Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-835/2024 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui E. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo E. N. priešieškinį ieškovei A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - duomenis apie savo pajamas (socialines išmokas) 2024 m. kovo 20 d., duomenis, kad ji registruota Užimtumo tarnyboje kaip neturinti darbo, duomenis apie jos pervestas išlaikymo sūnui D. lėšas per laikotarpį nuo 2023 m. birželio iki 2023 m. gruodžio mėn.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Iš ieškovės pateikto įrodymo matyti, kad pateiktais įrodymais - duomenimis apie pajamas bei duomenimis apie registraciją Užimtumo tarnyboje ji įrodinėja aplinkybes, vykusias po teismo sprendimo priėmimo, todėl spręstina, kad jos niekaip negali įrodyti ar paneigti ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumo ir atsisakytini priimti. Be to, duomenys apie jos teiktą išlaikymą sūnui D. yra pateikti už laikotarpį, kuris nėra ginčo laikotarpis dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl spręstina, kad šie duomenys taip pat niekaip negali įrodyti ar paneigti ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumo ir atsisakytini priimti.

Atsakovas į bylą kartu su nuomone dėl išėjimo už apeliacinio skundo ribų pateikė Nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju bei gimimo įrašą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti įrodymai gali turėti įtakos ginčo nagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl juos priima.

CPK įtvirtintos teisės normos nustato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, jeigu tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų prieštaringumą, nusprendė, kad tikslinga į bylą išreikalauti Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19747-23 medžiagą, kuri prijungtina prie bylos.

Dėl išėjimo už apeliacinio skundo ribų

CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 21 punktą).

Be to, CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, padalinęs sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, neišsprendė klausimo dėl šalių nepilnamečių vaikų teisės į būstą, konstatuoja, jog yra pagrindas peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas šalys informuotos 2023 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog santuoka iširo dėl jos kaltės, netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė netinkamas išvadas. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ji buvo neištikima atsakovui, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus bei smurtavo prieš šeimos narius yra pakankamai. Todėl apeliaciniu skundu ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, teikdama apeliacinio skundo argumentus bei formuluodama apeliacinio skundo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagrindų, yra nenuosekli. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, santuoką nutraukdamas dėl ieškovės kaltės, kaltės pagrindu pripažino ieškovės neištikimybę sutuoktiniui. Jokių kitų ieškovės santuokos nutrūkimo kaltės pagrindų pirmosios instancijos teismas nenustatė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniu skundu prašydama santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ji savo kaltę dėl santuokos nutrūkimo pripažįsta, tačiau kartu įrodinėja ir atsakovo kaltę. Todėl spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų, patvirtinančių jos neištikimybę, neturi teisinės reikšmės ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, kuriais įrodinėjama atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pateikė tokius įrodymus: fotonuotrauką, iš kurios matyti ant kėdės sėdintis atsakovas laikantis rankoje alaus skardinę (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 64-65), šalių gyvenamos sodybos kiemo fotonuotraukas (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 66-76). Ieškovė atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą prieš šeimos narius įrodinėjo savo paaiškinimais bei ta aplinkybe, kad dėl atsakovo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu teismas į bylą išreikalavo duomenis apie ikiteisminio tyrimo eigą. Iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19747-23 nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., ir BK 138 str. 2 d. 1 p.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2024 m. vasario 13 - kovo 12 d. E. N. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriuo, be kita ko, nustatyta, jog E. N. patiria sunkumų ugdymosi veikloje, palaikydama santykius su kitais, ji stokoja pasitikėjimo savimi, negali aktyviau prieštarauti, išsakyti savo nuomonės. Šiuos tiriamajai būdingus individualius psichologinius ypatumus paaiškina tiriamosios atskleidžiami santykiai su tėvu, jos elgesys šeimos narių atžvilgiu (tiriamoji įvardina, kad šeimos nariai ilgą laiką patiriantys emocinį ir fizinį smurtą). Dėl reguliariai patiriamos agresijos iš tėvo formavosi itin uždaro būdo, aplinką suvokiančią kaip grėsmingą, suaugusiais nepasitikinčią ir norinčią jiems prieštarauti, užguitą, nepasitikinčią savimi asmenybę. Stiprius neigiamus jausmus tėvui (nuo pykčio iki neapykantos) tiriamoji išgyvena iki šiol.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat yra 2024 m. vasario 13 - kovo 12 d. A. N. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas. Kuriuo, be kita ko, nustatyta, jog tiriami įvykiai formavo tiriamosios asmenybę kaip jautrią, nepasitikinčią savimi, nerandančią bendrų interesų su bendraamžėmis mergaitėmis, atsipalaidavimą randančią tik rūpindamasi gyvūnais bei apie juos kalbėdama. Tiriamosios žodžiais, visi šeimos nariai, tame tarpe ir mama, bijojo jos tėvo bei jo agresijos, niekam už šeimos ribų apie tai nebuvo pranešta, todėl į šią situaciją ji išmokusi reaguoti analogiškai – nesiskųsdama bei nuslopindama neigiamus išgyvenimus. Dėl šios priežasties aplinkiniai galėjo nestebėti jokių tiriamosios patiriamų sunkumų šeimos aplinkoje. E. N. smurtas tiek pačios tiriamosios, tiek kitų šeimos narių atžvilgiu, A. N. kėlė nerimą, baimę, įtampą, pyktį, trikdė jos psichologinę būseną, turėjo įtakos jautrios, nepasitikinčios savimi, socialiai atsiribojusią asmenybę. Ji visiškai negalėjo aktyviau priešintis E. N. veiksmams dėl savo ir kitų šeimos narių psichologinio ir fizinio silpnumo, nuolat išgyvenamos baimės ir emocinės įtampos.

