- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-721-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00761-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- U. K., Š. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos U. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Š. K. ir U. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami nutraukti pareiškėjų santuoką, (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nenustatyti termino susitaikyti, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo pavardės bus K. ir K., bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas dešimties dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas paduoto prašymo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad abu sutuoktiniai yra deklaravę išvykimą į Norvegijos Karalystę, kur jie nurodo ir savo gyvenamąją vietą. Tai leidžia daryti išvadą, kad abiejų pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje, taigi byloje yra tarptautinis elementas. Kadangi kyla jurisdikcijos klausimas, teismas įpareigojo: prašymo faktiniame pagrinde nurodyti ir argumentuoti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją lemiančius kriterijus ir teisinius pagrindus, atsižvelgiant į šiai bylos situacijai taikytinų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reglamentaciją jurisdikcijos klausimais; pateikti įrodymus apie pareiškėjų bei jų nepilnamečių vaikų įprastinę gyvenamąją vietą taip, kaip ji suprantama šiam teisiniam santykiui aktualiuose tarptautiniuose aktuose, kiek laiko pareiškėjai Norvegijos Karalystėje gyvena, ar turi Lietuvoje gyvenamąją vietą ir jeigu taip, tai kaip dažnai į turimą gyvenamąją vietą Lietuvoje grįžta bei kiek laiko joje praleidžia, kokiu tikslu pareiškėjai yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos į Norvegijos Karalystę; pateikti duomenis apie pareiškėjų nepilnamečių vaikų lankomas ugdymo įstaigas; šalių susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo galimybes pagal bylos situacijai aktualius tarptautiniu aktus ir kt. bei teismingumo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams Joniškyje teisinį pagrindą ir jį pagrindžiančius įrodymus (tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog byla dėl visų spręstinų reikalavimų priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai; CPK 115, 135, 443 straipsniai).
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai 2025 m. kovo 24 d. pateikė prašymą dėl procesinių trūkumų ištaisymo. Nurodė, kad abu sutuoktiniai deklaravo savo išvykimą į Norvegijos Karalystę. Mokyklos teikiama pažyma apie dukrą Š. K., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog ji mokosi šioje mokykloje. Remdamiesi 1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje bei 2007 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, nurodo, kad būtent Norvegijos Karalystės institucijos yra kompetentingos nagrinėti klausimus, susijusius su vaikais, todėl su vaikų interesais susiję klausimai Šiaulių apylinkės teisme nespręstini, nes tam jurisdikciją turi vaikų nuolatinės gyvenamos vietos institucijos, į kurias ir būtų kreipiamasi vaikų klausimais tarp šalių kilus ginčui. Tačiau abu pareiškėjai būdami Lietuvos Respublikos piliečiai vis dėlto turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą tik dėl santuokos nutraukimo, kas ir yra padaryta. Tokia pareiškėjų teisė, be kita ko, užtikrinta Civilinio proceso kodekso 784 straipsnyje: „Šeimos teisinių santykių bylų teismingumas: 1. Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.“ Atsižvelgiant į tai, kad abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, darytina išvada, kad ši byla būtent dėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, kadangi iki išvykimo į Norvegiją gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo adresu (duomenys neskelbtini). Todėl būtent Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai Joniškyje turi teismingumą pareiškėjų santuokos nutraukimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5. Nurodė, kad pareiškėjai teigia, jog jų gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje. Pareiškėjai yra deklaravę savo išvykimą. Teismui įpareigojus pateikti duomenis apie ekonominių, socialinių ryšių buvimą Lietuvos Respublikoje, jie tokių duomenų nepateikė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų įprastinė (nuolatinė) gyvenamoji vieta yra pagrindinis jurisdikcijos nustatymo kriterijus, pažymėjo, kad pareiškėjų ir jų vaikų deklaruota ir įprastinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje Karalystėje. Nors pareiškėjai buvo įpareigoti, teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nepateikė, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjų darbo santykius, susijusius su Lietuvos Respublika, duomenų, patvirtinančių pareiškėjų ar jų nepilnamečių vaikų esminį ryšį su Lietuvos Respublika, kas sudarytų prielaidas spręsti apie Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos taikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų (vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo) klausimų nagrinėjimo jurisdikcija nustatytina vadovaujantis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II ter“) nuostatomis.
5.2. Nurodo, kad abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl pagal Reglamento „Briuselis II ter“ 3 straipsnio b punkto nuostatas pripažintina, kad Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad Norvegijos Karalystė nėra Europos Sąjungos narė, todėl teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal CPK VII dalies LIX skyriuje įtvirtintas teisės normas. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje. Šiuo atveju nėra tokios sutarties, kurios šalimis būtų tiek Lietuva ar Europos Bendrija, tiek Norvegija, kuri spręstų klausimą dėl tarptautinio teismingumo, nei dvišalės sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos, todėl šiuo atveju taikytinos CPK įtvirtintos teisės normos.
5.3. Nurodė, kad praktikoje išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, darytina išvada, kad ši byla dėl santuokos nutraukimo yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-672-883/2021). Kadangi šalys kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, todėl šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl šalių santuokos nutraukimo.
