Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2588-1072/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-13
Bylos Nr.
1-2588-1072/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
E. J., A. K., T. T.
Nukentėjusysis
J. A., K. K., G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2588-1072/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39726-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamiesiems E. J. (E. J.), A. K., T. T.,nukentėjusiesiems J. A., K. K., G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – galutine devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar kitomis svarbiomis priežastimis;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė taikant dalinio sudėjimo principą buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas dvejiems metams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir E. J. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme (2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos kaip atlikęs bausmę);

10. 2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos);

Žemesnės instancijos teismas

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsiima (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams;

5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, 144 straipsnį, laisvės atėmimu 6 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams;

7. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams (bausmę atlikęs);

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, 500 (penkių šimtų) eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu, pagal 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 187 straipsnio 2 dalį, paskirtas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, (įsiteisėjo 2022 m. spalio 28 d.);

10. 2022 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu, arba laikymusi gydymo įstaigose; per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

taip pat jis teistas (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (trys veikos);

T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį - 10 MGL (376,60 Eur) bauda;

2. 2018 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, - 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda,

3. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. J. ir A. K. 2021 m. lapkričio 14 d. apie 0.20 val., veikdami kartu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, prie kavinės „Agotos gryčia“, esančios Šeškinės g. 59A, Vilniuje, įėjimo durų, kitų asmenų akivaizdoje be jokios priežasties A. K. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavus G. M. į galvos sritį bei ne mažiau 2 kartus spyrus į pilvo sritį, E. J. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. M. bandžiusiai apginti J. G. į veido sritį, dėl ko ši nukrito ant žemės. Netrukus E. J., pasivijęs G. M., ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė šiam į galvos sritį, o po kurio laiko atvykus policijos pareigūnams, dar kartą kumščiu sudavė G. M. į galvos sritį. Tokiais savo bendrais veiksmais A. K. su E. J. sukėlė nukentėjusiesiems J. G. ir G. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jų sveikatą, padarydami J. G. odos nubrozdinimą dešiniame kelyje ir nukentėjusiajam G. M. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke su odos įbrėžimu vokų vidiniame kampe, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, kaklo kairėje, poodinę kraujosruvą akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste.

Šiais savo veiksmais E. J. ir A. K. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje.

A. K. ir T. T. 2022 m. vasario 5 d. apie 14.50 val. veikdami kartu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, kavinėje „Agotos gryčia“, esančioje Šeškinės g. 59A, Vilniuje, kitų lankytojų akivaizdoje be jokios priežasties A. K. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus prie stalo sėdėjusiam G. C. į galvos sritį, o po kurio laiko jam (G. C.) bandant išeiti iš kavinės, tarpduryje ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavus į galvos sritį bei vieną kartą spyrus į krūtinės sritį, T. T. sudavė G. C. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu į galvos sritį. Netrukus G. C. vėl užėjus į kavinę, A. K. kartu su T. T. tampydami G. C. už striukės ir marškinėlių, šį pargriovė ant grindų, po ko A. K. tris kartus spyrė G. C. į krūtinės, kojų ir nugaros sritį, o T. T. vieną kartą spyrė G. C. į galvos sritį. Tokiais savo bendrais veiksmais A. K. ir T. T. bendrais sukėlė nukentėjusiajam G. C. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydami poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke su odos įbrėžimu vokų vidiniame kampe, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos 3-iame piršte, dešiniame kelyje.

Šiais savo veiksmais A. K. ir T. T. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje.

E. J., A. K. ir T. T. 2022 m. vasario 5 d. apie 17.34 val., veikdami kartu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, prie kavinės „Agotos gryčia“, esančios Šeškinės g. 59A, Vilniuje, kitų asmenų akivaizdoje be jokios priežasties, A. K. kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 kartus K. K. į veido sritį bei vieną kartą spyrė per kojas, o J. A. vieną kartą spyrė į kairiąją koją, o ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo vieną kartą kumščiu sudavė J. A. į galvos sritį. Tuo metu T. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.58 prom. neblaivumas), pribėgęs prie K. K., šį pargriovė nuo laiptų ant žemės ir vieną kartą spyrė į kūną bei, pasivijęs besitraukiantį J. A., vieną kartą kumščiu sudavė šiam į veido sritį, dėl ko J. A. nukrito ant žemės. Tuo metu ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, priėjęs prie gulinčio ant žemės K. K., abiejų rankų kumščiais sudavė šiam ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį bei vieną kartą spyrė į kūną. K. K. atsikėlus ir užėjus į kavinės „Agotos gryčia“ salę, E. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,26 prom. neblaivumas), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė K. K. į veido sritį, o po kurio laiko išėjęs iš kavinės ir būdamas prie perėjos, esančios Šeškinės g., Vilniuje, dar kartą kumščiu sudavė K. K. į veido sritį. Bendrais veiksmais E. J., A. K., T. T. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo sukėlė nukentėjusiajam K. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydami K. K. – odos įbrėžimą dešinio smilkinio sąnario srityje, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairiame šone, odos nubrozdinimą kaklo dešinėje, o bendrais veiksmais A. K., T. T. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo sukėlė nukentėjusiajam J. A. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydami J. A. odos nubrozdinimą kairiame smilkinyje, odos ir gleivinės nubrozdinimus lūpose, odos įbrėžimą kairiame žande.

Šiais savo veiksmais E. J., A. K. ir T. T. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Viešosios tvarkos pažeidimas (2021 m. lapkričio 14 d.)

Kaltinamasis E. J., teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl smurto prieš nukentėjusiuosius ir viešosios tvarkos pažeidimo pripažino visiškai ir parodė, jog kiek pamena, visas konfliktas įvyko, kai jis išėjęs į lauką prie „Agotos gryčios“ atsisėdo ant G. M. automobilio kapoto. G. M. paprašė jo nulipti, o J. G., G. M. draugė, įžeidinėjo jo (E. J.) mamą, užsiiminėjo provokacijomis, bandė išvesti iš kantrybės, todėl jai vieną kartą sudavė į veidą. G. M. galimai sudavė tris kartus į galvą, kaip nurodyta kaltinime, pamena, kad sudavė, bet neįvardins smūgių skaičiaus, buvo išgėręs. Kai atvažiavo pareigūnai, vieną kartą dar sudavė G. M., kai kilo „Agotos gryčioje“ į antrą aukštą, nes G. M. sugriebė jam už rankos ar striukės, pas jį tokia gynybinė reakcija. Skausmo nuo sugriebimo nepajuto. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, neteisina savęs. Nematė, ką A. K. tiksliai darė.

Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai (t. 3, b. l. 128-130, 161-163).

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, prisimena, kad iš „Agotos gryčios“ nagrinėjamo įvykio metu išėjo į lauką parūkyti. Pamena, kad buvo ir E. J. Lauke buvo ir vyresnio amžiaus moteris. E. J. atsisėdo ant automobilio, kaip vėliau paaiškėjo, priklausančio G. M., kapoto. Jo buvo paprašyta, kad nuliptų, jis nulipo. Vėliau atsisėdo ir vyresnio amžiaus moteris ant kapoto. G. M. pradėjo negražiai jai kalbėti. Jis (A. K.) sudavė G. M. tris kartus į galvos sritį ir du kartus spyrė į pilvo sritį, kaip nurodyta kaltinime, dėl to, kad jis nelabai gražiai kreipiasi į ant kapoto atsisėdusią moterį. Nematė kokius veiksmus G. M. atliko E. J. Išgirdo, kad kažkas šaukė, kad kviestų policija, todėl pabėgo, nes buvo sudavęs žmogui. Išgėręs nebuvo.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai (t. 4., b. l. 96-98).

Iš Alkotesterio rodmenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 14 d. 2.09 val. E. J. buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas (t. 3, b. l. 114).

Nukentėjusysis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-13 apie 19 val. jis su savo draugų kompanija susirinko kavinėje ,,Agotos gryčia“, Šeškinės g. 59A, Vilniuje, kartu šventė jo sesers gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 1 butelį 0,7 l brendžio, jų buvo 10 žmonių, taip pat išgėrė alaus, po ko nuėjo šokti. 2021-11-14 apie 1 val. jis su savo drauge I. B. išėjo į lauką parūkyti, išėjęs pastebėjo, kaip vaikinas Nr. 1, jam matant, atsisėdo ant jo automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies, todėl nurodė šiam atsitraukti nuo automobilio. Vaikinas Nr. 1 atsitraukė. Tuo metu aplink jo automobilį stovėjo galimai penkių žmonių kompanija (keturi vaikinai ir viena mergina, galimai šių buvo daugiau, neatkreipė dėmesio). Kai vaikinas Nr. 1 atsitraukė nuo jo automobilio, po kelių minučių ant automobilio priekinės dalies atsisėdo mergina, kuri buvo toje kompanijoje. Jis paprašė merginos atsitrauktų nuo jo automobilio. Po jo žodžių prie jo pribėgo vaikinas Nr. 2, kuris abiejų rankų kumščiais pradėjo smūgiuoti jam į veido sritį, tačiau vaikinui nepavyko suduoti, nes jis gynėsi, vaikinui nesudavė jokio smūgio, tačiau šis pataikė jam į galvos sritį (ties ausimis). Jis pajuto fizinį skausmą. Iškart prie vaikino Nr. 2 pribėgo vaikinas Nr. 3, kuris taip pat pradėjo abiejų rankų kumščiais smūgiuoti jam į veido sritį ir sudavė (kiek tiksliai buvo smūgių, nurodyti negali), pajuto fizinį skausmą. Tuo pat metu pribėgo vaikinas Nr. 4, kuris taip pradėjo abiejų rankų kumščiais smūgiuoti jam į veido sritį ir sudavė (kiek tiksliai buvo smūgių, nurodyti negali), pajuto fizinį skausmą. Tuo metu iš kavinės išbėgo J., kuri pradėjo juos skirti, vienas iš vaikinų spyrė šiai į galvos dešinę pusę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. J. grįžo į kavinę ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, o jis liko lauke, bandė nuo vaikinų atsitraukti, pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, asmenų kompanija pasišalino. J. grįžo į lauką, pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, pradėjo žiūrėti, kur pasišalino minėti asmenys. Atvykus policijos pareigūnams, jie pradėjo ieškoti asmenų pagal požymius, jis stovėjo prie įėjimo į kavinę ir rūkė, pamatė kaip ateina du vyriškiai, kurie sukėlė muštynės, pasakė tai policijos pareigūnams, kurie minėtus asmenis sulaikė (vaikinus Nr. 3 ir 4). Tada atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį nusivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išrašo kopiją pateiks tyrimui. Dėl tokių minėtų asmenų veiksmų turi šiems pretenzijų. Civilinį ieškinį pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje, kadangi galimai asmenys apgadino jo automobilį, kuris liko stovėti prie „Agotos gryčia“. Vaikinas Nr. 1: ūgis apie (duomenys neskelbtini) cm, galimai (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų. Apsirengęs tamsiais rūbais (asmuo nesmūgiavo nei jam, nei J.). Vaikinas Nr. 2: ūgis apie (duomenys neskelbtini) cm., galimai (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų. Apsirengęs sportiniais, pilkos spalvos rūbais, jam pasirodė, kad vyriškis neturi (duomenys neskelbtini). (pareigūnai minėto asmens nesulaikė). Vaikinas Nr. 3: ūgis apie (duomenys neskelbtini) cm., galimai (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų, išskirtiniai bruožai – (duomenys neskelbtini). Apsirengęs galimai mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos sportinės kelnės (minėtą asmenį pareigūnai sulaikė). Vaikinas Nr. 4: ūgis apie (duomenys neskelbtini) cm., galimai (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų. Apsirengęs tamsiais rūbais (minėtą asmenį pareigūnai sulaikė). Visus vaikinus atpažinti galėtų tiek iš nuotraukos, tiek gyvai. Su specialistų pagalba, spėja, galėtų sudaryti vyriškio Nr. 2. Fotorobotą (t. 1, b. l. 32-33). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2021-11-13 apie 19 val. jis su draugais atvažiavo į kavinę "Agotos gryčia", kur šventė jo sesers gimtadienį. Viso jų buvo 10 žmonių, sėdėjo kavinės antrame aukšte. 2021-11-14 apie 1 val. jo draugė I. B. išėjo parūkyti į lauką, po kiek laiko į lauką išėjo ir jis. Kiti iš jų kompanijos liko sėdėti prie stalo. Jie stovėjo lauke dešiniau nuo išėjimo durų, o kairiau stovėjo kitą kompanija iš 4-5 asmenų, tarp kurių buvo viena mergina. Jo automobilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ties įėjimu į kavinę. Jis pastebėjo, kad vienas vaikinas, kurį pirmoje apklausoje pažymėjo Nr. 1, iš minėtos kompanijos atsisėdo ant jo automobilio priekinio dangčio. Šiam vaikinui jis padarė pastabą ir vaikinas, atsakęs „jokių problemų“, atsikėlė. Tada ant automobilio dangčio atsisėdo mergina, kuriai jis taip pat pasakė, kad sėdėti ant automobilio dangčio negalima. Po šių žodžių jis pajuto 2 smūgius kumščiu į veido sritį. Kas jam sudavė minėtus smūgius, nematė, nes smūgiai buvo padaryti iš kairės pusės šono. Ar jam tuo metu kažkas kažką sakė, pasakyti negali. Jis pasakė "ką jūs darot" ir uždengė veidą rankomis, nes manė, kad gali būti ir kitų smūgių. Tuo metu atsitraukinėjo dešiniau už automobilio. Tada pajuto dar 2-3 smūgius kumščiais. Smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, dešinę ranką ir pilvą. Minėtus smūgius jam sudavė vaikinai, kuriuos pirmoje apklausoje pažymėjo Nr. 3 (apsirengęs mėlyną striukę) ir Nr. 4 (apsirengęs tamsiais rūbais). Vėliau policijos pareigūnai minėtus asmenys sulaikė. Tačiau pasakyti, kuris iš tų dviejų vaikinų kiek smūgių sudavė ir kur pataikė, negali, tačiau mušė tikrai jie, nes kai jis atitraukinėdamas ėjo atbulom, tie vyrai (Nr. 3 ir Nr. 4) ėjo link jo bei puolė jį mušti. Tuo pačiu metu iš kavinės išėjo J., kuri pradėjo eiti link jo. Jis pastebėjo, kad kažkas (iš 2-3 vaikinų) spyrė J. ir ši nukrito. Kur pataikė J. ir kas būtent šiai spyrė, jis nematė, nes atitraukinėdamas įbėgo į kavinę. Po kiek laiko į kavinę įbėgo J., kuri, nubėgusi į 2 aukštą, paėmusi savo telefoną, pradėjo skambinti į policiją. Būdamas kavinės pirmame aukšte jis pro langą pamatė, kad kažkas iš minėtos kompanijos atsisėdo į taksi, o vaikinas Nr. 2 perėjo į kitą gatvės pusę. Kai po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, prie kavinės grįžo vaikinai Nr. 3 ir Nr. 4. Jam stovint ant laiptų prie įėjimo į kavinę, minėti du vaikinai bandė įeiti į kavinę. Kadangi jis pradėjo šaukti pareigūnams, kad tai šie vaikinai jį sumušė, vaikinas Nr. 3 (apsirengęs mėlynos spalvos striuke), atsisukęs į jo pusę dar vieną kartą kumščiu sudavė stiprų smūgį jam į kairiąją akį. Nuo smūgio jam pradėjo suktis galva. Tuo pat metu policijos pareigūnai vaikinus Nr. 3 ir Nr. 4 sulaikė. Atvykę GMP jį pristatė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatytas kairės akies sumušimas. Gavęs užduoti atlikti apžiūrą, kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kurie jam nustatė odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, kakto kairėje, kraujosruva kairės vokuose, kraujosruvą dešiniame žaste. Į kitus medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Minėto įvykio metu patyrė fizinį skausmą bei jam buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala, nes patyrė stresą, išgąstį, buvo sumuštas be pagrindo, nes iš jo pusės jokių konfliktą provokuojančių veiksmų nebuvo. Jautė pažeminimą ir jam buvo gėda, nes buvo sumuštas savo merginos akivaizdoje. Be to, jautė nepatogumą ir skausmą dėl sumušto akies ir kitų padarytų kūno sužalojimų. Todėl neturtinę žalą įvertina 4000 Eur. Prašo šiai sumai pripažinti jį civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 35-37). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. M. papildė, kad nori patikslinti savo ankščiau duotus parodymus, nes pirmoje apklausoje netiksliai apibūdino 2021-11-13 įvykyje dalyvavusius asmenys, kadangi viskas vyko labai greitai. Peržiūrėjęs įvykio vaizdo įrašą nori patikslinti, kad 2021-11-14 apklausoje nurodyti asmenys:- vaikinas Nr. 1 ir vaikinas nurodytas Nr. 4 yra tas pats asmuo. Tai yra vaikinas, kuris buvo apsirengęs žiemyne, mėlynos spalvos striuke bei kuris atsisėdo ant jo automobilio variklio dangčio, o vėliau (po to, kai jį užpuolęs vaikinas (kuris pirmoje apklausoje buvo netiksliai nurodytas ir kuris pirmas sudavė ne mažiau 3 kartų kumščių ir ne mažiau 2 kartų spyrė)), dar pribėgęs ne mažiau 3 kartų sudavė man į galvos sritį. Be to, kai atvyko policijos pareigūnai, grįžo į kavinę ir tarp įėjimo į kavinę dar kumščiu sudavė jam 1 kartą į galvos sritį, tai matė policijos pareigūnai bei šį vaikiną sulaikė. Nori patikslinti, kad pirmoje apklausoje jis minėtą vaikiną nurodė Nr. 1, nes po to, kai šis atsisėdo ant variklio dangčio, jis pastarajam padarė pastabą ir šis draugiškai atsitraukė. Todėl jis manė, kad vaikinas muštynėse daugiau nedalyvavo. Tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jis pastebėjo, jog būtent šis vaikinas sudavė J. bei pribėgęs prie jo, kai jis atsitraukinėjo, dar ne mažiau 3 kartų kumščių sudavė jam į galvos sritį. Be to, nori papildyti, kad kai jis užbėgo už automobilių, daugiau niekas jokio smurto prieš jį nenaudojo. - Vaikinas Nr. 2, apsirengęs pilkos spalvos sportiniai rūbais, buvo tarp įtariamųjų kompanijoje, tačiau jokio fizinio smurto nenaudojo (sulaikytas nebuvo). - Vaikinas Nr. 3 - su (duomenys neskelbtini) nosimi, taip pat buvo apsirengęs mėlynos, ryškesnės spalvos rūbais, yra tas vaikinas, kuris turėjo kepurę su snapeliu ir kuris buvo sulaikytas policijos pareigūnais, taip pat buvo įtariamųjų kompanijoje, tačiau jokio fizinio smurto nenaudojo. - Vaikiną, pirmą sudavusį jam kumščiu ne mažiau 3 kartų į galvos sritį ir ne mažiau 2 kartu spyrus į pilvo sritį, jis pirmosios apklausos metu nurodė Nr. 2, o apklausos pabaigoje klaidingai apibūdino, kadangi šis jį puolė netikėtai, iš šono, ir jis šį galimai sumaišė su kitu. Nes, kaip ir minėjo, viskas vyko labai greitai, įvykio metu visi aukščiau nurodyti vaikinai buvo šalia, todėl jis galėjo supainioti, kas būtent ką iš jų darė ir kaip kas atrodė. Šis vaikinas sulaikytas nebuvo (t. 1, b. l. 38-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1. G. M. padaryta odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, kaklo kairėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, sužalojimai padaryti kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku, tai yra 2021-11-14. 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. 5. G. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 48-49).

Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-13 apie 19 val. kartu su savo draugų kompanija susirinko kavinėje ,,Agotos gryčia“, esančią Šeškinės g. 59A, Vilniuje. Tarp minėtų draugų buvo ir G. M. Jie šventė G. sesers gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 1 butelį 0,7 l. brendžio, jų buvo 10 žmonių, todėl išgėrė nedaug alkoholio ir nuėjo šokti. 2021-11-14 apie 1 val. išėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kaip jai nepažįstamas vyras pradėjo muštis su jos draugu G. M., nematė, kiek kartų ir kas tiksliai šiam smūgiavo, nes mušė G. trise. Ji iškart priėjo juos skirti ir vos tik jai priėjus vienas iš jai nepažįstamų vyrų (mėlyna striuke) stūmė ją, spyrė jai vieną kartą į galvos sritį (dešinę pusę), dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą ir pargriuvo ant žemės tarp automobilių bei susimušė dešinės kojos kelį. Po to ji iškart atsistojo ir nuėjo į kavinės vidų pasiimti savo mobiliojo ryšio telefono. Pasiėmusi telefoną skambino bendruoju pagalbos numeriu ir beskambindama išėjo vėl į lauką, paklausė lauke stovėjusių žmonių, kur yra tie asmenys, kurie sukėlė muštynes. Žmonės nurodė du taksi automobilius, valstybinius automobilių numerius ji nurodė bekalbėdama bendruoju pagalbos numeriu, todėl šiuo metu jų neprisimena. Baigus kalbėti telefonu prie jų privažiavo policija. Ji paaiškino, kas nutiko ir tuo metu G. pamatė, kad vienas iš muštynių dalyvių yra kavinės ,,Agotos gryčia" viduje, minėtą asmenį nurodė policijos pareigūnams. Prie policijos pareigūnų tamsiai apsirengęs asmuo sudavė G. į veidą, dėl to policijos pareigūnai minėtą asmenį iškart sulaikė. G. po pirminės greitosios medicinos apžiūros buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o ją atvykusi antroji greitosios medicinos pagalba išgabeno į Žalgirio klinikas, kur po apžiūros jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sumušimas, išrašo kopiją pateiks tyrimui. Dėl tokių minėtų asmenų veiksmų turi jiems pretenzijų (t. 1, b. l. 61-63). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2021-11-13 apie 19 val. kavinėje "Agotos gryčia" šventė draugo G. M. sesers gimtadienį. Kavinėje sėdėjo antrame aukšte, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko, 2021-11-14 apie 1 val. ji viena nusileido į pirmą aukštą ir išėjo iš kavinės į lauką parūkyti. Tik išeidama pamatė, kad G. M. apstojo tris jai nepažįstami vyrai, kuriuos prieš tai irgi matė kavinėje. Apibūdinti minėtų vyrų ir jų kažkaip atskirti negali, tik gali pasakyti, kad visi trys mušė G. Viskas vyko labai greitai, todėl atskirti, kas iš minėtų vyrų sudavė G. M. smūgių ir kur pataikė, negali. Norėdama apginti G. M., ji spėjo tik prie šio prieiti ir bandė rankomis atstumti jai nepažįstamus vyrus nuo G., kai pajuto stiprų smūgį į dešinės pusės žandą, nuo kurio nugriuvo ant žemės. Kadangi smūgis buvo labai stiprus, mano, kad į veidą jai buvo suduota koja. Nuo smūgio sąmonės praradusi nebuvo. Atsikėlusi iškart nubėgo į kavinę paimti telefoną ir apie įvykį pranešti tel. 112, todėl pasakyti, kur tuo metu buvo G. ir minėti vyrai, negali. Paėmusi telefoną vėl išbėgo į lauką. Tuo metu vyrai, kurie mušė G., sėdo į 2 taksį automobilius bei išvažinėjo. Skambindama tel. 112 ji dar nurodė minėtų automobilių valst. Nr. Po to, kai atvyko policijos pareigūnai bei su jais bendraujant, minėti vyrai grįžo prie kavinės. Ji girdėjo, kad G. policijos pareigūnams parodė į tuos vaikinus ir sakė, kad šie jį mušė. Kaip tuo metu minėti vyrai vėl pradėjo mušti G., ji nepastebėjo, bet pamatė, kaip policijos pareigūnai sulaikė du vyrus. Vienas buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke, kitas juodai. Atvykusi GMP darbuotojai ją nuvežė į VšĮ Žalgirio kliniką, kur jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sumušimas. Krisdama po smūgio ji dar sužalojo dešinį kelį. Dėl jai padarytų kūno sužalojimų kitą dieną, po to, kai jai buvo įteikta užduotis, kreipėsi į teismo medicinos tarnybą, tačiau atvykti apžiūrai buvo užregistruota maždaug po 2-jų savaičių. Į kitus medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jai buvo padaryta ir neturtinė žala, nes sužeistą koją skauda iki šiol, buvo sumušta be jokio pagrindo, kitų žmonių akivaizdoje, dėl ko jautėsi pažeminta. Į darbą teko eiti su mėlyne veide, o ji dirba (duomenys neskelbtini), bendraujant su žmonėmis jai buvo labai nemalonu, nes pašaliniai žmonės matė mėlynę ant jos veido. Neturtinę žalą įvertina 1000 Eur. Prašo šiai sumai pripažinti ją civiliniu ieškovu. Kaip ir minėjo atpažinti minėtų vyrų bei atsiskirti jų veiksmų negali (t. 1, b. l. 64-66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1. J. G. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, padarytas kietu-buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu, atitinka nežymių sveikatos sutrikdymo mastą. Veide, sužalojimų nenustatyta. Medicinos dokumentuose aprašytas dešinio skruosto patinimas galėjo atsirasti ir nurodytomis aplinkybėmis, t. y. Sudavus smūgį, tačiau sužalojimu nevertinamas. Dešinėje čiurnoje išoriškai matomų sužalojimų nėra. 2. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje padarytas 1 trauminiu poveikiu. 3. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje galėjo būti padarytas nurodyto įvykio metu. Kitų sužalojimų kūno apžiūros metu nerasta. 4. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje atitinka nežymių sveikatos sutrikdymo mastą. 5. Sužalojimo vietoje nėra pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankių kiekį. 6. Sužalojimo vietoje nėra pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą, dydį. 7. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje galėjo būti padarytas nugriuvus ai/ar atsitrenkus į kietą-buką daiktą ar paviršių. 8. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje galėjo būti padarytas nurodymo įvykio metu. 9. J. G. dėl įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų (sužalojimų) galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 76-77).

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-13 apie 19 val. su savo draugų kompanija susirinko kavinėje ,,Agotos gryčia“, Šeškinės g. 59A, Vilnius, šventė jos sesers gimtadienį. 2021-11-14 apie 1 val. su savo draugu G. M. išėjo parūkyti, berūkant pastebėjo, kaip vyriškis iš netoli esančios draugų kompanijos atsisėdo ant jo automobilio priekinės dalies. G. nurodė vyrui pasitraukti, šis pasitraukė, tačiau greitu metu ant G. automobilio priekinės dalies atsisėdo mergina, po ko viskas įvyko labai staigiai, prie G. pribėgo keli asmenys, tikslaus skaičiaus nenurodys, galimai trys, kurie pradėjo smūgiuoti G. į įvairias kūno vietas. Ji muštynėse nedalyvavo, vyriškių, kurie smūgiavo, atpažinti negalės. Jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo (t. 1, b. l. 97-98).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-14 apie 0.21 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu L. V. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad prie restorano „Agotos gryčia“ mušasi apie 10 žmonių. Atvykus į vietą prie restorano jokios muštynės jau nevyko, lauke prie durų stovėjo kažkokie asmenys. Į juos kreipėsi G. M., kuris paaiškino, kad stovėjo lauke prie „Agotos gryčia“ įėjimo durų, kai priėjo nepažįstamas asmuo, kuris trenkė į veidą bei pasišalino. Dėl kokių priežasčių trenkė, pranešėjas paaiškinti negalėjo, sakė, kad iki to jokio konflikto nebuvo. Buvo akivaizdžiai matyti, kad G. M. yra neblaivus, šiam buvo nustatytas 1,24 promilių girtumas. Pabendravus su G. M., šis liko stovėti prie restorano įėjimo durų, o jie pasitraukė link tarnybinio automobilio. Tuo metu iš už kampo prie restorano įėjimo durų atėjo du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. J., kuris buvo apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos striuke, ir E. J. Jų akivaizdoje E. J., priėjęs prie G. M., vieną kartą kumščiu sudavė šiam į veido sritį. E. J. galimai nepastebėjo jų ir tarnybinio automobilio. Tuo metu atstumas nuo jų tarnybinio automobilio iki „Agotos gryčia“ durų buvo apie 30 metrų. Pamatęs juos, E. J. įbėgo į restorano vidų, kur jie šį ir sulaikė bei įsodino į savo tarnybinį automobilį. E. J. dėl įvykio nieko neaiškino. Tuo metu kitas policijos ekipažas V 1713 restorano viduje sulaikė E. J., kurį įsodino į savo tarnybinį automobilį. Tada į juos kreipėsi J. G., kuri nurodė į sulaikytą E. J. ir paaiškino, kad šis prie minėto restorano spyrė jai į veidą. Ir G. M. ir J. G. turėjo pretenzijų bei parašė pareiškimus dėl minėto įvykio. G. M. GMP nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o J. G. kita GMP brigada nuvežė į Žalgirio kliniką dėl dešinės pusės žandikaulio skausmo. Akivaizdžiai buvo matyti, kad ir E. J., ir E. J. buvo apsvaigę nuo alkoholio, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. E. J. buvo agresyvus, priešinosi sulaikymo metu. Sulaikyti E. J. ir E. J. buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK OVS. Įvykio metu buvo filmuota Body kamera 9006 (t. 1, b. l. 101-103).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad Apžiūrėtas UAB „Egira“ savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas 2021-11-13 įvykio vaizdo įrašas. Įjungus vaizdo įrašą, kamera fiksuoja įėjimą į kavinę „Agotos gryčia“ (iš lauko pusės). Vaizdas nespalvotas, be garso. Ant laiptų prie įėjimo stovi asmenų kompanija, priešais priparkuoti automobiliai. Arčiau kameros rūko plikas vyras, apsirengęs su striuke, kuris tai pasirodo, tai dingsta iš kameros objektyvo. Kamera fiksuoja bendrą vaizdą prie įėjimo į kavinę „Agotos gryčia“. Arčiau durų stovi vaikinas Nr. 1, apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis, šviesios spalvos striukė, avi sportinius batus, ant galvos kepure su snapeliu (galimai E. J.), vaikinas Nr. 2 (duomenys neskelbtini) kirptas, su barzdele ant smakro, apsirengęs šviesios spalvos striuke, striukės priekyje, iš kairės pusės lipdukas, ant nugaros juodas užrašas, šviesios spalvos kelnėmis, avi juodai-baltos spalvos sportinius batus (galimai T. T.), pastarasis bendrauja su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais vyru ir dviem moterimis (Nuotrauka nr. 1). Vyras su moterimi pasitraukia į kairę pusę ir dingsta iš kameros objektyvo. Lieka vaikinas Nr. 1 (galimai E. J.), vaikinas Nr. 2 (galimai T. T.) ir moteris, stambesnio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengusi tamsia striuke, avi tamsios spalvos batus iki kelių. Už jų stovi kita kompanija, tarp asmenų (pagal bylos aplinkybes nukentėjusysis G. M.) (Nuotrauka Nr. 2). Iš kavinės išeina vaikinas Nr. 3, (duomenys neskelbtini) kirptų plaukų, apsirengęs striuke su gaubtu (galimai E. J.), kuris atsisėda ant stovinčio tamsios spalvos automobilio variklio dangčio (Nuotrauka Nr. 3). Iš kavinės išeina vaikinas Nr. 4, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs striuke su gaubtu, tamsios spalvos kelnėmis (galimai A. K.), kuris sustoja atokiau nuo kitos kompanijos, rūko. Prie sėdinčio ant automobilio dangčio vaikino Nr. 3 (galimai E. J.), prieina ir šalia sustojo vaikinas su kepure Nr. 1 (galimai E. J.) (Nuotrauka Nr. 4). Iš kavinės į lauką išeina dar vaikinas ir mergina. Prie sėdinčio ant automobilio variklio dangčio vaikino Nr. 3 (galimai E. J.) prieina stambesnio kūno sudėjimo vaikinas, apsirengęs su džemperiu (pagal bylos aplinkybės nukentėjusysis G. M.), kuris kažką sako bei rodo į automobilį dangtį, sėdinčiam ant automobilio dangčio vaikinui Nr. 3 (galimai E. J.). Prie jų prieina vaikinas Nr. 4 (galimai A. K.). Vaikinas Nr. 3 (galimai E. J.) atsikelia nuo automobilio dangčio, ant kurio atsisėda stambesnio kūno sudėjimo moteris, avinti tamsus batus iki kelio. Vaikinas Nr. 3 (galimai E. J.) atsisėda ant laiptelius, prie kavinės įėjimo durų. Vaikinas Nr. 1 (galimai E. J.), stovi vaikinui Nr. 3 (galimai E. J.) iš kairės pusės, vaikinas Nr. 2 (galimai T. T.) stovi iš dešinės pusės. Link nukentėjusiojo G. M. puola vaikinas Nr. 4 (galimai A. K.), kuris kumščiu suduoda nukentėjusiajam G. M. ne apie 3 kartų į galvos sritį. Nukentėjusysis G. M. traukiasi į šoną (toliau nuo kameros) (Nuotrauka Nr. 5). Prie vaikino Nr. 4 (galimai A. K.) prišoko mergina (pagal bylos aplinkybės – nukentėjusiosios J. G.). Prie pastarosios pribėga vaikinas Nr. 3 (galimai E. J.) bei pastarajai spiria (ar pataiko, nesimato, vaizdą užstoja automobiliai) po ko vieną kartą kumščiu suduoda smūgį J. G. į galvos sritį, dėl ko ši nukrenta ant žemės. Vaikinas Nr. 3 (galimai E. J.) prasibrauna link nukentėjusiojo G. M., kuriam kumščiais suduoda ne mažiau 3 smūgių į galvos, kūno sritį. Nukentėjusysis G. M. atbulom traukiasi atgal, vaikinas Nr. 3 (galimai E. J.) jį vijosi iš paskos, abu dingsta iš kameros objektyvo (Nuotrauka Nr. 6). Nukentėjusysis G. M. apibėga automobilius ir grįžęs užbėga į kavinę. Jam iš paskos link kavinės įėjimo ateina vaikinai Nr. 1 (galimai E. J.), Nr. 2 (galimai T. T.), Nr. 3 (galimai E. J.), Nr. 4 (galimai A. K.) ir moteris. Vaikinai Nr. 3 (galimai E. J.) bando užeiti į kavinę, nukentėjusiajam G. M. iš paskos, tačiau pastarajam tai padaryti neleidžia vaikinas Nr. 2 (galimai T. T.) nuveda nuo kavinės durų (Nuotrauka Nr. 7). Visi minėti asmenys dingsta iš kameros objektyvo. Po kurio laiko prie stambesnio kūno sudėjimo moteriškės, avinčios tamsios spalvos batus iki kelių, pribėga vaikinas Nr. 1 (galimai E. J.) ir nuvedą moteriškę į tą pačią pusę į kurią nuėjo vaikinai Nr. 3 (galimai E. J.) ir Nr. 4 (galimai A. K.). Prie jų prieina ir vaikinas Nr. 2 (galimai T. T.). Moteris ir vaikinas Nr. 1 (galimai E. J.) dingsta iš kameros objektyvo. Vaikinas Nr. 2 (galimai T. T.) lieka stovėti lauke su šviesių plaukų mergina (t. 1, b. l. 120-128).

