Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir jam paskirta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 284 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. 20.00 val., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo G. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. D. jam priteista 4601,30 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai vienas euras ir 30 ct) turtinės žalos ir 6000 (šeši tūkstančiai) Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1200 (vienas tūkstantis du šimtai) Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai: iš V. D. priteista 4873,02 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt trys eurai ir 2 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanos už priteistą sumą (4873,02 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; solidariai iš V. D. ir D. V. (D. V.) priteista 150,58 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų ir 58 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (150,58 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo I. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Skundžiamu nuosprendžiu D. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju I. Š. (I. Š.), ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nuosprendį: V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę; V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę; V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir V. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Nukentėjusiojo G. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti jam iš V. D. 631,30 Eur turtinės bei 3 000 Eur neturtinės žalos, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo išvados dėl to, kad V. D. kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, nesunkiai sutrikdė G. C. sveikatą bei sunkiai sutrikdė D. V. sveikatą, yra teisingos ir pagrįstos, tačiau nustatydamas faktines inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų. Dėl šios aplinkybės keistina nuteistojo V. D. neteisėtų veiksmų teisinė kvalifikacija ir jam už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Apygardos teismas, išspręsdamas byloje nukentėjusiojo G. C. civilinį ieškinį, klaidų nepadarė, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisingai bei pagrįstai nustatė iš nuteistojo priteistinos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius.

Dėl V. D. veiksmų kvalifikavimo

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-659/2017, Nr. 2K-84-458/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-113-303/2019). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad neteisėti veiksmai dėl chuliganiškų paskatų pasižymi spontaniška, staiga susiformavusia tyčia, kuri kyla dėl menkavertės priežasties, o atsakas į priežastį, sukėlusią norą nusikalstamai veikti, yra aiškiai neadekvatus. Be kita ko, tokiais atvejais, kai nusikalstamai veikai buvo ruošiamasi, veiksmai apgalvojami, ką ir kaip padaryti, tokiais atvejais vertinama, kad neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo visgi turėjo asmenines paskatas ir jos tokiais atvejais nėra chuliganiškos. Be kita ko, esant chuliganiškiems motyvams, kaltininko ir nukentėjusiojo paprastai nesieja asmeniniai santykiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-641/2012, Nr. 2K-8-696/2015).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų viešojoje vietoje – picerijos lauko terasoje kilo konfliktas. Tiek iš nuteistojo V. D. (t. 4, b. l. 148), tiek iš pačių nukentėjusiųjų G. C. (t. 4, b. l. 160), I. Š. (t. 4, b. l. 162) bei liudytojų A. B. (t. 5, b. l. 12) ir I. Z. (t. 5, b. l. 13–14) parodymų matyti, kad V. D. atvykus į piceriją užsisakyti maisto, tuo metu ten buvęs nukentėjusysis G. C. išsakė V. D. pastabas dėl jo netinkamos aprangos. Pats nuteistasis nurodė, kad G. C. pavadino jį „gaidžiu“. Aplinkybę dėl šios V. D. atžvilgiu išsakytos pastabos patvirtina ir liudytojos I. Z. parodymai. Jos teigimu, nukentėjusiajam užkliuvo nuteistojo apranga, dėl ko nukentėjusysis V. D. paklausė: „Gal tu kitokios seksualinės orientacijos?“ (t. 5, b. l. 13). Teismo vertinimu, byloje apklaustų, pirmiau nurodytų liudytojų parodymai atskleidžia aktyvų ir piktybišką nukentėjusiųjų siekį įžeisti V. D.. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. D. įvykio dieną, iki nusikalstamų veikų padarymo, picerijoje apsilankė du kartus. Liudytojos A. B. parodymai patvirtina, kad būtent picerijoje taip pat buvusiam nukentėjusiajam „kažkas nepatiko“ (t. 5, b. l. 11). Tiek pirmojo, tiek antrojo apsilankymo metu V. D. atžvilgiu buvo išakytos replikos dėl jo aprangos, vartojami kiti necenzūriniai žodžiai. Pirmąjį kartą atvykęs į piceriją atsiimti maisto V. D. į jam išsakytas replikas reagavo ramiai, paklausė nukentėjusiojo, gal šis turi jam (V. D.) klausimų (t. 5, b. l. 14). Antrą kartą į piceriją V. D. atvyko taip pat norėdamas nusipirkti maisto. Šią aplinkybę patvirtino ir D. V., kuris parodė, kad jiems bedirbant su V. D. jie greitai po to, kai V. D. pirmą kartą parvežė kebabų, vėl išalko, dėl ko nusprendė dar kartą užsisakyti maisto (t. 4, b. l. 151). Be to, D. V. parodė ir tai, kad pirmą kartą iš picerijos grįžęs V. D. jam papasakojo, jog picerijoje prie jo „pristojo“ asmenys, jį provokavo (t. 4, b. l. 151).