Iš 2024 m. balandžio 4 d. liudytojos I. A. apklausos protokolo matyti, kad liudytoja, kuri yra E. N. mokytoja, nurodė, jog jos yra nekalbios, uždaros, nebendraujančios su klasės bendruomene. E. klasiokai bandė su ja bendrauti, tačiau mergaitė juos negražiai pasiuntė. Su A. nuo šių metų pasidarė problemos, kuomet ji į Tik tok platformą kelia pasisakymus apie klasiokus, kuriuos vadina necenzūriniais žodžiais. E. ir A. linkusios fantazuoti, meluoti, manipuliuoti ir tai daro labai daug. Buvo atvejis, kuomet E. išsigalvojo, kad klasė ir mokytoja ją skriaudžia ir nekreipia dėmesio, nors taip tikrai nebuvo, tai buvo maždaug prieš du metus laiko. E. ir A. linkusios meluoti, fantazuoti. Mergaitės mamos yra apleistos, plaukai būna nesušukuoti, drabužiai būna nešvarus, sutepti. D. taip pat yra vienas iš A. ir E. vaikų, jis mokosi taip pat toje pačioje mokykloje 9 klasėje. D. gyvena su tėvu, vaikas visą laiką ateina švarus, tvarkingas, turintis visas priemones, laimingas. Kaip ir pats vaikas teigia jis yra laimingas, išsimiegojęs, ramus, dalyvauja renginiuose, viskuo domisi. Ant E. ir A. niekada nebuvo pastebėję jokių sumušimų, mėlynių, mergaitės niekada nesiskundė, kad tėvas prieš jas būtų naudojęs fizinį smurtą. Buvo atvejis 2023 metais, kuomet A. N. papasakojo, kad 2022 metais E. liepė mergaitėms užkasti ožką, kuri buvo negyva, tačiau, kad būtų naudotas prieš mergaites fizinis smurtas, ji to nesakė, minėjo, kad tik rėkė, tačiau A. apie tai pasakojo, kuomet prasidėjo skyrybos su vyru. Mergaitės apie fizinį smurtą jai niekada nepasakojo.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Įvertinusi byloje esančių įrodymų turinį, visumą, jų tarpusavio ryšį, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo E. N. kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Nors pateikti įrodymai prieštaringi, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo psichologijos ekspertizės aktai, kuriuose pateiktos išvados dėl šalių vaikų, nusveria kitus byloje esančių įrodymus. Visų pirma minėtuose ekspertizės aktuose konstatuota bendra E. ir A. N. psichologinė būsena ir jos priežastys, kurios iš esmės sutampa, t. y. įtampa šeimoje dėl tėvo agresijos ir smurtinio elgesio. Nors liudytoja I. A., kuri yra vaikų mokytoja, ir nurodė, kad jos linkusios meluoti ir išsigalvoti, tačiau lyginant išvadas apie abiejų vaikų būseną ir jų psichologinį portretą, spręstina, kad šios išvados neprieštarauja viena kitai, o tik viena kitą papildo. Taip pat paneigia ir liudytojos paaiškinimus. Pavyzdžiui, ekspertizės akte nurodoma, jog visi šeimos nariai, tame tarpe ir mama, bijojo tėvo bei jo agresijos, niekam už šeimos ribų apie tai nebuvo pranešta, todėl į šią situaciją ji išmokusi reaguoti analogiškai – nesiskųsdama bei nuslopindama neigiamus išgyvenimus. Dėl šios priežasties aplinkiniai galėjo nestebėti jokių tiriamosios patiriamų sunkumų šeimos aplinkoje. Tokios ekspertizės akto išvados paaiškina liudytojos nurodytas aplinkybes, kad vaikas niekada nesiskųsdavo dėl tėvo smurto. Atkreiptinas dėmesys ir į abiejų vaikų paaiškinimų ekspertizės metu nuoseklumą. Pavyzdžiui, pasakodamos apie įvykį su ožka, jos abi nurodė, kad tėvas pirma mušė A., o paskui E.. Abu vaikai nurodė, kad tėvas gerdavo alų, išgėręs tapdavo agresyvesnis. Be to, ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad vaikai būtų įtakoti motinos ją palaikyti skyrybų procese. Visų šių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad E. N. žiauriai elgėsi su šeimos nariais (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Žiaurus elgesys šiuo atveju pasireiškė fiziniu ir psichologiniu smurtu prieš vaikus, įtampos šeimos aplinkoje sudarymu dėl ko mergaitės tapo jautrios, nepasitikinčios savimi, socialiai atsiribojusios. Žiauraus elgesio su šeimos nariais konstatavimas yra savarankiškas pagrindas konstatuoti ir jo kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog sprendimo dalis dėl santuokos nutrūkimo pasekmių yra keistina, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo naikintina.