Papildomos vaizdo įrašo apžiūros metu, dalyvaujant nukentėjusiajam G. M., šis parodė, kad vaizdo įraše tarp kitų žmonių mato vaikiną, kuris turi kepurę su snapeliu, šis vaikinas 2021-11-13 įvykio metu jo atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, būtent šis vaikinas buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes jis nurodė jį, kaip asmenį buvusi kitų įtariamųjų kompanijoje (pirmoje apklausoje jis jį nurodė Nr. 3). Išėjęs iš kavinės, vaikinas apsirengęs ilgesne žemyne mėlynos spalvos striuke su gaubtu, (duomenys neskelbtini) kirptų plaukų, atsisėdęs ant automobilio variklio dangčio, yra tas vaikinas, kuriam jis padarė pastabą ir jis pradžiai draugiškai atsitraukė (pirminėje apklausoje nurodė, kai vaikinas Nr. 1). Tuo metu pripuolė vaikinas, kuris jo apklausoje pažymėtas Nr. 2, bet vėliau klaidingai apibūdintas, (pastarasis nebuvo sulaikytas) kuris kumščiu sudavė ne mažiau 3 kartų į galvos sritį ir ne mažiau 2 kartu spyrė į pilvo sritį. Nukentėjusysis G. M. parodė, kad po minėtų smūgių pradėjo trauktis tolyn, tada prie jo pribėgo vaikinas Nr. 1, kuris kumščiu sudavė ne mažiau 3 kartų į galvos sritį. Po šių smūgių jis (nukentėjusysis G. M.) apibėgo automobilius ir grįžo į kavinės vidų. Taip pat nukentėjusysis G. M. papildė, kad atvykus policijos pareigūnams, prie kavinės grįžo ir į kavinę bandė užeiti, vaikinas turintis kepurę su snapeliu ir vaikinas Nr. 1 (su mėlyna striukė). Kai jis juos atpažino ir nurodėau policijos pareigūnams vaikinas Nr. 1 (su mėlyna striukė) kumščiu vieną kartą trenkė stiprų smūgį jam į veido sritį. Tada policijos pareigūnai sulaikė vaikiną su kepure ir vaikiną Nr. 1 (t. 1, b. l. 129-130).

BPC kortelė dėl 2021 m. lapkričio 14 d. veikos (t. 1., b. l. 17-20).

Apžiūrėti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą 5 garso įrašai dėl 2021-11-14 įvykio Šeškinės g. 59A, Vilniuje: (t. 1, b. l. 146-148).

Apžiūrėti policijos pareigūnų - Patrulių rinktinės V1713 „Body“ kameros 1735 - BOF1EC619546 ir „Vytis“ policijos pareigūnų V9013 „Body“ kameros 9006 - BOF1EC61721A vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 159-161).

Viešosios tvarkos pažeidimas (2022 m. vasario 5 d. apie 14.50 val.)

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę pilnai pripažino, parodė, kad viduje G. C. trenkė per kepurę, kadangi bare yra toks šiaudinis arklys, jį norėjo nusinešti prie savo stalo. G. C. su savo draugu pradėjo rėkauti, kad padėtų į vietą. Nueidamas jam pasakė, kad nerėkautų, neaiškintų jam. Ne jo kavinė, kad jam sakytų, ką jam reikia daryti. Išėjo į lauką, rūkė su pažįstamais, pamena, kad buvo T. T. kartu. Vienu metu atsisuko, matė, kad vyksta veiksmas prie durų, kaip ir muštynės, todėl tarpdury G. C. spyrė porą kartų, bet nežino kur tiksliai pataikė, trenkė tris kartus kumščiu į galvos sritį. T. T. veiksmų neprisimena. Jam atrodė, kad jis po to vienas G. C. tampė už striukės ir spyrė, kaip nurodyta kaltinime. G. C. negražiai elgėsi ir kalbėjo, sakė, kad jam tuoj bus.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta visiškai (t. 4, b. l. 96-97).

Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę pilnai pripažino ir parodė, jog rūkė lauke, pamatė, kad G. C. išeidinėja iš kavinės, suprato, kad bus konfliktas. Netiki, kad G. C. šiaip sau iš kavinės išeidinėja. Be to, girdėjo, kad G. C. kavinėje negražiai kalbėjo, keikėsi, rėkavo, sakė „tuoj bus“, todėl jis (T. T.) buvo išsigandęs, kad gali gauti nuo G. C. veidą, todėl trenkė pirmas, tai vyko prie „Agotos gryčios“ durų. Galėjo būti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, t. y. kad 4 kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. Kavinėje visi buvo išgėrę. Tokiose vietose, kuriose žmonės išgėrinėja, būna provokacijos. Kuomet A. K. pargriovė G. C. viduje kavinės, pripažįsta, kad spyrė G. C. į galvos sritį.

Kaltinamasis T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. (t. 4, b. l. 36-38).

Nukentėjusysis G. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 13 val., kartu su draugu Ž. R. atėjo į barą „Agotos gryčia“, Šeškinės g. 59A, Vilniuje, prie staliuko išgėrė po kelis bokalus alaus. Tuo metu, kai sėdėjo prie staliuko, pro šalį praeidamas jam nežinomas asmuo trenkė jam į dešinės pusės ausį. Minėtas vyras buvo apsirengęs juodos spalvos džemperiu, juodomis sportinėmis kelnėmis, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų. Kaip suprato, minėtas vyras išėjo į lauką. Jis nusprendė nueiti į lauką ir pasiteirauti, kodėl šis jam trenkė. Nespėjus jam išeiti į lauką, koridoriuje jį pargriovė asmenų grupė ir pradėjo mušti rankomis ir spardyti kojomis. Jis užsidengė veidą, kad išvengtų stipresnių sužalojimų. Dėl tokių veiksmų jis pajuto fizinį skausmą, jam praskėlė nosį. Kiek suprato, asmenys buvo neblaivūs, iškart po jo sumušimo šie įsėdo į baltos spalvos "BMW" markės automobilį, numerių tiksliai neprisimena, tačiau lauke yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėjo užfiksuoti minėtą automobilį. Taip pat matė, kad baro viduje yra įrengtos vaizdo kameros, kurios galėjo užfiksuoti įvykį. Greitosios med. pagalbos atsisakė. Vyrą, kuris jam praeidamas trenkė į veidą, atpažintų. Kitų asmenų, kurie jį gulintį mušė, neatpažintų, kadangi gerai nematė (t. 2, b. l. 28-30).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. C. parodė, kad gali papildyti, jog 2022 m. vasario 5 d. apie 13.30 val. su Ž. R. buvo kavinėje „Agotos gryčia“. Prie stalo, esančio salės gale, tuo metu sėdėjo galimai 4 nepažįstamų vyrų kompanija su 2 merginomis, kurie garsiai šūkavo, rėkdavo. Vienas vaikinas iš minėtos kompanijos, apsirengęs juodos spalvos drabužiais (striuke ir džinsais), (duomenys neskelbtini) kirptų plaukų, praeidamas ant jų stalo pastatė pintą papuošimą. Tuo metu vaikinas nieko nesakė. Jis paklausė, kodėl šis taip elgiasi, ir paprašė paimti atgal. Vaikinas nieko neatsakęs paėmė papuošimą nuo jų stalo ir nusinešė link savo stalo. Tačiau po kurio laiko praeidamas pro jų stalą vaikinas kumščių vieną kartą smogė jam į veido dešinę pusę, tačiau pataikė tik į ausį. Smūgiuodamas vaikinas irgi nieko nesakė bei išėjo į lauką. Norėdamas išsiaiškinti dėl suduoto smūgio jis nutarė išeiti į lauką ir pabendrauti su minėtu vaikinu. Atidarius kavinės išėjimo duris, ant laiptelių prie pat durų stovėjo minėtas juodai apsirengęs vaikinas (pirmas) su 2 draugais. Vienas iš minėtų vaikinų (antras) buvo apsirengęs sportinėmis pilkos spalvos kelnėmis, juoda striuke, ant galvos uždėtas gobtuvas, avėjo sportinius juodai-baltos spalvos batus. Buvo ir trečias vaikinas, apsirengęs dryžuota juodai-pilka striuke, tačiau šis nieko nedarė ir konflikte nedalyvavo. Jam išėjus iš kavinės, ant laiptukų šalia durų vaikinas (antras) su pilkos spalvos kelnėmis kumščiu sudavė jam ne mažiau 4 smūgių į galvos sritį. Tuo metu juodai apsirengęs (pirmas) vaikinas vieną kumščiu vieną kartą sudavė jam į galvos sritį bei vieną kartą spyrė į krūtinės sritį. Pirmas ir antras vaikinai įsikibo į jo drabužius ir bandė jį tempti į lauką, tačiau jis norėjo grįžti į kavinę. Tada juodai apsirengęs vaikinas (pirmas) dar du kartus kumščiu sudavė jam į galvos sritį. Jam pavyko užeiti į kavinę, bet abu du minėti vaikinai beveik tarpduryje kažkaip pargriovė jį ant žemės, toliau tampydami striukę, marškinėlius. Jam kavinėje gulint ant grindų, (pirmas) juodai apsirengęs vaikinas dar po vieną kartą spyrė jam į krūtinę, per kojas ir į nugarą. Smūgio metu plyšo kelnės. Pilkos spalvos kelnėmis apsirengęs vaikinas (antras) spyrė jam vieną kartą į galvos sritį, bet kadangi jis buvo galvą uždengęs rankomis, galimai pataikė į rankas. Tada pribėgo mėlynos spalvos striukę apsirengęs vyras. Tada jis grįžo į savo vietą prie stalo. Po kiek laiko priėjo pirmas, juodais apsirengęs vaikinas, kuris pradėjo sakyti, kad jis nebandytų kviesti policijos, kad kitaip jam blogai baigsis, su juo susidoros. Tačiau jo draugas Ž. iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinai išėjo iš kavinės ir kai atvažiavo policijos pareigūnai, jų nebuvo. Vaikinai išvažiavo baltos spalvos automobiliu, galimai "BMW X3", valst. Nr. šiuo metu nepamena. Galimai numerius nurodė Ž., skambindamas į policiją. Po šio įvykio buvo apžiūrėtas teismo medicinos ekspertų. Į kitus medikus nesikreipė, nedarbingumo neėmė, nors jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris trikdė įprastą darbinę veiklą. Be to, įvykio metu buvo suplėšytos kelnės, kurių vertė 89,90 Eur, marškinėliai 79,90 Eur vertės, sugadinta kepurė 39,95 Eur vertės. Iš viso jam buvo padaryta turtinė žala 209,75 Eur sumai. Be to, jis patyrė ir neturtinę (moralinę) žalą, kurią įvertins vėliau. Sugadintus drabužius pateiks prie bylos (t. 2, b. l. 38-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. G. C. padaryta kraujosruva kairės akies apatiniame voke su odos įbrėžimu vokų vidiniame kampe, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos 3-me piršte, dešiniame kelyje, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2022-02-05. 3. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą ar įrankį, neužfiksavo. 4. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje galėjo būti padarytas ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (t. 2, b. l. 53).

Liudytojas Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 13-14 val. jis su draugu G. C. atėjo į kavinę „Agotos gryčia“, Šeškinės g. 59A, Vilniuje, užsisakė maisto ir po bokalą alaus. Jie valgė užsisakytą maistą ir bendravo, po kurio laiko išėjo į kiemą parūkyti. Lauke stovėjo keli vaikinai, su kuriais jie draugiškai pasikalbėjo apie krepšinį. Jo draugas G. yra (duomenys neskelbtini)ūgio ir vaikinai klausė, ar jis nėra žaidęs krepšinio. Pabendravę su vaikinais jie grįžo į kavinės vidų prie savo staliuko. Kaip atrodė minėti vaikinai, neįsidėmėjo ir atpažinti negalės. Tie vaikinai, su kuriais bendravo, irgi grįžo į kavinės vidų, sėdėjo pačiame kavinės gale prie staliuko. Po kiek laiko prie tų vaikinų staliuko atėjo ir prisėdo dar keli vaikinai. Vienas iš tų vaikinų po kiek laiko paėmė kavinės dekoraciją ir kažkur ėjo. G., sėdėdamas prie staliuko, pasakė, kad taip elgtis negalima, ar taip daryti negalima. Vaikinas G. pasakė, kad čia ne šio reikalas ir kažkur nuėjo į kavinės galą ten, kur buvo susėdę visi vaikinai. Minėtas vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Vaikino aprangos neįsidėmėjo. Ar galėtų minėtą vaikiną atpažinti, nežino. Maždaug po 5-10 min. minėtas vaikinas vėl ėjo pro jų staliuką. G. ant galvos dėvėjo kepurę su snapeliu. Minėtas vaikinas ranka užkabino G. už kepurės snapelio ir kepurė nukrito ant žemės. Vaikinas nuėjo į lauką. G. atsistojo nuo staliuko ir nuėjo paskui minėtą vaikiną į lauką paklausti, dėl ko šis taip pasielgė. Jis liko sėdėti prie staliuko. Sėdėdamas prie staliuko jis pamatė, kad kavinėje šalia durų esančios užuolaidos juda ir kad ten kažkas vyksta. Pačių muštynių fakto nematė. Po kelių minučių prie staliuko grįžo jo draugas G., kuris pasakė, kad šį sumušė ir kad reikia kviesti policiją. Jis iškart paskambino bendru pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinas, kurį minėjo anksčiau, dar atėjo prie jų staliuko ir prie jo atsisėdęs prašė nekviesti policijos, nes neva dėl šio konflikto G. yra kaltas pats. Po to prie staliuko atėjo dar vienas vaikinas, tačiau šio požymių jis neįsidėmėjo ir apibūdinti negali, atpažinti negalės. Po to jaunuoliai, užpuolę G., iš kavinės pasišalino. G. jam pasakė, kad minėti jaunuoliai išvažinėja baltos spalvos visureigiu "BMW X3", valst. Nr. pasakyti negali. Anksčiau nurodydamas automobilio valst. Nr. skaičius galėjo suklysti. Dabar jis net neatsimena, kokius valstybinio Nr. skaičius buvo nurodęs. Po to, kai minėti jaunuoliai iš kavinės pasišalino, į kavinę atvyko policijos pareigūnai ir G. dėl šio įvykio parašė pareiškimą (t. 2, b. l. 59-62).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad 2022-05-05 nukentėjusiojo G. C. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti kepurė, vyriški marškinėliai, vyriškos sportinės kelnės apžiūrėti bei pagal pakvitavimą gražinti nukentėjusiajam. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektai yra: - Pilkos spalvos kepurė su snapeliu. Priekyje virš snapelio užrašas A/X. Kepurės viduje juodos spalvos etikete su užrašais „A/X ARMANI EXCHANGE UNI“. Ant kepurės matomos dėvėjimo žymės, nutrynimai, tamsios spalvos dėmės; Vyriški sportinio (polo modelio) marškinėliai, rausvos spalvos, priekyje užsegami dvejomis sagutėmis. Ant priekinės marškinėlių , kairės pusės yra firminis ženklas, jodu šriftu parašyta „Hugo BOSS“. Vidinėje marškinėlių pusėje yra juodos spalvos etikete „Hugo BOSS“, XL dydis. Ant marškinėlių priekinės, dešinės pusės matomos įvairaus dydžio rudos spalvos dėmes. Marškinėlių galinės dalies, po kairės pusės pažastimi yra 12,5 cm. skersmens įplėšimas. Ant marškinėlių matomos dėvėjimo žymės. Vyriškos sportinės, trikotažinės, juodos spalvos kelnės, ant priekinės kelnių dalies yra dvi kišenės, per juosmenys surišamos raišteliu. Ant kelnių viršutinės dalies juosmens srityje guma, ant kurios baltinos raidėmis užrašai „tigha“. Kelnių viduje yra kelnių vidinė etikete, ant kurios užrašas „Tigha“, XXL dydis. Ant kelnių galinės dalies yra dvi kišenės. Ant dešinės kelnių kišenės juodos spalvos užrašas „tigha“. Po kaire kišenė yra 19 cm. įplėšymas. Ant kelnių matomos dėvėjimo žymės, purvo dėmės (t. 2, b. l. 72-76).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta 2022 m. vasario 5 d. policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, Šeškinės g. 59A, Vilniuje, "Body 1106" kameros Nr. B0F1EC5F517A vaizdo medžiaga (t. 2, b. l. 99-101).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pagal 2022 m. vasario 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikti du vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos Šeškinės g. 59A, Vilniuje. Vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos kavinės išorėje, įraše matoma, kaip iš kavinės patalpų į lauką išeina trys vaikinai: Vaikinas Nr. 1 - apsirengęs sportiniu pilkos spalvos džemperiu su gobtuvu, sportinėmis pilkos spalvos kelnėmis, juodos spalvos trumpa striuke, ant galvos dėvi sportinio džemperio gobtuvą, apsiavęs sportiniais juodais bateliais su baltais intarpais; Vaikinas Nr. 2 - (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs šviesiai mėlyną megztinį, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodą striukę, apsiavęs juodais batais; Vaikinas Nr. 3 - apsirengęs marga dviejų spalvų striuke, mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, apsiavęs juodais batais; Vaikinas Nr. 2 beveik iškart grįžta į kavinės patalpas bei maždaug po minutės vėl išeina į lauką. Po to visi trys vaikinai neilgam užeina į kavinės vidų ir vėl grįžta į lauką. Visi stovi prie kavinės, vaikinai Nr. 1 ir Nr. 2 rūko. Prasiveria išėjimo iš kavinės durys ir vaikinas Nr. 1 kažkam suduoda smūgius rankomis. Tada vaikinas Nr. 2 kažkam smūgiuoja kojomis, bando ištempti pro duris, taip pat suduoda smūgius rankomis. Kam smūgiuoja minėti vaikinai, nėra matoma, vaizdą užstoja praviros kavinės durys. Vaikinas Nr. 3 į muštynes nesikiša ir stovi lauke šalia kavinės, susikišęs rankas į kišenes. Besimušant asmenys įeina į kavinės patalpas. Vaikinas Nr. 1 ir vaikinas Nr 2. išeina iš kavinės, su jais kartu išeina vyriškis apsirengęs mėlynos spalvos striuke, mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, juodais batais. Tada minėtas vyriškis grįžta į kavinės patalpas, o vaikinai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 eina link Šeškinės g. važiuojamosios dalies. Vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos kavinės viduje, įraše matomi staliukai, sustatyti kavinės viduje, prie kurių sėdi žmonės. Prie antrojo staliuko nuo kavinės durų prie staliuko sėdi du vyriškiai. Vienas iš jų apsirengęs juoda striuke, juoda striuke, smėlio spalvos batais, ant galvos dėvintis kepurę su snapeliu pakyla iš savo vietos ir eina link kavinės durų. Kaip tik tuo metu iš lauko pusės kavinės durys pradaromos. Vyriškis išeina iš kavinės ir atsistoja šalia kavinės durų ant pakylos laiptelio. Kavinės durys lieka praviros. Vyriškiui išėjus iš kavinės į lauką, beveik iškart vaikinas Nr. 1 ranka suduoda minėtam vyriškiui porą smūgių į galvos sritį. Vaikinas Nr. 2 griebia vyriškiui už rūbų ir bando šį ištempti į lauką, jam padeda vaikinas Nr. 1. Tuo metu vaikinas Nr. 2 koja smūgiuoja vyriškiui į pilvo sritį. Vyriškis suklumpa. Vaikinas Nr. 2 stumia vyriškį ir parverčia į ant grindų kavinės viduje šalia durų bei porą kartų spiria į apatinę nugaros sritį. Tada prie besimušančių pribėga vyriškis, dėvintis mėlyną striukę, kuris kažką sako vaikinams Nr. 1 ir Nr. 2 ir išeina su jais iš kavinės. Sumuštas vyriškis atsikelia nuo grindų ir grįžta prie savo staliuko. Į kavinę grįžta vyriškis su mėlyna striuke bei prieina prie sumušto vyriškio, jie kalbasi. Tada sumuštas vyriškis atsisėda prie staliuko. Vyriškis mėlyna striuke vėl išeina į lauką, po to grįžta atgal kartu su vaikinu Nr. 2, kuris prisėda prie staliuko, prie kurio sėdi sumuštas vyriškis, o vyriškis mėlyna striuke stovi šalia. Į kavinę įeina vaikinas Nr. 1 ir eina link staliukų, šiam praeinat pro staliuką sumuštas vyriškis atsistoja. Vaikinas Nr. 1 stabteli, lyg kažką sako (t. 2, b. l. 99-101).

