Alytaus apylinkės teismo nutartis

valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos atstovams Mariui Ivanauskui, Zeniui Albertynui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundą dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. VMU-ANR­_N-4-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miškų kontrolės skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. VMU-ANR_N-4-2019 K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine nuobauda – 560 Eur bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 272 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. spalio 1 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio 96 miško kvartalo 40 taksaciniame miško sklype savavališkai iškrito 38,20 kubinius metrus medžių ir tuo padarė 4 584,00 Eur žalą aplinkai (administracinio nusižengimo b. l. 6-7).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. skundą palaikė iš dalies, nurodė, kad skunde kai kurios išdėstytos aplinkybės yra neteisingos, jas surašė skundą ruošęs advokatas, kuris neteisingai jį suprato. Patvirtino, kad neinformavęs girininko, be jo leidimo ir sutikimo, iškirto daugiau medžių nei buvo nurodyta leidime, tačiau nesutiko su nustatytu neteisėtai iškirstų medžių tūriu bei gamtai padarytos žalos dydžiu. Paaiškino, kad jau 20 metų užsiima miško ruošos veikla, kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija kreipdavosi į jį dėl medžių kirtimo, kirsdamas medžius visuomet išpjaudavo ir nesveikus medžius. Šį kartą dėl miško kirtimo sudarė sutartį su UAB „Miškoteka“, jam buvo parodyta technologinė kortelė, kvartalas, kuriame reikėjo išpjauti medžius. 2018 m. rugsėjo mėnesį pradėjo darbus, kvartale visi medžiai, kuriuos reikėjo išpjauti, buvo pažymėti dažais, tačiau pjaunant medžius pamatė, jog yra sergančių medžių, todėl kaip įprastai savo iniciatyva, nieko nesakęs girininkui, išpjovė ir kitus sergančius medžius. Vienu metu, 2018 m. prieš spalio mėnesį, ar tai spalio mėnesį, girininkas Ž. B., pamatęs, kad yra iškirsta per daug medžių, sustabdė darbus, bandė gauti leidimą dėl didesnio kiekio iškirstų medžių, tačiau leidimo negavo. Girininkui pradėjus konfliktuoti dėl perkirstų medžių, norėdamas paslėpti per didelį kiekį iškirstų medžių, nukirstų medžių kelmus apdėjo šakomis, kai kuriuos kelmus uždegino, kad jų nesimatytų. Mano, kad be leidimo išpjautų medžių tūris yra apie 20 m³, nes kai kurie nukirsti medžiai buvo dvilypiai, o skaičiuojant medžių tūrį į tai neatsižvelgta, taip pat neatsižvelgta į medžių aukštumą, todėl tūris apskaičiuotas neteisingai. Be leidimo išpjovė sausuolius, nesveikus medžius, juos visus pristatė į sandėlį, dėl to mano, kad žala gamtai nepadaryta.

Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje parodė, kad kuomet K. K. atliko miško kirtimą dirbo (duomenys neskelbtini) girininkijos girininku. Prieš vykdant miško kirtimą buvo sužymėti kertami medžiai, išduotas leidimas šiems medžiams kirsti bei sudaryta technologinė kortelė, kurioje nurodyti kertami bei paliekami medžiai. Pagal sudarytą technologinę kortelę K. K. 2018 m. rugsėjo mėnesį kvartale Nr. 96 vykdė atrankinį kirtimą, o kvartale Nr. 100 – atvejinį kirtimą, visą nukirstą medieną iš abiejų kvartalų tempę į vieną sandėlį, sandėlyje mediena pagal kvartalus nebuvo išskirstyta. Kvartale Nr. 96 buvo leista iškirsti 53 m³ medžių, K. K. leidimo iškirsti daugiau medžių nei nurodyta leidime neprašė ir jis dėl papildomo leidimo iškirstiems medžiams gavimo niekur nesikreipė. 2018 m. spalio mėnesį pamatė, kad yra iškirstas nežymėtas medis, todėl nurodė K. K. sustabdyti darbus ir nukirstą medieną pristatyti į sandėlį. Kiek buvo iškirsta daugiau medžių bei kiek į sandėlį buvo atvežta medienos iš kvartalo Nr. 96, nežino, vienoje apvaliosios medienos priėmimo suvestinės kortelėje iškirstos medienos 53 kubinius metrus nurodė pagal leidimą, faktiškai nukirstos medienos neskaičiavo, antroje – 10 kubinių metrų nurodė suskaičiavęs sandėlyje likusią medieną, kiek tiksliai į sandėlį buvo atvežta nukirstos nežymėtos medienos nustatyti nebuvo galimybės, kadangi į sandėlį buvo gabenama mediena iš dviejų kvartalų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimu K. K. nubaustas 560 Eur bauda pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. spalio 1 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio 96 miško kvartalo 40 taksaciniame miško sklype savavališkai iškirto 38,20 m³ medžių ir tuo padarė 4 584,00 Eur žalą aplinkai. ANK 272 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Šiame straipsnyje įtvirtinta veika susijusi su blanketinėmis normomis, kurios apibrėžia asmenų pareigas atliekant veiksmus valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje. Vienas iš tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad K. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį patrauktas už Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, nustatančios, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, pažeidimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. birželio 2 d. medienos ruošos ir miškų ūkinių paslaugų rangos sutarties Nr. 17/06-2 pagrindu UAB „Miškoteka“ įsipareigojo VĮ Druskininkų miškų urėdijoje kokybiškai ir laiku suteikti konkrečias medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugas (b. l. 19-27). UAB „Miškoteka“ 2018 m. sausio 5 d. subrangos sutartimi pasamdė K. K. individualią įmonę miško ruošos darbams VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų padalinyje nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o K. K. individuali įmonė šios sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti miško ruošos darbus pagal pateiktas technologines korteles bei laikytis stataus miško kirtimo taisyklių ir visiški atsakyti už šių taisyklių nesilaikymą (b. l. 35). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinis poskyris 2018 m. rugsėjo 11 d., vadovaudamasis vidinės miškotvarkos projektu, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regiono padaliniui išdavė leidimą nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iškirsti Druskininkų regioniniame padalinyje Norulių girininkijos miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 53 ktm (m³) medienos (b. l. 32). Medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas 2018 m. rugsėjo 12 d. patvirtino biržės kirtimo kortelę, kuria remiantis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. subrangos pagrindais nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2108 m. spalio 1 d. vykdė atrankinį sanitarinį miško kirtimą VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 (b. l. 14-15, 19-24, 35). VĮ Valstybinės miškų urėdijos pareigūnai 2018 m. lapkričio 9 d. nuvykę į miško kvartalo Nr. 96 sklypą Nr. 40 aptiko neseniai nupjautos žalios pušies kelmus, kurių dalies paviršiai buvo apdeginti bei apdėti šakomis, todėl kilus įtarimui, kad gali būti viršytas šio kirtimo vykdymui išduotame leidime kirsti mišką nustatytas medienos tūris, siekdami įvertinti, kiek tiksliai minėtame sklype iškirsta medienos, 2018 m. lapkričio 15 d. permatavo visus jame iškirstų medžių kelmus ir nustatė, kad miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 atrankiniu sanitariniu kirtimu buvo iškirsta 91,2 m³ medienos, t. y. 38,20 m³ daugiau nei leista pagal išduotą leidimą (administracinio nusižengimo b. l. 21, 22, 26-31).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. skunde savo kaltę dėl padaryto nusižengimo neigė, teigdamas, kad papildomus medžius išpjovė girininko Ž. B. nurodymu, prieš tai juos kartu su šiuo girininku apžiūrėjęs, girininkui juos naujai pažymėjus bei patikinus, jog VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioniniam padaliniui Norulių girininkijai bus išduotas papildomas leidimas (b. l. 1-4). Teismo posėdyje K. K. pakeitė poziciją ir nurodė, kad girininkas Ž. B. nurodymo be leidimo iškirsti medžius nedavė, o skunde klaidingas aplinkybes nurodė skundą rašęs advokatas, kuris jį neteisingai suprato bei nurodė, jog atliekant miške kirtimą jis savo iniciatyva, neinformavęs girininko, be jo leidimo, iškirto sergančius medžius, dėl ko buvo iškirsta daugiau medžių nei leista. Siekdamas paslėpti, jog yra iškirsta daugiau medžių, kai kuriuos medžių kelmus uždegino bei apdėjo šakomis. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai atitinka jo 2018 m. spalio 7 d. bei 2018 m. lapkričio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nuodytas aplinkybes, jog jis 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesiais Norulių girininkijos 96 kvartale 40 sklype, vykdydamas sanitarinį medžių kirtimą, savo iniciatyva iškirto dalį nežymėtų medžių, nes kertant žymėtus medžius dalį medžių stipriai apibrozdino, įkabino, be to, rado ir sergančių medžių, Noriulių girininkijos girininkas nurodymo pjauti nežymėtų medžių nedavė, o pastebėjęs, kad yra iškirsta dalis nežymėtų medžių darbus sustabdė, kai kuriuos medžių kelmus apdegino, ant kelmų uždėjo šakas (administracinio nusižengimo b. l. 13, 18). Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje patvirtinto, kad K. K. miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 nedavė nurodymo iškirsti daugiau medžių nei buvo nurodyta išduotame leidime kirsti mišką, o pastebėjęs, jog yra kertami nežymėti medžiai kirtimo darbus sustabdė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jo nurodymu, 20 metų užsiima miško ruošos darbais, iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio rašto (b. l. 39) matyti, kad K. K. individuali įmonė nuo 2003 m. kasmet dirbo urėdijoje kaip subrangovas, darbus visuomet atlikdavo kokybiškai ir laiku (b. l. 39). Tuo pagrindu pripažintina, kad, administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo K. K. yra savo srities profesionalas, kuris privalo puikiai išmanyti medienos ruošos veiklai keliamus reikalavimus, įskaitant ir teisės kirsti mišką įgijimą. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką, jų panaikinimo atvejus ir tvarką, leidimų pildymo, apskaitos bei jų saugojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 3.1 punktą teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą kirsti mišką nuo jame nurodytos datos. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis (Aprašo 2 punktas). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija fakto, kad buvo supažindintas su 2018 m. rugsėjo 12 d. biržės kirtimo kortele, jam buvo suprantama bei žinoma, kokius bei kiek medžių (pušų) reikia iškirsti, tačiau jis savo nuožiūra, neturėdamas nei nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti papildomus medžius, nei kirtimus prižiūrėjusiojo girininko nurodymo be leidimo kirsti mišką, iškirto nepažymėtus, tačiau jo nuomone taip pat kirstinus (sužalotus) medžius, tikėdamasis, kad girininkas leidimą dėl faktiškai iškirsto miško gaus vėliau. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad K. K., būdamas savo srities profesionalas, žinodamas bei suprasdamas, kokius medžius yra leista iškirsti, jog papildomam miško kirtimui reikalingas leidimas, savavališkai, t. y. neturėdamas teisės kirsti mišką (daugiau medžių nei numatyta leidime), iškirto medžius valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, tuo pagrindu darytina išvada, kad VĮ Valstybinė miškų urėdija pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 272 straipsnį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčydamas skundžiamą nutarimą nesutiko su nustatytu iškirstų medžių tūriu ir atitinkamai žalos aplinkai dydžiu. Pažymėtina, kad iškirsto miško kiekis yra ANK 272 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo kvalifikuojantis požymis, todėl tikslaus kiekio nustatymas yra itin svarbus, kadangi jis lemia ne tik veikos kvalifikaciją, bet ir nuobaudos griežtumą. Be to, iškirsto miško kiekis tiesiogiai yra susijęs su žalos aplinkai dydžiu. VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovas Marius Ivanauskas teismo posėdyje parodė, kad nustačius neteisėtą kirtimą, sandėlyje iškirstos medienos nebuvo, girininkas Ž. B. apvaliosios medienos suvestinės kortelėse nurodė ne visus faktiškai iškirstus medžius, todėl nustatyti nukirstų medžių tūrį pagal nukirstą medieną nebuvo galimybės. Siekiant nustatyti iškirstų medžių tūrį buvo sudaryta komisija, kuri K. K. kirtavietėje išmatavo visus kelmus, pagal metodiką atliko paskaičiavimus ir nustatė, jog K. K. iškirto 38,20 m³ medžių daugiau nei buvo leista. Liudytojas Ž. B. parodė, kad kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 iškirsta mediena buvo laikoma viename sandėlyje kartu su kvartale Nr. 100 iškirsta mediena, jų atskirai neišskiriant, kuri mediena iš kurio kvartalo sklypo atvežta, nustatyti neturėjo galimybės, todėl Apvaliosios medienos priėmimo suvestinės kortelėje Nr. NO-Nr.0485 (administracinio nusižengimo b. l. 17) nurodė iškirstos medienos tūrį pagal leidime kirsti mišką nurodytą medienos tūrį, bet ne faktiškai kvartale Nr. 96 iškirstą medieną, o nustačius, jog kvartale Nr. 96 yra iškirsta daugiau medžių surašė Apvaliosios medienos priėmimo suvestinės kortelę Nr. NO-Nr.0494 (administracinio nusižengimo b. l. 16), kurioje nurodė šios kortelės surašymo metu sandėlyje likusios medienos tūrį. Įvertinus šiuos liudytojo parodymus darytina išvada, kad Apvaliosios medienos priėmimo suvestinės kortelėse Nr. NO-Nr.0485 ir Nr. NO-Nr.0494 nurodytas kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 iškirstos medienos tūris neatitinka faktiškai šiame kvartalo sklype iškirsto medienos tūrio, todėl spręstina, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos pagrįstai nesivadovavo minėtais dokumentais ir iškirstos medienos tūrį nustatinėjo faktiškai matuojant visame kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 iškirstų medžių kelmus. Iš Kelmų matavimo akto matyti, kad Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 iš viso nukirsta 100 vnt. įvairaus skersmens pušų (administracinio nusižengimo b. l. 21). Šių aplinkybių bei minėtos institucijos pareigūnų išmatuotų medžių kelmų diametrų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, savo matavimų nepateikė, todėl teismas vertindamas institucijos