Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. K. ir K. K. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022 pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą (Druskininkų rūmus), prašydamas pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-983-314/2020, ir priteisti ieškovui iš K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš K. K. 4 584,00 Eur dydžio žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. – spalio 1 d. Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (dabar – Veisiejų regioninio padalinio) (duomenys neskelbtini) girininkijos valstybinio miško 96 kvartalo 40 taksaciniame miško sklype K. K. fiziškai, savavališkai iškirto 38,20 m³ medžių ir padarė 4 584,00 Eur dydžio žalą aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui). Padarytos žalos miškui, kaip aplinkos objektui, faktas yra įrodytas rašytiniais dokumentais ir patvirtintas teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019, kurią nagrinėjant pats K. K. patvirtino, kad neinformavęs girininko, be jo leidimo ir sutikimo, iškirto daugiau medžių nei buvo nurodyta leidime, o, norėdamas paslėpti per didelį kiekį iškirstų medžių, nukirstų medžių kelmus apdėjo šakomis, kai kuriuos kelmus uždegino, kad jų nesimatytų. Žalos dydis apskaičiuotas pagal specialųjį teisės aktą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Už neteisėtą medžių nukirtimą 96 kvartalo 40 taksaciniame miško sklype, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant neplynai 4 grupės miške, taikomas 60,00 Eur už 1 m³ medienos. Pagal Metodikos 2.2 papunktį III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0. Pagal šiuos rodiklius neteisėtai 96 miško kvartalo 40 taksaciniame sklype iškirtus 38,2 m³ medienos, žalos aplinkai dydis yra 4 584,00 Eur. Pažymėjo, kad paskaičiuojant kelmų tūrį, buvo atliekamas kelmų matavimas naudojant elektroninę programą. Anot ieškovo, yra tik vienas argumentas atsakovo naudai, kad nebuvo įvertinta dešimt procentų tūrio matavimo paklaida, todėl šiuo atveju galima diskutuoti tik dėl dešimt procentų neatitikimo.

3. Atsakovai K. K. individuali įmonė ir K. K. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Neneigė, kad vykdė kirtimus, tačiau, anot atsakovų, kirtimai nebuvo savavališki. Pagrindas kirtimo darbams atlikti buvo sutartis dėl miško ruošos darbų atlikimo ir Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijai išduotas leidimas. Atsakovė K. K. individuali įmonė, kaip sutarties šalis, pagal sutartį turėjo nukirsti atžymėtus kirtimui medžius, juos supjauti, išvilkti iš miško ir pristatyti į sandėlį, kas ir buvo padaryta, t. y. atsakovai nei vieno medžio nenukirto saviems tikslams, nukirstos medienos nepasisavino. Priešingai, visą medieną pristatė girininkui Ž. B.. Pažymėjo, kad dažna situacija, kai atliekant atrankinių sanitarinių medžių kirtimą, kirtavietėje randami nepažymėti kirtimui medžiai, tačiau juos būtina nukirsti, kadangi jie ligoti, nudžiūvę, vėjovartos ar pažeidžiami greta kertamo medžio kritimo momentu. Be to, išduodant leidimą, nurodomas preliminarus kirstinos medienos kiekis, nes tiksliai apskaičiuoti kirstinos medienos kiekį leidimo išdavimo metu nėra objektyvių galimybių, paklaida visada būna. Paprastai buvo laikomasi tokios praktikos, jog viršijus leidime kirsti nurodytą kiekį, gaunamas patikslintas leidimas, kad toks patikslintas leidimas nebus išduotas, medžių kirtimo momentu nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Juolab, kad šiuo atveju leidimas kirsti buvo išduotas ne įsigyjant medieną asmeninėms reikmėms, bet atliekant paslaugą iškirsti ir priduoti medieną, todėl akivaizdu, kad atsakovai neturėjo jokio suinteresuotumo viršyti realiai nukirstos medienos kiekį. Visa virš leidžiamo kiekio iškirsta mediena buvo apskaityta dokumentuose, todėl turtinės žalos valstybei nepadaryta. Kita vertus, skaičiuojant nukirstos medienos kiekį, buvo padarytos klaidos – buvo skaičiuojama tik pagal kamieną, neįvertinant dvikamienių medžių, nepilnaverčių ir avarinių medžių, netinkamai skaičiuotas aukštingumas, neįvertinta leistina 10 procentų paklaida. Be to, matuojant ir paskaičiuojant iškirstą medieną, atsakovas nebuvo kviečiamas ir tame procese nedalyvavo. Negana to, nors sutartis sudaryta su juridiniu asmeniu – K. K. individualia įmone, teismo nutartis priimta fizinio asmens K. K. atžvilgiu, nesiejant jo ryšio su individualia įmone, juridinio ir fizinio asmens atsakomybės ribų ir dydžio, atsakomybės pobūdžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovų K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš K. K. 3 489,96 Eur žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 489,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo K. K. individualios įmonės valstybei 52,53 Eur žyminio mokesčio ir 28,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Be to, teismas priteisė iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovo K. K. naudai 238,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad atsakovai turėjo leidimą iškirsti 53 m³ medienos, tačiau patikrinimo metu miškų urėdijos pareigūnams permatavus visus miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 atsakovų iškirstų medžių kelmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintomis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis (toliau – Tūrio nustatymo taisyklės), buvo apskaičiuota, kad atsakovai iškirto 91,2 m³ medienos kiekį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Tūrio nustatymo taisykles apskaičiuojant išpjautos medienos kiekį gali būti taikoma ± 10 procentų paklaida, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pritaikyta, laikė, jog atsakovų iškirstos medienos miško kvartale Nr. 96 sklype Nr. 40 kiekis yra 82,08 m³ (91,2 m³ – 10 procentų), vadinasi atsakovai, neturėdami leidimo, iškirto 29,08 m³ medienos (82,08 m³ – 53 m³). Dėl ko neteisėtais atsakovės darbuotojo K. K. individualios įmonės savininko K. K. veiksmais (už ką jis yra nubaustas administracine tvarka) buvo padaryta žala gamtai, kuri vadovaujantis Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.4.2 punktu (neplynaisiais kirtimais padarytos žalos aplinkai dydis IV grupės miškuose yra 60 Eur už 1 kub. metrą medienos) ir Metodikos 2.2 punktu (III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose taikomas koeficientas 2,0), sudaro 3 489,96 Eur (28,02 m² × 60 Eur × 2,0). Anot teismo, nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos civilinės atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovams savavališkai iškirtus 29,08 m³ medienos, buvo padaryta žala aplinkai, todėl tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir aplinkai (miškui) padarytos žalos egzistuoja faktinis priežastinis ryšys. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad faktiškai žala aplinkai buvo padaryta K. K. individualios įmonės savininko K. K. veiksmais, sprendė, kad atsakovui K. K. turi būti taikoma subsidiari atsakomybė.