Dėl turto padalinimo

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teigia, kad teismas, padalindamas turtą, taikė netinkamą padalinimo būdą ir formą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl nekilnojamųjų daiktų verčių, o taip pat dėl kilnojamųjų daiktų verčių bei padalinimo būdo. Apeliantė prašo keisti nekilnojamųjų daiktų padalinimo būdą priteisiant abiem sutuoktiniams po 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2020 m. rugsėjo 3 d. įsigijo 0,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas su statiniais), kur visa šeima ir gyveno iki faktinio santuokos iširimo. Minėtas žemės sklypas su statiniais buvo įgyti už 29 000 Eur, sutuoktiniai šį turtą vertina 32 000 Eur. Taip pat sutuoktiniai 2021 m. rugsėjo 23 d. įsigijo 2,900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Šis žemės sklypas įgytas už 6 000 Eur. Sutuoktiniai šį turtą vertina 10 400 Eur. Minėti nekilnojamieji daiktai yra byloje dalintina bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Be to, atsakovas asmeninės nuosavybės teise pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 4994 įgijo 0,21 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto ginčo nėra.

Taip pat matyti, kad 2011 m. liepos 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2473 atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2020 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4551 už 28 000 Eur. Byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovas, gavęs 27 000 Eur lėšas už parduotą butą, tą pačią dieną pervedė 27 000 Eur žemės sklypui su statiniais įsigyti.

Taigi, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad atsakovui už 28 000 Eur pardavus asmeninės nuosavybės teise turimą butą, tą pačią dieną buvo nupirktas žemės sklypas su statiniais, kainavęs 29 000 Eur, o atsakovas 27 000 Eur, gautus už parduotą butą, tą pačią dieną pervedė žemės sklypo su statiniais pardavėjams.

Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, teikia argumentus, kad byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad piniginės lėšos, už kurias sutuoktiniai pirko konkrečius turto vienetus, buvo laikomos atsakovo asmeninėmis lėšomis.

Kaip matyti iš CK 3.89 straipsnio normų, nusakančių asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažintiną turtą, be kita ko, nurodomas ir turtas, įgytas už lėšas, gautas realizavus sutuoktinio asmenine nuosavybe esantį turtą. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai žemės sklypo su statiniais nepripažino asmenine E. N. nuosavybe, o sprendė, kad šis turtas iš dalies yra įgytas panaudojus jo asmenines lėšas. Todėl vertintina tik aplinkybė, ar 28 000 Eur, gautų pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, ir tą pačią dieną didžiąja dalimi (27 000 Eur) pervestų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyjamo turto pirkimui, buvo asmeninės atsakovo lėšos.