Viešosios tvarkos pažeidimas (2022 m. vasario 5 d. apie 17.30 val.)

Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad pateisinti ir paaiškinti savo smūgių nukentėjusiajam K. K. kavinėje „Agotos gryčia“ negali, nelabai suprato, kodėl trenkė, buvo labai girtas, daugiau nieko nepamena. Einant namo, link perėjos, buvo du žmonės, vienas padarė kovinę stovėseną, todėl smūgis K. K. į veidą, buvo jo apsauginė reakcija, savo veiksmų neteisina, įvardintus kaltinime smūgius, dėl ko tikrai gailisi. Prašo nukentėjusių atleidimo dėl savo tokio elgesio, kad toks neadekvatus žmogus buvo.

Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimą apie įtarimą suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. (t. 3, b. l. 161-163).

Alkotesterio rodmenų duomenimis, 2022 m. vasario 5 d. 20.15 val. E. J. nustatytas 1,25 promilių neblaivumas (t. 3, b. l. 138-140).

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo su T. T. prie kavinės “Agotos gryčia”. E. J. nematė, nes jis greičiausiai buvo viduje, kai prasidėjo konfliktas. J. A. ir K. K., ėjo pro šalį, jam atrodo, kad K. K. su petimi jį pastūmė tyčia, nes vietos praeiti buvo daug. Jis (A. K.) sušuko, ar jam vietos maža, ar ką, K. K. jam kažką atsakė, tada jis (A. K.) priėjo ir sudavė sudavė smūgius. Nepamena jų skaičiaus, pripažįsta, kad galėjo suduoti tiek kartų, kiek nurodyta kaltinime. Dėl J. A. gali pasakyti, kad apskritai nepamena šio žmogaus, gal dėl sumaišties, bet gali būti, kad spyrė ir jam, pripažįsta. Jam (A. K.) niekas smūgių nesudavė. Gailisi, galbūt jei K. K. būtų nieko nesakęs, tai viskas būtų pasibaigę, jautėsi išprovokuotas. Nuo šio įvykio nebesilanko tokiose vietose. Tokių įvykių nereikia, bet ir nukentėjusieji šioje byloje neina kortom lošti į tokias vietas, visi eina to paties, konfliktai būna pas visus. Gali penkis kartus žmogus nepasiduoti provokacijai, bet šeštą kartą paims ir pasiduos ir bus kaip K. K. – dėl pastūmimo priėjo ir trenkė. Atsiprašo nukentėjusiojo, kad jam trenkė.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai (t. 4, b. l. 96-97).

Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad pripažįsta, jog buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Atsimena, kad buvo konfliktas prie „Agotos gryčios“, daug žmonių. Buvo su A. K. Pripažįsta sudavęs kaltinime nurodytus smūgius K. K. ir J. A.. Po konflikto lauke pasišalino iš įvykio vietos.

Kaltinamasis T. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. jis buvo kavinėje „Agotos gryčia“ Šeškinės mikrorajone. Kokiu laiku atėjo į kavinę, vienas ar su kažkuo, neatsimena, nes jau buvo išgėręs. Kavinėje buvo pažįstamas E. J. bei kiti pažįstami iš matymo vaikinai, kurių asmens bei kitų duomenų nežino, iš matymo pažįstamas vaikinas, pravardė „A.“. Kavinėje dar vartojo alkoholinius gėrimus, todėl buvo gerokai apsvaigęs. Atsimena, kad kavinėje buvo kažkoks konfliktas, tačiau kadangi buvo išgėręs, neatsimena, kaip viskas vyko, ar jis kam nors sudavė smūgius ir kokiomis aplinkybėmis, todėl kaltu prisipažįsta iš dalies. Išsamesnius parodymus duos teismo posėdžio metu, po to, kai susipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir byloje esančiais vaizdo įrašais. Sulaikymo metu iš jį buvo paimtas dujų balionėlis, kurį nusipirko kažkokioje ginklų parduotuvėje (t. 4, b. l. 21-22).

Kaltinamasis T. T. ikiteisminio tyrimo metu, jam įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. jis tą pačią dieną po kelių valandų grįžo į kavinę. Su kuo grįžo, pasakyti negali, nepamena. Bet pamena, kad buvo lauke prie "Agotos gryčia" ir kad prie kavinės stovintį A. K. pastūmė jam nepažįstamas vyras, kaip dabar supranta, kažkas iš nukentėjusiųjų. Vyko konfliktas, muštynės. Tačiau pasakyti, konkrečiai kas ką mušė, kas dar dalyvavo muštynėse, nepamena. Kad šio įvykio metu jis kažką pargriautų nuo laiptų ar kažkam trenktų, dėl ko žmogus nukristų, nepamena. Prie kavinės atsimena tik A., kad būtų dar kažkas iš jo pažįstamų, nepamena. Dėl šio epizodo kaltu prisipažįsta iš dalies, nes konfliktas vyko, tačiau jis nepamena, ar jis buvo sudavęs kažkam smūgius. Susipažinęs su vaizdo medžiaga galės plačiau pasisakyti dėl savo veiksmų ir kaltės teismo posėdžio metu. Pamena, kad vėliau jį sulaikė policijos pareigūnai, bet kokiomis aplinkybėmis, vėlgi neatsimena. Sulaikymo metu jis su savimi turėjo dujų balionėlį, kurį pareigūnai rado ir paėmė. Minėtą balionėlį nupirko kažkokioje ginklų parduotuvėje. Dėl padaryto labai gailisi (t. 4, b. l. 36-38).

Alkotesterio rodmenimis nustatyta, kad 2022-02-05 d. 20.24 val. T. T. neblaivumas buvo 1,58 promilės (t. 4, b. l. 7).

Nukentėjusysis J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 17.30 val. jis su savo draugais K. K., A. P. bei M. M. atvyko į kavinę "Agotos gryčia", Šeškinės g. 59A, Vilniuje. Automobilį paliko toliau nuo kavinės ir ėjo prie įėjimo nuo tilto pusės. Prie kavinės įėjimo stovėjo nemažai jam nepažįstamų žmonių, vaikinų ir merginų. Jiems prieinant iš priešingos pusės, t.y. nuo stotelės pusės, link minėtos kompanijos ėjo dar du jam nepažįstami vaikinai. Kiek suprato, šie buvo pažįstami su kitais prie įėjimo stovėjusios kompanijos asmenimis, nes pradėjo tarpusavyje bendrauti. M. M. ėjo pirmas, jis ėjo šiam iš paskos, o beveik šalia jo ėjo K. K. A. P. ėjo paskutinis. M. M. ir jis praėjo pro minėtą kompaniją, M. M. net jau spėjo patekti į kavinę, o jis, atrodo, jau lipo ant laiptelių prie kavinės įėjimo, tuo metu išgirdo agresyvų šūksnį, o pasisukęs pamatė, kad link K. K. eina agresyviai nusiteikęs nepažįstamas vaikinas, su kuriuo prieš tai jie prasilenkė. Minėtas vaikinas buvo gan jaunas, iki (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, šiek tiek (duomenys neskelbtini), apsirengęs juodos spalvos rūbais. Vėliau minėtą vaikiną jie nurodė policijos pareigūnams. Kai jis atsisuko, išgirdo, kaip būtent minėtas vaikinas K. K. agresyviai sakė kažką panašaus "tu ką, nemoki vaikščioti?", po ko iškart, atrodo, dešinės rankos kumščiu sudavė K. K. į veido sritį. Jis iškart žodžiais kreipėsi "ką jūs darot", po ko sulaukė smūgio koja į kairįjį klubą. Jam spyrė, atrodo, vaikinas, kurio apranga buvo: juoda striukė ir pilkas džemperis su pilkos spalvos gobtuvu. Jis truputį atsitraukė, po ko pajuto du smūgius į veido sritį, t.y. jam vienas smūgis buvo suduotas kumščiu į lūpas, nuo ko pradėjo bėgti kraujas, o antras smūgis buvo suduotas kažkuo metaliniu į kairįjį žandą, kurį prapjovė. Vieną smūgį į lūpas jam kumščiu sudavė jau minėtas vaikinas su pilku gobtuvu, o kažkokiu daiktu į žandą smūgį jam sudavė, atrodo, pirmas jo paminėtas vaikinas, kuris prieš tai buvo užpuolęs K. K. Nuo smūgių jam pradėjo bėgti kraujas ir jis pargriuvo ant nugaros. Daugiau jam smūgiai suduodami nebuvo. Jis truputį atsitraukė ir ragino kitus liautis, tuo metu matė, kad K. K. mušė 3-4 vaikinai, šie tai darė ne visi vienu metu. Tačiau kas tiksliai kur ir kiek smūgių sudavė K. K., jis nurodyti negali, nes ir pats buvo užpultas, be to, viskas vyko labai greitai. Tačiau tikrai gali tvirtinti, kad su pilku gobtuvu buvęs vaikinas tikrai mušė K. K. ir rankomis ir kojomis. K. K. mušė ne vienas asmuo, šiam stojantis vėl prieidavo ir suduodavo smūgius. Įvykio metu A. P. ir M. M. nenukentėjo, užpulti nebuvo. Kadangi M. M. pirmas užėjo į kavinę ir šio neužpuolė, tai iškvietė policiją. Taip pat muštynes matė kiti kavinės lankytojai bei darbuotojai, be to, vieta prie kavinės yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis ir visas įvykis tikrai yra užfiksuotas. Jam buvo suduoti trys smūgiai, t.y. vienas į kairės pusės klubo sritį bei du į veido sritį. Smūgius į klubą bei lūpas, mano, jam sudavė vaikinas su pilkos spalvos gobtuvu, o į kairįjį žandą smūgį sudavė, mano, tas vaikinas, kuris pirmas sudavė pirmą smūgį K. K. Tačiau viskas įvyko labai greitai ir dėl to gali klysti. Dėl visų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis negali pasakyti, kokiu metaliniu daiktu jam buvo sužalotas kairės pusės skruostas, nes šio nematė, tik matė, kaip vaikinas kažką paėmė iš dešinės kelnių kišenės. Ar vaikinas tą daiktą laikė kumštyje, ar buvo užsidėjęs ant pirštų, pasakyti negali. Įvykio metu iš jo joks turtas nedingo, sugadintas nebuvo, tik išsipurvino rūbai. Kai muštynės baigėsi, visi išsiskyrė, kas nuėjo į kavinę, kas kitur. Mušeikos buvo užėję į kavinę, tačiau vėliau, dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, iš kavinės pasišalino. Policijos pareigūnams jie papasakojo įvykio aplinkybes, pareigūnai pasiūlė jiems vėliau kreiptis su pareiškimu, po ko K. K. greitosios pagalbos automobilis išvežė į Lazdynų ligoninę, o jį ankščiau minėti draugai nuvežė į Žalgirio kliniką, kur jis buvo apžiūrėtas, jam buvo suteikta pirmoji pagalba bei išleistas gydytis ambulatoriškai. Grįždamas namo jis kartu su A. P. ir M. M. nusprendė pravažiuoti pro minėtą kavinę ir važiuojant kitoje kelio pusėje, priešais kavinę pamatė juos užpuolusius vaikinus, t. y. šių buvo trys ir jie visi trys atpažino, kad šie vaikinai dalyvavo muštynėse, t.y. buvo jį mušęs vaikinas su pilku gobtuvu, vaikinas, kuris pirmas sudavė K. K., ir dar vienas (trečias) vaikinas, kuris muštynių metu mušė K. K.. M. M. vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Vaikinai juos pažino, parodė ranka jiems sustoti, ką jie ir padarė bei pro atdarą automobilio langą pradėjo su vaikinais bendrauti. Su vaikinais bendravo (duomenys neskelbtini) kalba, nes šie taip pradėjo su jais kalbėti. Bendravimą jis filmavo M. M. telefonu ir įraše visi trys vaikinai, kurie juos užpuolė, yra užfiksuoti. Įrašą galės pateikti. Jų bendravimo metu atvyko policijos pareigūnai, vaikinai pradėjo bėgti. Jie nurodė kur vaikinai pabėgo ir vėliau, kiek jam pavyko sužinoti, du vaikinai buvo sulaikyti, o trečiam pavyko pasišalinti. Pasišalino tas vaikinas, kuris pirmas pradėjo konfliktą, sudavė iš pradžių K. K., po ko dar kažką turėdamas rankoje sudavė jam į kairįjį žandą. Tarp sulaikytų vaikinų buvo jo minėtas jaunuolis su pilku gobtuvu. Abu sulaikyti vaikinai tikrai dalyvavo muštynėse ir tikrai prieš juos naudojo fizinį smurtą. Dėl šio įvykio jis patyrė šoką bei jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi viskas vyko labai greitai, tai tam tikrų aplinkybių galėjo nepastebėti. Prieš įvykį su minėtą kompaniją jokio konflikto nebuvo, vaikinai patys išprovokavo konfliktą bei pradėjo muštynes. Muštynių metu gintis nei jis, nei K. K. nebandė, nes buvo "nelygios jėgos" ir viso šio įvykio net negalima pavadinti muštynėmis, nes jie nesimušė ir nesigynė, o tiesiog be jokios priežasties viešoje vietoje matant kitiems asmenims buvo užpulti ir sumušti (t. 2, b. l. 141-142).

