- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-5-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- J. A., E. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) E. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024-12-13 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. A. ir E. A. prašymą dėl pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų J. A. ir E. A. prašymas dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje, patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2024-12-13 nutartimi pareiškėjų J. A. ir E. A. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino kartu su pateiktais priedais jį padavusiems asmenims.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2024-11-29 nutartimi buvo nustatyti prašymo trūkumai, kurių šalinimui skirtas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos.
4. 2024-12-09 teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų šalinimo. Pareiškėjai į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius tai, kad pareiškėjų nepilnametis sūnus D. A. nuo 2023-09-05 lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią Jungtinėje Karalystėje, taip pat pateikė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės J. S. išduotą ir jos elektroniniu kvalifikuotu parašu patvirtintą santuokos sudarymo įrašo liudijantį išrašą, 2024-07-17 teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią E. A. paveda advokatui S. V. parengti procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei 2024-07-29 atstovavimo sutartį, pagal kurią E. A. ir J. A. paveda advokatui S. V. patvirtinti, pateikti ir gauti iš teismo procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Pareiškėjai taip pat pateikė jų parašais, atitinkančiais pasuose esančius parašus, pasirašytus procesinius dokumentus: prašymą panaikinti pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje ir sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2024-11-29 nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti ir kitus duomenis – pačių pareiškėjų gyvenamosios vietos registracijos duomenis, būsto nuomos sutartį ar užsienyje turimo nekilnojamojo turto duomenis, darbo sutartis, tačiau pareiškėjai, šalindami prašymo trūkumus, šių duomenų nepateikė, nenurodė dėl kokių priežasčių negali pateikti šių duomenų, taip pat nenurodė, kad būtų kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl minėtų duomenų gavimo ir jiems būtų atsakyta pateikti šiuos duomenis, neprašė teismo pratęsti termino šiems duomenims pateikti. Pareiškėjams nutartyje buvo nurodyta, jog jie privalo pateikti sutartį, atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, aptariant nepilnamečio vaiko ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šiuo atveju, pareiškėjai tokios sutarties teismui nepateikė.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjai nurodė, kad jų nepilnamečio vaiko išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo jį auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką spręs Jungtinės Karalystės kompetentingose institucijose, o apeliacinės instancijos teismas 2024-11-21 nutartimi nurodė, jog šiuo atveju galioja taisyklė, kad spręsti dėl tėvų pareigų jurisdikciją turi vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos teismas, t. y. pareiškėjai turėtų kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą, o nagrinėjimu atveju pareiškėjai neprašo teismo spręsti klausimų, susijusių su vaiko interesais, tačiau CK 3.53 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Toks teisinis reguliavimas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, paneigia pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo klausimai santuokos nutraukimo byloje nespręstini. Priešingai, minėti klausimai privalo būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, nes, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepašalinus visų 2024-11-29 nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepateikus nutartyje nuodytų duomenų bei nepateikus šalių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, atitinkančios CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas, pareiškėjų prašymas dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiems asmenims ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo esmė.
8. Apeliantė (pareiškėja) E. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024-12-13 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024-12-13 nutartį ir įpareigoti Alytaus apylinkės teismą priimti nagrinėti prašymą tik dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu.
9. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, nustato formalius, perteklinius, prieštaringus trūkumus, priiminėja nepagrįstas ir neteisėtas nutartis, vietoje to, kad remtųsi nacionaliniu ir tarptautiniu reguliavimu bei suformuota aukštesnės instancijos teismų praktika, tame tarpe Klaipėdos apygardos teismas 2024-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1088-618/2024, kuria tas pats klausimas jau buvo iš esmės išspręstas.
10. Nurodo, kad pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų Gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjai taip pat yra deklaravę išvykimą į Jungtinę Karalystę. Kartu pareiškėjai pateikė teismui duomenis, patvirtinančius tai, kad pareiškėjų nepilnametis sūnus D. A. nuo 2023-09-05 lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią Jungtinėje Karalystėje, kas įrodo aplinkybę, kad Jungtinėje Karalystėje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Taigi šiuo atveju yra pagrindas laikyti, kad abiejų pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra būtent Jungtinėje Karalystėje, o ne Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliantės vertinimu, pareiškėjai negali santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje aptarinėti klausimų, susijusių su vaiku, t. y. pašalinti teismo nurodytų trūkumų. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatė iš esmės neįgyvendinamą reikalavimą ir laikydamas pareiškimą nepaduotu nepašalinus trūkumų nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas savo 2023-12-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1101-524/2023 yra konstatavęs: „<...> kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 382 straipsnio 3 punktu, skundžiama 2023-10-31 m. nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. kad ieškovas nepareiškė reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo įpareigojimas pareikšti reikalavimus, kurie pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tikėtina, nėra teismingi Lietuvos Respublikos teismams, nepagrįstai apriboja asmens teisę į teisminę gynybą. Remiantis tuo, konstatuojama, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta.“
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų J. A. ir E. A. prašymas dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, yra teisėta.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuriam konkrečiam teismui teisminga konkreti civilinė byla (kuris teismas turi jurisdikciją ją nagrinėti). Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas).
15. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Tik jei sprendžiamam klausimui negali būti taikomas nei Europos Sąjungos teisinis reguliavimas, nei 1996 m. Hagos konvencija ir susijusi užsienio valstybė nėra su Lietuvos Respublika sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties atitinkamiems klausimams reguliuoti, tokiu atveju bus taikomos nacionalinės teismingumo taisyklės.
16. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismingumo spręstina vadovaujantis 1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija), kurios šalimis yra tiek Lietuvos Respublika (prisijungusi nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.), tiek Jungtinė Karalystė (prisijungusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.). Pažymėtina, jog 1996 m. Hagos konvencija taikoma civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu.
17. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalis (II skyrius Jurisdikcija) įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta nustatoma kreipimosi į teismą momentu. 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje yra numatyta minėtos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos išimtis, t. y., jurisdikcijos prorogacijos atvejai, kuomet reikalavimai dėl tėvų pareigų gali būti nagrinėjami jų santuokos nutraukimo teisme. Minėtame straipsnyje yra nurodytos tokios prorogacijos taikymo sąlygos: a) pradedant bylos nagrinėjimą, vienas iš vaiko tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iš jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) šių institucijų jurisdikciją imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai turi arba įrodymais pagrįsti pirmiau nurodytas sąlygas, pagal kurias Lietuvos Respublikos teismas turėtų jurisdikciją vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo tvarkos klausimams šiuo atveju spręsti, arba minėtų klausimų santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo sutartyje nekelti, o spręsti juos turinčioje jurisdikciją valstybėje.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnyje nurodyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl su vaiko išlaikymu, dalyvavimu auklėjant ir gyvenamąja vieta susiję klausimai turi būti sprendžiami tos šalies teisme, kurioje vaikas gyvena (2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 20 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pagrįstai prašo nagrinėti tik Lietuvos teismų jurisdikcijai priskirtą jų šeimos ginčo dalį, todėl nėra pagrindo nepriimti tokio ieškinio ir nurodyti, kad ieškovai ieškinyje pareikštų reikalavimus, kurie Lietuvos teismų jurisdikcijai nepriskirti pagal Lietuvos ratifikuotas tarptautines sutartis.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį nėra pagrindo, nes būtent pirmosios instancijos teismas turi nuspręsti, ar ieškinio forma ir turinys dėl tų reikalavimų, kurie gali ir turi būti nagrinėjami Lietuvos teismuose, atitinka įstatymo reikalavimus.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024-12-13 nutartį ir pareiškėjų J. A. ir E. A. prašymo dėl pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą perduoti Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.