Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas S. G. su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš jo buvo priteista kompensacija ieškovės naudai, nesutiko. Apeliantas prašė pakeisti teismo sprendimą pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, o sprendimo dalį priteisti ieškovei kompensaciją už butą panaikinti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pasak apelianto, teismas nevertino, jog ieškodama pažinčių laisvalaikio leidimui, ji šeiminį statusą nurodė kaip išsituokusią, ir tai darė jam nežinant. Be to, apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kuriais buvo patvirtintas faktas, kad jis savo keturiasdešimties metų jubiliejų šventė vienas. Nesutikdamas dėl kompensacijos iš jo priteisimo atsakovas nurodė, kad su ieškove buvo susituokęs tik formaliai ir jų finansiniai santykiai buvo atskiri. Pasak apelianto, toks buvo jų susitarimas. Šį jo susitarimą patvirtina aplinkybė, jog jis sutiko padovanoti ieškovės dukrai tris žemės sklypus Duomenys neskelbtini. Apelianto vertinimu, ieškovė, reikalaudama iš jo kompensacijos už kredito dalies padengimą, elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, juos teismas vertina kaip prieštaringus ir nepagrindžiančius pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Apelianto skundo argumentų prieštaringumą lemia tai, kad vienu atveju jis kvestionuoja ieškovės, kaip sutuoktinės, netinkamą pareigų vykdymą, kitu atveju nurodo, kad jų santuoka buvo tik formalumas. Tokie apeliacinio skundo argumentai iš esmės paneigia vienas kitą bei suponuoja apeliacinio skundo dalies, kuria kvestionuojamas kaltės klausimas, nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus ir pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Pažymėtina, jog vien tik anketos pažinčių portale patalpinimas neįrodo neištikimybės fakto. Šis faktas yra vienas iš sutuoktinių tarpusavio teisių, įtvirtintų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, pažeidimas, tačiau bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, jog būtent šis pareigų pažeidimas nulėmė santuokos tarp šalių nutraukimą. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aplinkybę, jog šis įvykis neturėjo įtakos santuokos nutraukimui ir nesuponuoja esminio sutuoktinių pareigų pažeidimo, patvirtina tai, jog po šios anketos patalpinimo atsakovas į teismą dėl santuokos nutraukimo nesikreipė, nors ieškovės fotonuotrauka portale patalpinta 2010-11-30. Esant nurodytoms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pripažinti, kad santuoka iširo esant vien tik ieškovės, o ne abiejų šalių kaltei. Be to, kaltės nustatymo klausimo kvestionavimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovas neprašė taikyti teisinių pasekmių, kurios susijusios su santuokos nutraukimu esant vieno sutuoktinio kaltei.

Taip pat negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl kompensacijos ieškovei priteisimo. Pažymėtina, jog santuokos sudarymas asmenims sukuria ne tik atitinkamas teises ir pareigas tarpusavio atžvilgiu, bet ir keičia asmenų turinius santykius. Pagal CK 3.81 straipsnio 1 dalį skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Sutartinis taikomas tais atvejais, kai šalys sudaro vedybų sutartį, kuri turi būti notarinės formos ir registruojama vedybų sutarčių registre. Šio teisinio reguliavimo kontekste pripažintini nepagrįsti atsakovo argumentai, jog šalys buvo sutarusios taikyti sutartinį teisinį režimą, pagal kurį santuokoje įgytas turtas bus asmeninė jų nuosavybė. Toks susitarimas nepagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, t. y. įstatymo nustatytos formos sudaryta sutartimi. Dėl to šalims taikomas bendrasis įstatymų nustatytas teisinis režimas, pagal kurį po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Įvertinęs teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino lėšas, skirtas paskolai mokėti už atsakovui atitekusį butą, bendrąją jungtine nuosavybe. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodinėjo, jog lėšos, kurios buvo panaudotos paskolai dengti, buvo gautos iš šaltinių, pagal įstatymus pripažintų kaip asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Dėl to nustačius, kad lėšos, kurios buvo skirtos paskolai mokėti už butą, po santuokos nutraukimo atitekusį ieškovui, buvo bendroji sutuoktinė nuosavybė, ieškovei pagrįstai priteista kompensacija iš atsakovo (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti CK 3.127 straipsnio 2 dalį nustatant, kad dalijamas turtas bendrai įgytas iki 2009 m. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog skyriumi su ieškove pradėjo gyventi nuo 2009 m. Liudytojų parodymai, kuriais teigiama, kad atsakovas šventė keturiasdešimties metų gimtadienį vienas be ieškovės, byloje nesant kitų įrodymų, nepatvirtina fakto, jog būtent nuo 2009 m. šalys pradėjo gyventi skyrium. Byloje nesant įrodymų, kad šalys gyveno skyrium nuo 2009 m. bei pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šalys kartu gyveno dar 2010 m. ir bendrą gyvenimą tęsė iki 2012 m., pagrįstai bendrai įgytą turtą padalino iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. 2012 m.

Atsakovas po apeliacinio skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dvejiems mėnesiams, nes norėtų asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti papildomus įrodymus. Pažymėtina, jog bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju šalys į posėdį nekviečiamos. Be to, atsakovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą grindė poreikiu surinkti papildomus įrodymus. Pažymėtina, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2015 m. birželio 22 d., o bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka numatytas 2015 m. gruodžio 3 d., todėl konstatuotina, jog atsakovas turėjo pakankamai daug laiko, jog galėtų pateikti papildomus įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visi įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, vėlesnis jų pateikimas turi būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis, kurių apeliantas prašyme nepagrindė. Dėl to jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmestinas.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.