Teisėjų kolegija, vertindama CK 3.89 straipsnio normų konstrukciją, kur nurodoma, kad lėšos, gautos realizavus sutuoktinio asmenine nuosavybe esantį turtą gali lemti ir asmeninės sutuoktinio nuosavybės sukūrimą (taip paneigiant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją), į tą aplinkybę, kad 27 000 Eur pateko į atsakovo sąskaitą ir tą pačią dieną buvo pervestos žemės sklypo su statiniais pardavėjoms, į tai, kad nėra duomenų apie buvusį susitarimą tarp sutuoktinių, jog šių lėšų nuosavybės teisė transformuojama iš asmeninės į bendrąją jungtinę sutuoktinių, sprendžia, jog akivaizdu, kad šios lėšos buvo asmeninė E. N. nuosavybė, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne atsakovas, o ieškovė turėjo įrodyti susitarimą lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nuosavybės teisę transformuoti iš asmeninės į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, tačiau tokių aplinkybių neįrodė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į duomenis apie šeimos turtinę padėtį, jos pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ir 1 000 Eur iš 28 000 Eur, gautų pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, buvo panaudotos žemės sklypo su statiniais įgijimui. Pastebėtina, kad žemės sklypas su statiniais kainavo brangiau nei parduota asmeninė atsakovo nuosavybė.

Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavo, kad dalintiną sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro turtas, kurio vertė 42 400 Eur, o jo įgijimui panaudotos 28 000 Eur asmeninės E. N. lėšos, panaudotos pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą.

Vertindama aplinkybes dėl 2022 m. rugsėjo 22 d. E. N. padovanotų 5 000 Eur bei 4 200 Eur E. N. gautų lėšų pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį pajinį įnašą, teisėjų kolegija atsižvelgia į šiuos byloje esančius įrodymus: 1) iš pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis pajinis įnašas už garažą parduotas 2020 m. lapkričio 9 d. už 4 200 Eur; 2) į bylą atsakovas pateikė dovanojimo raštelį, kuriame nurodyta, jog 2022 m. rugsėjo 22 d. dovanoja sūnui E. N. 5 000 Eur 2,9 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui; 3) iš ieškovės banko sąskaitos matyti, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. į savo sąskaitą įnešė 5 800 Eur grynų pinigų ir šios lėšos buvo sąskaitoje iki 2022 m. rugsėjo 23 d., kada 6 000 Eur ieškovė pervedė žemės sklypo pardavėjoms; 4) Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis Nr. SUT-1175, sudaryta 2020 m. lapkričio 18 d., patvirtina, kad E. N. gavo 300 Eur savivaldybės lėšų nuotekų valymo įrenginiams įrengti; 5) UAB „Feliksnavis” Eksploatacinių savybių deklaracija, PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad 2020 m. spalio mėn. už 1 260 Eur E. N. pirko buitinių nuotekų valymo įrenginį; 6) prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas patvirtina, kad E. N. 2020 m. spalio 9 d. sumokėjo 740 Eur už žemės kasimo darbus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. dovanojimo sutartimi gautos lėšos negalėjo būti panaudotos žemės sklypo pirkimui, nes jau 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė į savo sąskaitą įnešė 5 800 Eur grynų pinigų. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jo mama, būdama garbaus amžiaus, dėl lėšų perdavimo momento teismo posėdžio metu galėjo suklysti. Šiuo atveju tokias atsakovo nurodomas aplinkybes paneigia jo paties pateiktas dovanojimo raštelis, kurio sudarymo data yra 2022 m. rugsėjo 22 d. Tuo tarpu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis pajinis įnašas už garažą parduotas 2020 m. lapkričio 9 d. už 4 200 Eur, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo būti panaudotas žemės sklypo pirkimui.

Tačiau teisėjų kolegija kartu vertina ir atsakovo pateiktus įrodymus apie išlaidas žemės sklypo su statiniais pagerinimui - buitinių nuotekų valymo įrenginio įrengimui ir, atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį - atsakovo darbo užmokestį, tai, kad ieškovės pajamas sudarė tik socialinės išmokos, sutuoktiniai augino penkis nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad labiausiai tikėtina, jog būtent atsakovo mamos padovanotos lėšos buvo panaudotos turto pagerinimui. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl tikslios atsakovo skirtų asmeninių lėšų sumos, tačiau vertindamas atsakovo indėlį asmeninėmis lėšomis į bendrą nuosavybę, teisingai vertino, jog, dalinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę yra pagrindas nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo.

Taigi, bendrojoje jungtinės sutuoktinių nuosavybės vertėje atsakovo panaudotų asmeninių lėšų dalis, mažiausiai 28 000 Eur nuo 42 400 Eur, sudaro bent 66 proc., t. y. 2/3 dalis viso turto vertės.

Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą ir nukrypdamas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nepakankamai įvertino aplinkybės, kad su ja liko gyventi keturi nepilnamečiai vaikai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti po 1/2 dalį turto grindžia poreikiu užtikrinti su ja liekantiems gyventi vaikams būstą.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai.

CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

CPK įtvirtintos teisės normos nustato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, jeigu tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti vaikų teisę į būstą, sprendžia dėl alternatyvaus šios teisės užtikrinimo būdo - uzufrukto naudotis žemės sklypu su statiniais iki vaikų pilnametystės nustatymo. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad turto padalinimas į 1/3 dalį ir 2/3 dalis yra teisingas ir, esant kitai galimybei užtikrinti vaikų teisę į būstą, ta aplinkybė, jog su ieškove lieka gyventi 4 šalių vaikai, nenusveria to, kad, įgyjant turtą, prie jo įgijimo didžiąja dalimi prisidėjo atsakovas savo asmeninėmis lėšomis.

Spręsdama dėl turto padalinimo būdo, teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro žemės sklypas su statiniais, t. y. sodyba, ir atskiras žemės sklypas be statinių. Nors ieškovė ir prašo abu turto objektus padalinti lygiomis dalimis po 1/2, kaip jau minėta, turto padalinimas į 1/3 dalį ir 2/3 dalis yra teisingas. Ieškovei, su kuria liko gyventi keturi nepilnamečiai vaikai, turi būti užtikrinta teisė į būstą.

Taip pat įvertintinas kiekvieno iš sutuoktinių pasirengimas užtikrinti būstą sau ir su juo gyvenantiems nepilnamečiams vaikams: ieškovė yra nedirbanti, jos pajamas sudaro socialinės išmokos, nėra jokių duomenų apie jos specialybę, turimas žinias dirbti kvalifikuotą darbą ir kitus dalyvavimo darbo rinkoje požymius. Su ieškove liko gyventi keturi šalių nepilnamečiai vaikai, kurių amžius yra 15, 12, 7, ir 4 metai. Be to, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas sūnus. Tuo tarpu atsakovas yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, su juo liko gyventi sūnus, kuriam yra 16 metų, ir jis yra savarankiškesnis nei jo broliai ir seserys. Būtent atsakovas išsikėlė iš šeimos būsto, o vėliau su juo pradėjo gyventi ir sūnus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo to momento, kai šalių sūnus D. N. pradėjo gyventi su atsakovu, šis tinkamai užtikrina sūnaus teisę į būstą (tėvas su sūnumi gyvena pas atsakovo mamą ir vaiko močiutę), sūnumi tinkamai rūpinasi, užtikrina jo ugdymą. Taigi, vertindama visas šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, su kuria apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu gyvena 5 nepilnamečiai vaikai, yra daug labiau socialiai pažeidžiama, o turto padalinimas tokiu būdu, kad ieškovei su vaikais tektų ieškoti kito būsto, sudarinėti sandorius, persikėlinėti ir pan., galėtų lemti esminius vaikų teisių pažeidimus, todėl tokia situacija netoleruotina. Tuo tarpu rizika, kad gali būti pažeistos šalių nepilnamečio sūnaus D. N. teisės, vertintina kaip minimali.

Kaip matyti iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, gyvenamasis namas yra vieno buto pastatas su krosniniu šildymu, 53,02 kv. m bendro, 53,99 kv. m naudingo ir 41,50 kv. m gyvenamojo ploto, kuriame yra trys kambariai. Akivaizdu, kad namas pritaikytas gyventi vienai šeimai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs galimų konfliktų tikimybę, sprendė, kad visą žemės sklypą su statiniais tikslinga priteisti atsakovui. Vertindama galimybę kitaip padalinti turtą proporcingai sutuoktinių dalims bendrojoje nuosavybėje, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks turto padalinimas, kai ieškovei būtų priteista 1/3 dalis žemės sklypo su statiniais (o naudotis kita dalimi būtų nustatytas uzufruktas) būtų labiau socialiai teisingas.