10. Taigi, vertinant šioje byloje nagrinėjamas ir pirmiau aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo smurtinius veiksmus lėmė dėl nukentėjusiųjų jo atžvilgiu išsakytų įžeidimų kilęs pyktis. Nors nuteistasis ir nukentėjusieji asmeniškai vienas kito nepažinojo, tačiau įvykio dieną V. D. du kartus apsilankius picerijoje, nukentėjusieji ne kartą jam išsakė pastabas dėl jo netinkamos aprangos. Teismo vertinimu, grįžęs trečią kartą į piceriją ir siekdamas „pagąsdinti“ nukentėjusiuosius, V. D. veikė ne be jokios priežasties, o jausdamas pyktį nukentėjusiesiems. Akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai nebuvo spontaniški ir staigūs – tik antrą kartą apsilankęs picerijoje ir vėl išgirdęs jo atžvilgiu išsakytas necenzūrines replikas nuteistasis sugrįžo namo, pasiėmė beisbolo lazdą ir grįžo į piceriją „pagąsdinti“ nukentėjusiuosius. Būtent grįžimas namo, beisbolo lazdos pasiėmimas, pasiūlymas D. V. vykti kartu į piceriją, atskleidžia V. D. pasiruošimą atkeršyti nukentėjusiesiems. Vertinant aptariamą situaciją formaliai, galima sutikti, kad smurto prieš nukentėjusiuosius priežastis buvo mažareikšmė, tačiau teismo vertinimu, nuteistasis turėjo pakankamai aiškų motyvą sužaloti nukentėjusiuosius. Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. D. smurtinio elgesio paskatos prieš nukentėjusiuosius buvo ne chuliganiškos, o asmeninės. Tokia situacija vertintina kaip pirmiau kilusio konflikto tęsinys, kurio metu nuteistasis buvo įžeistas ir siekė nukentėjusiesiems atkeršyti.

11. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo V. D. veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 138 straipsnio 1 dalį ir iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų ir pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių, kurios nurodytos šio sprendimo 1 pastraipoje, šalintinos aplinkybės apie V. D. neteisėto veikimo priežastį ir jo veikimą dėl chuliganiškų paskatų – „demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties“ (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje įrodytomis pripažintinos tokios BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų aplinkybės:

13. Analogiškai V. D. veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 135 straipsnio 1 dalį ir iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų ir pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių, kurios nurodytos šio sprendimo 2 pastraipoje, šalintinos aplinkybės apie V. D. neteisėto veikimo priežastį ir jo veikimą dėl chuliganiškų paskatų – „demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties <...> dėl chuliganiškų paskatų“ (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje kaip įrodytos pripažintinos tokios BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų aplinkybės:

Dėl V. D. paskirtos bausmės

15. Perkvalifikavus V. D. veikas į lengvesnius tyčinius nusikaltimus, būtina iš naujo spręsti jam paskirtų bausmių klausimą. Be to, nuteistasis nesutinka, kad buvo pripažinta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, papildomai nepripažįstant, kad nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojantis, dėl ko jis prašo sušvelninti ir pagal BK 284 straipsnį jam paskirtą bausmę.

