Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. gruodžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, nustatytas 10 mėnesių terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti paskirtą baudą. 2024 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendis pakeistas, V. R. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį ir skirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 2 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 2 dalį,

1) 2006 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 292 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) 62 paromis arešto, 200 MGL bauda;

2) 2010 m. gegužės 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda;

3) 2010 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3jdalį, 199 ² straipsnio 1 dalį 248 MGL (32 240 Lt) bauda;

5) 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, skirta 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda; bauda sumokėta,

6) 2022 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, skirta galutinė bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, sumokant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

7) 2023 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, skirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, sumokant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; bauda nesumokėta (sumokėjimo terminas iki 2024 m. liepos 28 d.); išieškoma priverstinai;

8) 2024 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti savo gyvenamojoje vietoje (neišeiti iš namų) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

9) 2024 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2024 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5-8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nėra susiję su darbu arba gydymusi gydymo įstaigoje; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. R., veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su O. V. ir Z. V., neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, tokiomis aplinkybėmis:

veikdamas pagal aukščiau nurodytą susitarimą, 2024 m. kovo 24 d. ryte trumpąja žinute (toliau – SMS) žinute Z. V. pranešė O. V., kad tą pačią dieną apie 16.40 val. atvyktų į (duomenys neskelbtini) miško masyvą, netoli upės, kur jam bus perduotos cigaretės. Vykdydamas Z. V. nurodymą, O. V. automobiliu „Audi A6‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)) miško masyvą. Tuo tarpu 2024 m. kovo 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje jis (V. R.) ir Z. V. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių – 5000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 21 167 Eur, kurias lydint automobiliui „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas Z. V., neteisėtai jis (V. R.) gabeno automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)) miško masyvą, kur jau laukė O. V.. Z. V. buvo pasirengęs savo bendrininkams pranešti apie pastebėtus valstybės sienos apsaugos ar policijos pareigūnus, būdamas 150 metrų nuo krovimo vietos, automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stebėjo aplinką, kol šias cigaretes O. V. kartu su juo (V. R.) iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), krovė O. V. į automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. kovo 24 d. 16.50 val. kol jis (V. R.) ir O. V. buvo sulaikyti, o cigaretės rastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės pareigūnų, Z. V. iš įvykio vietos pasišalino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje.

veikdamas pagal aukščiau nurodytą susitarimą, 2024 m. kovo 24 d. ryte SMS žinute jis (Z. V.) pranešė O. V., kad tą pačią dieną apie 16.40 val. atvyktų į (duomenys neskelbtini), miško masyvą, netoli upės, kur jam bus perduotos cigaretės. Vykdydamas jo (Z. V.) nurodymą, O. V. automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)) miško masyvą. Tuo tarpu 2024 m. kovo 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje V. R. ir jis (Z. V.) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių – 5000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 21 167 Eur, kurias lydint automobiliui „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini), vairuojamu jo (Z. V.), neteisėtai gabeno V. R. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)) miško masyvą, kur laukė O. V.. Jis (Z. V.) buvo pasirengęs savo bendrininkams pranešti apie pastebėtus valstybės sienos apsaugos ar policijos pareigūnus, būdamas 150 metrų nuo krovimo vietos, automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stebėjo aplinką, kol šias cigaretes O. V. kartu su V. R. iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), krovė į O. V. automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. kovo 24 d. 16.50 val. kol O. V. ir V. R. buvo sulaikyti, o cigaretės rastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės pareigūnų, jis (Z. V.) iš įvykio vietos pasišalino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje.

veikdamas pagal aukščiau nurodytą susitarimą, 2024 m. kovo 24 d. ryte SMS žinute Z. V. pranešė jam (O. V.), kad tą pačią dieną apie 16.40 val. atvyktų į (duomenys neskelbtini), miško masyvą, netoli upės, kur jam bus perduotos nurodytos cigaretės. Vykdydamas Z. V. nurodymą, jis (O. V.) automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)) miško masyvą. Tuo tarpu 2024 m. kovo 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje V. R. ir Z. V. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių – 5000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 21 167 Eur, kurias lydint automobiliui „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu Z. V., neteisėtai gabeno V. R. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)) miško masyvą, kur jau laukė jis (O. V.). Z. V. buvo pasirengęs savo bendrininkams pranešti apie pastebėtus valstybės sienos apsaugos ar policijos pareigūnus, būdamas 150 metrų nuo krovimo vietos, automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stebėjo aplinką, kol šias cigaretes jis (O. V.) kartu su V. R. iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), krovė į jo (O. V.) automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. kovo 24 d. 16.50 val. kol jis (O. V.) ir V. R. buvo sulaikyti, o cigaretės rastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės pareigūnų, Z. V. iš įvykio vietos pasišalino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 199² straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, vadinasi, turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokia, jog jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, ir siekia tai daryti. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398-511/2015).

Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Kaltinamųjų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, t. y. neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL sumą.

Kaltinamojo O. V. gynėjas teigė, kad susitarimo veikti bendrininkų grupe nebuvo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (bendra tyčia, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis, ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-599-976/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-345-511/2018, 2K-278-303/2020). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Kaip matyti, visi kaltinamieji nurodė iš esmės tapačias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent, kad kaltinamasis Z. V. susitarė su kaltinamuoju O. V., kad gaus (Z. V.) cigaretes neteisėtam pardavimui, o kaltinamasis O. V. jas parduos. Cigaretes O. V. atgabeno kaltinamasis V. R., kuris jas įgijo kartu su Z. V.. Visi kaltinamieji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad žinojo, jog V. R. atgabeno O. V. neteisėtai įgytas cigaretes. Šios aplinkybės patvirtina, kad visi kaltinamieji veikė bendru susitarimu. Taigi visų kaltinamųjų aktyvūs veiksmai rodo jų kryptingą tyčią siekiant su bendrininkais iš anksto numatyto rezultato – įgytas ir gabenamas akcizais neapmokestintas prekes parduoti ir užsidirbti pinigų. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji atliko kaltinime nurodytus veiksmus bendrininkų grupe.

Dėl bausmių skyrimo

BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Skirdamas kaltinamajam V. R. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 199² straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: vedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 106-111), teistas (3 t., b. l. 94-96, 97-105). Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam V. R. skiriant švelniausią BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę, t. y. baudą, jos dydį parenkant didesnę nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) – 210 MGL. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 140 MGL dydžio bauda.

Į bausmės laiką V. R. įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. kovo 24 d. 16.50 val. (3 t., b. l. 22-25) iki 2024 m. kovo 25 d. 12.51 val. (3 t., b. l. 72-75) (1 para) išbūtas laikas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudai (BK 65, 66 straipsniai) ir skirtina galutinė 138 MGL dydžio bauda.

Skirdamas kaltinamajam Z. V. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 199² straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: vedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 20-26), neteistas (4 t., b. l. 16-19), nedirba (4 t., b. l. 27-28). Kaltinamojo Z. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam Z. V. skiriant švelniausią BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę, t. y. baudą, jos dydį parenkant didesnę nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) – 150 MGL. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 100 MGL dydžio bauda.

Į bausmės laiką Z. V. įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. kovo 24 d. 21.15 val. (3 t., b. l. 116-118) iki 2024 m. kovo 26 d. 12.51 val. (3 t., b. l. 152-155) (2 paros) išbūtas laikas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudai (BK 65, 66 straipsniai) ir skirtina galutinė 96 MGL dydžio bauda.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį teismo paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 11 punktas). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nėra numatytas maksimalus terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, teismų praktikoje išaiškinta, kad toks terminas išplaukia iš kitų įstatymo nuostatų ir negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Teismas, įvertinęs paskirtų baudų dydį, kaltinamųjų turtinę padėtį, priimdamas šį nuosprendį nustato 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą sumokėti paskirtas baudas.

Skirdamas kaltinamajam O. V. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 199² straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka (3 t. b. l. 10-19), teistas, penkis kartus iš jų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (2 t., b. l. 147-160, 161-185, 3 t., b. l. 1-9). Kaltinamojo O. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Kaltinamajam O. V. anksčiau skiriamos švelnesnių rūšių bausmės nebuvo efektyvios ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl kaltinamajam skirtina BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtinta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas, parenkant jos dydį lygų vidurkiui ir skiriant laisvės atėmimą 3 metams.

Nagrinėjamą veiką kaltinamasis O. V. padarė iki nuosprendžio pirmesnėje byloje priėmimo, todėl jam paskirta bausmė bendrindama taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, iš dalies sudedant su 2024 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo: prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 2024 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vienerių metų ir 6 mėnesių dalį ir skiriant subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti skiriamą bausmę vienu trečdaliu, skiriant galutinę 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką kaltinamajam O. V. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 24 d. 16.50 val. (2 t. b. l. 17-20) iki 2024 m. kovo 26 d. 14.10 val. (2 t. b. l. 96-99).

Nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, kas rodo pozityvią kaltinamojo elgesio kaitą, tinkamą problemų sprendimo būdo pasirinkimą, be to, padarytas nusikaltimas nėra smurtinis. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad tik laikas praleistas įkalinimo įstaigoje gali turėti teigiamą poveikį nuteistojo mąstymo ir jo elgesio kaitai. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant kaltinamąjį 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nėra susiję su darbu arba gydymusi gydymo įstaigoje; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktai).

Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, o tuo atveju, jeigu nuteistasis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra formalios automobilio konfiskavimo sąlygos: automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso V. R. vardu (t. 1, b. l. 51), kuris BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą nusikalstamą padarė tiesiogiai panaudodamas šį automobilį, t. y. automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, nėra. Todėl V. R. priklausanti transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.