Nukentėjusysis J. A. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu parodė, kad pirminės parodymus davė iškart po įvykio, tačiau vėliau jis be streso atsiminė 2022-02-05 įvykio aplinkybes, todėl nori patikslinti ir papildyti savo parodymus. 2022-02-05 apie 17.30 val. jis, K. K., A. P. ir M. M. atvažiavo į kavinę "Agotos gryčia", prie kurios įėjimo stovėjo kompanija asmenų. Kiek tiksliai buvo žmonių, pasakyti negali, galėjo būti iki 5. Be to, jiems prieinant iš priešingos pusės, nuo stotelės pusės link minėtos kompanijos ėjo du jam nepažįstami vaikinai. Vienas iš jų, vaikinas apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, šiek tiek (duomenys neskelbtini), apsirengęs tamsios spalvos drabužiais (galimai juodos spalvos), striukės priekyje buvo baltos spalvos „Adidas“ ženkliukas (Vaikinas Nr. 1). Į kitą vaikiną jis neatkreipė dėmesio, todėl šio apibūdinti negali. M. M. ėjo pirmas, jis ėjo šiam iš paskos, tada ėjo A. P. ir paskutinis ėjo K. K. Lipdamas laipteliais jis išgirdo balsą „ką, tu nemoki vaikščioti?“. Atsisukęs pamatė, kaip vaikinas Nr. 1 greitai priėjo prie K. K. iš nugaros ir nieko nesakęs kumščiu sudavė stiprų smūgį K. K. į veido sritį, nuo ko šis nukrito. Jis paklausė “ką jūs darot?“. M. M. tuo metu jau spėjo įeiti į kavinės vidų, o A. P. tuo metu atsitraukęs stovėjo šone. Jam uždavus minėtą klausimą, prie jos puolė tas pat vaikinas Nr. 1, kuris spyrė jam į kairįjį klubą. Tada prie jo prišoko kitas jaunas vaikinas: (duomenys neskelbtini) gymio, su šviesia ilga (maždaug iki kelių) striuke (Vaikinas Nr. 2), kuris kumščiu sudavė jam vieną kartą kairįjį žandą. Jis pradėjo atsitraukinėti link stotelės, tada prie jo prišoko trečiasis vaikinas: (duomenys neskelbtini) gymio, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apsirengęs pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, sportiniu džemperiu su gobtuvu bei tamsios spalvos striuke bei sportiniais bateliais (Vaikinas Nr. 3). Jis pastebėjo, kaip minėtas vaikinas kažką ištraukė iš dešinės kelnių kišenės ir, laikydamas minėtą daiktą rankoje, vieną kartą smogė į lūpas. Nuo šio smūgio jis nukrito ir iš sužalotų lūpų pradėjo bėgti kraujas. Jis pasitraukė dar toliau nuo įėjimo į kavinę. Tuo metu matė, kad vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3 mušė K. K., tačiau kas tiksliai kur ir kiek smūgių sudavė K. K., nurodyti negali, bet mano, kad kiekvienas iš šių sudavė ne mažiau kaip po 3 smūgius. Tuo metu lauke buvo ir kiti jam nepažįstami asmenys, tačiau šie muštynėse nedalyvavo. Vienas iš minėtų asmenų, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos striuke, plikas, bandė raminti užpuolikus. Buvo akivaizdžiai matyti, kad visi minėti asmenys tarpusavyje pažįstami. Po kurio laiko M. M. išėjo į lauką, pasikėlė K. K. ir nusivedė į kavinę. Kas vyko kavinėje, jis nematė, nes į kavinę užėjo vėliau. Tuo metu kalti asmenys pradėjo šalintis iš kavinės. Kadangi M. M. iškvietė policijos pareigūnus bei GMP, jie irgi išėjo į lauką. Stovėdamas prie kavinės jis pamatė, kad vaikinas Nr. 4 (apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) bruožų, apsirengęs juoda striuke ir kepure, kad pastarasis dalyvautų muštynėse prie kavinės, jis nematė, bet šis iš kavinės pasišalino su kitais užpuolikais) grįžo į kavinę. O po 1-2 min. išėjęs iš kavinės su 2 merginomis vaikinas Nr. 4 nuėjo link stotelės (merginos to vaikino laukė lauke). Tada M. M. nuėjo link automobilio, o jis, K. K. ir A. P., ėjo paskui vaikiną Nr. 4 ir šio merginas. Jiems priėjus, vaikinas Nr. 4 puolė K. K. ir kumščiu sudavė šiam vieną kartą į veido sritį, nuo ko K. K. nukrito. M. M. privažiavo su automobiliu. Vaikinas Nr. 4 su merginomis pasišalino, o jie grįžo prie kavinės ir laukė policijos pareigūnų ir GMP. Kas vyko toliau, papasakojo pirminėje apklausoje. Tik nori patikslinti, kad jų pateiktoje nuotraukoje, kurioje užfiksuoti 3 užpuolikai, vaikinas iš kairės pusės yra vaikinas Nr. 4., vaikinas per vidurį yra vaikinas Nr. 1 (šiam pavyko pasišalinti), o vaikinas dešinėje pusėje, pažymėtas Nr. 3. Vaikinas Nr. 2 su ilga, pilka striuke taip pat sulaikytas nebuvo ir jiems antrą kartą privažiavus prie kavinės vaikino Nr. 2, nematė. Dėl šio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti kūno sužalojimai, kurias patvirtino teismo medicinos ekspertas. Užfiksuotas kairio smilkinio pažeidimas galėjo atsirasti, kai jis krito nuo smūgio į lūpas. Į kitus medikus nesikreipė, tačiau tai ketina padaryti artimiausiu metu, nes po minėto įvykio jam skauda galva ir traška žandikaulis, atsirado skausmas ryjant. Pirmas dvi savaitės nesikreipė, nes laukė, jog minėti sveikatos sutrikimai praeis, bet nepraėjus užsirašė pas šeimos gydytoją. Nedarbingumo neėmė. Įvykio metu jam turtinė žala padaryta nebuvo, tačiau jis patyrė neturtinę (moralinę) žalą, nes buvo užpultas dienos metu, viešojoje vietoje, sužalotas be jokios priežasties, patyrė šoką, stresą, psichologinę traumą. Neturtinę žalą įvertins ir civilinį ieškinį pateiks ikiteisminio tyrimo metu. Prašo kaltus asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti įstatymų numatyta tvarka (t. 2, b. l. 144-146). Papildomos apklausos metu parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. įvykio metu turtinė žala jam padaryta nebuvo, tačiau dėl šio įvykio jis patyrė neturtinę (moralinę) žalą, nes buvo užpultas šviesios dienos metu, viešoje vietoje, sumuštas kitų asmenų akivaizdoje. Sumuštas be jokio pagrindo. Įvykio metu iš jo pusės jokių provokuojančių veiksmų nebuvo, atvirkščiai žodžiais bandė nuraminti juos užpuolusius asmenys. Įvykio metu buvo sužalotas veidas, randas ant kairio žando liko iki šiol. Jam padaryta neturtinę žalą įvertina 25 000 Eur. Prašo ikiteisminio tyrimo medžiagoje minėtai sumai pripažinti jį civiliniu ieškovu ir šią sumą išieškoti iš kaltų asmenų (t. 2, b. l. 148-149).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) J. A. nustatyta odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje, odos ir gleivinės nubrozdinimai lūpose, odos įbrėžimas kairiame žande. Odos įbrėžimas kairiame žande padarytas aštriu, smailumą ar aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankių, kiti sužalojimai-kietu buku, daiktu (daiktais). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2) Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir galimai laiku, t. y. 2022-02-05. 3) Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. 4) Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. 5) Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužfiksavo. 6) J. A. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 157-158).

Nukentėjusysis K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 17.30 val. jis su savo draugais J. A., A. P. bei M. M. atvažiavo į kavinę "Agotos gryčia", Šeškinės g. 59A, Vilniuje. Automobilį jie paliko toliau nuo kavinės ir ėjo nuo viaduko pusės. Prie kavinės įėjimo stovėjo 3-4 jam nepažįstamų vyrų kompanija, o dar 2 nepažįstami vyrai ėjo link jų. Kiek suprato, visi asmenys buvo tarpusavyje pažįstami. Praktiškai prie įėjimo į kavinę prasilenkus su 2 vyrais, kurie ėjo link jų, kadangi jis ėjo paskutinis, iš galo sulaukė smūgio į dešinės pusės veido sritį. Po smūgio nugriuvo ir tada pribėgusi likusi kompanija pradėjo jį spardyti ir mušti rankomis į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai jam buvo suduota smūgių, pasakyti negali, bet nemažiau kaip 20 smūgių tikrai. Kas vyko toliau neprisimena, nes tikriausiai buvo praradęs sąmonę. Prisimena, kad jam padeda atsistoti nuo žemės M. ir nuveda į "Agotos gryčią“. Pabuvęs kavinėje maždaug 2 min. jis išėjo į lauką parūkyti, paėjus apie 4 m. nuo kavinės link gėlių turgaus, prie automobilių stovėjo vienas iš vaikinų, kuris jį mušė. Vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini)m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs juodos spalvos striuke ir pilkos spalvos kelnėmis. Priėjus prie vaikino, neprisimena, kas tiksliai vyko, bet iš šio sulaukė smūgio iš kumščio į dešinės pusės veido sritį. Po smūgio jis nugriuvo, o vaikinas su 2 merginomis pasišalino link gėlių turgaus. Merginų apibūdinti negali. Šiems pasišalinus iškart atvažiavo greitoji pagalba, kuri jį pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo konstatuota nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. Kitų asmenų apibūdinti negali, bet galėtų atpažinti. Įvykio metu, be patirto fizinio skausmo, buvo sugadinti jo akiniai, kurių vertė 1000 Eur, sudaužyti mobilaus telefono "iPhone 12 pro max" kamerų stikliukai, kurių vertė 200 Eur, suplėšyta striukė, kurios vertė 100 Eur. Iš viso jam padaryta 1300 Eur dydžio turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu norės teikti civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 173).

Nukentėjusysis K. K. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 17.30 val. jis kartu su draugais atvažiavo prie kavinės „Agotos gryčia“ Šeškinės mikrorajone. Pirmas link kavinės įėjo ir užėjo M. M., paskui šį ėjo J. A., tada A. P., jis ėjo paskutinis. Prisimena, kad tuo metu prie kavinės stovėjo keletas vyrų. Kiek šių buvo ir kaip atrodė, neatkreipė dėmesio. Eidamas prasilenkė su dviem vyrais, kurie ėjo link jų. Ar prasilenkiant jis kažką užkabino, net nepastebėjo, pamena, kad staigiai kumščiu gavo vieną smūgį iš galo į dešinės pusės vaido sritį. Kas jam sudavė, pasakyti negali, nes smūgis buvo suduotas iš galo. Nuo šio smūgio jis pargriuvo. Tuo metu pamatė, kaip suduodami smūgiai J. A., tačiau kas iš asmenų, kuo ir kiek smūgių sudavė, kur pataikė, pasakyti negali, nes jam pasipylė smūgiai į galvą ir per šonus. Kol gulėjo, buvo mušamas kumščiais į galvos sritį. Mano, kad jam buvo suduota ne mažiau 7 smūgių į galvos sritį bei ne mažiau 5 spyrių per šonus. Be to, gerai atsimena, kad vieną kartą jam spyrė į kaktą. Jam taip pasirodė, kad jį mušė 4 asmenys. Pasirodė, kad 4, nes šalia stovėjo daugiau žmonių. Tačiau konkretizuoti ir nurodyti, kiek žmonių jį mušė, kur kas ir kiek sudavė smūgių ir kur pataikė, negali, nes gulėdamas ant žemės dengė veidą rankomis. Jam atrodo, kad trumpai buvo praradęs sąmonę. Kažkokiu momentu išgirdo, kaip M. M. jį ragino keltis ir eiti. Kur tuo metu buvo kiti jo draugai, nežino. Prisimena, kaip kavinėje atsisėdo už stalo. Kavinėje prie jo buvo priėję tos pačios kompanijos vaikinai, kurie kažką sakė, bet ką būtent, pasakyti negali, po smūgių labai blogai jautėsi, stipriai skaudėjo galvą, be to, iš nosies stipriai bėgo kraujas. Pamena, kad priėjęs vaikinas (duomenys neskelbtini) nosimi, apsirengęs kažkuo pilku, kumščiu sudavė vieną kartą jam į veido sritį. Jis nuėjo į kavinės gilumą, link baro, kad daugiau nemuštų. Kažkokiu momentu minėta kompanija pasišalino iš kavinės. Po pasišalinimo, po kiek laiko jis su draugais taip pat išėjo iš kavinės. M. M. nuėjo prie automobilio, o jis su J. A. liko stovėti šiek tiek atokiau nuo kavinės, nes laukė greitosios ir policijos, kurias iškvietė M. M. Tuo metu pamatė tą patį vaikiną (duomenys neskelbtini) nosimi, kuris ėjo su 2 merginomis. Pamena, kad tuo metu šie buvo prie Šeškinės g. perėjos. Jie priėjo prie jų, vaikinas dar pradėjo kažką sakyti, po ko sudavė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį, jis nukrito ant žemės ir, jam atrodo, vėl prarado sąmonę. Atsipeikėjo, kai buvo jau prie greitosios, kurie suteikė pirminę pagalbą, davė vaistų nuo spaudimo, nes serga (duomenys neskelbtini), po ko medikai jį pristatė į Respublikinę greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Vėliau draugai jam papasakojo, kad po kiek laiko grįžo prie minėtos kavinės, kur pamatė tris įvykyje dalyvavusius asmenys, iškvietė policiją. Vienam iš tų dviejų asmenų pavyko pasišalinti, o du buvo sulaikyti. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryti kūno sužalojimai, kurias patvirtino teismo medicinos ekspertai. Į kitus medikus nesikreipė, nedarbingumo neėmė. Be to, dėl šio įvykio patyrė ir turtinę žalą, nes buvo tuo metu, kai buvo mušamas, buvo sugadinti akiniai (nulaužta dešinės pusės kojelė), kurių vertė 1000 Eur, telefonas „iPone 12 pro max“ buvo numestas ir apgadinta video kamera, kurios stikliukai kainuoja 200 Eur (metimo ant žemės metu atsirado įbraižymai ant foto-video kameros), striukė buvo išteplliota krauju, žemėm, suplėšyta kišenė), striukę įvertina 100 Eur. Iš viso jam buvo padaryta turtinė žala 1300 Eur. Be to, jis patyrė ir neturtinę (moralinę) žalą, nes buvo užpultas, sumuštas be jokio pagrindo, jokių provokuojančių veiksmų ir jo pusės nebuvo. Po šio įvykio gavo psichologinę traumą, dėl kurios vengia eiti tiek į lauką, tiek į viešąsias vietas. Neturtinę žalą įvertins vėliau bei bendrą civilinį ieškinį pateiks ikiteisminio tyrimo metu. Prašo kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti įstatymo numatyta tvarka (t. 2, b. l. 174-177). Papildė, kad sugadinti akiniai jam kainavo 600 Eur, o ne 1000 Eur, kaip nurodė prieš tai. Todėl turtinė žala sudaro 900 Eur. Kaip ir minėjo, patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertina 10 000 Eur. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 10 900 Eur sumai ir šią sumą išieškoti iš kaltų asmenų (t. 2, b. l. 179).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuodyta, kad: 1) K. K. nustatyta odos įbrėžimas dešinio smilkinio sąnario srityje, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairiame šone, odos nubrozdinimas kaklo dešinėje. Odos įbrėžimas padarytas aštriu, smailumą ar aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai - kietu buku, daiktu (daiktais). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2) Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir galimai laiku, t. y. 2022 m. vasario 5 d. 3) Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. 4) Poodinė kraujosruva kairiame šone galėjo būti padaryta griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. 5) Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužfiksavo. 6) K. K. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu (t. 2, b. l. 187-188).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 17.30 val. jis su J. A., K. K. ir M. M. atvažiavo į „Agotos gryčią“, Šeškinės g. 59A, Vilniuje, automobiliu, vairavo M. M. Išlipę iš automobilio ėjo link kavinės. Pirmas ėjo M. M., tada J. A., toliau jis, o iš galo K. K., kuris eidamas savo piniginę bandė įsikišti į striukės kišenę. Einat jis prasilenkė su (duomenys neskelbtini) gymio, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio vaikinu, kuris buvo apsirengęs „Adidas“ juodos spalvos, iki maždaug kelių, striukę. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo A. P. Lipdamas laipteliais link įėjimo į „Agotos gryčia“ kavinę, jis išgirdo šauksmą "jei bachuras, išmok vaikščioti“. Atsisukęs pamatė, kaip A. P. kumščiu suduoda vieną smūgį K. K. tiesiai į nosį. Mano, kad aukščiau nurodyti žodžiai buvo adresuoti K. K.. J. A., atsisukęs paklausė „vyrai, kas čia vyksta?“. Tuo metu šiek tiek atokiau nuo įėjimo stovėjo apie 4 žmonės, tiksliai neužfiksavo. Kažkas sudavė J. A. kumščiu vieną smūgį į veido sritį. Tada jie abu pasitraukė į kairę pusę ir kas tiksliai ten vyko, t.y. ar J. A. mušė vienas asmuo, ar keli, jis pasakyti negali, nes jo dėmesys daugiau buvo nukreiptas į K. K., kuris jam buvo arčiausiai. Tuo pačiu momentu A. P. pasivertė K. K., o šiam nukritus ant žemės sudavė kumščiu ne mažiau 2 smūgių į akių sritį, tuo momentu nukrito K. K. regėjimo akiniai, kurie buvo sulaužyti. Tuo pačiu momentu A. P. spyrė gulinčiam K. K. ne mažiau 2 smūgių į šonkaulių sritį (iš vienos ir iš kitos pusės) bei dar kumščiu sudavė vieną kartą K. K. į veido sritį. Šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir K. K. pasakė „vyrai, baikit muštis“. Tuo metu jis stovėjo arčiau automobilių stovėjimo vietos, gulinčiam K. K. už galvos. Jis paėjo link Šeškinės g. 59A pastato kampo, pradėjo skambinti į BPC. M. M. tuo metu jau buvo kavinėje. Skambindamas jis dar pažiūrėjo, kokiu adresu vyko muštynės, ir pradėjo pasakoti, kas vyksta. BPC operatorius jam pasakė, kad toks įvykis jau yra užregistruotas. Jis suprato, kad apie įvykį galimai pranešė M. M. Paskambinęs ir užėjęs į „Agotos gryčia“ vidų, jis matė, kad jam nepažįstamam vyrui, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, kuris buvo apsirengęs spalvotais marškiniais, kažkoks vyras, kurio negali apibūdinti, sudavė kumščiu smūgį į veidą ir vyras spalvotais marškinėliais nukrito ant žemės. Tiksliai negali paaiškinti, kas ten vyko, nes vyko judesys. Užėjęs jis pasitraukė į kairę pusę, į salę. Prie staliuko sėdėjo K. K., uždengęs veidą servetėle, nes iš nosies bėgo kraujas. Tuo pat metu M. M. užvijo du vyriškiai (vienas apsirengęs juodos spalvos kelnėmis ir šviesia maike, kitas su marga maike), galimai šie buvo ir lauke, kurie klausė M. M., ar šis skambino į policiją. Kai M. M. atsakė, kad skambino žmonai, vaikinai atstojo. Ar J. A. bei K. K. buvo suduoti smūgiai kavinėje, nematė. Po kiek laiko pastebėjo, kad grupelė vaikinų, tarp kurių buvo 3-4 merginos, bei jaunuoliai, kurie sumušė K. K. bei J. A., išeina iš kavinės. Jie išėjo iš paskos ir pamatė, kad visi pasitraukė į įvairias puses. Vienas iš minėtos kompanijos, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apsirengęs tamsios mėlynos spalvos striuke su gaubtu (kurio nebuvo užsidėjęs ant galvos), o prieš tai klausinėjo kavinėje M. M., ar šis skambino į policiją, ėjo link perėjos. Minėtą asmenį pasivijo K. K. ir J. A., jis matė, kaip minėtas asmuo sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį K. K., nuo ko šis nukrito ant žemės. Vaikinas, sudavęs K. K., buvo su mergina, apsirengusia žalios spalvos striuke, baltu padu „Nike“ kedais. Jis tuo metu buvo vienas, maždaug 20 metrų atstumų nuo K. K. M. M. tuo metu automobiliu privažiavo prie vaikino, sudavusio K. K., tačiau tas vyras perbėgo gatvę ir nubėgo į turgelio pusę, mergina grįžo į kavinę. Po kiek laiko atvažiavo GMP, kurie apžiūrėjo K. K. ir J. A.. Privažiavo ir policijos pareigūnai, kuriems jie papasakojo, kas atsitiko, šie užsirašė jų duomenis. Buvo nutarta, kad GMP brigada pristatys K. K. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o jis ir M. M. nuvežė J. A. į Žalgirio kliniką. Palikę J. A., jie įsėdo į kitą automobilį, jis ir M. M. nutarė grįžti prie kavinės pažiūrėti, ar ten nėra minėtų asmenų, dėl kurių įvyko incidentas. Privažiavus, lauke prie kavinės pamatė apie 4 jaunuolius bei toliau stovinčias 2-3 merginas. Vaikinai bandė prieiti prie jų automobilio. M., atidaręs automobilio langą, pradėjo bendrauti su 3 vaikinais, tarp kurių buvo A. P., kuris vėliau pabėgo ir sulaikytas nebuvo. Jie vėl paskambino į policiją bei atvykę policijos pareigūnai sulaikė kitus du vaikinus, su kuriais bendravo. Vienas iš tų vaikinų buvo su kepure, o kitas su gaubtu. Mano, kad minėtų sulaikytų asmenų veiksmus galės pakomentuoti plačiau iš vaizdo medžiagos. A. P. atpažino per „Facebook“ (t. 3, b. l. 7-8).

