- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-08
- Bylos Nr.
- 2S-260-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16867-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., V. Š.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-20971-475/2013 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese suinteresuotieji asmenys D. B., V. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo. Pareiškėja, remdamasi 2013 m. rugsėjo 13 d. tarp jos ir suinteresuoto asmens D. B. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 172 ir jos priedu Nr. 1, kuria D. B. perleido pareiškėjai reikalavimo teisę išieškoti 140 000 Lt skolą, delspinigius, palūkanas ir kitus mokėjimus iš V. Š. pagal 2013 m. rugpjūčio 13 d. vykdomąjį įrašą, išduotą notarės R. I., notarinio registro Nr. IR-6458, prašė pakeisti išieškotoją D. B. nauju išieškotoju pareiškėja UAB „Reikalavimas.LT“. Nurodė, kad skolininkui raštu pranešė apie reikalavimo teisės perleidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama pakeisti išieškotoją CPK 596 straipsnio pagrindu vykdymo procese, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad vykdymo procesas yra prasidėjęs. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad notarės išduotas vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti ir šiuo metu vykdomas antstolio kontoroje, taip pat nepateikti duomenys, ar vykdomasis dokumentas iki šiol nėra įvykdytas. Pareiškėjai teismas išaiškino, kad ištaisiusi nurodytus trūkumus, ji gali pateikti naują pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo. Nesutikdama su teismo nutartimi, apeliantė nurodė tokius motyvus:
1. Teismas negalėjo teigti, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie vykdymo proceso pradžią. Vykdymo procesas pagal 2013 m. rugpjūčio 13 d. vykdomąjį įrašą, išduotą notarės R. I., notarinio registro Nr. RI-6458, prasidėjo tuo metu, kai notarė išdavė vykdomąjį įrašą. Vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 8 p.). Išieškotojas yra nurodytas vykdomajame įraše;
2. Teismas negalėjo įrodymų apie vykdomojo dokumento antstoliui nepateikimą laikyti kliūtimi pakeisti išieškotoją ir dėl to atmesti naujojo išieškotojo prašymą dėl išieškotojo pakeitimo. CPK 596 straipsnio 1 dalies norma nereikalauja prieš pateikiant prašymą dėl išieškotojo pakeitimo kreiptis į antstolį su vykdomuoju dokumentu. Teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas. Tai patvirtina prašymo dėl išieškotojo pakeitimo priedai: Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 172 ir jos priedo Nr. 1, vykdomojo įrašo, 2013 m. rugsėjo 16d. pranešimo-reikalavimo, lydraščio kopijos, iš kurių matyti, kad D. B. perdavė visą neapmokėtą skolą pagal vykdomąjį dokumentą, naujasis išieškotojas reikalauja visos neapmokėtos skolos iš skolininko;
3. Pareiškėjos prašymą pagrindžia teismų praktika, kur nurodoma, kad prašymą dėl teisių perėmimo pareiškėjas gali pateikti tiek pradėtame vykdymo procese, tiek iki jo pradžios (2012-01-31 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. 2S-64-577/2012);
4. Teismas, atsisakydamas tenkinti naujojo išieškotojo prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, sukuria teisinę situaciją, kai vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui apskritai tampa neįmanomas, nes išieškotojas vykdomojo dokumento negali pateikti antstoliui dėl reikalavimo perleidimo, o antstolis negali priimti vykdomojo dokumento iš naujojo išieškotojo, nes jis šiuo metu dar nėra vykdymo šalis (išieškotojas) pagal vykdomąjį dokumentą. Vykdymo šalimi naujasis išieškotojas taps tik teismui pakeitus išieškotoją, tuomet jis galės pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui ir antstolis galės atlikti konkrečius vykdymo veiksmus. Teismo reikalavimas prieš pakeičiant išieškotoją pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliams neatitinka teisės aktų reikalavimų, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų;
5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškotojas gali būti keičiamas ir neperdavus vykdomojo dokumento antstoliams, taip pat net ir neišdavus vykdomojo dokumento (2013-05-14 Kauno apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-17649-475/2012, 2013-07-04 Kauno apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-14405-454/2013, 2013-10-11 Kauno apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-6032-454/2012).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl išieškotojo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.
Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė priimti nutartį dėl išieškotojos D. B. pakeitimo naujuoju išieškotoju – pareiškėja. Prašymui pagrįsti pateikė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. B. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 172 ir jos priedu Nr. 1, kuria D. B. perleido pareiškėjai reikalavimo teisę išieškoti 140 000 Lt skolą, delspinigius, palūkanas ir kitus mokėjimus iš V. Š. pagal D. B. 2013 m. rugpjūčio 13 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą. Pažymėtina, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės, tačiau procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis (CPK 48 str.). Be to, civilinių procesinių teisių perėmimas yra galimas civiliniame procese. Civilinis procesas teisės doktrinoje yra laikomas civilinių procesinių teisinių santykių subjektų procesinė veikla, kurios metu nagrinėjamos ir sprendžiamos civilinės bylos teisme (ginčai dėl teisės, ypatingosios teisenos bylos), teismų sprendimų ir nutarčių vykdymo, užsienio teismų ir arbitražų pripažinimo ir vykdymo klausimai. Nagrinėjamu atveju iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo su pareiškėja, D. B. reikalavimo V. Š. dėl skolos išieškojimo klausimas buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnyje nurodyta ne ginčo tvarka, t.y. ne teisme ir ne civilinio proceso tvarka civilinėje byloje, kurioje būtų galima nagrinėti klausimą dėl teisių perėmimo. Šiuo atveju, išieškotojo pagal notaro vykdomąjį įrašą pakeitimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese, vadovaujantis CPK 596 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas dokumentas (CPK 587 str. 8 p.), tačiau vykdomojo įrašo išdavimu vykdymo procesas nėra pradedamas. Priverstinio vykdymo procesas prasideda tada, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui, kuris, patikrinęs ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str.), vykdomąjį dokumentą priima ir užveda vykdomąją bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad notarės 2013 m. rugpjūčio 13 d. išduotas vykdomasis įrašas yra antstolio vykdomas ar pagal jį yra užvesta vykdomoji byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius patenkinti prašymą, notarės išduoto vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti tapo neįmanomas. Pagal CPK 650 straipsnio 1 dalį, vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas. Notarės vykdomajame įraše nurodyta išieškotoja D. B. nėra pakeista, todėl ji pati ar per atstovą turi teisę pateikti vykdomąjį įrašą antstoliui ir užvestoje vykdomoje byloje spręsti klausimą dėl išieškoto pakeitimo CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vadovautis pareiškėjos nurodytomis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi, priimta c. b. Nr. 2S-64-577/2012 bei Kauno apylinkės teismo nutartimis, kadangi vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.).
Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.