- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- e2S-342-357/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- A. G., D. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. G. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. G. ir D. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. G. ir D. K. kreipėsi prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nurodė, kad pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta JK, todėl su vaiku susiję klausimai nesprendžiami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. birželio 17 d. nutartimi prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsisakė priimti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnis numato, jog pareiškimai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paduodami vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos teismui. Pareiškėjų gyvenamoji vieta yra nurodyta Jungtinė Karalystė (toliau – JK), ten nurodyta ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Abu pareiškėjai Gyventojų registro duomenimis yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos į JK, pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėja – nuo (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad jie gyventų Šiauliuose, ar nekilnojamasis turtas būtų Šiauliuose, nepateikė. Kadangi nėra duomenų, jog pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šiauliuose ar Šiaulių rajone, o Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjai yra deklaravę išvykimą į užsienį nuo (duomenys neskelbtini), sprendime dėl santuokos nutraukimo turi būti išsprendžiami visi klausimai, numatyti CPK 541 straipsnyje, todėl atsisakytina priimti pareiškimą, nes jis neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, pasiūlant pareiškėjams kreiptis į teismą pagal jų nuolatinę gyvenamąją vietą (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 784 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjų A. G. ir D. K. atstovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu, ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.
3.2. Teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).
3.3. Bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų (vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo) klausimų nagrinėjimo jurisdikcija nustatytina vadovaujantis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II ter“) nuostatomis. Iki tol reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas spręstas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“), nuostatomis. O nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimo nagrinėjimo jurisdikcija nustatytina vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nuostatomis.
3.4. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimo nagrinėjimas priklauso atitinkamos valstybės narės teismui pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai). Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pav., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe.
3.5. Reglamento „Briuselis II ter“ 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai kreipiamasi į teismą, yra toje valstybėje narėje. Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją su tėvų pareigomis susijusiose bylose, jei tenkinamos šios sąlygos: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, visų pirma dėl to, kad: i) bent vieno iš tėvų pareigų turėtojų įprastinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje; ii) toje valstybėje narėje yra buvusi vaiko įprastinė gyvenamoji vieta arba iii) vaikas yra tos valstybės narės pilietis; b) bylos šalys, taip pat visi kiti tėvų pareigų turėtojai: i) laisva valia susitarė dėl jurisdikcijos ne vėliau nei kreipimosi į teismą momentu arba ii) aiškiai išreikštu būdu sutiko su jurisdikcija proceso metu, o teismas užtikrino, kad visos šalys būtų informuotos apie savo teises užginčyti jurisdikciją, ir c) naudojimasis jurisdikcija atitinka vaiko interesus.
3.6. Nurodo, kad šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl su vaiko interesais susijusių klausimų (gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo nustatymo) Lietuvos Respublikos teismo neprašoma spręsti, kadangi šių klausimų nagrinėjimo jurisdikcija priklauso vaiko nuolatinės gyvenamos vietos institucijoms. Todėl tarp šalių kilus ginčui, susijusiam su vaiko interesais, būtų kreipiamasi į vaiko gyvenamos vietos Jungtinėje Karalystėje teismą.
3.7. Pažymi, kad Jungtinei Karalystei, pasitraukus iš Europos Sąjungos, pagal Susitarimą dėl Jungtinės D. B. ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieškiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais buvo taikomi šie aktai ar nuostatos: )Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos; b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos; c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos; d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtasis pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31d. bei į tai, kad šios bylos teisminis procesas prasidėjo jau pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui, atitinkamai ES reglamentai nagrinėjamu atveju bylos teismingumui netaikytini.
3.8. Teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal CPK VII dalies LIX skyriuje įtvirtintas teisės normas. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje. Šiuo atveju nėra tokios sutarties, kurios šalimis būtų tiek Lietuva ar Europos Bendrija, tiek Jungtinė Karalystė, kuri spręstų klausimą dėl tarptautinio teismingumo, nei dvišalės sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos, todėl šiuo atveju taikytinos CPK įtvirtintos teisės normos.
3.9. Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 784 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, darytina išvada, kad ši byla reikalavimo dėl santuokos nutraukimo apimtyje yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Kadangi šalys kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, todėl šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl šalių santuokos nutraukimo.
3.10. Atsižvelgiant į šalių ir jų vaiko įprastinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo nustatymo, ir į tai, kad remiantis 1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje bei 2007 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, būtent Jungtinės Karalystės teismui priskirta jurisdikcija nagrinėti klausimus, susijusius su vaiko interesais, atitinkamai pareiškėjai neprašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų spręsti šių klausimų. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai turėtų spręsti pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą dėl santuokos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų ieškinį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
5. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 17 punktas).
6. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuriam konkrečiam teismui teisminga konkreti civilinė byla (kuris teismas turi jurisdikciją ją nagrinėti). Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Tuo pagrindu kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).
7. Reglamento „Briuselis II ter“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: i) yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; ii) buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; iii) yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta; iv) tuo atveju, jeigu buvo pateiktas bendras prašymas – yra vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; v) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip metus prieš pat prašymo pateikimą, arba vi) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš pat prašymo pateikimą ir jis yra atitinkamos valstybės narės pilietis, arba b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai. Abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl pagal Reglamento „Briuselis II ter“ 3 straipsnio b punkto nuostatas pripažintina, kad Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo. Šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu esant pareikštiems ieškinio reikalavimams dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių daiktinio ir prievolinio pobūdžio teisinių pasekmių taikymo, tai, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šeimos byloje pareikštą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nelemia reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir sutartinių prievolių modifikavimo priskirtinumo Lietuvos teismams.
8. Kaip pagrįstai pažymėta atskirajame skunde, Jungtinei Karalystei, pasitraukus iš Europos Sąjungos, pagal Susitarimą dėl Jungtinės D. B. ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieškiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais buvo taikomi šie aktai ar nuostatos: )Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos; b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos; c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos; d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos.
9. Atsižvelgiant į tai, kad minėtasis pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. bei į tai, kad šios bylos teisminis procesas prasidėjo jau pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui, atitinkamai ES reglamentai nagrinėjamu atveju bylos teismingumui netaikytini.
10. Pažymėtina, kad šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl su vaiko interesais susijusių klausimų (gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo nustatymo) Lietuvos Respublikos teismo neprašoma spręsti, kadangi šių klausimų nagrinėjimo jurisdikcija priklauso vaiko nuolatinės gyvenamos vietos institucijoms. Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad tarp šalių kilus ginčui, susijusiam su vaiko interesais, būtų kreipiamasi į vaiko gyvenamos vietos Jungtinėje Karalystėje teismą.
11. Pagal CPK 784 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, darytina išvada, kad ši byla reikalavimo dėl santuokos nutraukimo apimtyje yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
12. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje egzistuoja tarptautinis elementas, nes šalių (Lietuvos piliečių) nuolatinė gyvenamojo vieta yra užsienio valstybėje. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, remiantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teisminga ši šeimos byla. Kadangi šalys kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, todėl šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl šalių santuokos nutraukimo. Taigi, šiuo atveju byla teisminga Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. birželio 17 d. nutartį ir A. G. ir D. K. prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, priėmimo klausimą perduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.