atliktų skaičiavimų pagrįstumą, remiasi minėtais duomenimis. Apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės, kurios pakeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 (toliau – Tūrio nustatymo taisyklės). Institucija iškirsto medienos tūrio skaičiavimą (administracinio nusižengimo b. l. 22) atliko pagal Tūrio nustatymo taisyklėse nurodytą 3 medžių tūrio struktūros lentelę, kurioje pateikiami normatyvai III aukštumo pušiai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. nurodė, kad kai kurie nukirsti medžiai buvo dvilypiai, tačiau skaičiuojant medžių tūrį į tai nebuvo atsižvelgta, be to, neatsižvelgta į medžių aukštumą, todėl tūris apskaičiuotas netinkamai, tačiau teismas su tokiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos kirtimo vietoje buvo aptikti tik iškirstų medžių kelmai, nustatyti, kokie medžiai (dvilypiai ar ne) buvo iškirsti, nebuvo ir nėra galimybės, tokių duomenų nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tuo pagrindu pripažintina, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija apskaičiuodama nukirstos medienos tūrį pagrįstai vadovavosi Tūrio nustatymo taisyklėse patvirtintomis medienos tūrio nustatymo lentelėmis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog Norulių girininkijos miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 augantys medžiai (pušys) priklauso III aukštumo klasei (b. l. 33-35), priešingų duomenų byloje nėra, kaip jau minėta iškirstos medienos tūris buvo apskaičiuotas pagal lentelę, kurioje pateikti normatyvai III aukštumo pušiai, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, jog nebuvo atsižvelgta į iškirstų medžių aukštumą, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neteisėtai iškirstos medienos tūris nustatytas tinkamai, o K. K. veiksmai valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje savavališkai iškirtus 38,20 m³ medžių atitinka ANK 272 straipsnio 2 dalį.

Žalą aplinkai reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriuose įtvirtinta žalos aplinkai samprata savo bendraisiais požymiais (žala – atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas) atitinka bendrąją žalos sampratą civilinėje teisėje. Pagal Lietuvos Respublikos 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. neturėdamas leidimo iškirto 38,20 m³ medžių, tokiu būdu neteisėtais veiksmais padarė žalą aplinkai, o jo nurodytos aplinkybės, kad jam išpjovus sausuolius ar nesveikus medžius bei juos pristačius į sandėlį žalos aplinkai nebuvo padaryta, atmestina kaip nepagrįsta. Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėta veika padarytos žalos (nuostolių) apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį straipsnį žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas diferencijuotai, vadovaujantis teisės aktų patvirtintais įkainių ir nuostolių sudėjimo metodais. Nagrinėjamu atveju aktualus žalos aplinkai dydžio apskaičiavimo metodas įtvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintoje Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika). Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 esantis miškas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. D1-622 „Dėl Alytaus apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“ bei oficialiais Valstybės miškų tarnybos pateiktais duomenimis (www.regia.lt) yra priskirtas IV miškų grupei, taigi vadovaujantis Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.4.2 punktu (neplynaisiais kirtimais padarytos žalos aplinkai dydis IV grupės miškuose yra 60 Eur už 1 kub. metrą medienos) ir Metodikos 2.2 punktu (III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose taikomas koeficientas 2,0) neteisėtu miško kirtimu padaryta 4 584,00 Eur ((38,2 m² x 60 Eur x 2,0) žala aplinkai. Tuo pagrindu, darytina išvada, kad byloje pateiktas žalos aplinkai apskaičiavimas (administracinio nusižengimo b. l. 19) bei nutarime nurodytas 4 584,00 Eur žalos aplinkai dydis atitinka Metodikoje nurodytus įkainius bei koeficientus.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. K. K. skundžiamu nutarimu, nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, taigi paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į kaltės formą ir rūšį, nusižengimo padarymo aplinkybes, padarytą žalą aplinkai, nėra per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino, todėl aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, VĮ Valstybinių miškų urėdijos nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi,

nutaria:

palikti VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo K. K. nubaustas pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda, nepakeistą ir K. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.