Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

2022 m. vasario 21 d.

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams S. G. ir A. D.,

atsakovui K. K., K. K. individualios įmonės atstovams K. K. ir advokatei Onai Klinavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-983-314/2020, ir priteisti ieškovui iš K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš K. K. 4 584,00 Eur dydžio žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. – spalio 1 d. Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (dabar – Veisiejų regioninio padalinio) Norulių girininkijos valstybinio miško 96 kvartalo 40 taksaciniame miško sklype K. K. fiziškai, savavališkai iškirto 38,20 m³ medžių ir padarė 4 584,00 Eur dydžio žalą aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui). K. K. atžvilgiu buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 272 straipsnio 2 dalį ir paskirta 560 Eur dydžio bauda. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019 paliko Valstybinės miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo K. K. nubaustas pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda, nepakeistą ir K. K. skundo netenkino. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje vykusiame teismo posėdyje K. K. patvirtino, kad neinformavęs girininko, be jo leidimo ir sutikimo, iškirto daugiau medžių nei buvo nurodyta leidime, norėdamas paslėpti per didelį kiekį iškirstų medžių, nukirstų medžių kelmus apdėjo šakomis, kai kuriuos kelmus uždegino, kad jų nesimatytų. Šioje byloje nagrinėjamas ieškovo reikalavimas, pareikštas įgyvendinant Miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą – žala padaryta miškui, kaip aplinkos objektui. Žalos dydis apskaičiuotas pagal specialųjį teisės aktą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Faktinės aplinkybės – neteisėtai iškirstos medienos realizavimas ir (ar) ieškovo gautos piniginės sumos – neturi įtakos pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo dydžiui/žalos miškui, kaip aplinkos objektui, dydžiui, apskaičiuotam pagal Metodikos taisykles. K. K. įmonė, ginčo laikotarpiu Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio miško 96 kvartalo 40 taksaciniame miško sklype vykdydama medienos ruošos veiklą, nagrinėjamu atveju ją turėjo atlikti pagal šiai veiklai keliamus reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, ir Miško kirtimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“. Esant savavališkai iškirstiems 38,20 m³ medžių, teismo nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatytiems faktams, neabejotinai patvirtinama, kad vykdant ginčo kirtimą buvo atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai ir sutartis draudžia atliki, pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakomybę numato ne tik įtvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos bei Miškų įstatymuose, bet ir Miško kirtimo taisyklių 103 punkte numatytas: „Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos statymų nustatyta tvarka“. Nagrinėjamu atveju žalos dydį patvirtina pagal Metodiką 2018 m. lapkričio 16 d. atliktas žalos aplinkai apskaičiavimas. Už neteisėtą medžių nukirtimą 96 kvartalo 40 taksaciniame miško sklype, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant neplynai 4 grupės miške, taikomas 60,00 Eur už 1 m³ medienos. Pagal Metodikos 2.2 papunktį III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0. Pagal šiuos rodiklius neteisėtai 96 miško kvartalo 40 taksaciniame sklype iškirtus 38,2 m³ medienos, žalos aplinkai dydis yra 4584,00 Eur. Alytaus apylinkės teismas nutartyje taipogi darė išvadą, kad „<...> byloje pateiktas žalos aplinkai apskaičiavimas bei nutarime nurodytas 4584,00 Eur žalos aplinkai dydis atitinka Metodikoje nurodytus įkainius bei koeficientus“. Padarytos žalos miškui, kaip aplinkos objektui, faktas yra įrodytas rašytiniais dokumentais ir patvirtintas teismo administracinio nusižengimo byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Esant įrodytiems neteisėtiems veiksmams ir žalai, akivaizdu, kad egzistuoja ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (1 t., b. l. 1-8, 104, 2 t., b. l. 12-14, 84-85).

Teismo posėdyje ieškovo atstovai patikslintą ieškinį palaikė ir jame nurodytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu buvo sudaryta subrangos sutartis, pagal išduotą leidimą iškirsti medžius, o atsakovas nesilaikė leidime išduotų sąlygų ir iškirto daugiau medžių neturėdamas leidimo. Daugiau nei numatyta leidime, buvo iškirsta 38,2 m³ medžių ir pagal tai buvo paskaičiuota žala aplinkai. Kirtimo eigoje leidimą galimą tikslinti, tačiau nesuprantamas atsakovo motyvas, dėl ko tie medžiai buvo iškirsti ir po to buvo slepiami kelmai. Galimai atsakovas jautė, kad daro blogai. Atkreipia dėmesį, kad medienos tūrio paskaičiavimas (kelmų matavimas), padarytas vieno centimetro tikslumu. Programa, kuri naudojama paskaičiuojant tūrį pagal kelmus, taip pat automatiškai skaičiuoja vieno centimetro tikslumu. Nėra taip kaip pagal atsakovo pateiktus duomenis neteisingai buvo paskaičiuotas kelmų tūris, kadangi tūris buvo skaičiuojamas elektronine programa. Yra tik vienas argumentas atsakovo naudai, kad nebuvo įvertinta dešimt procentų tūrio matavimo paklaida, todėl šiuo atveju galima diskutuoti tik dėl dešimt procentų neatitikimo. Jeigu yra viršijama dešimties procentų paklaida, tokiu atveju girininkas teikia prašymą dėl papildomo medienos tūrio išrašymo (leidimo). Ieškovo žiniomis toks prašymas nebuvo teiktas.

Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad neginčijamas faktas, jog sutartis dėl miško ruošos darbų atlikimo buvo sudaryta su K. K. individualia įmone, kurios savininkas ir darbuotojas yra K. K.. Sutarties šalis yra svarbi sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus, nes sutarties šalis prisiima sutartinius įsipareigojimus, bet ne fizinis asmuo. Patikslintame ieškinyje cituojami teiginiai iš administracinio nusižengimo bylos, nevertinant reikšmingos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMU-ANRP-2-2019 surašytas fiziniam asmeniui K. K., nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-4-2019 dėl administracinės atsakomybės taikymo priimtas fiziniam asmeniui K. K., Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019 priimta fizinio asmens K. K. atžvilgiu. Akivaizdu, jog juridinio asmens K. K. individualios įmonės atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta ir vykdoma, nepriimtas procesinis sprendimas. Ieškovui tikrai yra gerai žinomos visos faktinės aplinkybės, susiję su vykdytais miško kirtimo darbais. Atsakovas neneigia, kad vykdė kirtimus, tačiau kirtimai nebuvo savavališki. Pagrindas kirtimo darbams atlikti buvo sutartis ir Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijai išduotas leidimas. Į atsakovo pareigas įėjo nukirsti atžymėtus kirtimui medžius, juos supjauti, išvilkti iš miško ir pristatyti į sandėlį, taip ir buvo padaryta. Atsakovai nei vieno medžio nenukirto saviems tikslams, nukirstos medienos taip pat nepasisavino. Visa mediena priimta girininko Ž. B., tikėtina - realizuota. Dažna situacija, kai atliekant atrankinių sanitarinių medžių kirtimą, kirtavietėje randami nepažymėti kirtimui medžiai, tačiau juos būtina nukirsti. Kai atliekant kirtimus tankiai suaugusiose augimvietėse, kertamas medis pažeidžia greta augančius medžius, pažeisti medžiai taip pat negali būti palikti. Kertant medžius, medžių pažeidimai pasitaiko ne tik tankiose augimvietėse, svarbu yra kaip nuleidžiamas nukirstas medis. Palikus nenukirstą pažeistą medį, žala būtų padaroma ženkliai didesnė – galimas puvinys, sukeliama grėsmė, kad medis gali nulūžti, nuvirsti ir sužaloti miške besilankančius asmenis. Įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakomybė tektų kirtimo darbus vykdžiusiam asmeniui. Atsakovas nesielgė savavališkai, kirto pagal išduotą leidimą, apie situaciją kirtimo vietoje informavo girininką Ž. B.. Pažymi, kad išduodant leidimą, nurodomas preliminarus kirstinos medienos kiekis. Tiksliai apskaičiuoti kirstinos medienos kiekį leidimo išdavimo metu, nėra objektyvių galimybių, paklaida visada būna. Atkreipia dėmesį į tai, kad leidimas kirsti buvo išduotas ne įsigyjant medieną asmeninėms reikmėms (tada tikėtinas suinteresuotumas nurodyti mažesnius kiekius, nuo kurių priklauso kaina), bet atliekant paslaugą iškirsti ir priduoti medieną. Atsakovas neturėjo jokio suinteresuotumo viršyti realiai nukirstos medienos kiekį. Byloje esančiame 2018 m. lapkričio 30 d. Norulių girininkijos girininko Ž. B. pasiaiškinime dėl darbo pareigų pažeidimo nurodyta, kad rinktinį sanitarinį kirtimą vykdė K. K. įmonė, kirtimo eigoje iškirto pastebėtus pažeistus, tačiau nepažymėtus medžius, iškirto gamybos metu atsiradusius apibrozdintus bei įsikibusius medžius, todėl buvo viršytas leidime numatytas iškirsti likvidinis medienos tūris 31 procentu. Taip pat, pažymėta, kad 2018 metų spalio mėnesį buvo kreiptasi dėl papildomo leidimo gavimo perkirstam medienos tūriui užpajamuoti. Negavus papildomo leidimo iki mėnesio pabaigos, dalis medienos užpajamuota kaip atvejinis kirtimas. Pažymima, kad visa virš leidžiamo kiekio iškirsta mediena buvo apskaityta dokumentuose, todėl turtinės žalos valstybei nepadaryta, virš leistino kiekio didžiąja dalimi buvo atliktas sanitarinis kirtimas, t. y. iškirsti ligoti, nudžiūvę medžiai, vėjovartos ir t. t., o ne didelę komercinę vertę turintys medžiai. Tikrovės neatitinka tiek ieškinio, tiek preliminaraus sprendimo teiginys, kad atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, savavališkai iškirto 38,2 m³ medžių. Tai, kad rašytiniame leidime nurodytas kirstinų medžių kiekis nesutapo su faktiniu dėl objektyvių aplinkybių, susidariusių kirtavietėje, negali būti vertinama kaip kirtimas be leidimo. Pradėjus nagrinėti pagal išduotą leidimą iškirstą ir realizuotą medienos kiekį, skaičiuojant tariamai iškirstą didesnį medžių kiekį, atsakovas siekė atkreipti dėmesį, jog skaičiuojant nukirstos medienos kiekį, buvo padarytos elementarios klaidos – skaičiuojama tik pagal kamieną, neįvertinant dvikamienių medžių, nepilnaverčių medžių, netinkamai skaičiuotas aukštingumas. Neįvertinti avariniai medžiai, kurių kirtimui iš viso nereikalingas leidimas. Taigi, tokių avarinių medžių kiekis ir kubatūra neišminusuota iš bendros paskaičiuotos nukirstų medžių kubatūros. Skaičiavimuose neįvertinta ir leistina paklaida – 10 procentų. Tai iš esmės iškreipia ieškovo tariamai nustatytą faktinę aplinkybę dėl 38,2 m³ medžių, iškirstų be leidimo. Daro išvadą, kad visiškai neteisingai, nepagrįstai nustatytas tariamai nukirstos medienos kiekis. Be to, apmatuojant ir paskaičiuojant iškirstą medieną, atsakovas nebuvau kviečiamas, tame procese nedalyvavo. Atsakovas ieškojo specialistų, galinčių paskaičiuoti realiai nukirstos medienos kiekį, tačiau atsakovui buvo paaiškinta, kad tokiems skaičiavimas atlikti būtina žinoti medžių aukštį, nes atliekant sanitarinį kirtimą, negali būti vadovaujamasi tais pačiais skaičiavimais, kaip pilnaverčių medžių atžvilgiu. Sanitariniu kirtimu kertami nepilnaverčiai, iškrypę, dvikamieniai, sulėtėjusio augimo, nustoję augti, pažeisti puvinio, pradėję džiūti ir nudžiūvę, nulaužtomis viršūnėmis ir pan. Svarbu yra ir tai, kad apskaičiuojant medžio medienos tūrį, matuojami kelmai ir po to apskaičiuojamas skersmuo 1,3 metro aukštyje. Ieškovo pateiktame Kelmų matavimo akte, kuris buvo pagrindu skaičiuojant iškirstos medienos tūrį, nurodomas medžio skersmuo šaknies kaklelyje, bet ne 1,3 metro aukštyje. Kaip jau minėta, nevertintas 10 procentų paklaidos svyravimas, t. y. nesivadovauta Aplinkos ministro nustatyta tvarka. Taigi, yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas abejoti iškirstos virš leidime nurodyto kiekio medienos tūrio paskaičiavimu. Medienos tūrio paskaičiavimas ir aukštingumo klasės nustatymas turi tiesioginę įtaką žalos dydžio paskaičiavimui. Esant nepagrįstiems pradiniams duomenims, žala paskaičiuojama netinkamai. Akivaizdu, jog ieškovas netinkamai vertina teisinius faktus – sutartis sudaryta su juridiniu asmeniu – K. K. individualia įmone, teismo nutartis priimta fizinio asmens K. K. atžvilgiu, nesiejant jo ryšio su individualia įmone, juridinio ir fizinio asmens atsakomybės ribų ir dydžio, atsakomybės pobūdžio. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nei vienas iš šių faktų nėra preziumuojamas, o turi būti pagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas konkrečiai nenurodo, kas jo vertinimu padarė žalą – fizinis ar juridinis asmuo ir kaip pasiskirsto atsakomybė. Individualios įmonės kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atsakomybės pagal prievoles taikymo klausimas yra reguliuojamas teisės normomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra apibrėžtos juridinio ir fizinio asmens atsakomybės ribos. Akcentuojama individualios įmonės galimybė įvykdyti prievoles ir nesant tokios galimybės, prievolės perkėlimas savininkui, bet neįrodinėjami juridinio asmens ir fizinio asmens konkretūs neteisėti veiksmai, kurie gali būti pagrindu civilinei atsakomybei. Apsiribojama prašymu taikyti subsidiarią atsakomybę. Negalima sutikti su teiginiu, jog žalos dydį patvirtina pagal metodiką atliktas žalos aplinkai apskaičiavimas. Tai yra ieškovo atliktas skaičiavimas netinkamai nustačius virš leidimo iškirstos medienos tūrio faktą. Teismui nusprendus, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui (atsakovams), reikšmingos yra visos bylos nagrinėjimo eigoje nustatytos aplinkybės, t y. K. K., atlikdamas miško kirtimo darbus, vadovavosi nusistovėjusia, įprasta tvarka - svarbu nepalikti ligotų pažeistų medžių, svarbu užtikrinti miško lankytojų saugų, todėl būtina iškirsti „įkabintus“, apibrozdintus medžius. Paprastai buvo laikomasi tokios praktikos, jog viršijus leidime kirsti nurodytą kiekį, gaunamas patikslintas leidimas, kad toks patikslintas leidimas nebus išduotas, medžių kirtimo momentu nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Visa iškirsta mediena buvo pristatyta į medienos sandėlį, girininko priimta ir apskaityta. Svarbu ir tai, kad buvo vykdomas sanitarinis kirtimas, ne plynasis brandaus miško kirtimas. Ieškovas pateikė duomenis apie neteisėtai iškirstos medienos realizavimą ir gautas pajamas – vidutinė 38,2 m³ medienos vertė – 1 588,74 Eur. Pažymi, kad ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, nepateikė papildomų rašytinių įrodymų – dokumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, jų pagrįstumą ir teisėtumą (1 t., b. l. 23-26).

