- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-672-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00611-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- G. A., R. A.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų R. A. ir G. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai R. A. ir G. A. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nenustatyti termino susitaikyti ir nustatyti po santuokos nutraukimo pavardes: „A.“ ir „A.“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų R. A. ir G. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip neteismingą Lietuvos teismams ir išaiškino pareiškėjams, kad dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu jie turi teisę kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo R. A. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Anglija, pareiškėjos G. A. – (duomenys neskelbtini), Anglija. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) išrašai apie asmenis, gauti iš Registrų centro Gyventojų registro departamento, patvirtina, kad duomenų apie deklaruotą R. A. ir G. A. gyvenamąją vietą Lietuvoje nėra, jie yra deklaravę savo išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę. Pareiškėjų prašyme visiškai nėra nurodyta, dėl kokios priežasties jie su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus, todėl pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentą 2201/2003/EB dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams pripažinimo ir vykdymo, atšaukiantį reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Briuselis II bis), kreiptis su tokiu prašymu pareiškėjai turėtų pagal savo gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja G. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde pabrėžė, kad reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis „Reglamento Briuselis II bis“ nuostatomis. Pareiškėjai, reikšdami reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t. y., arba kreiptis pagal šalių bendrą gyvenamąją vietą į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę į Lietuvos teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio l dalies b punktas).
Pareiškimo reikalavimai dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji nedviprasmiškai išreiškė pritarimą, t. y. sudarė susitarimą dėl tėvų pareigų vykdymo vaikams. Taigi, reikalavimai dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo.
Reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4 2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai). Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pvz., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Kadangi abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie turėjo teisę pasirinkti su pareiškimo reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę į Lietuvos teismą, kuriame yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu kaip neteismingą Lietuvos teismams, nes pareiškėjai nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.
Teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).
Pareiškėjai byloje pareiškė prašymą nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek šalių, tiek jų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu yra ne Lietuvos Respublikoje. Ieškovė su nepilnamete dukra bei atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Svarbu pažymėti, kad Jungtinei Karalystei (kurioje yra pareiškėjų gyvenamoji vieta), pasitraukus iš Europos Sąjungos, pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieškiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais buvo taikomi šie aktai ar nuostatos: a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos; b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos; c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos; d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtasis pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. bei į tai, kad šios bylos teisminis procesas prasidėjo jau pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui (prašymas gautas 2021 m. rugpjūčio 24 d.), nagrinėjamu atveju pažymėta, kad ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję Reglamento „Briuselis II bis“ taikymu, yra nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos teismingumo klausimas spręstinas pagal CPK VII dalies LIX skyriuje įtvirtintas teisės normas. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje. Šiuo atveju nėra tokios sutarties, kurios šalimis būtų tiek Lietuva ar Europos Bendrija, tiek Jungtinė Karalystė, kuri spręstų klausimą dėl tarptautinio teismingumo, nei dvišalės sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos, todėl šiuo atveju taikytinos CPK įtvirtintos teisės normos.
CPK 784 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, spręstina, kad ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino bylų su tarptautiniu teismingumu reguliuojančias nuostatas, todėl neteisingai išsprendė pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą. Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų R. A. ir G. A. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.