- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-673-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10469-496/2021 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. J. V. kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „V.“; atsakovo kuratoriumi paskirti advokatę V. P., pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir per kuratorių įteikti atsakovui procesinius dokumentus, nesant galimybės paskirti kuratorių, įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog santuokoje išryškėjo šalių skirtingos pažiūros ir įsitikinimai įvairiais šeimyninio gyvenimo klausimais. Šalys nuo 2019 metų neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, atskirai leidžia laisvalaikį, nesirūpina vienas kitu. Faktiškai šeima yra iširusi, dėl tarpusavio santykių pasikeitimo negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu. Bendrai gyventi ar išsaugoti šeimą neįmanoma.
3. Ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys susilaukė dviejų nepilnamečių vaikų – E. V. ir L. V.. Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove, kuri tinkamai ir visapusiškai rūpinasi vaikais, juos ugdo, lavina bei prižiūri. Šiuo metu ieškovė gyvena kartu su vaikais Airijoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų įprastinė gyvenamoji vieta yra minėtoje šalyje bei, kad nėra Reglamento „Briuselis II bis“ 9–11 straipsniuose numatytų jurisdikcijos pagrindų, Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos dalies dėl reikalavimų, susijusių su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu, todėl šie reikalavimai byloje nėra reiškiami. Be to, Dublino apylinkės teismas yra patvirtinęs ieškovės ir atsakovo taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos bei išlaikymo dydžio.
4. Ieškovė nurodė, kad VĮ Registrų centras bei VĮ „Regitra“ duomenimis šalys neturi jokio Lietuvoje registruoto nekilnojamojo arba kilnojamojo turto. Šalys Lietuvoje skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Šalims priklauso Airijoje esantis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka.
5. Ieškovė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal Europos Sąjungos teisinis reguliavimą, t. y. 2003-11-27 Tarybos Reglamentą Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, šis ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui, t. y. jurisdikciją nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės J. V. reikalavimą atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės turi Lietuvos Respublikos teismas (Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.29 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti ieškovės J. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui; išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę su ieškiniu kreiptis į kompetentingą Airijos teismą; grąžinti ieškovei 75 Eur žyminį mokestį, nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020-11-12 buvo deklaravusi išvykimą į Airiją, tačiau Šiaulių apylinkės teismui 2020-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13100-322/2020 atsisakius priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu kaip neteismingą Lietuvos teismui, ieškovė, tikėtina, siekdama, kad santuokos nutraukimo byla būtų nagrinėjama Lietuvos, o ne Airijos teisme, nuo 2021-02-01 pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą.
8. Teismas pažymėjo, jog ieškinyje nurodyta, kad bylos šalys gyvena už Lietuvos Respublikos ribų; ieškovė rūpinasi vaikais, juos ugdo, lavina ir prižiūri, gyvena kartu su jais Airijoje; prie ieškinio nepateikta jokių duomenų, jog ieškovė su vaikais šiuo metu gyventų Lietuvoje, priešingai, nurodyta, kad ji gyvena Airijoje. Be to, ieškinyje nurodyta, kad šalims priklauso Airijoje esantis namas, kuriam įregistruota hipoteka.
9. Teismas sprendė, jog pagrindų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatyta, kadangi nei vienas iš bylos šalių Lietuvoje faktiškai negyvena, Lietuvoje neturi nekilnojamojo turto.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties ieškovė (apeliantė) J. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės priėmimo klausimą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare Airija, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t. y., arba kreiptis pagal šalių bendrą gyvenamąją vietą į Airijos kompetentingą teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę į Lietuvos teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio l dalies b punktas).
10.2. Nėra imperatyvaus reikalavimo sutuoktiniams dėl santuokos nutraukimo kreiptis išimtinai tik į jų gyvenamosios vietos valstybės narės teismą pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas sutuoktiniai turi alternatyvią galimybę kreiptis dėl santuokos nutraukimo į teismą valstybės narės, kurios pilietybę abu turi. Atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal Reglamentą „Briuselis II bis“ šis ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui.
10.3. Atsižvelgiant į šalių ir vaikų įprastinę gyvenamąją vietą Airijoje, Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos dalies dėl reikalavimų, susijusių su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu, todėl šie reikalavimai ieškinyje nebuvo reiškiami. Be to, Dublino apylinkės teismo 2019-12-20 sprendimu patvirtinta šalių taikos sutartimi klausimai dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos bei išlaikymo dydžio jau išspręsti. Kadangi ieškovė nereiškė reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai turėjo spręsti ieškinio priėmimo ir teismingumo klausimą tik ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų dalyje.
10.4. Esant teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai taisyklei, kad valstybės teisė spręsti dėl jos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų yra išimtinė ir susijusi su jos suverenitetu, Lietuvos Respublikos teismai negali spręsti dėl daiktinių teisių į Arijoje esantį nekilnojamąjį turtą. Net jei teismas tokį klausimą formaliai išspręstų, jo sprendimas Airijoje nebūtų pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti. Ieškovė nekelia reikalavimo padalinti šalims Airijoje priklausančio namo. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai turėjo spręsti ieškinio priėmimo ir teismingumo klausimą tik ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų dalyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė J. V. kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove, kuri tinkamai jai rūpinasi bei prižiūri, šiuo metu ieškovė gyvena kartu su vaikais Airijoje. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvena už Lietuvos Respublikos ribų, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta Airijoje. Ieškovė pažymėjo, kad šalys neturi jokio Lietuvoje registruoto nekilnojamojo arba kilnojamojo turto, skolinių įsipareigojimų kreditoriams taip pat neturi.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje egzistuoja tarptautinis elementas, nes šalių (Lietuvos piliečių) nuolatinė gyvenamojo vieta yra užsienio valstybėje.
15. Nustatęs, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, teismas turi nustatyti, su kokia valstybe jis yra susijęs, ir pagal tai parinkti taikytinus teisės aktus bylos teismingumo klausimui išspręsti. Nagrinėjamu atveju byla yra susijusi su ES valstybe nare – Airija, todėl jai taikytinas ES teisinis reguliavimas.
16. Ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
17. Kai abi šalys yra ES valstybės narių piliečiai ir jose gyvena, klausimams dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas ,,Briuselis II bis“). Šis ES reglamentas ir jo nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).
18. Reglamento 3 straipsnio „Bendroji jurisdikcija“ 1 dalyje numatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.
19. Pagal Teisingumo Teismo praktiką reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti keli jurisdikcijos pagrindai, tarp kurių nėra hierarchijos. Visi minėto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvūs kriterijai yra alternatyvūs (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo byloje L. H. (H.) prieš C. M. M., e. H. (H.), C-168/08, 48 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2018). Nors minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte išvardyti kriterijai įvairiais atžvilgiais grindžiami sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta, tos pačios straipsnio dalies b punkte įtvirtintas „abiejų sutuoktinių pilietybės <...>“ kriterijus (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje L. H. (H.) prieš C. M. M., e. H. (H.), C-168/08, 48, 50 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).
20. Byloje nustačius, kad ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, remiantis Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktu, tokia byla teisminga teismams, esantiems valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, nagrinėjamos bylos atveju – Lietuvos Respublikos teismams.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės priėmimo klausimas perduotinas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti ieškovės J. V. ieškinio atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės priėmimo klausimą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.