Atsakovas K. K. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jam teko atlikti miško sanitarinio valymo darbus Norulių girininkijoje pagal išduotą leidimą. Kiekvienas pjaunamas medis buvo pažymėtas dažais. Jis galėjo iškirsti 53 m³ medienos, tačiau pagal ieškovo paskaičiavimus iškirto 38,2 m³ per daug. Jis su tokiais ieškovo paskaičiavimais nesutinka. Pagal jo paskaičiavimus daugiau galėjo būti iškirsta 18-20 m³ medienos. Papildomai buvo iškirsti dar devyni medžiai, kurie sudarė 7,16 m³ medienos keliui, kad galėtų privažiuoti technika, to dirbant negalima išvengti. Sanitarinis kirtimas yra pats sudėtingiausias, nes kada pjauni medį, šakom užkabini kitą, šakos jį paverčia, todėl ir tokius medžius reikia išpjauti. Jis kaip profesionalas turi atsakyti už saugumą, darbo metu ir po darbo. Neišpjovus pažeistų medžių, nelaimės atveju jam tektų atsakyti, todėl vykdant tokius kirtimus, vėliau leidimai yra koreguojami. Pagal įprastą praktiką kai iškertama daugiau medžių, pasakoma girininkui, kuris kreipiasi į kontrolės skyrių ir gauna leidimą. Šiuo atveju girininkas atvažiavęs ir pamatęs, kad iškirsta daugiau medžių, jo darbus sustabdė. Girininkas Ž. B. kreipėsi dėl leidimo papildomai iškirstiems medžiams išdavimo, tačiau leidimas nebuvo išduotas. Tuomet girininkas ėmė panikuoti, net trukdė jam dirbti, todėl jis nusprendė uždengti kelmus. Kelmus dengė atsitiktine forma, kokius kelmus dengė jam nerūpėjo, svarbu buvo sumažinti kelmų kiekį. Kiek kelmų uždengė jis neskaičiavo, vieną kelmą užkūrė, bet tai labai ilgai užtruko, todėl kitus uždažė dažais ir uždengė šakomis. Iškirstus medžius jis veždavo į sandėlį, kuriuos vėliau girininkas pamatuodavo ir jis už darbą gaudavo pinigus. Miškų urėdija medžius parduodavo ir gaudavo pelną. Nesutikdamas su didesnių medžių iškirtimo paskaičiavimu jis tris kartus buvo nuvažiavęs į Vilnių, siūlė važiuoti ir permatuoti medienos kiekį, tačiau niekas nevažiavo ir nematavo. Jis kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, bet jie pasakė, kad iš kelmo negali nustatyti medžio aukštumo. Administracinio nusižengimo byloje jis dalyvavo, tačiau be advokato, todėl padarė klaidą. Apskųsti teismo nutartį jis pavėlavo, todėl jam paskirtą 560 Eur baudą sumokėjo. Iš pradžių buvo tiriama vagystė, tačiau jis sau jokios naudos negavo, todėl vėliau buvo priimtas toks sprendimas. Mano, kad šiuo atveju norėta „įkasti“ girininkui Ž. B., dėl to jis neteko darbo. Tai buvo galima išspręsti išduodant papildomai išpjautiems medžiams leidimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