Liudytojas M. M. ikitesiminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 17 val. jis su A. P., J. A. ir K. K. atvažiavo prie kavinės „Agotos gryčia“. Jis ėjo pirmas, kiti ėjo jam iš paskos. Ties įėjimu pamatė priešpriešais ateinančius lyg 2 jaunuolius, kurie buvo labai agresyviai nusiteikę, mano, kad šie buvo nuo kažko apsvaigę. Pirmas iš vaikinų ėjo tamsaus gymio jaunuolis, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apsirengęs juodos spalvos striuke, kuri buvo atsegta. Kitas (duomenys neskelbtini) bruožų, buvo apsirengęs striuke ir lyg sportinėmis kelnėmis, galimai vaikinas Nr. 2. Lauke prie kavinės buvo dar keletas merginų ir vaikinų, kurių apibūdinti negali. Dėl merginų gali pasakyti, kad viena buvo apie (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), o kita apie (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini). Jis užėjo į kavinės vidų ir maždaug po 5 sekundžių lauke išgirdo šauksmus. Vėl išėjęs į lauką pamatė prie įėjimo durų stovintį su prakirstą lūpą K. K., kurį jo akivaizdoje minėtas (duomenys neskelbtini) gymio, kaip vėliau per "Facebook" sužinojo - A. P. (dabar K.), kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Tada jis užėjo į kavinės vidų ir pro langą matydamas, kaip muša K. K., pradėjo skambinti į BPC, kviesdamas GMP ir policiją. Matė, kad nuo minėto smūgio K. K. nugriuvo, o A. K. šiam sudavė 3-5 kartus kumščiu ir spyrė ne mažiau 6 kartus į veido ir kūno sritį. Kai K. K. atsistojo ir paklausė “už ką?“, A. K. vėl kumščiu trenkė K. K. 3-4 kartus į veido sritį, o kai K. K. vėl nukrito, šiam spyrė 3-4 į veido ir kūno sritį. Be to, jis matė, kaip iš kavinės išėjo mėlynai apsirengęs (striuke ar megztiniu) aukštas vyras, (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų (kuris kavinėje sėdėjo prie kito stalo), kuris bandė atitraukti A. K., tačiau ar tai pastarasis, ar šalia buvę draugai sudavė tam vyrui smūgį kumščiu į veido sritį, nuo kurio šis nukrito, o atsistojęs grįžo į kavinę. Kai K. K. atsistojo, A. K. vėl sudavė šiam kumščiu į veidą. Be to, K. K. mušė dar mažiausiai 2-3 asmenys. Vaikinas Nr. 2, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, (duomenys neskelbtini) gymio, buvo apsirengęs pilkas sportines kelnes, trumpą juodą striukę (vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų), kitas vaikinas Nr. 3 apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs juodomis kelnėmis, juodos spalvos maždaug iki kelių striuke (vėliau taip pat buvo sulaikytas policijos pareigūnų). Išskirtinis bruožas - (duomenys neskelbtini). Tačiau pasakyti, kiek smūgių, kuo ir kur sudavė vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3, negali, bet mano, kad kiekvienas sudavė ne mažiau kaip po 5 smūgius kumščiais ir kojomis. Nori patikslinti, kad vienas iš jaunuolių, kas būtent, pasakyti negali, nes, kaip minėjo, buvo kavinėje, sudavė ir J. A. į veido sritį. Jam pavyko prisiskambinti į BPC. Jam atrodo, K. K. užėjo į kavinės vidų. Kai jis buvo kavinėje, prie jo priėjo aukščiau minėti 3 asmenys. A. buvo agresyviai nusiteikęs ir norėjo jam suduoti, tačiau vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3 A. sulaikė. Jis paaiškino, kad policijai neskambino ir pretenzijų neturi. Tik todėl vaikinai jo neužpuolė. J. A. ir A. P. tuo metu dar buvo lauke. K. K. vėl išėjo į lauką. Būdamas kavinėje jis matė, kad kažkas sudavė smūgį kumščiu K. K. į veido sritį, nuo kurio pastarasis nukrito. Įvykio dalyviai išsibėgiojo. Jis išėjo į lauką, įsėdo į automobilį ir už 20 metrų pamatė, kaip vaikinas Nr. 3 su 2 merginom ėjo nuo „Agotos gryčia“ link Šeškinės mikrorajono, netrukus vaikinas Nr. 3 sudavė kumščiu vieną kartą K. K. į galvą, nuo ko šis nukrito. Jis privažiavo prie K. K. ir įsodino į automobilį, o vaikinas Nr. 3 su 2 merginoms tuo metu kažkur pasišalino. Po kiek laiko atvyko GMP ir policijos pareigūnai, kuriems papasakojo, kas įvyko. GMP K. K. išvežė į Lazdynų ligoninę, o J. A. jis su A. P. nuvežė į Žalgirio kliniką. Maždaug po valandos jis su A. P. ir J. A. pasikeitė automobilį ir nutarė pravažiuoti pro „Agotos gryčią“, galvodami, gal pavyks atpažinti užpuolikus. Važiuojant kitoje gatvės pusėje pamatė 3 jaunuolius, tai buvo būtent tie, kurie juos užpuolė ir sumušė. Buvo A. K., kuriam pavyko pasišalinti, bei aukščiau minėti vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3. Bendraujant su minėtais asmenimis, padarė vaizdo įrašą, kuriame gerai matosi, kad vaikinas Nr. 2 apsirengęs su pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, ant galvos užsidėjęs džemperio gobtuvą. Vaikinas Nr. 3 ant galvos užsidėjęs kepurę, nors įvykio metu buvo be kepurės. O A. K. apsirengęs juodos spalvos „Adidas“ striukę, ant galvos užsidėjęs gobtuvą. Atvykę policijos pareigūnai vaikinus Nr. 2 ir Nr. 3 sulaikė. Po įvykio jis padarė J. A. ir K. K. sužalojimo nuotraukas bei minėtų, jų užpuolusių asmenų nuotraukas, kurias pateiks prie apklausos el. paštu (t. 3, b. l. 12-13). 2022 m. vasario 23 d. el. paštu liudytojas M. M. pateikė nuotraukas. (t. 3, b. l. 15-19).

Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-02-05 patruliuojant su komisaru inspektoriumi Ž. A. (ekipažas V1711) apie 19.28 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad prie kavinės „Agotos gryčia“, Šeškinės g. 59A, Vilniuje, sugrįžo mušeikos, pranešėjai laukia, prašo paskubėti. Važiuojant nurodytu adresu, pastebėjo šalikelėje stovintį automobilį "BMW", prie kurio stovėjo 3 vaikinai, kurių vienas (apsirengęs juodos spalvos drabužiais), bendraudamas su automobilyje "BMW" sėdinčiais asmenimis, mosikavo rankomis. Matėsi, kad tarp asmenų, stovinčių prie automobilio ir asmenų, sėdinčių automobilyje "BMW", vyko kažkoks žodinis konfliktas. Apsisukus tarnybiniu automobiliu ir privažiavus prie automobilio "BMW", vaikinų, stovėjusių prie automobilio, jau nebuvo. Automobilio "BMW" vairuotojas, kaip paaiškėjo, tai buvo A. P., išlipo iš automobilio, pradėjo jiems mojuoti. Privažiavus prie automobilio "BMW", minėto automobilio vairuotojas bei kitas asmuo paaiškino, kad prie automobilio stovėję asmenys apie 18 val. prie kavinės „Agotos gryčia“ sumušė draugus ir dabar šalinasi per turgavietės kiemus. Minėti asmenys parodė muštynėse dalyvavusius asmenis, telefone užfiksuotą filmuotą medžiagą, be to, paaiškino, kad dėl muštynių jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir GMP, bei medikai sumuštą K. K. nuvežė į Lazdynų ligoninę, o J. A. į Žalgirio kliniką. Greitai apvažiavus turgavietę iš kitos pusės, pastebėjo bėgantį vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. T., kuris atitiko pranešėjo nurodytiems požymiams ir buvo vienas iš vaikinų, stovinčių prie automobilio "BMW". Pastebėjęs juos T. T. bandė pasišalinti į daugiabučių kiemus. Surėkus "stok, policija", T. T. kažką išmetė į šalia buvusius krūmus (minėtas daiktas buvo surastas, tai buvo tamsiai mėlynos spalvos balionėlis su užrašu „PEPPERSPRY“). T. T. buvo paguldytas ant žemės, buvo uždėti antrankiai. 19.10 val. T. T. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Grįžus atgal prie pranešėjo, šis nurodė, kad ką tik matė kitą muštynėse dalyvavusį asmenį, kuris su dviem merginomis nuėjo per turgavietę link tos pusės, iš kur jie tik grįžo. Be to, papildė, kad minėtas vaikinas buvo su žiemine pilka kepure su bumbulu viršuje. Važiuojant Šeškinės g. jie pastebėjo vaikiną, kuris atitiko pranešėjo nurodytiems požymiams, kuris ėjo su merginomis (merginų asmens duomenys nustatyti nebuvo). Vaikinas buvo su kepure su bumbulu, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. J. Paklausus pastarojo, iš kur eina, šis atsakė, kad išėjo su merginomis pasivaikščioti, neneigė buvęs prie „Agotos gryčia“, tačiau atrodė pasimetęs ir nustebęs, kodėl jie priėjo. E. J. buvo sulaikytas 19.20 val. Grįžus prie pranešėjo, šis papildė, kad konfliktas prie kavinės, kurio metu buvo sumušti draugai, įvyko apie 18 val., muštynėse dalyvavo daugiau asmenų, tačiau kiek tiksliai, nurodyti negalėjo. Konfliktas kilo dėl to, kad einant į kavinę, prie kavinės buvę vaikinai prisikabino, sakydami "ką prasilenkt vietos neužtenka?“, po ko vienas iš prie kavinės stovinčių vaikinų suduodamas smūgius puolė draugus. Pranešėjas patvirtino, kad sulaikyti asmenys vieni iš pagrindinių asmenų, dalyvavusių muštynėse. Sulaikyti T. T. ir E. J. tolimesniam aiškinimui buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK OVS. Iškvietimo ROIK (duomenys neskelbtini), susijęs su įvykio ROIK (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio surašytas tarnybinis pranešimas, prie kurio pridėtas dujų balionėlis. Įvykis filmuotas Body 1705 (t. 3, b. l. 21-22).

Apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusysis K. K. 2022-03-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė akinius, mobiliojo ryšio telefoną "iPhone12 pro max", vyrišką striukę, kurie apžiūrėti bei pagal pakvitavimą gražinti K. K. Apžiūros metu nustatyta, kad: - Vyriška striukė, juodai, pilkos, tamsiai mėlynos spalvos (kamufliažinio rašto). Iš vidinės striukės pusės matoma juodos spalvos etikete su užrašu „ANTONY MORATO“ bei dydis 52/XL. Vidinė striukės dalis yra juodos spalvos, dygsniuota, yra juodos spalvos vidinė etikete su užrašais „ A. M.", "kodas MMCO00537/FA850174,52/XL,185/96A“. Striukė su gaubtuvu, priekyje užsegama užtrauktuku ir spraustuku. Ant priekinės striukės viršutinės dalies matomos dvi kišenės, kurios užsegamos spraustukais. Ant apatinės striukės priekinės dalies taip pat dvi uždėtinės kišenės, kurios taip pat užsegamos spraustukais. Ant galinės striukės pusės, apatinės dalies matomas skeltukas, kuris susegamas spraustuku. Striukė purvina, matomos dėvėjimo žymės, dešinėje pusėje uždėtinė kišenė yra iki pusės nuplyšusi. Ant striukės rankovių matomos dėvėjimo žymės, purvas, rudos spalvos dėmes; - Mobiliojo ryšio telefonas "iPhone 12 pro max", IMEI(duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), korpusas auksinės spalvos, apatinėje dalyje tris kameros, ant vienos matomos nežymus apgadinimai. Ant telefono korpuso matomi įvairūs įbrėžimai; - Korekciniai matymo akiniai, kurių išorinė pusė yra juodos spalvos, vidinė akinių dalis permatomos spalvos. Stikliukai atspindintys violetinę spalvą, dešinė akinių kojelė yra nulaužta. Ant kairės kojelės sidabrinės spalvos užrašas „DOLCE&GABBANA“. Ant akinių korpuso ir stikliukų matomos naudojimo žymės, įbrėžimai (t. 3, b. l. 48-49, 51-59).

