Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir ieškovas) atstovei S. G.,

atsakovui ir atsakovo K. K. individualios įmonės atstovui K. K., atsakovo K. K. atstovei advokatei R. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas K. K. (toliau – ir atsakovas) pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022 iš K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš K. K. ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai priteisė 3 489,96 Eur žalos aplinkai atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2022 m. birželio mėn. paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Paaiškėjo, kad iki ieškovės atlikto kelmų matavimo (2021 m. lapkričio 15 d.) valstybinio miško valdytojas (Miškų įstatymo 2 str. 18 d., ginčui aktuali redakcija) buvo nustatęs aktualiame valstybinio miško kvartale iškristos medienos kiekį: 2018 m. rugsėjo 28 d. nustatė, kad iškirsta 53 m³ medienos (priedas Nr. 1); 2018 m. lapkričio 12 d. nustatė, kad iškirsta 10 m³ medienos (priedas Nr. 2). Taigi, iki ieškovės atlikto patikrinimo, valstybinio miško valdytojas, įvykdęs kirtimą pagal išduotą ir galiojantį 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 12 d. jau buvo nustatęs faktinį iškirstos medienos kiekį ir tai, kad gautas likvidinės medienos tūris viršijo 2018 m. rugsėjo 11 d. leidime kirsti mišką nustatytą apytikrį medienos tūrį. Esant šioms aplinkybėms, pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau - Leidimų išdavimo tvarka), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, 18¹ p. (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 8 d.), valstybinio miško valdytojas per 5 darbo dienas privalėjo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – VMT) Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui paštu ar tiesiogiai pateikti pašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, nurodydamas gautą likvidinės medienos tūrį ir leidimo originalą, o VMT teritorinis poskyris per 5 darbo dienas pataisyti visus 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimo kirsti mišką egzempliorius ir vieną egzempliorių paštu grąžinti valstybinio miško valdytojui. Aplinkybė, kad valstybinio miško valdytojas neįvykdė pareigos pateikti prašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, nebuvo iš esmės tirta ir teismo vertinta, nors būtent tai lėmė leidimo kirsti mišką mastą ir, atitinkamai, individualios įmonės ir atsakovo K. K. atžvilgiu taikytos atsakomybės apimtį. Toks valstybinio miško valdytojo (ne)veikimas laikytinas pagrindu atleisti K. K. nuo civilinės atsakomybės, jeigu būtų sprendžiama, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste civilinė atsakomybė jo atžvilgiu apskirtai kyla. Kitaip sakant, jeigu valstybinio miško valdytojas būtų įvykdęs pareigą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, šis leidimas būtų patikslintas bent 10 m³ apimtimi. Tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog leidimas kirsti mišką negalėjo būti patikslintas visos valstybinio miško valdytojo realizuotos medienos apimtimi. Kita vertus, kaip teigiama prašyme, likvidinės medienos tūrio nustatymo momentas ir leidimo kirsti mišką tikslinimas siejamas su kirtimų pagal išduotą ir galiojantį leidimą kirsti mišką įvykdymu (pabaiga) (Leidimų išdavimo tvarkos 18' p.), kuris nepriklauso nuo subrangovo valios, o yra išimtai valstybinio miško valdytojo diskrecija. Šiuo metu akivaizdu, kad valstybinio miško valdytojas neįvykdė pareigos patikslinti leidimą kirsti mišką bent jau 10 m³ apimtimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybinio miško valdytojas byloje nedalyvavo, paaiškinimų apie leidimo kirsti mišką patikslinimą nedavė, neatmestina, kad galėjo būti nustatytas ir didesnis gautas likvidinės medienos tūris, t. y., kad leidimą kirsti mišką buvo privaloma patikslinti didesne apimtimi nei 10 m³. Visa tai sudaro pagrindą vertinti, kad miško kirtimas de fakto didesne apimti, nei konstatuota teismų, subrangovo buvo vykdomas teisėtai, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka (Leidimų išdavimo tvarkos 18¹ p.) neįformintas ne dėl nuo subrangovo priklausančių priežasčių. Todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas nurodė, jog jis proceso metu teigė, kad ginčo miško kvartale subrangovas išpjovė apie 6-7 priekabas medienos, kas gali sudaryti apie 60-70 m³ medienos (viena priekaba - apie 10 m³ medienos). Šias aplinkybes iš dalies patvirtina pridedamos medienos priėmimo suvestinės kortelės, kuriomis valstybinio miško valdytojas užfiksavo labai panašaus dydžio faktinį medienos turį - 63 m³. Apskaičiuojant žalą, prioritetas teiktinas apskaičiavimui pagal faktinį medienos turį, o ne teoriniam apskaičiavimui (pagal kelmų matavimo metodiką). Priešingas vertinimas prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 str.), pagal kurio turinį pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija - kompensuoti realiai (faktiškai), o ne teoriškai, padarytą žalą. K. K. teigimu, naujai paaiškėję rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina jo nuosekliai teigtas aplinkybes apie kur kas mažesnį iškirstos medienos tūrį, nei nurodė ieškovas. Dėl to kyla pagrįstos abejonės ieškovo sąžiningumu, pasirinkus teorinį medienos tūrio apskaičiavimą. Kita vertus, toks veikimas kelia abejonę, kad miškas galėjo būti kertamas ir be subrangovo žinios, o pasirinktas žalos apskaičiavimo būdas ne pagal faktiškai nustatytą medienos tūrį tėra tik priemonė subrangovui priskirti didesnį medienos tūrį, ne jis faktiškai iškirto. Nurodytos aplinkybės leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo teisėtumu ir pagrįstumu. K. K. taip pat nurodė, kad naujai paaiškėjo aplinkybė, jog valstybinio miško valdytojas nevykdė pareigos kreiptis į Valstybinių miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį su prašymu patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką. Valstybinio miško valdytojas byloje nedalyvavo, paaiškinimų apie minėtą aplinkybę neteikė, todėl nėra žinoma valstybinio miško valdytojo (ne)veikimo priežastis civilinės atsakomybės kontekste. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė yra ieškovo savininkė, rangos teisiniai santykiai iš esmės susiklostė tarp patikėtinio, veikiančio valstybės interesais, ir generalinio rangovo. Dėl to subrangovo atžvilgiu negali būti taikoma deliktinė atsakomybė, priešingu atveju būtų pažeista CK 6.650 str. įtvirtina sistema, pagal kurią iš esmės draudžiama užsakovui ir subrangovui reikšti vienas kitam reikalavimus ir teisiškai atsakyti vienas kitam, t. y. reikia paisyti sutartinių santykių užsakovas - rangovas ir rangovas-subrangovas grandinės, kai jungiamoji grandis tarp užsakovo ir subrangovo yra (generalinis) rangovas.

Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsiliepime ieškovas nurodė, kad atsakovas K. K. prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. tuo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios, kaip nurodo pareiškėjas, nebuvo ir negalėjo būti žinomos tiek atsakovui, tiek bylą nagrinėjusiems teismams bylos nagrinėjimo metu. Esminės naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau nustatytų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Iš pridedamų dokumentų matyti, jog jie sudaryti būtent 2018 m. rugsėjo 28 d. ir tų pačių metų lapkričio 12 d., tai, kad šiuos dokumentus į bylą pateikė pats atsakovas, akivaizdu, jog šie dokumentai jam buvo žinomi ir jais disponavo nuo pat jų priėmimo, t. y. dar iki pradedant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas visą atsakomybę „perkelia“ ant valstybinių miškų valdytojo, teigdamas, kad jis turėjo kreiptis dėl leidimo kirsti mišką patikslinimo, bet to nepadarė, taip pat teigia, jog šis asmuo byloje nebuvo apklausiamas. Visus šiuos argumentus paneigia apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės (21 p.), jog būtent pačiam pareiškėjui kilo pareiga informuoti valstybinio miško valdytoją dėl būtinumo patikslinti leidimą kirsti mišką. Bylą nagrinėjant teisme konstatuota, jog atsakovas ne tik kad nenurodė, jog iškirstas medžių kiekis yra per didelis, bet priešingai, bandė šias aplinkybes nuslėpti, nukirstų medžių kelmus bandydamas paslėpti šakomis. Be to, šiuos pareiškėjo argumentus paneigia ir byloje apklaustas tuo metu buvęs valstybinio miško valdytojo atstovas Ž. B.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas pasakė, kad jis kreipėsi dėl leidimo kirsti miško tikslinimo, bet jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas nurodo, kad pagal teikiamus dokumentus iškirstų medžių kiekis turėjo būti mažinamas bent 10 m³. Departamentas su šia aplinkybe nesutinka, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas būtent ir sumažino iš atsakovo priteisiamos žalos dydį paskaičiuotam apie 10 m³ nukirstų medžių kiekiui, kadangi, teismo įsitikinimu, nukirstam medžių kiekiui galimai nebuvo pritaikyta 10 proc. paklaida. Darytina išvada, jog pareiškime nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių faktinių išnagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, todėl ieškovas mano, jog tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą pagrindo nėra.