šalių, atstovų paaiškinimais ir bylos medžiaga, civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, administracinio nusižengimo bylos Nr. II-38-970/2019 medžiaga, nustatyta, kad 2017 m. birželio 2 d. medienos ruošos ir miškų ūkinių paslaugų rangos sutarties Nr. 17/06-2 pagrindu UAB „Miškoteka“ įsipareigojo Druskininkų miškų urėdijoje kokybiškai ir laiku suteikti konkrečias medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugas (1 t., b. l. 9-17). UAB „Miškoteka“ 2018 m. sausio 5 d. subrangos sutartimi pasamdė K. K. individualią įmonę miško ruošos darbams Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų padalinyje nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o K. K. individuali įmonė šios sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti miško ruošos darbus pagal pateiktas technologines korteles bei laikytis stataus miško kirtimo taisyklių ir visiški atsakyti už šių taisyklių nesilaikymą (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 29). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinis poskyris 2018 m. rugsėjo 11 d., vadovaudamasis vidinės miškotvarkos projektu, Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regiono padaliniui išdavė leidimą nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iškirsti Druskininkų regioniniame padalinyje Norulių girininkijos miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40, 53 m³ medienos (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 30). Medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas 2018 m. rugsėjo 12 d. patvirtino biržės kirtimo kortelę, kuria remiantis K. K. IĮ subrangos pagrindais nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. spalio 1 d. vykdė atrankinį sanitarinį miško kirtimą Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 81-82). Valstybinės miškų urėdijos pareigūnai 2018 m. lapkričio 9 d. nuvykę į miško kvartalo Nr. 96 sklypą Nr. 40 aptiko neseniai nupjautos žalios pušies kelmus, kurių dalies paviršiai buvo apdeginti bei apdėti šakomis, todėl kilus įtarimui, kad gali būti viršytas šio kirtimo vykdymui išduotame leidime kirsti mišką nustatytas medienos tūris, siekdami įvertinti, kiek tiksliai minėtame sklype iškirsta medienos, 2018 m. lapkričio 15 d. permatavo visus jame iškirstų medžių kelmus ir nustatė, kad miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 atrankiniu sanitariniu kirtimu buvo iškirsta 91,2 m³ medienos, t. y. 38,20 m³ daugiau nei leista pagal išduotą leidimą (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 87-98). Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimu K. K. nubaustas 560 Eur bauda pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. spalio 1 d. Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio 96 miško kvartalo 40 taksaciniame miško sklype savavališkai iškirto 38,20 m³ medžių ir tuo padarė 4 584,00 Eur žalą aplinkai (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 6-7). Alytaus apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. skundą dėl Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019 paliko Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo K. K. nubaustas pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda, nepakeistą ir K. K. skundo netenkino (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-38-970/2019, b. l. 46-52). Valstybinė miškų urėdija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo K. K. 4 584,00 Eur žalos aplinkai atlyginimą už savavališkai iškirstą mišką (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 1-3). Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo K. K. ieškovo naudai 4 584 Eur žalos atlyginimą bei 69,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 10-12). Atsakovas K. K. 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 18-20). Valstybinės miškų urėdija 2020 m. liepos 1 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K., kuriuo prašė priteisti iš K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš K. K. 4 584 Eur žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 1-8). Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą panaikino, o Ieškovo patikslintą ieškinį atsakovams dėl 4 584 Eur žalos aplinkai atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetė bei priteisė iš ieškovo atsakovui 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, nesant galimybės tokį patikslintą ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (1 t., b. l. 37-40). Ieškovas nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui (1 t., b. l. 42-52). Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1650-324/2020 Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 83-90). Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. žodine protokoline nutartimi išskyrė civilinę bylą Nr. 2-574-418/2021 į dvi bylas, t. y. į civilinę bylą Nr. 2-1871-418/2021 pagal ieškovo valstybės įmonės valstybinių miškų urėdija ieškinį atsakovui K. K. dėl savavališku neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir civilinę bylą Nr. 2-574-418/2022 (dabartinis bylos Nr. 2-43-418/2022) pagal ieškovo valstybės įmonės valstybinių miškų urėdija ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-574-418/2021 sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. Nr. 2-1871-418/2021 ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas (1 t., b. l. 131-132). Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1871-418/2021 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui K. K., 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 138-140). Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1871-418/2021 įsiteisėjus, 2021 m. liepos 14 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-43-418/2022 nagrinėjimas atnaujintas. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pradinis ieškovas Valstybinė miškų urėdija, pakeistas nauju ieškovu Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš K. K. 4 584,00 Eur dydžio atlyginimą už savavališkai iškirstą 38,20 m³ medžių. Šioje byloje ginčas kilo visų dėl iškirstos medienos tūrio, žalos dydžio paskaičiavimo ir žalos aplinkai padarymo.

Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, tai yra pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką, jų panaikinimo atvejus ir tvarką, leidimų pildymo, apskaitos bei jų saugojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 3.1 punktą teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą kirsti mišką nuo jame nurodytos datos. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis (Aprašo 2 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal išduotą leidimą Norulių girininkijos miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40, buvo galima iškirsti 53 m³ medienos. Nėra ginčo šioje byloje, kad atsakovams prieš pradedant miško kirtimo darbus, kertami medžiai buvo pažymėti, o atsakovai su šia tvarka buvo supažindinti. Valstybinės miškų urėdijos pareigūnai 2018 m. lapkričio 9 d. nuvykę į miško kvartalo Nr. 96 sklypą Nr. 40, aptiko neseniai nupjautos žalios pušies kelmus, kurių dalies paviršiai buvo apdeginti, uždažyti dažais bei apdėti šakomis, todėl kilus įtarimui, kad gali būti viršytas šio kirtimo vykdymui išduotame leidime kirsti mišką nustatytas medienos tūris, siekdami įvertinti, kiek tiksliai minėtame sklype iškirsta medienos, 2018 m. lapkričio 15 d. permatavo visus jame iškirstų medžių kelmus ir nustatė, kad miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 atrankiniu sanitariniu kirtimu buvo iškirsta 91,2 m³ medienos, t. y. 38,20 m³ daugiau nei leista pagal išduotą leidimą (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 87-88).

