėra laikomas prie jos gyvenamosios vietos. Be to, automobilis, ypač iš išorės, yra labai blogos būklės, tačiau tiek finansiškai, tiek morališkai jis yra labai brangus jos šeimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir automobilio nekonfiskuoti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroras Tomas Danyla prašo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su R. P. asmenybe, jos turtine padėtimi, automobilio verte, bei pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leido teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pagrįstai sprendė dėl privalomo R. P. priklausančios nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnio 3 dalis).

3.2. Atsiliepimo argumentai grindžiami kasacinio teismo praktika dėl konfiskavimo taikymo proporcingumo įvertinimo būtinybės ir teismo diskrecijos teisės taikyti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-104-1073/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020).

3.3. Taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas šias baudžiamojo įstatymo normas taikė tinkamai, todėl apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio ,,Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

5. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleista R. P. apeliaciniu skundu pareikštą prašymą nekonfiskuoti transporto priemonės grindžia tuo, jog dėl nagrinėjamo įvykio ji padarė išvadas, labai gailisi, automobilis reikalingas sūnaus vežimui į gydymo įstaigas ir kitoms vaikų reikmėms užtikrinti, kurias įgyvendinti, naudojantis jos automobiliu, padės brolis, taip pat nurodo, kad automobiliu važiavo vos kelis šimtus metrų, prieš atsitrenkiant į kitą automobilį, smūgis buvo nestiprus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, tenkinti apeliantės prašymą neturi pagrindo.

6. Teismo diskrecija dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti, bei įvertinus šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-288-788/2020).

7. Nagrinėjamu atveju, R. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įvertinus tai, jog ji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi padariusi nusikaltimą, savo elgesį vertina neigiamai, yra darbingo amžiaus, dirbanti (b. l. 63), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 122), pateikė pažymą apie gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui (b. l. 123), bausta administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 61). Tačiau, net ir egzistuojant nurodytoms aplinkybėms, bei teismo diskrecijos teisei spręsti dėl transporto priemonės konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo, pirmosios instancijos teismas R. P. vairuotą automobilį konfiskavo atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė panaudota padarant tyčinę nusikalstamą veiką ir tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra neproporcingas padarytam teisės pažeidimui.

8. Privalomas turto – nusikalstamos veikos įrankio arba priemonės – konfiskavimas arba tokio turto vertės išieškojimas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencija, gali būti netaikomas tik tuo atveju, kai šios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principo reikalavimus, t. y. išimtis iš minėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šią transporto priemonę vairavo, kai jos iškvėptame ore buvo 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y. 1,5 promilės neblaivumas. Be to, darydama nusikalstamą veiką, suvokė, jog yra neblaivi, t. y. suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, automobilį vairavo tamsiu paros metu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Nors apeliantės veiksmais ir nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pasekmių išvengta tik dėl laimingai susiklosčiusių aplinkybių – kito automobilio, su kuriuo susidūrė apeliantės vairuojamas automobilis, vairuotojo reakcijos – pastebėjęs priešpriešais atvažiuojantį automobilį, vairuotojas pasuko dešiniau ir staiga stabdė vairuojamą automobilį.

10. Sprendžiant apeliantei paskirto turto konfiskavimo proporcingumo klausimą, kolegija pažymi, kad R. P. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, jai bausmė neskirta, neatsirado teistumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018 ir kt.).

11. Apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, yra neproporcinga, labiau asmens teises pažeidžianti, nei visuomenės interesus atitinkanti priemonė. Skunde apeliantės nurodomos aplinkybės dėl konfiskuojamo automobilio vertės, turimų finansinių įsipareigojimų, šeimos sudėties ir gaunamų pajamų, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. Kaip matyti iš VŠĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę automobilio „Mazda (USA) 5 Touring“ kainą 2021 m. rugsėjo mėn., automobilio vertė – 2780 Eur. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama. Byloje nėra duomenų apie specialiuosius apeliantės šeimos poreikius, susijusius su automobilio naudojimu, vaikų pristatymu į švietimo ir gydymo įstaigas, kurie kitaip negali būti užtikrinti. Kolegija pažymi, kad apeliantės teismui nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos pačios apeliantės nusikalstamų veiksmų pasekmės, kurias ji privalėjo numatyti prieš darydama nusikalstamą veiką.

12. Skunde prašoma vertinti ir tai, kad apeliantė padarė vieną nusikaltimą, nebuvo teista, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta ir kitas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą buvo pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.).

13. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – jai priklausančio automobilio ,,Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje, paskiriant apeliantei kitą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė