Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu T. B. ieškinį atsakovei Ž. J. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis, kuria nutarta ieškovo T. B. ieškinį atsakovei Ž. J. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

12. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir prieš tai 2023 m. spalio 9 d. nutartimi nustatydamas ieškinio trūkumus nepagrįstai vadovavosi CPK 382 straipsnio 3 punktu ir reikalavo ieškinyje nurodyti reikalavimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teigiama, kad tiek šalių, tiek jų nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl klausimo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendimas priklauso Jungtinės Karalystės jurisdikcijai. Atskirajame skunde pažymima ir byloje teikiami įrodymai, kad vaiko išlaikymo klausimas jau yra išspręstas Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos priimtu sprendimu – nustatytas išlaikymas, kurį turi mokėti tėvas nepilnamečiam vaikui. Nurodoma, kad ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekyla – vaikas gyvena su mama, tačiau šie klausimai institucijų nėra išspręsti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

14. Teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15. Vadovaujantis teismų praktika, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

16. CPK 382 straipsnio 3 punktas nustato, jog be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, jeigu sutuoktiniai turi vaikų, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodomi duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu; jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas.

17. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo laikyti nepaduotu, kadangi ieškovas nepašalino šių trūkumų – nepareiškė reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, taip pat nepateikė įrodymų, kad šie klausimai būtų išspręsti valstybės, kurioje gyvena, atitinkamų institucijų priimtu sprendimu.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 konstatuota, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką, yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą. Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Iš aptarto CPK nuostatų turinio ir kasacinio teismo išaiškinimo akivaizdu, jog nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti siūlomą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką, ir jos nenurodymas neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui.

19. Be to, CPK 780 straipsnyje nurodyta, kad CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą, turi pasitikrinti jurisdikciją kiekvienam šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamam reikalavimui atskirai. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą santuokos nutraukimo byloje, tai nereiškia, kad jis automatiškai turi jurisdikciją ir sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo klausimą, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją spręsti tik vieną iš pareikštų reikalavimų, kelis iš pareikštų reikalavimų, visus reikalavimus arba nė vieno iš jų, todėl kiekvienoje byloje jis privalo įvertinti aplinkybes, lemiančias teisės akto, reglamentuojančio jurisdikcijos nustatymo taisykles kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, pasirinkimą. Tais atvejais, kai teismas, gavęs sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo ar vieno iš sutuoktinių ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nustato, kad byla galbūt turi tarptautinį (užsienio) elementą (pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, vienas iš sutuoktinių yra užsienio valstybės pilietis ir pan.) ir šeimoje yra nepilnamečių vaikų, turi patikrinti, ar iš šalių ar vienos iš jų pateiktų duomenų galima nustatyti, kur yra nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kokia jų pilietybė. Kai šalių ar vienos iš jų ir (ar) vaiko yra skirtinga pilietybė ar jų gyvenamoji vieta yra skirtingose Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse narėse, taikomas ES teisinis reguliavimas. Jei sprendžiamas klausimas nepatenka į ES teisės taikymo jurisdikciją, tada teismas turi aiškintis, ar susijusi užsienio valstybė, pavyzdžiui, kurioje yra vaiko, jo tėvų gyvenamoji vieta ar kurios pilietis yra vaikas ar jo tėvai, yra 1996 m. spalio 19 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – ir 1996 m. Hagos konvencija) narė – jei ne, ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika tarptautinę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose. Jei sprendžiamam klausimui negali būti taikomas nei ES teisinis reguliavimas, nei 1996 m. Hagos konvencija ir susijusi užsienio valstybė nėra su Lietuvos Respublika sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties atitinkamiems klausimams reguliuoti, tokiu atveju bus taikomos nacionalinės teismingumo taisyklės. CPK 785 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos teismų išimtinio teismingumo taisykle tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose lex fori gali būti taikoma tik tais atvejais, kai jurisdikcijos neįmanoma nustatyti nė pagal vieną ES ar kitą tarptautinės teisės aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 632–713).

21. Pažymėtina, jog 1996 m. Hagos konvencija taikoma civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, be to, teismo procesas pradėtas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. po 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau Jungtinė Karalystė yra 1996 m. Hagos konvencijos narė. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnis įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta nustatoma kreipimosi į teismą momentu.

22. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų (Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos priimtą sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui) labiau tikėtina, kad tiek šalių, tiek jų vaiko įprastinė nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje. Taigi šiuo atveju teismas gali atsisakyti priimti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, taip pat siūlyti šalims susitarti dėl jurisdikcijos prorogacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 632-713).

23. Tais atvejais, jeigu kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 382 straipsnio 3 punktu, skundžiama 2023 m. spalio 31 d. nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. kad ieškovas nepareiškė reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo įpareigojimas pareikšti reikalavimus, kurie pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tikėtina, nėra teismingi Lietuvos Respublikos teismams, nepagrįstai apriboja asmens teisę į teisminę gynybą. Remiantis tuo, konstatuojama, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir trūkumų šalinimą, taip pat į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas spręsti pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties panaikinimas šiuo atveju nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas nebeturi pagrindo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą nustatęs konkrečius kitus, nei skundžiamoje nutartyje nurodyti, ieškinio neatitikimus CPK nuostatoms, trukdančius tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog šioje nutartyje nėra pasisakoma dėl kitų galimų ieškinio trūkumų, taip pat dėl ieškinio priėmimo ar galimybių tęsti procesą paaiškėjus naujoms aplinkybėms – pavyzdžiui, atsakovei pateikus naujus duomenis, paaiškėjus, jog šalių nepilnamečio vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ar panašiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.