Visų pirma, turtą padalinus tokiu būdu, būtų užtikrinama ieškovės ir vaikų teisė į būstą. Be to, ieškovei priteisus 1/3 dalį žemės sklypo su statiniais, atsakovui proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje priteistinas 2,9 ha žemės sklypas, kurio vertė 10 400 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgia į atsakovo argumentus, išdėstytus nuomonėje dėl teismo ketinimo išeiti už apeliacinio skundo ribų, kur atsakovas nurodo, jog ieškovė, kuriai priteistas 10 400 Eur žemės sklypas, galėtų šį sklypą realizuoti ir įsigyti būstą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent atsakovas, kuris faktiškai lieka be gyvenamojo būsto, realizavęs šį žemės sklypą, galėtų bent iš dalies prisidėti prie naujo būsto įsigijimo ir, atsižvelgiant į šios nutarties 63 punkte nurodytus argumentus, jam tai būtų gerokai paprasčiau nei ieškovei.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, sprendžia, kad ji neturi galimybės išmokėti atsakovui kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022). Tačiau šiuo atveju nėra galimybės pakeisti išlaikymo formą ir išlaikymą vaikams priteisti turtu, nes ieškovė, pragyvendama tik iš socialinių išmokų, nesugebės tinkamai užtikrinti kasdienių vaikų poreikių, kuriuos šiuo atveju užtikrins išlaikymo dalis, gaunama iš atsakovo.

Be to, kadangi uzufruktas naudotis 2/3 dalimis atsakovui priklausančio žemės sklypo su statiniais ieškovei nustatytinas iki jauniausio sūnaus D. N. pilnametystės, momentas, kai šalims teks spręsti naudojimosi turtu ar jo realizavimo klausimus ateis tuomet, kai visi šalių vaikai jau bus pilnamečiai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, neužtikrino sutuoktinių nepilnamečių vaikų teisės į būstą, todėl sprendimas keistinas dalyje dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo. Ieškovei A. N. priteistina 1/3 dalis, o atsakovui E. N. priteistinos 2/3 dalys 0,45 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 32 000 Eur vertės, atsakovui E. N. priteistinas 10 400 Eur vertės 2,900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių kilnojamųjų daiktų padalinimo sprendimas nekeistinas.

Be to, teismas ex officio nustato uzufrukto teisę A. N. naudotis atsakovui E. N. priklausančiomis 2/3 dalimis 0,45 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečių vaikų E. N., A. N., E. N. ir D. N. pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Teismas įvertina, kad žemės sklypas su statiniais yra vientisas turtinis kompleksas, ieškovė gyvena ūkiškai - turi gyvulių, todėl uzufrukto teisė nustatoma ne tik namui, bet ir kitiems statiniams bei žemės sklypui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė apeliacinį skundą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas nei įrodo byloje esantys jos sąskaitos išrašai.

Ieškovė nurodo, kad iš dalies yra padengusi išlaikymo įsiskolinimą ir šiuo metu savo nepilnamečiam sūnui yra skolinga už 2023 m. balandį ir gegužę 60 Eur. Šią faktinę aplinkybę, anot ieškovės, pagrindžia ieškovės asmeninės banko sąskaitos išrašai esantys byloje, kuriuose yra užfiksuoti duomenys apie ieškovės bankiniais pavedimais pervestas išlaikymo sumas atsakovui. Ieškovė nedetalizuoja, kurie pavedimai įrodo jos išlaikymo įsiskolinimo už 2023 m. balandį ir gegužę sumokėjimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikti ieškovės sąskaitų išrašai, apimantys laikotarpį po 2023 m. vasario 21 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. balandį ir gegužę. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės argumentus dėl 140 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Be to, ieškovė nurodo, kad byloje esantis banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2023 m. vasario 15 d. ieškovė (o ne atsakovas) atsakovo reikalavimu sugrąžino atsakovui 180 Eur ,,už bendrą apsipirkimą Lekijoje“. Iš byloje esančių duomenų (2024 n, vasario 19 d. pateiktas DOK-7362, 18 lapas) matyti, kad ieškovė, o ne atsakovas atliko 180 Eur pavedimą ir ši suma buvo pervesta į atsakovo sąskaitą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai interpretavo pateiktus įrodymus.

Ieškovė nurodo ir tai, kad atsakovo asmeninės banko sąskaitos išrašas taip pat liudija, kad ieškovė yra sugrąžinusi atsakovui pinigines lėšas už elektros energijos įmokas. Šią faktinę aplinkybę ieškovė grindžia apeliaciniame skunde tarp teksto pastraipų įterptu sąskaitos išrašo, žyminčio 2023 m. gegužės 23 d. atlikto pavedimo duomenis, fragmentu. Teisėjų kolegija, detaliai susipažinusi su rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, pažymi, kad atsakovo sąskaitos išrašas, esantis byloje, apima laikotarpį, kuris baigiasi 2023 m. vasario 28 d. Kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes, nėra. Spręstina, kad apeliaciniame skunde tarp teksto pastraipų įterptas sąskaitos išrašo, žyminčio 2023 m. gegužės 23 d. atlikto pavedimo duomenis, fragmentas nėra pakankamas įrodymas, kuris galėtų patvirtinti ieškovės nurodomas aplinkybes. Be to, šiais duomenimis, priimdamas teismo sprendimą, negalėjo remtis pirmosios instancijos teismas, nes jie į bylą pateikti nebuvo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo fakto ieškovė neįrodė, todėl jos reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas (CPK 178–179 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

Šalims gyvenant skyrium, būtent tas iš tėvų, kuris prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada skyrium gyvenantis tėvas nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o skyrium gyvenantis tėvas – įrodinėti, iki kada teikė išlaikymą vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Todėl ne ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas jai neteikė išlaikymo, o atsakovas turėjo įrodyti, kad išlaikymą vaikams jis suteikė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien atsakovo paaiškinimai apie namuose paliktą pilną šaldytuvą maisto bei sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovas mokėjo už elektrą, nėra pagrindas spręsti, jog atsakovas teikė išlaikymą už 2023 m. kovo mėn. skyrium su juo gyvenantiems vaikams. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo priteistinas 750 (5x150) Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir pakeičia teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų bei panaikina sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei iš dalies pakeičia sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau ex officio išsprendžia klausimą dėl uzufrukto nustatymo. Minėtų sprendimo dalių pakeitimas ar panaikinimas bendrame bylinėjimosi išlaidų kontekste nesudaro labai didelės dalies. Taip pat kartu vertintina, jog toks sprendimas tik dar labiau priartina prie pirmosios instancijos teismo konstatuotų 50 proc. ieškinio ir priešieškinio patenkinimo dalių, nes santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtas padalinamas iš dalies tenkinant ieškinį bei priešieškinį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Tačiau teisėjų kolegija įvertina, kad iš atsakovo papildomai yra priteisiama 750 Eur išlaikymo, o už reikalavimą dėl išlaikymo ieškovė buvo atleista. Todėl iš atsakovo papildomai priteistina 22,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinis skundas buvo teikiamas dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir neturtinės žalos atlyginimo, turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Apeliacinis skundas dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patenkintas, kartu panaikinant sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinis skundas dalyje dėl turto padalinimo atmestas, o reikalavimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas iš dalies - 80 proc. (ginčo suma buvo 750 Eur +140 Eur, patenkinta 750 Eur dalimi). Todėl laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas (100+0+80)/3=60 proc.

Ieškovė, paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 335 Eur žyminį mokestį, todėl 201 Eur jo dalis priteistina ieškovei iš atsakovo.

Atsakovas patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai atsikertant į apeliacinį skundą bei 500 Eur nuomonei dėl teismo ketinimo išeiti už apeliacinio skundo ribų pateikti. Todėl iš ieškovės proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai priteistina 520 Eur atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

Priešpriešinius reikalavimus įskaičius, iš ieškovės atsakovui priteistina 319 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir iš dalies panaikinti.

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei A. N. palikti ikisantuokinę pavardę – G., atsakovui E. N. palikti pavardę – N..

Nustatyti nepilnamečių E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), D. N., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. N..

Nustatyti nepilnamečio D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu E. N..

Priteisti iš atsakovo E. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki jų pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. N. nepilnamečiams vaikams E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę A. N..

Priteisti iš ieškovės A. N. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskirti atsakovą E. N..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės A. N. išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. N. 200 Eur įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo E. N. bendravimo su nepilnamečiais E. N., A. N., E. N. ir D. N. tokią tvarką:

1. Tėvas E. N. turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, atsižvelgdamas į vaikų norą ir jų užimtumą;

2. Tėvas bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginės metų savaitės šeštadienį 12.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 15.00 val.;

3. Tėvas E. N. privalo informuoti vaikų motiną SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, darbo reikalai ir t.t.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaiko motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, vaikų ekskursijos ir t.t.), dėl kurių vaikai negalėtų susitikti su tėvu. Tokiu atveju, tėvo bendravimas su vaikais perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku;

4. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvas E. N. bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

4.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

4.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.;

4.3. Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

5. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina A. N. bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais;

5.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.;

5.2. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

6. Atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvas E. N., bendrauja su vaikais:

6.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.;

6.2. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

6.3. atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina A. N. bendrauja su vaikais:

6.4. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

6.5. Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.;

6.6. Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

7. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, nelyginiais metais vaikų gimtadienio dieną (gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.) vaikai švęs su motina, lyginiais metais – su tėvu;

8. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvas E. N. bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

9. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, motina A. N. bendrauja su vaikais kiekvienų metų motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

10. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikai faktiškai bus, tėvų gimtadienius vaikai švęs su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis tą dieną yra. Suinteresuotas tėvas vaikus pasiima savo gimtadienio išvakarėse 17.00 val. ir su vaikais bendrauja iki sekančios dienos (einančios po gimtadienio dienos) 12.00 val.;

11. Apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais, tėvas E. N. įpareigojamas nedelsiant informuoti vaikų motiną A. N.;

12. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

13. Atsižvelgdami į vaikų interesus ir savo galimybes, vaikų tėvai gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Nustatyti motinos A. N. bendravimo su nepilnamečiu D. N. tokią tvarką:

1. Motina A. N. turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, atsižvelgdama į vaiko norą ir jų užimtumą;

2. A. N. bendrauja su vaiku nelyginėmis metų savaitėmis, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos nelyginės metų savaitės šeštadienį 12.00 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 15.00 val.;

3. Motina A. N. privalo informuoti vaiko tėvą SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, darbo reikalai ir t.t.) ji negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaiko tėvas privalo informuoti motiną apie svarbias priežastis (liga, vaikų ekskursijos ir t.t.), dėl kurių vaikas negalėtų susitikti su motina. Tokiu atveju, motinos bendravimas su vaiku perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku;

4. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas E. N. bendrauja su vaiku kiekvienais lyginiais metais:

4.1. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

4.2. Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.;

4.3. Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

5. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, motina A. N. bendrauja su vaiku kiekvienais lyginiais metais:

5.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.;

5.2. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

6. Atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas E. N., bendrauja su vaiku:

6.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 10.00 val.;

6.2. Velykų antrąją dieną, nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

6.3. Atitinkamai kiekvienais nelyginiais metais, nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, motina A. N. bendrauja su vaiku:

6.4. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.;

6.5. Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.;

6.6. Naujųjų metų sutikimo šventę, nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sekančios dienos (sausio 1 d.) 14.00 val.;

7. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, nelyginiais metais vaiko gimtadienio dieną (gimtadienio dieną nuo 10.00 val. iki sekančios dienos 10.00 val.) vaikas švęs su motina, lyginiais metais – su tėvu;

8. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvas E. N. bendrauja su vaiku kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

9. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, motina A. N. bendrauja su vaiku kiekvienų metų motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.;

10. Nepaisant to, pas kurį iš tėvų vaikas faktiškai bus, tėvų gimtadienius vaikas švęs su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis tą dieną yra. Suinteresuotas tėvas vaiką pasiima savo gimtadienio išvakarėse 17.00 val. ir su vaiku bendrauja iki sekančios dienos (einančios po gimtadienio dienos) 12.00 val.;

11. Apie bet kokius vaiko sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su motina laikotarpiais, motina A. N. įpareigojama nedelsiant informuoti vaiko tėvą E. N.;

12. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

13. Atsižvelgdami į vaikų interesus ir savo galimybes, vaikų tėvai gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą taip:

priteisti ieškovei A. N. 1/3 dalį 0,45 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendros 32 000 Eur vertės, 700 Eur vertės automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), televizorių Samsung, televizorių Xiomi, skalbimo mašiną Miele, nešiojamą kompiuterį Lenovo, žoliapjovę, šiltnamį Baltik, skrudintuvę, kepimo krosnelę, trintuvą, elektrinį puodą, dviratį, dulkių siurblį, spausdintuvą, 18 vnt. metalinių statinių, karutį, nešiojamą planšetę Xiomi;

priteisti atsakovui E. N. 10 400 Eur vertės 2,900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis 0,45 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendros 32 000 Eur vertės, 700 Eur vertės automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 60 Eur vertės automobilį SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kepsninę, moto bloką, du trimerius, šaldiklį Standart, šiltnamį Amber, aukšto slėgio siurblį, kontaktinį grilį, trintuvą, du dujų balionus, du dviračius, kampinį šlifuoklį, siaurapjūklį, akumuliatorinį pakrovėją Parkside, tris karučius.

Nustatyti uzufrukto teisę A. N. iki (duomenys neskelbtini) naudotis 2/3 dalimis 0,45 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiomis E. N..

Priteisti iš ieškovės A. N. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. N..

Priteisti iš atsakovo E. N. 1 217,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. N..

Priteisti iš ieškovės A. N. 694 Eur žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo E. N. 797,50 Eur žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo E. N. 141,77 Eur išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas valstybei.

Priteisti iš ieškovės A. N. 319 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovui E. N..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.