Atsakovo K. K. teigimu jis nepažymėtus medžius iškirto dėl to, kad dalis jų buvo dvilypiai, kiti buvo pažeisti pjaunamų pažymėtų medžių, dėl to kėlė grėsmę tiek patiems dirbantiems asmenims tiek kitų asmenų besilankantiems miške saugumui. Taip pat buvo iškirsti technikai privažiuoti trukdę medžiai. Atsakovas nesutinka, su ieškovo nurodomu 38,20 m³ medienos kiekiu, teigia, kad galėjo daugiau iškirsti 18-20 m³.

Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

Atsakovai nurodo, kad patikslintame ieškinyje cituojami teiginiai iš administracinio nusižengimo bylos, nevertinant reikšmingos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMU-ANRP-2-2019 surašytas fiziniam asmeniui K. K., nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-4-2019 dėl administracinės atsakomybės taikymo priimtas fiziniam asmeniui K. K., Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019 priimta fizinio asmens K. K. atžvilgiu. Akivaizdu, jog juridinio asmens K. K. individualios įmonės atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta ir vykdoma, nepriimtas procesinis sprendimas. Su šiais atsakovų argumentais teismas sutikti neturi pagrindo. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019 byloje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas atsakovas K. K., kuris yra K. K. individualios įmonės savininkas. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad faktiškai miško kirtimo darbus atliko pats K. K. individualios įmonės savininkas – atsakovas K. K.. Tai, kad administracinėn atsakomybėn buvo patraukta ne K. K. individuali įmonė, o jos savininkas faktiškai atlikęs miško kirtimo darbus, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-4-2019 nustatytos aplinkybės, neturi įrodomosios reikšmės šiai civilinei bylai. Tuo pagrindu laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju šiai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019, nustatytos ir ištirtos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju neteisėtai iškirstos medienos tūris nustatytas Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-4-2019 ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019. Atsakovai nesutikdami su ieškovo nurodytu medienos tūrio apskaičiavimu, nepateikė savo nesutikimą pagrindžiančių įrodymų, o nesutikimą iš esmės argumentuoja tais pačiais argumentais kaip ir nagrinėjant K. K. skundą dėl Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019, t. y., kad viršytas leidime išpjautos medienos kiekis yra dėl to, nes buvo išpjauti dvilypiai medžiai (nepilnaverčiai) medžiai, taip pat kirtimo metu pažeisti medžiai, kurie kėlė pavojų aplinkiniams bei medžiai, kurie trukdė technikai privažiuoti. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad atsakovai vykdė atrankinį sanitarinį miško kirtimą pagal išduotą leidimą, atrinkti kirtimui medžiai buvo pažymėti dažais, miškų urėdijos darbuotojų. Atrankinis sanitarinis miško kirtimas – sanitarinis miško kirtimas, kai iškertami labai pažeisti medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą, taip pat medžiai ligoms, kenkėjams tirti ir apskaityti, ruošiami vabzdžiagaudžiai medžiai, vabzdžiagaudė mediena (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“). Esant tokiam sanitarinio miško kirtimo apibrėžimui ir tai, kad atsakovų kertami medžiai buvo pažymėti dažais, daroma išvada, kad atsakovams neabejotinai buvo žinoma, kokie medžiai gali būti pjaunami, o atsakovų nurodomi argumentai, kad papildomai buvo išpjauti tik kiti pažeisti ar nepilnaverčiai medžiai, ar medžiai trukdę technikai privažiuoti, negali būti vertinami, kad atsakovai miško kirtimo darbus atliko leidime nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Minėta, kad leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis (Aprašo 2 punktas). Tai reiškia, kad atsakovai sanitarinį miško kirtimą galėjo atlikti tik leidime nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o savo iniciatyva papildomai pjauti nepažymėtus medžius, tokios teisės neturėjo. Nors liudytoju apklaustas byloje buvęs girininkas Ž. B. patvirtino atsakovų argumentus, kad galėjo būti iškirsti 9 dvilypiai medžiai, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to nėra patvirtinančių duomenų, kad šie nurodomi dvilypiai medžiai, kuriuos galimai galėjo matyti buvęs girininkas, nebuvo pažymėti sanitariniam miško kirtimui. Liudytojas buvo tiesiogiai atsakingas už atsakovų atliekamą sanitarinį miško kirtimą, kaip patvirtina bylos duomenys, liudytojo veiksmai taip pat buvo tiriami, todėl teismo vertinimu atsakovo nurodomų aplinkybių paneigimas, patvirtintų ir paties liudytojo vykdytų tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nupjautų medžių kelmai buvo slepiami – deginami, tepami dažais, apraunami šakomis (civilinės bylos Nr. 2-1871-418/2021, 1 t., b. l. 93-98), kas sudaro pakankamą pagrindą abejoti atsakovų nurodomais argumentais, t. y., kad buvo pjaunami tik pažeisti ar kiti nepilnaverčiai medžiai.