5.4. Nurodė, kad pareiškėjai pateikė įrodymus, jog jie gyvena Norvegijos Karalystėje, ir duomenis, jog vaikai taip pat mokosi minėtoje šalyje. Abiejų pareiškėjų ir jų vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra būtent Norvegijos Karalystėje, o ne Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė Šiaulių apylinkės teismui buvo nurodyta nuo pat pradžios. Pareiškėjai į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus kreipėsi tik dėl santuokos nutraukimo, neprašė spręsti su vaikų interesais susijusių klausimų. Pareiškėjai teismui nurodė, kad tiek jų, tiek vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, ir pateikė tai patvirtinančius duomenis. Iš esmės analogiškomis aplinkybėmis nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-342-357/2024 Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi konstatavo: „Pažymėtina, kad šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl su vaiko interesais susijusių klausimų (gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo nustatymo) Lietuvos Respublikos teismo neprašoma spręsti, kadangi šių klausimų nagrinėjimo jurisdikcija priklauso vaiko nuolatinės gyvenamos vietos institucijoms.“
5.5. Nurodo, kad atsižvelgiant į šalių ir jų vaikų įprastinę gyvenamąją vietą Norvegijos Karalystėje, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos, išlaikymo nustatymo, ir į tai, kad pareiškėjai nekelia klausimų, susijusių su vaikų interesais, Šiaulių apylinkės teismas turėtų spręsti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas, priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos sąjungos ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
11. Įvertinus pareiškėjų pateiktus įrodymus nustatyta, kad pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai gyvena Norvegijos Karalystėje. Pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjų pateiktus įrodymus nustatyta, kad jie nuo 2018 metų su nepilnamečiais vaikais gyvena Norvegijos Karalystėje, Lietuvos Respublikoje registruotino turto neturi. Pareiškėjų pateiktais duomenimis, jų nepilnamečiai vaikai Š. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir S. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią Norvegijos Karalystėje, taigi šios aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėjai ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Kitokių duomenų nėra.
12. Kadangi Norvegijos Karalystė nėra Europos Sąjungos valstybė narė, be to, Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos šeimos bylose, jurisdikcija dėl santuokos nutraukimo turėtų būti nustatoma taikant nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad pagal 1996 m. Konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje bei 2007 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo būtent Norvegijos Karalystės institucijos yra kompetentingos nagrinėti klausimus, susijusius su vaikais, todėl su vaikų interesais susiję klausimai Šiaulių apylinkės teisme nespręstini, nes tam jurisdikciją turi vaikų nuolatinės gyvenamos vietos institucijos, į kurias ir būtų kreipiamasi vaikų klausimais tarp šalių kilus ginčui, tačiau abu pareiškėjai būdami Lietuvos Respublikos piliečiai vis dėlto turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą tik dėl santuokos nutraukimo. Su šiais argumentais sutiktina.
13. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismingumo spręstina vadovaujantis 1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, kurios šalys yra tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtinė Karalystė. Pažymėtina, jog 1996 m. Hagos konvencija taikoma civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalis (II skyrius „Jurisdikcija“) įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta nustatoma kreipimosi į teismą momentu. 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje yra numatyta minėtos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos išimtis, tai yra, jurisdikcijos prorogacijos atvejai, kai reikalavimai dėl tėvų pareigų gali būti nagrinėjami jų santuokos nutraukimo teisme. Minėtame straipsnyje yra nurodytos tokios prorogacijos taikymo sąlygos: a) pradedant bylos nagrinėjimą, vienas iš vaiko tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iš jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) šių institucijų jurisdikciją imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai turi arba įrodymais pagrįsti pirmiau nurodytas sąlygas, pagal kurias Lietuvos Respublikos teismas turėtų jurisdikciją vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo tvarkos klausimams šiuo atveju spręsti, arba minėtų klausimų santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo sutartyje nekelti, o spręsti juos turinčioje jurisdikciją valstybėje (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-342-357/2024).
14. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjų prašymą, taip pat teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, jog joje nėra aptariami su šalių nepilnamečiais vaikais susiję klausimai, taip pat nurodoma, kad šalys kilnojamąjį turtą yra pasidalijusios, o registruotino ar neregistruotino kito turto neturi. Pareiškėjų sudarytoje sutartyje iš esmės aptariami tik su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Atsižvelgiant į nutarties 12 ir 13 punktuose aptartą reglamentavimą, į tai, jog abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikoje sudarę santuoką (CPK 784 straipsnis), pareiškėjai pagrįstai prašo nagrinėti tik Lietuvos teismų jurisdikcijai priskirtą jų šeimos ginčo dalį, todėl nėra pagrindo nepriimti tokio prašymo.
15. Pažymėtina, jog kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019). Tačiau, kai precedentai nėra sukurti kasacine tvarka priimtomis nutartimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra įpareigotas vadovautis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais. Teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-378/2025). Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje kilusį teisinį klausimą dėl jurisdikcijos, atsižvelgtina į precedentą, suformuotą aplinkybėmis panašiose civilinėse byloje (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-5-432/2025; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-342-357/2024; Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-880-921/2023).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, jis panaikintinas ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas perduotinas Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.