6. Teismas laikė nepagrįstais atsakovų argumentus, kad žala nebuvo padaryta, nes iškirsta mediena buvo parduota ir už ją gauti 1 588,74 Eur. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškinys yra pareikštas ne dėl miško savininkui padarytos turtinės žalos atlyginimo, o žalos aplinkai, kas reiškia, kad už be leidimo iškirstą medieną, už ją gautos pajamos negali būti įskaitomos į padarytą žalą aplinkai (miškui).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovai K. K. individuali įmonė ir K. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Apeliantai taip pat prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, jas priteisiant iš ieškovo, ir priteisti išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo pateikimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus, vertindamas fizinio asmens K. K. ir juridinio asmens K. K. individualios įmonės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus. Apeliantai pabrėžė, kad sutartis dėl miško ruošos darbų atlikimo buvo sudaryta su juridiniu asmeniu – K. K. individualia įmone, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. teismo nutartis administracinės teisenos byloje priimta fizinio asmens K. K. atžvilgiu, nesiejant jo ryšio su individualia įmone, nenustatant juridinio ir fizinio asmens atsakomybės ribų ir dydžio, atsakomybės pobūdžio, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog ši nutartis administracinio nusižengimo byloje turi prejudicinę reikšmę. Tuo tarpu ieškovas apsiribojo prašymu taikyti subsidiarią atsakomybę, kurią teismas ir pritaikė, nors K. K. subsidiari atsakomybė buvo kildinama tik iš galimumo įvykdyti teismo sprendimą, individualiai įmonei neturint pakankamai lėšų, bet ne iš civilinės atsakomybės pagrindų;

7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo veiksmus, vykdant atrankinį sanitarinį kirtimą, kurio metu buvo viršytas leidime nurodytas kiekis, vertino kaip savavališką, neturint leidimo kirsti mišką. Priešingai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinius poskyris 2018-09-11 Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regiono padaliniui išdavė leidimą iškirsti Druskininkų regioniniame padalinyje (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40, 53 m³ medienos. Buvo vykdomas atrankinis sanitarinis miško kirtimas. Taigi, vykdyti miško kirtimo darbus buvo teisėtas pagrindas – išduotas leidimas. Tuo tarpu tiksliai apskaičiuoti kirstinos medienos kiekį leidimo išdavimo metu nėra objektyvių galimybių, todėl skirtumas tarp leidime nurodyto kiekio ir faktinio paprastai yra išsprendžiamas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pažymima, jog numatomas iškirsti kiekis viršys numatytą, įskaitant paklaidą dėl netikslaus įtūriavimo būdo parinkimo ir papildomai atrinktų kirtimui medžių ar pan.;