16. Skirdamas bausmę nuteistajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį bei būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį ir kaltininko asmenybę. Dėl to teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

17. Tiek BK 135 straipsnio 2 dalies, tiek BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas V. D. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis; už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri taip pat savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis; už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu V. D. inkriminuota nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 135 straipsnio 1 dalį, už kurios padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo iki 10 (dešimties) metų bausmę. Taip pat šiuo sprendimu V. D. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuojama į BK 138 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 3 (trejų) metų bausmės.

18. Svarbu pažymėti, kad skiriant bausmę nuteistajam, negalima vadovautis vien tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiomis pasekmėmis, kadangi tokiu būdu būtų paneigiamas bausmės individualizavimo principas. V. D. darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 12–13, 32–33, 55; t. 4, b. l. 101), teistas (t. 3, b. l. 27–31), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 19), kardomąją priemonę – suėmimą vykdančios įstaigos skatintas ir charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 99; t. 5, b. l. 44), pirmosios instancijos teisme atsiprašė nukentėjusiųjų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas teismui pateikė kitus nuteistąjį V. D. charakterizuojančius duomenis: Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – Alytaus kalėjimas) 2023 m. rugsėjo 12 d. raštą (t. 5, b. l. 171–172), kuriame nurodoma, kad Alytaus kalėjime nėra laisvų darbo vietų; Alytaus profesinio rengimo centro Paslaugų verslo skyriaus pažymas apie V. D. mokymąsi (t. 5, b. l. 173–174), iš kurių matyti, kad grupės vadovas G. P. teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir už gerą lankomumą, gerą mokymąsi ir drausmingumą siūlė jį skatinti; 2023 m. gruodžio 12 d. pažymėjimą Nr. RV-18-5202 (t. 5, b. l. 175), patvirtinantį, kad V. D. baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nuteistojo teigimu, egzistuoja pagrindas pripažinti ir dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys).

19. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020).

20. Kaip jau aptarta pirmiau, nuteistojo nusikalstamus veiksmus iššaukė būtent siekis atkeršyti nukentėjusiajam. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pastabos dėl aprangos V. D. buvo išsakytos jau pirmą kartą jam besilankant picerijoje. Antrą kartą lankantis picerijoje jam taip pat buvo išsakytos tam tikros replikos, tačiau smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nuteistasis ir tuo metu nepanaudojo. Nuteistasis grįžo namo, susirado namuose esančią beisbolo lazdą, taip pat prikalbino kartu važiuoti kartu su juo gyvenantį D. V., ir tik po to grįžo į piceriją „pagąsdinti“ nukentėjusiųjų. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad iki fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimo V. D. dar grįžo namo ir vėl atvyko į piceriją, siekdamas atkeršyti, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo jo (V. D.) veiksmus vertinti kaip išprovokuotus nukentėjusiųjų.

21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad perkvalifikavus V. D. inkriminuotas nusikalstamas veikas iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto atitinkamai į BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (sunkus I. Š. sveikatos sutrikdymas) paskyrus 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (nesunkus G. C. sveikatos sutrikdymas) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Nors byloje pateikta nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtina įvertinti ir V. D. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą – dėl mažareikšmės priežasties nuteistasis kitų asmenų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryti skirtingo masto sveikatos sutrikdymai. Žmogaus sveikata yra viena iš svarbiausių visuomenėje saugomų vertybių, todėl nusikalstamos veikos, kuriomis kėsinamasi į žmogaus sveikatą, savaime laikomos pavojingesnėmis, kas atskleidžia ir didesnį nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens pavojingumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam skirtinos bausmės yra mažesnės nei straipsnių sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai. Taip pat įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti dar vienos V. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė paliekama nepakeista. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės bendrintinos griežtesne bausme apimant švelnesnes (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktas).