Atsakovo iškirstos medienos kiekis buvo apskaičiuotas, miškų urėdijos pareigūnams permatavus visus miško kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 atsakovų iškirstų medžių kelmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės, kurios pakeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 (toliau – Tūrio nustatymo taisyklės). Šiuo atveju buvo matuojami nupjautų medžių kelmai, kadangi mediena iš iškirsto kvartalo buvo išvežta ir sandėliuota su iš kitų kvartalų atvežta mediena, todėl akivaizdu, kad kitu būdu išmatuoti išpjautos medienos kiekį, nebuvo galimybės, o atsakovai šioje civilinėje byloje neįrodė, kad ieškovo paskaičiuotas išpjautos medienos kiekis yra neteisingas. Nors atsakovai ir pateikė savo skaičiavimus, kaip jų vertinimu turi būti skaičiuojamas medienos kiekis (2 t., b. l. 86-89), tačiau jie parengti ne kompetentingų institucijų, o atsakovo K. K., todėl teismas jais vadovautis neturi pagrindo.

Pagal Tūrio nustatymo taisykles, apvaliosios medienos, matuojamos rankiniu būdu, skersmuo ir ilgis matuojamas 1 cm tikslumu. 95 procentų visų matavimų atsitiktinė matavimo paklaida (toliau – Matavimo paklaida) negali būti didesnė už ±1 cm, 5 procentų visų matavimų – už ± 1,5 cm. Matavimo paklaidos nustatomos pakartotinio ir kontrolinio matavimų metu. Jei pakartotinio matavimo metu nesutariama dėl Matavimo paklaidos dydžio, atliekamas kontrolinis matavimas (Tūrio nustatymo taisyklių 3.1. punktas). Pagal Tūrio nustatymo taisyklių 3.5. punktą biržėje augančių medžių stiebų tūris ištisinio matavimo metodu nustatomas ne didesne kaip ± 10% paklaida. Matuojant keletą biržių leistina paklaida mažinama iki 3 procentų atvirkščiai proporcingai kvadratinei šakniai iš matuotų biržių skaičiaus. Nenukirstų medžių tūris nustatomas pagal medžių skersmenį 1.3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio ir medžio stiebo ilgį nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro bei stiebų tūrio lenteles šiomis matavimo priemonėmis (Tūrio nustatymo taisyklių 5.2. punktas).

Atsakovai nurodo, kad apskaičiuojant iškirstos medienos kiekį nebuvo taikoma ± 10 procentų paklaida. Su šiais argumentas teismo posėdžio metu iš dalies sutiko ir ieškovo atstovas. Nors kaip minėta neteisėtai iškirstos medienos tūris nustatytas Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-4-2019 ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-38-970/2019, tačiau įvertinus bylos medžiagą pripažintina, kad apskaičiuojant atsakovo išpjautos medienos tūrį, duomenų, kad būtų pritaikyta ± 10% paklaida, nėra. Vadovaujantis Tūrio nustatymo taisyklėmis, apskaičiuojant išpjautos medienos kiekį ir taikant 10 procentų paklaidą, išpjautos medienos tūris gali ir padidėti 10 procentų, ir atitinkamai 10 procentų sumažėti. Kodėl atsakovų nuomone jų atveju turėtų būti taikoma 10 procentų paklaida, mažinant apskaičiuotos išpjautos medienos kiekį, atsakovai argumentų nepateikė, tačiau teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju apskaičiuojant atsakovų išpjautos medienos kiekį ir sprendžiant 10 procentų paklaidos taikymą, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovai atliko sanitarinį miško kirtimą. Sanitariniu miško kirtimu įprastai kertami pažeisti medžiai, todėl įvertinus, kad atsakovai pagal išduotą leidimą atliko sanitarinį miško kirtimą, iškirto ir leidime pažymėtus medžius, o nustatinėjant iškirstos medienos kiekį buvo matuojami visi iškirstų medžių kelmai, be to ne 1,3 metrų aukštyje, todėl teismo vertinimu ± 10 procentų paklaida tokiu atveju turėjo būti taikoma. Tuo pagrindu, kadangi šioje civilinėje byloje sprendžiamas iš atsakovų priteistinos žalos aplinkai dydis, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, taikytina 10 procentų paklaida mažinant apskaičiuotos 91,2 m³ medienos kiekį. Pritaikius Tūrio nustatymo taisyklių 3.5. punktą, laikytina, kad atsakovų iškirstos medienos miško kvartale Nr. 96 sklype Nr. 40 kiekis 82,08 m³ (91,2 m³ – 10 procentų), o atsakovai neturėdami leidimo iškirto 29,08 m³ medienos (82,08 m³ – 53 m³). Nors atsakovai ir teigia, kad jie turėjo leidimą kirsti mišką, tačiau leidimą jie turėjo iškirsti 53 m³ medienos, daugiau medienos nei nurodyta leidime jie iškirsti negalėjo, todėl su tokiais atsakovų argumentais sutikti nėra pagrindo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Žala konstatuojama bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų būklei. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.

