Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismo teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. A. ir E. A. prašymą panaikinti pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. A. ir E. A. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje, patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų J. A. ir E. A. prašymą panaikinti pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje, nutarė grąžinti jį su priedais padavusiam asmeniui.

3. Įvertinęs pareiškėjų pateiktus duomenis apie tai, jog 2024 m. liepos 17 d. Gyventojų registro išrašas, patvirtina, kad pareiškėja yra deklaravusi savo ir nepilnamečio vaiko išvykimą į Jungtinę Karalystę, teismui savo iniciatyva patikrinus ir nustačius, jog pareiškėja yra deklaravusi savo ir nepilnamečio vaiko išvykimą į Jungtinę Karalystę, pareiškėja nuo 2014 m., o pareiškėjas nuo 2018 m. yra deklaravę išvykimą į Jungtinę Karalystę, sprendė, jog pareiškėjų pareiškimas neteismingas Alytaus apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Pareiškėja E. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu priėmimo klausimą Alytaus apylinkės teismo nagrinėti iš naujo.

5. Pažymėjo, jog pareiškėjų vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl su vaiko interesais susijusių klausimų (gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo nustatymo) Lietuvos Respublikos teismo neprašoma spręsti, kadangi šių klausimų nagrinėjimo jurisdikcija priklauso vaiko nuolatinės gyvenamos vietos institucijoms. Todėl tarp šalių kilus ginčui, susijusiam su vaiko interesais, būtų kreipiamasi į vaiko gyvenamos vietos Jungtinėje Karalystėje teismą.

6. Nurodė, jog Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., šios bylos teisminis procesas prasidėjo jau pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui, ES reglamentai nagrinėjamu atveju bylos teismingumui netaikytini. Mano, kad teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal CPK VII dalies LIX skyriuje įtvirtintas teisės normas. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje. Šiuo atveju nėra tokios sutarties, kurios šalimis būtų tiek Lietuva ar Europos Bendrija, tiek Jungtinė Karalystė, kuri spręstų klausimą dėl tarptautinio teismingumo, nei dvišalės sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos, todėl šiuo atveju taikytinos CPK įtvirtintos teisės normos.

7. Atkreipė dėmesį į tai, jog ir apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 784 straipsnio l dalį Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, darytina išvada, kad ši byla santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo apimtyje yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-672-883/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-673-372/2021, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-342-357/2024 ).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo buvo pripažintas neteismingu Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu spręsdamas, jog jis neteismingas Alytaus apylinkės teismui, kadangi abu pareiškėjai deklaravo išvykimą iš Lietuvos. Apeliantė, prašydama pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismo iš naujo, nurodo, jog abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, mano, kad ši byla santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo apimtyje yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

11. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).

12. Spręsdamas dėl bylos, turinčios tarptautinį (užsienio) elementą, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs. Nustatęs, kad pagal taikytinas ES, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

13. Vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (to paties straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (to paties straipsnio 3 dalis).

14. Tais atvejais, kai abi bylos šalys (t. y. abu sutuoktiniai) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisant to, kad nuolatinė jų gyvenamoji vieta yra valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, nustatant šalį, kurios teismai turi jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, reikia vadovautis Europos Sąjungos teisėje įtvirtintomis teismingumo nustatymo taisyklėmis, konkrečiai – 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu nuostatomis, kuris pakeitė 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo.

15. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: <...> buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena <...>; b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai.

16. Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai abi bylos šalys (t. y. abu sutuoktiniai) yra Lietuvos Respublikos (Europos Sąjungos valstybės narės) piliečiai, nepaisant to, kad nuolatinė jų gyvenamoji vieta yra valstybėje, kuri nėra ES valstybė narė, jurisdikcijos patikrinimas vis tiek turi apimti ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatų, įtvirtinančių jurisdikcijos nustatymo pagrindus, įvertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

17. Sprendžiant reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių santuokos nutraukimo teismingumo klausimą, visų pirma turi būti įvertintos reglamento „Briuselis II bis“, o ne nacionalinės teisės nuostatos. Taigi, klausimus reguliuojant ES teisės normoms, CPK ar kiti nacionaliniai įstatymai tiems klausimams nėra taikomi. Nors Šveicarijos Konfederacija nėra ES narė, kilus joje nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių ginčui dėl santuokos nutraukimo, nustatant jurisdikciją taikytinas reglamentas „Briuselis II bis“. Remiantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktu, tokia byla teisminga teismams, esantiems valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, nagrinėjamos bylos atveju – Lietuvos Respublikos teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

18. Esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas.

20. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog pareiškėjai, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kreipėsi į teismą prašydami panaikinti jų santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistruotą 2019 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto CMS Nr. 103; patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių; nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti ir nagrinėti bylą iš esmės, neskiriant žodinio bylos nagrinėjimo; nustatyti, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pavardės bus: A. ir A.; civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iš pareiškėjų pateiktos 2024 m. liepos 29 d. sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių matyti, jog 1.1. punktu šalys susitaria, jog, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinė Karalystė, nepilnamečio vaiko gyvenamoji, matymosi tvarka ir išlaikymas, neaptariami. Iš pareiškėjų E. A. ir J. A. asmens dokumentų nustatyta, jog pareiškėjų pilietybė nurodyta Lietuvos Respublikos. Iš 2024 m. liepos 17 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ išrašo matyti, kad pareiškėja E. A. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę 2014 m. rugsėjo 2 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Gyventojų registro duomenis patikrinus teismui, gautas patvirtinimas, jog abu pareiškėjai deklaravę išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę.

21. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisant aplinkybės, kad jie yra deklaravę išvykimą į ne Europos Sąjungos šalį, nagrinėjamu atveju į Jungtinę Karalystę, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktu, tokia byla teisminga teismams, esantiems valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, nagrinėjamos bylos atveju – Lietuvos Respublikos teismams, todėl pareiškėjai turėjo teisę dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą, kuris šiam klausimui nagrinėti jurisdikciją turi. Pareiškėjai nurodo, jog iki išvykimo gyveno Alytuje, todėl bylos nagrinėjimas teismingas Alytaus apylinkės teismui.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju galioja taisyklė, kad spręsti dėl tėvų pareigų jurisdikciją turi vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos teismas, t. y. pareiškėjai turėtų kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą. Tačiau nagrinėjimu atveju pareiškėjai neprašo teismo spręsti klausimų, susijusių su vaiko interesais.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.