7.3. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo paskaičiuotas išpjautos medienos kiekis yra neteisingas. Anot apeliantų, teismas objektyviai nevertino jų nuosekliai dėstomos pozicijos dėl dvilypių medžių, dėl medžių, kurių iškirtimas buvo būtinas, kad būtų galima išvilkti nukirstus medžius. Atsakovai taip pat pateikė skaičiavimus, jog vien dėl medžių išvilkimo iš kirtavietės (privažiavimo) nukirstų medžių kiekis yra 7,16 m³. Nuosekliai buvo nurodoma, kad buvo 9-i dvilypiai medžiai, kurių viena dalis nukirsta prieš 10–15 metų. Tą patvirtino liudytojas girininkas Ž. B.. Visa nukirsta mediena buvo išvežta iš miško ir priduota į sandėlį, todėl atsakovai, būdami silpnesniąja šalimi, šiuo atveju neturi realių galimybių papildomais įrodymais pagrįsti savo teiginių;

7.4. Ginčijamame teismo sprendime nėra aiškių, pagrįstų vertinimų, jog atsakovai savo veiksmais padarė žalą aplinkai, kaip ir nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. Šioje byloje nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl pirminės gamtos būklės, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybių, galimos žalos neiškirtus pažeistų medžių ir pan. Be to, neatsižvelgta į tai, kad atsakovai vykdė sutartinius darbus pagal įprastą daugiametę praktiką, atsižvelgdami į vykdomų darbų laikotarpį – grybavimo sezoną, pareigą nepalikti pažeistų, avaringų medžių.

8. Atsiliepime ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žalą aplinkai subsidiariai iš atsakovų – K. K. individualios įmonės ir šios įmonės savininko K. K.. Toks reikalavimas kildinamas iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens specifikos, nes subrangos sutartis sudaryta su K. K. individualia įmone, t. y. K. K., kaip įmonės savininkas ir vadovas, veikė būtent įmonės vardu ir tikslais;

8.2. Nustačius, kad iškirstos medienos likvidinis tūris yra didesnis, atsakovas nesikreipė ir apie tai neinformavo miško valdytojo, kuris per 5 darbo dienas galėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinių miškų tarnybą dėl leidimo išdavimo, todėl toks leidimas nebuvo išduotas. Priešingai, iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog atsakovas K. K. neteisėtai iškirstus medžių kelmus siekė paslėpti uždengdamas juos šakomis, jog tikrinimo metu jie nebūtų pastebėti, tą patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, t. y. šis faktas įrodo K. K. nesąžiningumą ir siekį išvengti atsakomybės;

8.3. miškininkai specialistai, atlikę nukirstų medžių matavimus, nustatė, kad visi iškirsti medžiai buvo žali, t. y. jokių požymių ar pastabų, jog nukirsti medžiai buvo sužaloti, pažeisti, sausi ar pan., nėra, tai atsispindi biržės taksavimo lape Nr. 2, kur nurodyta, jog visi 100 medžių buvo “padariniai“. Nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, jog nukirsti ir bandomi paslėpti medžiai buvo pažeisti ar kitokie, todėl, nesant tai patvirtinančių įrodymų, vertintina, jog neteisėtai nukirsti medžiai buvo sveiki ir jiems nukirsti buvo reikalingas leidimas;

8.4. Taip pat atsakovai teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų, jog tarp nukirstų medžių buvo dvilypių medžių, dėl to tokia versija taip pat vertintina kaip gynybine pozicija, siekiant išvengti civilinės atsakomybės;

8.5. Aplinkybė, kad asmuo turėjo leidimą kirsti mišką, tačiau nesilaikė leidime išduotų sąlygų, nuo to, jog asmuo visiškai neturėjo leidimo, žalos aplinkai (miškui, kaip objektui) skaičiavime, ieškovo nuomone, neturi reikšmės, nes buvo iškirsti medžiai, kurie negalėjo būti iškirsti;

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteista žala gamtai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

12. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 2 d. medienos ruošos ir miškų ūkinių paslaugų rangos sutarties Nr. 17/06-2 pagrindu UAB „Miškoteka“ įsipareigojo Druskininkų miškų urėdijoje kokybiškai ir laiku suteikti konkrečias medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugas. UAB „Miškoteka“ 2018 m. sausio 5 d. subrangos sutartimi pasamdė K. K. individualią įmonę miško ruošos darbams Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų padalinyje nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o K. K. individuali įmonė šios sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti miško ruošos darbus pagal pateiktas technologines korteles bei laikytis stataus miško kirtimo taisyklių ir visiški atsakyti už šių taisyklių nesilaikymą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinis poskyris 2018 m. rugsėjo 11 d., vadovaudamasis vidinės miškotvarkos projektu, Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regiono padaliniui išdavė leidimą nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iškirsti Druskininkų regioniniame padalinyje (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40, 53 m³ medienos. Medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas 2018 m. rugsėjo 12 d. patvirtino biržės kirtimo kortelę, kuria remiantis K. K. IĮ subrangos pagrindais nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. spalio 1 d. vykdė atrankinį sanitarinį miško kirtimą Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40. Valstybinės miškų urėdijos pareigūnai, 2018 m. lapkričio 9 d. nuvykę į miško kvartalo Nr. 96 sklypą Nr. 40 aptiko neseniai nupjautos žalios pušies kelmus, kurių dalies paviršiai buvo apdeginti bei apdėti šakomis, todėl kilus įtarimui, kad gali būti viršytas šio kirtimo vykdymui išduotame leidime kirsti mišką nustatytas medienos tūris, siekdami įvertinti, kiek tiksliai minėtame sklype iškirsta medienos, 2018 m. lapkričio 15 d. permatavo visus jame iškirstų medžių kelmus ir nustatė, kad miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 atrankiniu sanitariniu kirtimu buvo iškirsta 91,2 m3 medienos, t. y. 38,20 m³ daugiau nei leista pagal išduotą leidimą. Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimu K. K. nubaustas 560 Eur bauda pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. spalio 1 d. Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos valstybinio 96 miško kvartalo 40 taksaciniame miško sklype savavališkai iškirto 38,20 m³ medžių ir tuo padarė 4 584 Eur žalą aplinkai. Alytaus apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. skundą dėl Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019 paliko Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo K. K. nubaustas pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda, nepakeistą ir K. K. skundo netenkino. Ieškovas dėl žalos aplinkai, už savavališkai iškirstą mišką, atlyginimo kreipėsi į teismą.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies (žalą aplinkai paskaičiavo už 29,08 m³ medienos – pritaikius 10 proc. paklaidą mažinant apskaičiuotos 91,2 m³ medienos kiekį (82,08 m³ – 53 m³)) ir priteisė iš atsakovų 3 489,96 Eur dydžio žalą aplinkai.

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis iš esmės grindžiamas deklaratyviais teiginiais, aiškiai nenurodant, kokius pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą bei priimdamas sprendimą, tačiau galima suprasti, jog apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teisme atliktų įrodymų vertinimu.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

16. Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, tai yra, pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

17. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

18. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė K. K. individuali įmonė turėjo leidimą iškirsti 53 m³ medienos, tačiau iškirto 91,2 m³ medienos, t. y. 38,20 m³ daugiau, nei leista pagal išduotą leidimą. Kertami medžiai buvo pažymėti, kirtimus atliko atsakovas įmonės savininkas K. K., kurio teigimu, jis nepažymėtus medžius iškirto dėl to, kad dalis jų buvo dvilypiai, kiti buvo pažeisti pjaunamų pažymėtų medžių, dėl to kėlė grėsmę tiek patiems dirbantiems asmenims, tiek kitų asmenų besilankantiems miške saugumui. Taip pat buvo iškirsti technikai privažiuoti trukdę medžiai.

19. Pažymėtina, kad medžių iškirtimas viršijant leidime nustatytą kiekį yra neteisėtas veiksmas, nes leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2 punktas), t. y. nurodytas leidime iškirstinų medžių kiekis negali būti viršijamas, o jeigu taip gali atsitikti (atsitinka) dėl objektyvių priežasčių, leidimas turi būti tikslinamas.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nepažymėtų medžių iškirtimo pagrįstumo/teisėtumo (dvilypiai medžiai, pažeisi, trukdantys privažiavimui) neįrodė (nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų), nors būtent jiems tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti. Pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai remiasi liudytojo buvusio girininko Ž. B. paaiškinimais (dėl dvilypių medžių kiekio), nes jo paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais, kadangi buvo atliekamas tyrimas dėl jo netinkamų pareigų atlikimo prižiūrint kirtimus.

21. Byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: 1) apeliantai neinformavo miško valdytojo apie iškirstos medienos didesnį kiekį ir nesiekė patikslinti išduoto leidimo, kaip tai numato teisės aktai. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymo „dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-1055 (Suvestinė redakcija nuo 2016-06-07 iki 2020-04-08) 18¹ punkte įtvirtinta, jog jei <...> valstybinio miško valdytojas ar Servituto turėtojas, įvykdęs pagrindinius kirtimus pagal išduotą ir galiojantį Leidimą, nustato, kad gautas likvidinės medienos tūris viršijo Leidime numatytą apytikrį medienos tūrį, įskaitant leistiną paklaidą, kuri nustatoma vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, <...> valstybinio miško valdytojas ar Servituto turėtojas per 5 darbo dienas privalo Lietuvos Respublikos Valstybinių miškų tarnybos (toliau – VMT) teritoriniam poskyriui paštu ar tiesiogiai pateikti prašymą patikslinti Leidimą, nurodydamas gautą likvidinį medienos tūrį, ir Leidimo originalą. VMT teritorinis poskyris per 5 darbo dienas pataiso visus Leidimo egzempliorius ir vieną egzempliorių paštu grąžina privataus miško savininkui, valstybinio miško valdytojui ar Servituto turėtojui; 2) apeliantas siekė paslėpti nepažymėtų medžių kirtimus, medžių kelmus uždengiant šakomis, juos nudeginant (tą pripažino pats apeliantas, tą patvirtina fotonuotraukos (1 t., b. l. 170-175)); 3) biržės taksavimo lape Nr. 2 nurodyta, jog visi 100 medžių buvo “padariniai“ (t. y. apvalioji mediena skirta perdirbimui) (1 t., b. l. 166); 4) apeliantas K. K., kaip tiesiogiai vykdęs miško kirtimą, pripažintas kaltu ir nubaustas administracine tvarka už tai, kad savavališkai iškirto 38,20 m³ medžių ir tuo padarė 4 584 Eur žalą aplinkai; 5) apeliantai nepateikė įrodymų, jog nepažymėti medžiai buvo iškirsti pagrįstai (dėl objektyvių priežasčių), - yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad buvo iškirsti sveiki medžiai, kuriems kirsti buvo reikalingas leidimas.

22. Nors apeliantai kvestionuoja paskaičiuotos žalos dydį, tačiau tam nenurodo jokių pagrįstų, aiškių argumentų. Apeliantai nepateikė įrodymų (nepriklausomų specialistų, ekspertų išvadų ir kt.), kad nustatytas iškirstos medienos kiekis yra neteisingas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo žalos aplinkai paskaičiavimu (nustatytu iškirstos medienos kiekiu ir paskaičiuota žala), kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nes ji paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, kurios pakeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintoje Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, t. y. pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kaip tai numatyta teisminėje praktikoje (nutarties 16 punktas). Be to, administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad atsakovas K. K. savavališkai iškirto 38,20 m³ medžių ir tuo padarė 4 584 Eur žalą aplinkai.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog „šiuo konkrečiu atveju šiai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019, nustatytos ir ištirtos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas)“ yra nepagrįsta. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą yra suformavęs tokias šio punkto aiškinimo nuostatas: 1) nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra susiaurinami aiškinant juos kaip apimančius tik faktą, kad atitinkamas asmuo buvo pripažintas padariusiu nusikaltimą. Prejudicinę galią civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, t. y., pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t., taip pat ir tai, ar tuos veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; 2) faktus nėra pagrindo pripažinti prejudiciniais, kai nagrinėjimo dalykas baudžiamojo proceso tvarka nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamose civilinėse bylose yra skirtingas; 3) sąlyga, kad išnagrinėtoje byloje būtų dalyvavę tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, taikoma tada, kai kaip prejudiciniais remiamasi faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tuo tarpu tam, kad prejudiciniais būtų laikomi įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai dėl asmens, kuriam priimtas nuosprendis, nusikalstamų veikų pasekmių, įstatyme tokios sąlygos nenustatyta (CPK 182 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022). Taigi, nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo byloje apelianto K. K. atžvilgiu, tiek šioje civilinėje byloje apeliantų K. K. individualios įmonės ir K. K. atžvilgiu, nagrinėjamos aplinkybės (veiksmų neteisėtumas, padarytos aplinkai žalos pobūdis ir dydis) sutampa, todėl šiai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019, nustatytos aplinkybės.

24. Kiti apeliantų nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

25. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.