Miškas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis. Būdamas sudedamoji aplinkos dalis, miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais iškertant medžius padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas). Nagrinėjamu atveju K. K. individualios įmonės savininkui K. K. neturint leidimo iškirtus 29,08 m³ kiekį medienos buvo padarytas neigiamas poveikis miškui, kaip aplinkos objektui, dėl ko padarytos žalos faktas siejamas su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu miško būklei. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad žala gamtai neteisėtais atsakovės darbuotojo K. K. individualios įmonės savininko K. K. veiksmais, buvo padaryta.

Fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoja visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Žalos apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio l dalis). Žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį straipsnį žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas diferencijuotai, vadovaujantis teisės aktų patvirtintais įkainių ir nuostolių sudėjimo metodais.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 4 584 Eur dydžio žalos atlyginimą, paskaičiuotą vadovaujantis įtvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintoje Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos kvartalo Nr. 96 sklype Nr. 40 esantis miškas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. D1-622 „Dėl Alytaus apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“ bei oficialiais Valstybės miškų tarnybos pateiktais duomenimis (www.regia.lt) yra priskirtas IV miškų grupei, taigi vadovaujantis Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.4.2 punktu (neplynaisiais kirtimais padarytos žalos aplinkai dydis IV grupės miškuose yra 60 Eur už 1 kub. metrą medienos) ir Metodikos 2.2 punktu (III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose taikomas koeficientas 2,0). Nustačius, kad neturėdami leidimo atsakovai iškirto 29,08 m³, neteisėtu miško kirtimu, konstatuotina, kad atsakovų padaryta žala aplinkai yra 3 489,96 Eur (28,02m² x 60 Eur x 2,0).

Atsakovai nurodo, kad žala nebuvo padaryta, nes iškirsta mediena buvo parduota ir už ją gauti 1 588,74 Eur, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinys yra pareikštas ne dėl miško savininkui padarytos turtinės žalos atlyginimo, o žalos aplinkai. Tai reiškia, kad už be leidimo iškirstą medieną, už ją gautos pajamos negali būti įskaitomos į padarytą žalą aplinkai (miškui).

Aplinkai padarytos žalos atlyginimą ieškovas prašo priteisti subsidiariai tiek iš individualios įmonės, tiek ir iš jos savininko. Pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 straipsnio 1, 4 dalys). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Taigi iš nurodytų teisės normų sisteminės analizės bei nuoseklios formuojamos teismų praktikos seka, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012 ir kt.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad faktiškai žala aplinkai buvo padaryta K. K. individualios įmonės savininko K. K. veiksmais, todėl atsakovui K. K. taikoma subsidiari atsakomybė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos civilinės atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovams savavališkai iškirtus 29,08 m³ medienos, buvo padaryta žala aplinkai, todėl tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir aplinkai (miškui) padarytos žalos egzistuoja faktinis priežastinis ryšys. Tuo pagrindu ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant ieškovui iš K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš K. K. 3 489,96 Eur dydžio žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą. Taip pat vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (patikslinto ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinio reikalavimu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-983-314/2020, tačiau šis preliminarus sprendimas jau yra panaikintas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1871-418/2021.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimus, patenkino 76,13 procentų reikalavimų dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovas už pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus (patikslintas ieškinys priimtas dokumentinio proceso tvarka), ieškinio pateikimo metu (2020 m. liepos 2 d.) turėjo sumokėti 69,00 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovės K. K. IĮ priteistina 52,53 Eur ( 69 Eur x 76,13 proc. / 100) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 28,89 Eur (37,95 Eur x 76,13 proc. / 100) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnis).

Į bylą pateikto pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 95), matyti, kad atsakovas K. K. byloje patyrė 1 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Įvertinus, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – 76,13 procentų, laikytina, kad atsakovas bylą laimėjo 23,87 procentų, todėl pareiga atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, tenka ieškovui. Tuo pagrindu iš ieškovo, atsakovo K. K. naudai priteisti 238,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000 Eur x 23,87 proc. / 100) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų K. K. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 489,96 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 96 ct) žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 489,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų K. K. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 52,53 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 53 ct) žyminio mokesčio ir 28,89 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 89 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas: 5660 (žyminio mokesčio), 5662 (procesinių dokumentų įteikimo).

Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 238,70 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.