Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone atstovei A. Ž.,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. D. atstovės advokatės L. A. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. D. (toliau – ir pareiškėja) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas; skundžiamas nutarimas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubaustas įspėjimu. Nuobauda Ž. D. paskirta už tai, kad ji, būdama mažamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina, 2023 m. vasario 15 d. ir 2023 m. vasario 20 d. galimai neužtikrino sąlygų vaikui bendrauti su tėvu, tai yra:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36-829/2021, numatyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja nelyginėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 11:00 val. iki sekmadienio 19:00 val. Jeigu negali įvykti savaitgalinis tėvo ir sūnaus dviejų dienų bendravimas jis pakeičiamas į dviejų dienų bendravimą darbo dienomis ir tėvas bendrauja su sūnumi nuo 16:00 val. pasiimdama vaiką iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą jos darbo pradžioje arba į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19:00 val. jei tai yra šeštadienis arba kitokia nedarbo diena. 2023 m. vasario 20 d. buvo numatytas ir iš anksto suderintas tėvo ir sūnaus bendravimo laikas. 2023 m. vasario 20 d. A. R. į ugdymo įstaigą nebuvo pristatytas, tėvas tokią informaciją gavo iš ugdymo įstaigos, prisijungęs prie elektroninio lankomumo sistemos. K. R. nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą ir telefonu susisiekė su vaiko motina, kuri informavo, kad atvyko pasiimti vaiko ir laukia prie namų vartų. Tėvui paprašius vaiką aprengti ir atvesti iki jo automobilio, vaiko motina Ž. D. vaiko tinkamai laiko sąlygomis neaprengė ir išėjo į kiemą ant rankų laikydama vaiką. Pokalbio metu motina neskatino vaiko bendrauti su tėvu, priešingai visą laiką laikė vaiką ant rankų ir kaltino tėvą, kad jis nesugebėjo sukurti ryšio su vaiku. Tėvas paprašė tinkamai aprengti vaiką ir palikti juos dviese, tačiau motina nesutiko to padaryti ir kartu su vaiku nuėjo atgal į namus. Numatytas K. R. bendravimas su sūnumi neįvyko.

2. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1231-273/2021 papildyta Marijampolės apylinkės teismo nutartis ir numatyta, kad tėvas K. R. su sūnumi A. R. bendrauja kiekvienos savaitės darbo dieną – trečiadienį, tėvui pasiimant sūnų 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąja vieta. Jeigu tėvas pagal darbo grafiką negali bendrauti trečiadienį, tuomet bendravimo laikas su sūnumi perkeliamas į kitą laisvą dieną. 2023 m. vasario 15 d. vaiko tėvui K. R. pagal galiojančias teismo nutartis nuvykus pasiimti vaiko į ugdymo įstaigą, tėvas buvo informuotas, jog A. R. ugdymo įstaigoje tą dieną nebuvo. Vaiko motina K. R. apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo, e.sveikatoje informacijos apie tai, kad vaikas lankėsi gydymo įstaigoje nebuvo. K. R. nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą. Tėvui mėginant susisiekti su vaiko motina, apie 17:15 val. Ž. D. trumpąja žinute informavo, kad vaikas treniruotėje, nors treniruotės vyksta nuo 18:00 val., apie pasikeitusį treniruotės laiką tėvas nebuvo informuotas. Numatytas K. R. bendravimas su sūnumi neįvyko.

Vaiko motina Ž. D. šiais savo veiksmais pažeidė vaiko teisę į bendravimą su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, kurią numato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ir padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skundžiamu nutarimus Ž. D. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad neužtikrino savo sūnui teisės 2023 m. vasario 15 d. ir 2023 m. vasario 20 d. bendrauti skyriumi gyvenančiu tėvu.

ANK 8 straipsnyje išdėstytas tyčios apibrėžimas ir jos rūšys yra tapačios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 15 straipsnyje nurodytam tyčios apibrėžimui ir jos rūšims, todėl yra pagrindas remtis baudžiamojoje jurisprudencijoje susiklosčiusios teismų praktikos kriterijais atribojant pavienes ir tęstines veikas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Nustatant bendrą tyčią turi būti išsiaiškinama, kaip asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai su atitinkamais pakeitimais taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

Iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos veiksmai/neveikimas 2023 m. vasario 15 d. bei 2023 m. vasario 20 d. atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. Esant tokioms aplinkybėms, institucija privalėjo svarstyti, ar Ž. D. galimai padaryti pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena veika, ar visgi kaip atskiri du nusižengimai, bei turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarime, tačiau, kaip matyti, to nepadarė.

Nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas pavienių/tęstinių veikų atribojimo klausimas ir tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą Ž. D. atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju tik institucija gali įvertinti visus Ž. D. atliktus veiksmus ir spręsti, kurie iš jų yra tęstiniai, o kurie laikytini pavienėmis veikomis, to padaryti apylinkės teismas negali.

Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga Ž. D. veiksmus įvertinti visų pirma tenka institucijai. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz.: Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. AN2-188-317/2023).

Atsižvelgiant į tai, kad klausimą dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimą priimanti institucija, ir ji turi galimybę vertinti Ž. D. galimai padarytų pažeidimų kvalifikavimą, jų galimą tapatumą ar galimą vieną tęstinę veiką, subjekto kaltės klausimus ir pan., ir toks nutarimas bet kokiu atveju privalo būti motyvuotas, todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) naikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pareiškėjos Ž. D. atstovė advokatė L. A. pateikė teismui prašymą pripažinti pareiškėjos atstovės paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas (600 Eur) proceso išlaidomis ir jas atlyginti pareiškėjai.

ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjai Ž. D. priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, ir nėra aiški galutinė administracinio nusižengimo bylos baigtis, taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjos Ž. D. atstovės advokatės L. A. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Ž. D. atstovės advokatės L. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Netenkinti pareiškėjos Ž. D. atstovės advokatė L. A. prašymo priteisti pareiškėjos Ž. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.