Teismų praktikoje yra nurodoma, kad nusikalstamos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. BK 72 straipsnio imperatyvas konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą (nusikalstamu būdu gautą turtą ar iš šio turto naujai įgytą ekonominę vertę turintį turtą) suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-7-96/2012, 2K-196-788/2017, 2K-65-648/2021).???

BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais (įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu, realizavimu). Dažniausiai šios veikos padarymas yra betarpiškai susijęs su pinigų panaudojimu. Tokio pobūdžio veikose pinigai gali būti ir nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. įsigyjant akcizais apmokestinamas prekes ir sumokant už jas pinigais), ir nusikalstamos veikos padarymo rezultatu (pvz. už realizuotas prekes gaunant pinigus).

Kaltinamojo Z. V. gyvenamojoje vietoje atlikus kratą rasta 16 800 Eur grynųjų pinigų suma.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2024 m. kovo 27 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Z. V. turtui – 16 800 Eur (1 t., b. l. 161-163), kuris pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi. Teismui pateiktos kaltinamojo sutuoktinės R. V. turto deklaracijos už penkis metus – nuo 2019 m. iki 2023 m., patvirtinančios kaltinamojo sutuoktinės pajamas (5 t., b. l. 16-20), o būtent – 2019 m. deklaracijoje nurodyta pajamų iš gyventojų suma – 26 600 Eur, turto pajamos – 1 240 Eur, 2020 m. deklaracijoje nurodyta pajamų iš gyventojų suma – 13 700 Eur, turto pajamos – 750 Eur, 2021 m. deklaracijoje nurodyta pajamų iš įmonių ir prekybininkų suma – 340 Eur, pajamų iš gyventojų suma – 13 460 Eur, turto pajamos – 750 Eur, 2022 m. deklaracijoje nurodyta pajamų iš gyventojų suma – 26 490 Eur, turto pajamos – 950 Eur, 2023 m. deklaracijoje nurodyta pajamų iš gyventojų suma – 25 440 Eur, turto pajamos – 3 410 Eur. Įrodymų, patvirtinančių šių pinigų nusikalstamą kilmę, byloje nėra, kaltinamasis ankščiau nebuvo neteistas. Kratos kaltinamojo namuose metu kaltinamasis pinigus pareigūnams perdavė savanoriškai. Kaltinamasis įrodinėjo, kad 16 800 Eur suma yra jo ir žmonos santaupos, tai paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindas laikiną nuosavybės teisės apribojimą (16 800 Eur) panaikinti ir šiuos pinigus grąžinti jų savininkui ar teisėtam valdytojui.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam V. R. paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam Z. V. paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. R. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), Z. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus baudžiamojoje byloje, grąžinti savininkams nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam O. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam O. V. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sibaitės 2024 m. kovo 27 d. nutarimu (1 t., b. l. 60-62), kaltinamajam V. R. paskirtas, 2024 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, jog valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjai kaltinamiesiems V. R. ir O. V. paskirti nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 4 punkto pagrindu, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų V. R. ir O. V. nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką V. R. įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2024 m. kovo 24 d. 16.50 val. iki 2024 m. kovo 25 d. 12.51 val. (1 para) išbūtą laiką, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudai (BK 65, 66 straipsniai) ir skirti galutinę 138 MGL (6 900 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 138 MGL (6 900 Eur) baudą V. R. privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kaltinamajam V. R. paskirtas kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu konfiskuoti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sibaitės 2024 m. kovo 27 d. nutarimu kaltinamajam V. R. paskirtą, 2024 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Pripažinti Z. V. (Z. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu Z. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką Z. V. įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2024 m. kovo 24 d. 21.15 val. iki 2024 m. kovo 26 d. 12.51 val. (2 paros) išbūtą laiką, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudai (BK 65, 66 straipsniai) ir skirti galutinę 96 MGL (4 800 MGL) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 96 MGL (4 800 Eur) baudą Z. V. privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kaltinamajam Z. V. paskirtas kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Z. V. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą 16 800 Eur sumai. Nuosprendžiui įsiteisėjus 16 800 Eur grąžinti kaltinamajam Z. V. ar jo įgaliotam asmeniui.

Pripažinti O. V. (O. V.), asmens (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti O. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant su 2024 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2024 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (vienerių metų ir 6 mėnesių dalį) ir skirti subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu O. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5-8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nėra susiję su darbu arba gydymusi gydymo įstaigoje; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką kaltinamajam O. V. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 24 d. 16.50 val. (2 t. b. l. 17-20) iki 2024 m. kovo 26 d. 14.10 val.

Kaltinamajam O. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamajam O. V. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. R. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), Z. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus baudžiamojoje byloje, grąžinti savininkams nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.