Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-417/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-08
Bylos Nr.
1A-49-417/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37094-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
R. L.
Advokatai
Petras Matažinskas, Petras Matažinskassu Plungė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-417/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37094-2020-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.3; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Petro Matažinsko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-10-19 nuosprendžio, kuriuo R. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį laiduotojos S. L., a. k. (duomenus neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams šešiems mėnesiams ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2020-09-16.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas automobilis „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenus neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. L. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2020-09-15, apie 16.17 val., Kretingos r., kelio Kretinga–Skuodas 4,22 km, R. L., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenus neskelbtini), būdamas neblaivus – 2020-09-15 16.34 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,56 ‰ (promilių) neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. L. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėjas advokatas Petras Matažinskas su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-10-19 nuosprendžio dalimi, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti arba baudžiamojo poveikio priemonę sušvelninti sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų. Apelianto nuomone, nagrinėjmu atveju apylinkės teismas, jam pritaikydamas net dvi baudžiamojo poveikio priemones, pasielgė per griežtai. Jau vien dėl automobilio konfiskavimo finansiškai nukentėjo ne tik apeliantas, bet ir jo šeima. Apeliantas už vairavimą esant neblaiviam yra baudžiamas pirmą kartą. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantui skirta per griežta bausmė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

3. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

4. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu–, būtent dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bei jos termino proporcingumo teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

5. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas R. L. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl BK 40 straipsnio taikymo pagrindų byloje ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas, atleidęs R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikė jam BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnio 1 dalis) ir turto konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Apeliantas nesutinka tik su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – taikymu, prašo jos netaikyti arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nuo trejų iki vienerių metų.

6. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.

7. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, taip pat paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

8. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertino visas bylos aplinkybes (be kita ko, ir tai, kad jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis; sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos), taip pat teismų praktiką ir skyrė jam BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išsamiai neišnagrinėjo visų aplinkybių, reikšmingų baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialiąja teise, nustatytai BK 68 straipsnio 1 dalyje, skirti (pavyzdžiui, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes, netinkamai jas vertino ar pan.). Priešingai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys patvirtina, kad visos baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialiąja teise – skirti reikšmingos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos ir baudžiamasis įstatymas (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys) pritaikytas tinkamai.

10. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

11. R. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už šiurkštų KET pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. R. L. buvo nustatytas sunkus girtumas (2,56 promilės), daugiau nei 6 kartus viršijantis leistiną normą, be to, jis padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik laimingo atsitikimo dėka nenukentėjo nei kiti asmenys, nei jis pats.

12. Vertinant R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Dėl aptarto teisinio reguliavimo, įvertinus R. L. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejų laikotarpiui – yra netinkama ir (ar) neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados net ir įvertinusi aplinkybę, kad R. L. kartu su specialiosios teisės atėmimu buvo taikyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio, kuriuo R. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką) konfiskavimas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020).

14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-10-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-10-19 nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė