Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorija 75.4.1.; 75.6.1.; 75.8.; 116.4.

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS T EISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 22 d.

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, atsakovui S. G., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukino dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Šalys bendrų vaikų neturi. Išlaikymo nereikalauja. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė iki santuokos su atsakovu, tai yra 1993-03-25 įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r.sav. ir prašo šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovas šį ieškovės reikalavimą pripažįsta. Atsakovas iki santuokos su ieškove, tai yra 2006-08-25 įsigijo išsimokėtinai butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas pirkimo-pardavimo sutartyje įsipareigojo per 10 metų sumokėti 102129 Lt kasmet, t.y. nuo 2007 m. iki 2016 m. sumokėti po 10212 Lt. Gyvenant santuokoje atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2,2102 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, taip pat dėl santuokinio turto teisinio režimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo/ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui/atsakovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Atsakovas nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima. Šiuo atveju atsakovui S. G. tenka pareiga įrodyti neištikimybės faktą. Atsakovas pateikė nuotrauką iš internetinio pažinčių portalo apie ieškovės patalpintą informaciją, kad ji yra išsituokusi ir ieško draugų susirašinėjimui, laisvalaikio praleidimui, bendravimui. Tačiau vien ši aplinkybė neįrodo neištikimybės fakto. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles byloje neįrodyta, kad ieškovės pažinčių portale patalpintas skelbimas apie tai, kad ji ieško draugų susirašinėjimui, laisvalaikio praleidimui, bendravimui buvo jų santuokos faktinio iširimo priežastis, nes atsakovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas, kad ieškovė buvo jam neištikima. Šalys nenurodė jokių duomenų apie tai, kad siekė išsaugoti šeimą, todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovės reikalavimas priteisti jai ½ dalį 2,2102 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), netenkintinas, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad šis turtas įregistruotas S. G. vardu asmeninės nuosavybės teise (b.l. 10). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis 3K-3-453/2008), kad CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kaip viešame registre turi būti išviešinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkai. Principinė nuostata reikalauja, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš jų vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. Ginčo atveju nė vienas sutuoktinis neprivalo įrodyti susituokus įgyto turto bendrumo, nes galioja įstatymo nustatyta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta priešingai (CPK 3.88 straipsnio 2 dalis). Viešame registre pateikiant informaciją apie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės subjektus gali susidaryti situacija, kad santuokoje įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtas išviešintas ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iškilus ginčui dėl tokio turto teisinio statuso – vertinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ar sutuoktinio asmenine nuosavybe – viešo registro duomenimis besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negali nesivadovauti viešo registro informacija. Viešo registro informacija turi būti paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr.3K-3-522/2007). Sprendžiant sutuoktinių tarpusavio ginčą dėl turto priklausymo jiems asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise vadovaujamasi CK 3.88 straipsnio 1 dalies ir 3.89 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja turto įgijimo viena ar kita nuosavybės forma pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. I. L., bylos Nr. 3K-3-207/2008). Atsakovas ginčo žemės sklypą įsigijo 2012-11-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė nurodė, kad faktiškai jų santuoka nutrūko 2012 metais. Šis sklypas įregistruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Ieškovė nuosavybės įsigijimo pagrindo ieškinyje neginčija, nepateikė įrodymų, kad šio žemės sklypo įsigijimui buvo panaudotos bendros šeimos ar jos asmeninės lėšos, nereiškė reikalavimo pripažinti šio turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, t. y., kad ginčo žemės sklypas įgytas šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, ginčo žemės sklypas nebuvo įsigytas už bendras jų lėšas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre 2012-11-19 įregistruotas tik atsakovo vardu, leidžia konstatuoti, kad atsakovas įrodė CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numatytas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą pripažinti ginčo žemės sklypą asmenine atsakovo nuosavybe.

Ieškovės reikalavimas priteisti jai 20000 Lt dydžio kompensaciją už sumokėtą paskolą už atsakovo asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), laikytinas pagrįstu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iki santuokos įregistravimo su ieškove 2006-08-25 asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini) Iš buto pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad 11348 Lt pirkėjas sumokėjo prieš sutarties sudarymą, o likusią 102129 Lt sumą įsipareigojo sumokėti per 10 metų išsimokėtinai pagal nustatytą grafiką, kasmet sumokant po 10213 Lt (b.l.42-45) .

Ieškovė nurodo, kad abu su atsakovu nuolat dirbo užsienyje, todėl paskolą mokėjo už abiejų uždirbtus pinigus. Kadangi abu buvo užsienyje, pinigus perduodavo draugams, kad šie padarytų pavedimus. Ieškovė pateikė mokėjimo pavedimų kopijas, iš kurių nustatyta, kad nuo 2008 metų iki 2012 m., tai yra šalims gyvenant santuokoje, buvo gražinta 40852 Lt paskolos.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. patvirtino, kad S. G. jam perduodavo pinigų mokėjimo pavedimams padaryti. Liudytoja V. C. patvirtino, kad kurį laiką nuomojosi iš G. butą ir J. G. jai perdavė pinigus buto paskolai sumokėti. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu kartu gyveno iki 2012 metų. Iš dovanojimo sutarties nustatyta, kad 2010-03-29 šalys dovanojimo sutartimi padovanojo jiems abiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dukrai G. M. (b.l. 69). Ieškovė 2010-09-20 pasirašė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, adresu (duomenys neskelbtini) Nors atsakovas nurodo, kad faktiškai santuoka nutrūko ir bendro ūkio su ieškove nebevedė nuo 2009 metų. Liudytojai S. V., A. B., G. R. parodė, kad atsakovas 2009 metais šventė savo gimtadienį vienas, ieškovės kartu nebuvo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai Dovanojimo sutartis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis patvirtina, kad šalys bendrai tvarkė įgyto turto bei kitus ūkio reikalus. Tokiu būdu, ieškovė įrodė, kad atsakovo buto paskolai padengti buvo naudojamos bendros šeimos lėšos, todėl jos reikalavimas priteisti jai pusę šių lėšų tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 215 Eur žyminio mokesčio ir 110 Eur už advokato teisines paslaugas valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono CMS, akto įrašo Nr.285 tarp S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G. (M.) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką sutuoktiniams palikti iki santuokos turėtas pavardes – G. ir M.

Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini)., pripažinti S. G. asmenine nuosavybe.

Priteisti iš Sauliaus G. J. G. 5792,40 Eur (20000 Lt) kompensaciją už išmokėtą buto paskolą.

Pripažinti 2012-11-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytą 2,2102 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), S. G. asmenine nuosavybe.

Pripažinti 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r.sav. (duomenys neskelbtini) k. Žalgirio 5 takas 8, J. G. asmenine nuosavybe.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš S. G. 325 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.