Atsakovas K. K. ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašymą atnaujinti procesą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino aplinkybes, analogiškas nurodytoms prašyme.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu su prašymu atnaujinti procesą nesutiko, nurodė, jog atsakovas jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių nenurodė, todėl pagrindo atnaujinti procesą nėra.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022, ieškinį tenkino iš dalies, ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai iš atsakovų K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš K. K. priteisė 3 489,96 Eur žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 489,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Nagrinėjamu atveju atsakovas K. K. prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 16 punktą ir joje nurodytą praktiką).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz. 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje S. H.prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 17 punktą).

Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-957-1120/2021).

Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022 30 punktą).

Pagal kasacinio teismo praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 21 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. K., prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodė, kad 2022 m. birželio mėn. paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo teigimu, paaiškėjo, kad iki ieškovo atlikto kelmų matavimo (2021 m. lapkričio 15 d.) valstybinio miško valdytojas buvo nustatęs aktualiame valstybinio miško kvartale iškristos medienos kiekį: 2018 m. rugsėjo 28 d. nustatė, kad iškirsta 53 m³ medienos; 2018 m. lapkričio 12 d. nustatė, kad iškirsta 10 m³ medienos. Šių aplinkybių patvirtinimui atsakovas K. K. kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė apvaliosios medienos priėmimo suvestinę kortelę NO-Nr. 0485 (b. l. 5) ir apvaliosios medienos priėmimo suvestinę kortelę NO Nr. 0494 (b. l. 6). Atsakovas nurodo, jog tai patvirtina, kad iki ieškovo atlikto patikrinimo, valstybinio miško valdytojas, įvykdęs kirtimą pagal išduotą ir galiojantį 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 12 d. jau buvo nustatęs faktinį iškirstos medienos kiekį ir tai, kad gautas likvidinės medienos tūris viršijo 2018 m. rugsėjo 11 d. leidime kirsti mišką nustatytą apytikrį medienos tūrį. Esant šioms aplinkybėms, pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, 18¹ p. (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 8 d.), valstybinio miško valdytojas per 5 darbo dienas privalėjo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui paštu ar tiesiogiai pateikti pašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, nurodydamas gautą likvidinės medienos tūrį ir leidimo originalą, o VMT teritorinis poskyris per 5 darbo dienas pataisyti visus 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimo kirsti mišką egzempliorius ir vieną egzempliorių paštu grąžinti valstybinio miško valdytojui. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad valstybinio miško valdytojas neįvykdė pareigos pateikti prašymą patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimą kirsti mišką, nebuvo iš esmės tirta ir teismo vertinta, nors būtent tai lėmė leidimo kirsti mišką mastą ir, atitinkamai, individualios įmonės ir atsakovo K. K. atžvilgiu taikytos atsakomybės apimtį.

Įvertinęs bylos aplinkybes ir prašymo atnaujinti procesą argumentus, teismas sprendžia, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusio atsakovo K. K. nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka šių aplinkybių požymių visumos.

Bylos duomenys patvirtina, kad apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė NO-Nr. 0485 ir apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė NO Nr. 0494, kurias kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė atsakovas K. K., nurodydamas, kad jose užfiksuoti duomenys yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, ieškovo pateiktos į bylą su prašymu dėl bylų prijungimo ir papildomų dokumentų pateikimo 2021 m. birželio 29 d. (civilinės bylos Nr. 2-43-418/2022 t. 1, b. l. 141-143, 160, 161). Taigi, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir Alytaus apylinkės teismo 2022 vasario 21 d. sprendimo priėmimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties priėmimo metu atsakovo nurodytos, jo nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos tiek atsakovui, tiek ir bylą nagrinėjusiems teismams. K. K. nurodomos aplinkybės, susijusios su išduoto leidimo patikslinimu, detaliai išnagrinėtos ir dėl jų pateikti argumentai Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-824-601/2022, 18-21 punktuose.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėjo K. K. nurodytos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą, jos (aplinkybės) negali būti kvalifikuojamos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo K. K. nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu), todėl atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022 netenkina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo K. K. prašymo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.