2022 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis J. A. pateikė nuotraukas, vaizdo įrašą ir Žalgirio klinikos išrašą (t. 3, b. l. 28-36).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo J. A. pateiktas 2022 m. vasario 5 d. muštynėse dalyvavusių asmenų vaizdo įrašas. (t. 3, b. l. 37-47).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai. (t. 3, b. l. 64-68).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta 2022 m. vasario 5 d. policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą Šeškinės g. 59A, Vilniuje, Body 1705 kameros Nr. B0F1EC618E2A vaizdo medžiaga: (t. 3, b. l. 73-77).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. vasario 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „Egira“ pateikta 2022 m. vasario 5 d. įvykio vaizdo medžiaga: - Įjungus pirmą vaizdo įrašą, ekrane matomas užrašas CAM 5, vaizdas spalvotas. Kamera fiksuoja kavinės „Agotos gryčia“ įėjimą (iš dešinės pusės). Iš kairės pusės stovi automobiliai. Iš kavinės išeina du asmenys - mergina, (duomenys neskelbtini) sudėjimo, jauna, (duomenys neskelbtini) plaukai iki pečių apsirengusi mėlynos spalvos džinsinės kelnės, juodai-baltos spalvos megztinis, striukė iki kelių, rožinės sportinės batai, ir vyras, stambaus kūno sudėjimo, plika galva, vilki mėlyną striukę ir džinsus, avi juodos spalvos aulinius batus, per petį užsidėjęs vyr. rankinę (pagal bylos aplinkybės, liudytojas R. P.), kurie sustoja ant laiptų parūkyti, po ko nueina į šoną ir dingsta iš kameros objektyvo (Nuotrauka Nr. 1); - Po kurio laiko iš kavinės išeina (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo vaikinas, vilki šviesi striukę su gobtuvu, kuris yra ant galvos. Striukė ilga, iki kelių. Tamsios kelnės, dėvi juodos spalvos sportinius batelius (Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo). Minėtas vaikinas nueina nuo laiptų ir pasitraukia į tą pusę, kur iki to nuėjo mergina ir R. P., rūko. Po kiek laiko nuima gobtuvą, plaukai (duomenys neskelbtini), trumpai kirpti (Nuotrauka Nr. 2); - Prie kavinės privažiuoja ir sustoja baltos spalvos automobilis, iš kurio išlipa ir ateina link kavinės du vaikinai (Nr. 1 ir Nr. 2 ); - Tuo metu iš kitos pusės (ekrane iš kairės), kur rūko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo su ilga striuke, ateina 4 vyrai, pirmas vyras (pagal bylos aplinkybes, M. M.) yra (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, dryžuota baltai, juoda kepure su burbulu, vilki tamsios ilgą striukę ir kelnes, dėvi juodos spalvos batus, įeiną į kavinę. M. M. iš paskos eina vyras (pagal bylos aplinkybes, J. A.), kuris (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, su juoda kepure, vilki margai, galimai žalią striukę, juodas kelnes, per peties užsidėjęs tamsios spalvos rankinę (Nuotrauka Nr. 3 ); - J. A. iš paskos eina vyras (pagal bylos aplinkybes, A. P.), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, dėvi mėlyną kepurę su geltona juostele su burbulu, vilki tamsios spalvos striukę, geltonos spalvos kelnes, avi juodus batus, su kuprine; - Tuo metu vaikinai Nr. 1 ir Nr. 2 prieina prie kavinės ir eina link rūkančio vaikino su ilga striuke (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo). Vaikinas Nr. 1 (pagal bylos aplinkybes, galimai įtariamasis A. K.), (duomenys neskelbtini) kirptų plaukų, apsirengęs juodos spalvos striuke, ant kurios priekyje kairėje pusėje baltas ženkliukas, tamsios kelnės, avi juodos spalvos batus. Šiam iš paskos ateina vaikinas Nr. 2 (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo), kuris vilki tamsios spalvos striukę su šviesios spalvos juosta per rankoves ir priekį bei nugarą, striukė su gobtuvu, mėlynos spalvos džinsines kelnes, avi juodos spalvos batus, kairėje rankoje nešasi daiktą, panašų į megztinį. (Nuotrauka Nr. 4); - Iš kairės ekrano pusės pasirodo dar vienas vyras (pagal bylos aplinkybes, K. K.), apsirengęs ilgą tamsios spalvos striukę su gobtuvu, pilka kepure, tamsios spalvos kelnes, dėvi juodos spalvos batus, su akiniais. Prasilenkdami A. K. ir K. K. užkabina vienas kitą pečiais. A. K. apsisuka ir pasivijęs K. K. iš nugaros ranka suduoda šiam vieną kartą į veido sritį bei rankomis nustumia K. K. nuo laiptų (Nuotrauka Nr. 5). K. K. pasitraukia link kavinės durų. Tuo metu J. A., stovėdamas ant laiptų, kažką sako; - Link nukentėjusiųjų K. K. ir J. A. puola A. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (su striuke iki kelių), kuriuos prilaiko R. P. Vaikinas, vilkintis tamsios spalvos striukę su šviesios spalvos juosta per rankoves, stovi už nugaros nenustatyto asmens (Nuotrauka Nr. 6); - A. K. vieną kartą spiria J. A. per kojas (Nuotrauka Nr. 7); - Ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo (su striuke iki kelių) suduoda J. A. vieną kartą kumščiu į galvos sritį (Nuotrauka Nr. 8); - A. K. tuo metu spiria per kojas bandžiusiam užeiti į kavinę K. K. bei kumščiu suduoda šiam į galvos sritį; - Iš tolimos, nuo balto automobilio pusės, pribėga (pagal bylos aplinkybes, T. T.), apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu, ant galvos uždėtas gobyuvas, dėvintis trumpą tamsią striukę, avintis juodai-baltos spalvos sportinius batus, kuris sugriebęs K. K. šį nuo laiptų pargriauna ant žemės bei gulinčiam K. K. spiria vieną kartą į kūną. Tada T. T. puola prie tolyn besitraukiančio J. A., kuriam kumščiu suduoda vieną smūgį į galvos sritį, nuo ko J. A. krenta, bet iškart atsistoja; - Tuo metu prie gulinčio ant žemės K. K. prieina ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (su ilga striuke), kuris suduoda K. K. vieną kartą dešine ranka, spiria kaire koja, tada kairės rankos kumščiu 2 kartus smogia gulinčiam K. K. į galvos sritį (Nuotrauka Nr. 9). Aplink gulintį K. K. stovi ir kiti asmenys, tačiau kas ką daro, sunku įžiūrėti. Po suduotų smūgių K. K. atsistoja; - Visi įvykio dalyviai grįžta prie kavinės durų. Pirmi užeina nukentėjusieji, šiems iš paskos užeina kiti asmenys. Įjungus antrą vaizdo įrašą, ekrane matomas užrašas CAM2, vaizdas juodai-baltas, kamera fiksuoja įėjimo duris į kavinę „Agotos gryčia“ iš vidaus bei palei langų stovinčius stalus. Viduje M. M. kalba telefonu ir pasitinka K. K.. Šis nusiima akinius ir atsisega striukę bei atsiremia prie sienos. M. M. prieina prie K. K. ir šį pasodina prie pirmo stalo nuo kavinės durų. Tuo tarpu į vidų įeina A. P. Į kavinės vidų įeina visi lauke įvykio metu dalyvavę asmenys – A. K. (Nuotrauka Nr. 10), T. T. (Nuotrauka Nr. 11), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (su ilga striuke) (Nuotrauka Nr. 12), mergina, liudytojas R. P. (Nuotrauka Nr. 13) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo (su striuke su juostomis); - Ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo (su ilga striuke) prieina prie sėdinčio nukentėjusiojo K. K., abu apie kažką kalba. Prieina A. K. bei iš salės (ekrane iš dešinės pusės) prieina dar vienas vaikinas, apsirengęs marškinėliais trumpomis rankovėmis (pagal bylos aplinkybės, galimai E. J.), kuris priėjęs prie nukentėjusiojo K. K. šiam dešine ranka suduoda vieną smūgį į veido sritį (Nuotrauka Nr. 14, Nr. 15), po ko apsisukęs nueina į dešinę pusę ir dingsta iš kameros objektyvo. K. K. nueina į salės gilumą. Po kurio laiko visi įvykyje dalyvavę bei mergina išeina į lauką. Kavinėje lieka nukentėjusieji M. M., J. A., liudytojai R. P., M. M. ir A. P. (t. 3, b. l. 78, 81, 84-93).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019).

Dėl veikos 2021 m. lapkričio 14 d.

Byloje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamųjų paaiškinimų teisme, kurie esminėmis aplinkybėmis sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų, liudytojų I. B., D. K. ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolų, Bendrojo pagalbos centro pateiktų skambučių įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvados, kitų rašytinių bylos dokumentų duomenų) visuma sudaro pagrindo spręsti, jog šioje byloje įrodyta, jog kaltinamieji E. J. ir A. K. nagrinėjamo įvykio metu – 2021 m. lapkričio 14 d., apie 00.20 val. veikdami kartu, viešoje vietoje Vilniuje, prie kavinės „Agotos gryčia“, matant aplinkiniams, konflikte nedalyvavusiems asmenims, smurtavo prieš nukentėjusiuosius J. G. ir G. M. E. J. ir A. K. parodė turėję asmenines priežastis smurtauti prieš nukentėjusiuosius (E. J. nurodė, kad J. G. įžeidžiamai kalbėjo apie jo mamą, o A. K. nurodė, kad G. M. įžeidė vyresnę moterį), nežinantys apie vienas kito veiksmus, jų nematę, neva neveikę bendrai. Visų pirma pažymėtina, kad bet kokia įžeidžianti replika nėra pretekstas naudoti fizinį smurtą, taigi jis, nagrinėjamu atveju, abiejų kaltinamųjų panaudotas be realios grėsmės, nesant priežasties, bet mažareikšmei dingsčiai. Antra, pažymėtina, kad veikiant bendrai (bendrininkaujant) nėra būtina nustatyti, jog asmenys visuomet būtų iš anksto susitarę dėl bendrų nusikalstamų veiksmų darymo. Bendrų nusikalstamų veiksmų darymas galimas ir spontaniškai, prisidedant konkliudentiniais veiksmais. Byloje esančiu vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu nustatyta, kad kai A. K. smurtavo prieš G. M., prie jų pribėgo G. M. draugė J. G., ir būtent tuomet E. J., A. K. pažįstamas, pribėgęs nebandė sulaikyti A. K., kaip J. G., o priešingai, smogdamas J. G. į veidą, po ko smogdamas G. M. į galvą, konkliudentiniais veiksmais palaikė smurtinius A. K. veiksmus, dėl ko teismas konstatuoja, kad E. J. ir A. K. veikė kaip bendrininkai. Dėl šių tyčinių, smurtinio pobūdžio kaltinamųjų veiksmų prieš nukentėjusiuosius, J. G. ir G. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, J. G. pasireiškęs odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, o G. M. pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke su odos įbrėžimu vokų vidiniame kampe, odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, kaklo kairėje, poodine kraujosruva akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, poodinę kraujosruva dešiniame žaste.

Taip pat įrodyta, kad kaltinamasis E. J. veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kas nustatyta alkotesterio rodmenimis ir jo paties parodymais.

Be to, iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų paaiškinimų, vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolų) nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje prie kavinės, kurioje tuo metu buvo ne tik kartu su nukentėjusiaisiais bei kaltinamaisiais laiką leidę jų draugai, bet ir konflikte nedalyvavę asmenys. Dėl muštynių kilusi sumaištis ir triukšmas sutrikdė ir gyventojų, stebėjusių įvykį pro gyvenamųjų namų langus, kas nustatyta iš skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą. Įvertinus tai, kad kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, šiuos jų veiksmus matant aplinkiniams asmenims, kurie reagavo į šį konfliktą darytina išvada, jog dėl šių tyčinių kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kaltinamieji, be priežasties tyčia smurtaudami prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, šį įvykį stebint aplinkiniams asmenims, suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai patvirtina ir teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamųjų E. J. ir A. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, jų kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl veikos 2022 m. vasario 5 d. apie 14.50 val.

Kaltinamieji T. T. ir A. K. prisipažino atlikę jiems inkriminuojamus smurtinius veiksmus prieš G. C.. Nusikaltimo prieš nukentėjusįjį padarymo aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų pačio nukentėjusiojo, taip pat liudytojo Ž. R. paaiškinimai, daiktų (nukentėjusiojo rūbų), kavinėje įrengtų kamerų vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolai. Surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas faktines nusikaltimo įvykdymo aplinkybes. Nekyla abejonių, kad nusikalstamą veiką įvykdė kaltinamieji T. T. ir A. K.. Abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai, kurių susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Nors abu kaltinamieji nurodo neprisimenantys vienas kito veiksmų, iš vaizdo įrašo nustatyta, kad G. C. suduodami smūgiai abiems kaltinamiesiems esant kartu, smūgius suduodant vienas po kito, taigi nekyla abejonių, kad T. T. ir A. K. veikė bendrai.

Nagrinėjamu atveju, nusikalstama veika padaryta kavinėje „Agotos gryčia“, taigi viešoje vietoje.

Nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Iš vaizdo įrašo, esančio byloje, nustatyta, kad kavinėje buvo lankytojų, pašalinių asmenų, kurie buvo priversti stebėti vykstančias muštynes, buvo iškviesti policijos pareigūnai. A. K. ir T. T. elgesys, smurtaujant viešoje vietoje, kitiems asmenims matant rodo, jog jie aiškiai suvokė, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taigi to norėjo, kas reiškia, jog veikė tiesiogine tyčia. Kilęs žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo A. K. dėl stalo papuošimo negali būti laikomas dingstimi vartoti fizinį smurtą, kaip ir nukentėjusiojo atėjimas prie kaltinamųjų ir paklausimas A. K., kodėl jis jam sudavė per galvą. Kad A. K. ir T. T. veiksmų pasekoje G. C. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kuria abejoti teismas neturi pagrindo. Taigi, A. K. ir T. T. veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir yra teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl veikos 2022 m. vasario 5 d. apie 17.30 val.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. J., A. K. ir T. T. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamieji pilnai pripažino jiems kaltinime inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų K. K. ir J. A. atžvilgiu.

Byloje nustatyta, nusikaltimas padarytas viešoje vietoje – prie kavinės „Agotos gryčia“, Vilniuje, bei jos viduje.

Kad kaltinamieji atliko jiems inkriminuojamus veiksmus patvirtina ir nukentėjusiųjų K. K. ir J. A. parodymai, ir teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti jais. Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojų A. P., M. M. J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei kavinės pateiktas vaizdo įrašas, jo apžiūros protokolas. Iš pastarojo nustatyta, kad nesant priežasties fizinio smurto naudojimui, tai yra, tik dėl to, kad praeinant K. K. užkliudė petimi A. K. petį, A. K. pasivijęs sudavė smūgius į veidą K. K., o J. A. kažką sakant, spyrė į kojas ir J. A.. Iš to paties vaizdo įrašo nustatyta, jog su A. K. bendrai veikė kaltinamasis T. T., nes pamatęs, kad A. K. smurtauja, pribėgo nuo toliau stovinčio automobilio ir nebandė sulaikyti pažįstamo A. K., o pritardamas jo veiksmams taip pat atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, nors nei J. A., nei K. K. jokių fizinių veiksmų A. K. atžvilgiu neatliko. Aptariamas įrašas, jo apžiūros protokolas leidžia teismui konstatuoti, jog E. J., atlikdamas smurtinius veiksmus prieš K. K., taip pat veikė kaip bendrininkas, nes po įvykdyto smurto prieš K. K. prie kavinės „Agotos gryčia“ T. T. ir A. K. grįžo į kavinę, be kita ko ir K. K., prie jo po neilgo laiko priėjo K. K., tuomet E. J., ir po pokalbio E. J. sudavė K. K. į veidą. E. J. pripažino, kad nebuvo aiškios priežasties smurtauti, be to jis K. K. sudavė vėliau ir išėjus iš kavinės, kaip pats parodė, tik todėl, kad kažkas iš stovėjo kovine poza, bet negalėjo įvardinti, ar K. K., ar su juo buvęs asmuo.

Byloje, remiantis aptartais įrodymais, taip pat specialisto išvada, nustatyta, kad K. K. bendrais E. J., A. K. ir T. T. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos įbrėžimu dešinio smilkinio sąnario srityje, poodinėmis kraujosruvomis viršutinėje lūpoje, kairiame šone, odos nubrozdinimu kaklo dešinėje.

Anksčiau aptartais įrodymais, bei specialisto išvada nustatyta, kad J. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kairiame smilkinyje, odos ir gleivinės nubrozdinimais lūpose, odos įbrėžimu kairiame žande, tačiau teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog šiems padariniams atsirasti turėjo įtakos E. J. veiksmai. Kaip teismas konstatavo, smurtinius veiksmus prieš J. A. lauke prie kavinės bendrai atliko kaltinamieji A. K. ir T. T., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad E. J. buvo sutaręs žodžiu, mimika ar pan. su A. K. ir T. T. sužaloti J. A., ar tokius veiksmus būtų atlikęs pats, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.

E. J., A. K. ir T. T. panaudoto fizinio smurto pobūdis, intensyvumas, nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų skaičius, lokalizacija ir kitos aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamieji veikė tyčia.

Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, jo apžiūros protokolu, Bendrojo pagalbos centro įrašu ir jo apžiūros protokolu nustatyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta kavinės lankytojų rimtis ir kavinės įprastas darbo ritmas, teko kviesti teisėsaugos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą. Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad E. J., A. K. ir T. T. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams asmenims ir aplinkai, bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad E. J., A. K. ir T. T. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

III. Bausmių skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes E. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. J. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Nors E. J. pripažino esmines kaltinimo aplinkybes, tačiau vengė detaliai papasakoti apie nagrinėjamus įvykius, įvardinti kartu su juo smurtavusių bendrininkų veiksmus, menkino atliktus savo veiksmus, todėl teismas negali pripažinti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi. E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis E. J. teisme patvirtino, jog buvo vartojęs alkoholį, ir tai turėjo įtakos jo smurtiniams veiksmams, jo girtumas įrodytas byloje esančiais alkotesterių kvitais, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. J. atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip vykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. J. teistas (duomenys neskelbtini) kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, daugiausia kartų už nusikalstamas veikas, kurių metu naudoti smurtiniai veiksmai (t. 1., b. l. 176-181), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 172-175), dirba pagal (duomenys neskelbtini) (t. 5., b. l. 60-61). E. J. ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, paskutinį kartą arešto bausmė, neatgrasė jį nuo smurtinių nusikaltimų darymo, nusikalstamos veikos daromos intensyviai. Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. J. už padarytus nusikaltimus paskyrus griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurių dydžiai, atsižvelgiant į tris sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą, į padarytą žalą, kuri nėra itin ženkli, nustatytini artimi sankcijos vidurkiui.

Žemesnės instancijos teismas

Skirtinos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taikyti E. J. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo, atsižvelgiant į jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į E. J. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 14 d. 0.30 val. iki 2022 m. lapkričio 14 d. 9.44 val. ir nuo 2022 m. vasario 5 d. 19.20 val. iki 2022 m. vasario 6 d. 9.54 val. (dvi dienos) (t. 3, b. l. 107-108, 109-110, 132, 133) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė tris tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Teismas nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas. Kita vertus, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

Nagrinėjamu atveju A. K. teisiamojo posėdžio metu deklaratyviai nurodė, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau lakoniškai atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nurodydavo, jog pripažįsta kaltinimą, tačiau pamena mažiau smūgių, stengėsi juos sumenkinti. Be to, nenustatyta, kad A. K. bylą nagrinėjant teisme nuoširdžiai gailėtųsi. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis per paskutinius du metus teisiamas ketvirtą kartą ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Tai rodo, kad A. K. visiškai nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau pažeidžia visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę. Todėl tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

A. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip vykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. K. teistas (t. 4, b. l. 119-131), jam buvo skirtos įvairios bausmės, tačiau akivaizdu, kad švelnus baudžiamumas nepadarė reikiamos įtakos A. K. elgesiui, jis paskutiniu metu nusikalstamus veiksmus atliko intensyviai, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 110-118), nedirba (t. 4, b. l. 107-108). Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia teismui spręsti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai, atsižvelgiant į dvi sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą, į atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, iniciatyvą pradėti smurtą prieš nukentėjusiuosius, veiksmais padarytą žalą, kuri nėra itin ženkli, nustatytini artimi sankcijos vidurkiui.

Skirtinos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–220/2008, Nr. 2K-280/2012).

A. K. paskutinę šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė priėmus jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2022 m. spalio 28 d. Todėl šiuos nuosprendžiu A. K. skirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu, skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 5 mėnesiai.

Kaltinamasis A. K. po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo buvo nuteistas 2022 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė taip pat subendrintina su 2022 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės dalį – 30 parų, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 2022 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, pakeistą 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu, įskaitytinų į bausmę laikotarpių nėra.

Teismas, skirdamas bausmes T. T., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. T. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Nors T. T. nurodė pripažįstantis kaltinimo aplinkybes, tačiau papasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tik atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, jo atsakymai į klausimus buvo lakoniški, stengėsi sumenkinti atliktus savo veiksmus, nurodydamas, kad provokacijos kavinėse yra įprastas dalykas, todėl teismas negali pripažinti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi. Todėl tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

T. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis T. T. teisme patvirtino, jog 2022 m. vasario 5 d. 17.34 val. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo smurtiniams veiksmams, jo girtumas įrodytas byloje esančio alkotesterio kvitu, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl veikos 2022 m. vasario 5 d. 17.34 val. laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. T. atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų sunkina ir tai, kad jas padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip vykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

T. T. teistas (t. 4, b. l. 47-49), nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nebaustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 46), nedirba (t. 4, b. l. 43). Tai ne itin teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia teismui spręsti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. T. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę. T. T. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos švelnesnės bausmės, tačiau jos jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, dėl ko spręstina, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam skyrimas nėra tikslingas ir galintis perauklėti kaltinamąjį, neužtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo. Bausmių dydžiai, atsižvelgiant į sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą, į veiksmais padarytą žalą, kuri nėra itin ženkli, nustatytini mažesni, nei sankcijos vidurkis.

Žemesnės instancijos teismas

Skirtinos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti T. T. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad T. T. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė kelis tyčinius nusikaltimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog T. T. registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 4., b. l. 44), neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, nurodė, jog sieks dirbti, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, kiek teismas priteis, gyventi nenusikalstamą gyvenimo būdą, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti T. T. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. T. padarytos nusikalstamos veikos yra dėl alkoholio vartojimo, be to jis parodė, kad dirbs ir sieks atlyginti žalą pagal civilinius ieškinius, kartu nustatytini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į T. T. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 5 d. 19.10 val. iki 2022 m. vasario 6 d. 9.29 val. (viena diena) (t. 4, b. l. 2, 3-4), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

IV. Civiliniai ieškiniai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 54,24 Eur dydžio civilinį ieškinį (dėl G. M. ir J. G. suteiktų gydymo paslaugų) (t. 1, b. l. 83-87), 21,32 Eur dydžio civilinį ieškinį (dėl J. A. suteiktų gydymo paslaugų) (t. 2, b. l. 161-164), 115,58 Eur dydžio civilinį ieškinį (dėl K. K. suteiktų gydymo paslaugų) (t. 2, b. l. 190-193), šiais ieškiniais prašė priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniuose ieškiniuose žala buvo patirta būtent dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamieji civilinius ieškinius pripažino, jų dydžio neginčijo, jie pagrįsti byloje esančiais dokumentais apie taikytą nukentėjusiesiems gydymą, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškiniai tenkintini pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kurių kaltinamųjų bendrų veiksmų pasekmė buvo atsiradę padariniai (sveikatos sužalojimas) atitinkamai solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir A. K. civilinio ieškovo naudai priteistina 54,24 Eur turtinei žalai atlyginti (dėl G. M. ir J. G. suteiktų gydymo paslaugų), solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir T. T. 21,32 Eur turtinei žalai atlyginti (dėl J. A. suteiktų gydymo paslaugų), solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir A. K. ir T. T. civilinio ieškovo naudai priteistina 115,58 Eur turtinei žalai atlyginti (dėl K. K. suteiktų gydymo paslaugų).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 738 Eur. Pastebėtina, jog reikšminga nustatant konkretų žalos dydį tai, ar nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti smurtiniai veiksmai, ar sužalojimai padaryti matomoje vietoje, ar yra kaulų lūžių, kiek laiko truko gydymas ir pan. Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015 (1 500 Lt (434 Eur) – nukentėjusiajam suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); Nr. 2K-35/2014 (2000 Lt (579 Eur) – J. S. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas, – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-473/2013 (6 000 Lt (1 738 Eur) – N. Č. dėl menkavertės priežasties sudavė S. V. apie keturis smūgius ranka į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgta, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo J. A. civilinis ieškinys dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 152).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdytos nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam J. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kairiame smilkinyje, odos ir gleivinės nubrozdinimais lūpose, odos įbrėžimu kairiame žande, kas nekelia abejonių, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos specialistų, įvykio vietoje suteikta pagalba, po to turėjo kreiptis į gydytojus specialistus, vartoti vaistus nuo skausmo. Nukentėjęs teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, jog jam liko randas ant kairiojo žando, kas buvo akivaizdu teismo posėdžio metu, nustatyta, kad jis nėra labai žymus, bet visgi matomoje vietoje, ant veido. Nukentėjusysis paaiškino, jog jam sukeltas nesaugumo jausmas, jis kažkiek aprimęs, bet požiūris pasikeitęs, nebesijaučia toks saugus, kaip buvau anksčiau, dėl įvykio, kuomet viešoje vietoje nesant aiškios priežasties, buvo panaudotas smurtas, jis patyrė šoką, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

Svarbu pažymėti, jog ilgalaikių neigiamų pasekmių sužalojimas nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė, tačiau liko randas matomoje vietoje, ant veido, nors ir nėra itin ženklus, be to, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis be patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo, patyrė išgąstį ir dvasinį sukrėtimą, kai viešoje vietoje nepažįstamas žmogus panaudojo prieš jį smurtą. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai, kaltinamųjų finansinę padėtį (nedirbantys, neturintys pastovių pajamų), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo J. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamųjų T. T. ir A. K. nukentėjusiojo naudai solidariai priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo patirti išgyvenimai yra susiję su bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl šioje dalyje diferencijuoti kaltinamųjų atsakomybės nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis J. A. ateity nusprendęs šalinti randą ir patyręs su šia operacija susijusias išlaidas, galės civilinio proceso tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo G. M. civilinis ieškinys dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 44).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdytos nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam G. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke su odos įbrėžimu vokų vidiniame kampe, odos nubrozdinimais kaktos dešinėje, kaklo kairėje, poodine kraujosruva akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, poodine kraujosruva dešiniame žaste, kas nekelia abejonių, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam teko patirti nepatogumus, papildomus neigiamus išgyvenimus dėl gydymo. Nukentėjęs teismo posėdžio metu, paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio metu suduodant jam į veidą buvo įkastas liežuvis, dėl ko kurį laiką buvo sunku valgyti, visas veidas buvo sužalotas, o kadangi dirba (duomenys neskelbtini), buvo nemalonu prieš (duomenys neskelbtini) be to, dėl kitų priežasčių buvo suplanuota kojos operacija, per gydytojų apžiūras teko aiškintis, kodėl ir kokiu būdu sumušta jo koja. Vis gi pastebėtina, kad tokie sužalojimai yra laikui bėgant praeinantis reiškinys, jokių neigiamų prognozių ateičiai, remiantis medicininiais dokumentais, esančiais byloje, sveikatos srityje nekonstatuota. Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, taip pat nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 1000 eurų. Todėl solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir A. K. priteistina 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos kitoje dalyje atmestinas.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 70). Civiliniame ieškinyje nenurodoma, kokius išgyvenimus ir nepatogumus dėl sužalojimo patyrė nukentėjusioji, kodėl prašo būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo, į teismo posėdžius ji neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, civilinį ieškinį nurodė palaikanti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdytos nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajai J. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu dešiniame kelyje.

Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Teismas susipažinus su specialisto išvada, kitais byloje esančiais duomenimis, neabejoja, kad nukentėjusioji dėl patirto kelio sužalojimo jautė fizinį skausmą, o dėl patirto smurto išgyveno stresą, baimę, nesaugumą ir panašius jausmus.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kiek ilgai truko skausmas, ar teko ir kiek ilgai teko vartoti medikamentus, patvirtinančių objektyvių duomenų nėra byloje nėra, kaip ir nenustatytos, kad jokios neigiamos sveikatos prognozės ateičiai, liekamieji reiškiniai. Byloje neginčijamai įrodytas vienas smūgis, sužalojimas nėra matomoje vietoje, kad dėl jo būtų sutrikusi darbinė veikla, taip pat duomenų nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas J. G. patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirti neigiami išgyvenimai, susiję su baime, stresu, yra sąlygoti bendrų kaltinamųjų A. K. ir E. J. veiksmų (A. K. inicijavus konfliktą bei smurtą prieš G. M., o J. G. pribėgus skirti, jai smūgį sudavė E. J., kuris toliau tęsė A. K. pradėtą smurtą prieš G. M.), tačiau J. G. neigiami išgyvenimai dėl patirto sužalojimo susiję išimtinai su kaltinamojo E. J. veiksmais, todėl šioje dalyje yra pagrindas diferencijuoti kaltinamųjų atsakomybę, J. G. naudai iš A. K. priteisiant 100 Eur, o iš E. J. priteisiant 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo G. C. civilinis ieškinys dėl 209,75 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 46).

Daiktų apžiūros protokolo duomenimis buvo dėl sugadinti nukentėjusiojo G. C. rūbai – suplėšyti marškinėliai ir kelnės (t. 2, b. l. 72-76), G. C. pateikė teismui duomenis apie analogiškų rūbų kainą (t. 5, b. l. 83-84), prašoma priteisti turtinė žala atitinka sugadintų daiktų rinkos vertę. Byloje įrodyta, kad smurtinius veiksmus prieš G. C. atliko bendrai A. K. ir T. T., todėl G. C. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, G. C. naudai solidariai iš A. K. ir T. T. priteisiant 209,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdytos nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam G. C. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke su odos įbrėžimu vokų vidiniame kampe, odos nubrozdinimais dešinės plaštakos 3-iame piršte, dešiniame kelyje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė skausmą, o dėl sužalojimo veide, tai yra, matomoje vietoje, išgyveno nepatogumus, bendraujant su aplinkiniais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymas yra trumpalaikis, taip pat nesant objektyvių duomenų, kad patirtas stresas būtų sukėlęs negrįžtamas pasekmes psichologinei sveikatai, būtų lankytasi pas specialistus, vartoti medikamentai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo principais, anksčiau aptarta teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas G. C. patirtą neturtinę žalą vertina 800 Eur. Byloje įrodyta, kad smurtinius veiksmus prieš G. C. atliko bendrai A. K. ir T. T., todėl G. C. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, G. C. naudai solidariai iš A. K. ir T. T. priteisiant 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys dėl 900 Eur turtinės ir 10 000 neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 183).

K. K. teismo posėdyje paaiškino, kad patyrė turtinę žalą dėl sulaužytų akinių, apdaužyto iPhone telefono ir suplėšytos striukės. Išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikti nurodė negalįs.

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009).

Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti, tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).

Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti nuostolių dydį ir, remiantis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia dėl žalos atlyginimo dydžio.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, tai yra, vaizdo įrašą, pateiktą kavinės „Agotos gryčia“, jo apžiūros protokolą, nustatyta, kad smurtinius veiksmus, kurių pasekoje galėjo būti sugadinti K. K. kažkurie iš nurodytų daiktų, atliko trys kaltinamieji – A. K., T. T., E. J.. Daiktų apžiūros protokole (t. 3, b. l. 48-49, 51-59), šie daiktai apžiūrėti. Nustatyta, kad akiniai ir striukė prarado po sugadinimo nebetinkami naudoti ar bent ženkliai prarado prekinę išvaizdą, kas nepasakytina apie telefoną. K. K. teismo posėdyje ir pats patvirtino, jog telefono korpusas ir anksčiau turėjo apibraižymų, be to, jis ir po nagrinėjamos veikos nenustojo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad liko neaiški daiktų įsigijimo kaina, jų nusidėvėjimo procentas, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad teisingiausiai būtų nustatytas žalos dydis, ieškinio sumą dėl turtinės žalos sumažinus 30 procentų, tai yra iki 600 eurų (CK 1.5 str.), ją priteisiant solidariai iš A. K., T. T. ir E. J..

Kaip minėta, nukentėjusysis K. K. prašo priteisti 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdytos nusikalstamos veikos metu bendrais A. K., T. T. ir E. J. veiksmais nukentėjusiajam K. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos įbrėžimu dešinio smilkinio sąnario srityje, poodinėmis kraujosruvomis viršutinėje lūpoje, kairiame šone, odos nubrozdinimu kaklo dešinėje. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog dėl sužaloto veido patyrė nepatogumų bendraujant su klientais, pats įvykis sukėlė neigiamus išgyvenimus, nes galvojo, kad atėjo į saugią aplinką pavakaroti. Dėl patirtų sužalojimų vartojo nuskausminamuosius. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam solidariai iš kaltinamųjų A. K., T. T. ir E. J. priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma – 1000 Eur, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes. Teismo vertinimu, tokia suma proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, yra pakankama suteikti nukentėjusiajam piniginę satisfakciją, be to, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

V. Kiti klausimai

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 14 d. nutarimu ir 2022 m. vasario 6 d. nutarimu E. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 111-113, 135-137) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 10 d. nutarimais A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 66-67, 76-77, 88-89), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 6 d. nutarimu ir 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu T. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 5-6, 31-32), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl daiktų

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 2021 m. lapkričio 17 d. 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. vasario 10 d. UAB „Egira“ savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais pateikti vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 117-119; t. 2, b. l. 93-98; t. 3, b. l. 78, 81, t. 4., b. l. 157) ir 2022 m. vasario 5 d. nukentėjusiojo J. A. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos nuotraukos, vaizdo įrašas ir Žalgirio klinikos išrašas (t. 3, b. l. 28-36), paliktini prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius:

1) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2021 m. lapkričio 14 d.) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2022 m. vasario 5 d. 17.34 val.) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. J. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 14 d. 0.30 val. iki 2022 m. lapkričio 14 d. 9.44 val. ir nuo 2022 m. vasario 5 d. 19.20 val. iki 2022 m. vasario 6 d. 9.54 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

E. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius:

1) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2021 m. lapkričio 14 d.) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2022 m. vasario 5 d. 14.50 val.) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2022 m. vasario 5 d. 17.34 val.) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 5 mėnesius, taip pat su 2022 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės dalį – 30 parų, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

T. T. pripažinti kaltu padarius:

1) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2022 m. vasario 5 d. 14.50 val.) ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2022 m. vasario 5 d. 17.34 val.) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. T. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. T. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, T. T. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. T. skirti įpareigojimus:

- registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios;

- įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią T. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į ją įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 5 d. 19.10 val. iki 2022 m. vasario 6 d. 9.29 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

T. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl G. M. ir J. G. suteiktų gydymo paslaugų tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš E. J. ir A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 54,24 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl J. A. suteiktų gydymo paslaugų tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš T. T. ir A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 21,32 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl K. K. suteiktų gydymo paslaugų tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš E. J., T. T. ir A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 115,58 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

J. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. T. ir A. K. J. A. naudai solidariai priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

G. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. J. ir A. K. G. M. naudai solidariai priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

J. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. J. J. G. naudai priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš A. K. J. G. naudai priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

G. C. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti pilnai, G. C. naudai solidariai iš A. K. ir T. T. priteisiant 209,75 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, G. C. naudai solidariai iš A. K. ir T. T. priteisiant 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

K. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies, K. K. naudai solidariai iš E. J., A. K. ir T. T. priteisiant 600 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, K. K. naudai solidariai iš E. J., A. K. ir T. T. priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais (CD, 2 vnt.), fotonuotraukas, Žalgirio klinikos pateiktas išrašą palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti T. T., jog:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė VenckienėNuorašas tikrasTeisėja Eglė Venckienė2022-12-13