Dėl G. C. civilinio ieškinio

22. Iš byloje esančio G. C. civilinio ieškinio matyti, kad jis prašė priteisti 4 601,30 Eur turtinės žalos, iš kurių 3 970 Eur sudarė negautos pajamos; 365,90 Eur – neįvykusios kelionės išlaidos; 93,14 Eur – išlaidos, patirtos dėl gydymosi bei kuro išlaidos, kurias sudarė 172,26 Eur (t. 2, b. l. 29–31). Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė ir patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 32–52).

23. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš V. D. turtinę žalą, patirtą dėl negauto darbo užmokesčio – 3 970 Eur – G. C. naudai, nesilaikė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto imperatyvo bei CK 1.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Iš V. D. priteista turtinė žala G. C. naudai turi būti mažinama, t. y. turi būti priteista 631,30 Eur (4 601,30 Eur – 3 970,00 Eur = 631,30 Eur).

24. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, ligos išmoka nėra išmokama, jei apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Remiantis šiuo reglamentavimu, darytina išvada, kad ligos išmoka asmeniui nėra išmokama, kai jo nedarbingumui esminės įtakos turi būtent jo neblaivumas (girtumas) ar piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad sužalojimai G. C. buvo padaryti šiam esant neblaiviam, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. (9.1E) DV_S-109242 nurodyta, jog nedarbingumo pažymėjimai G. C. buvo neišduoti pagrįstai (t. 2, b. l. 34–36). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors įvykio metu G. C. ir buvo neblaivus, tačiau ne dėl tokios būsenos nagrinėjamu atveju kilo šis įvykis (muštynės), o nukentėjusiojo būsena (neblaivumas) neturėjo jokios įtakos jo patirtiems sužalojimams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu aplinkybių vertinimu. Vertinant tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilusio konflikto aplinkybes, sutiktina, kad G. C. išsakytos replikos bei necenzūriniai žodžiai įžeidė nuteistąjį, tačiau vis tik, V. D. pasirinktas keršto būdas nebuvo adekvatus. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai buvo nulemti ne jo neblaivumo, o būtent nuteistojo pasirinkto keršto būdo – smūgių beisbolo lazda. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir CK 1.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nepažeidė, dėl ko pagrįstai iš V. D. nukentėjusiojo naudai priteisė 3 970 Eur negautų pajamų.

25. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo nukentėjusiajam G. C. 6 000 Eur neturtinės žalos. V. D. teigimu, šioje byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo I. Š. patirta neturtinė žala buvo įvertinta 1 000 Eur, o G. C. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patirta žala – 6 000 Eur.

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

27. Be kita ko, CK normos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ir maksimalaus dydžio, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala yra patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik įvertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-132-942/2021).

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis G. C. prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvykis, kurio metu buvo sužalotas G. C., paveikė jį emociškai, iš esmės pakeitė jo gyvenimo kokybę, sukėlė diskomfortą kasdieniniame gyvenime, taip pat, kad atsirado liekamieji sveikatos sutrikdymo reiškiniai (skausmas, sutrikęs miegas, pablogėjusi atmintis), dėl ko G. C. patirtą neturtinę žalą įvertino kaip didelę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nusprendė iš nuteistojo G. C. priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo sprendimu. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl G. C. priteistos neturtinės žalos dydžio, nėra pagrindo vadovautis aplinkybe, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo byloje reikalavo kitas nukentėjusysis I. Š.. Šiuo atveju svarbūs G. C. padaryti sužalojimai, jo patirti išgyvenimai ir liekamieji reiškiniai. Nuteistasis savo skunde teigia, kad G. C. priteistas neturtinės žalos dydis (6 000 Eur) ženkliai viršija formuojamoje teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

29. Teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-697/2022). Susipažinus su aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais priimtais baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus, matyti, jog neturtinės žalos dydis gali svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-697/2022 (kairės pusės VII šonkaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 1 000 Eur), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis – 1000 Eur), 2K-13-387/2022 (rankos stipinkaulio lūžis – 2 000 Eur), 2K-92-511/2022 (apatinio žandikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 3 500 Eur), 2K-182-495/2023 (raktikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 2 000 Eur), 2K-175-489/2023 (raktikaulio apatinio galo išnirimas, galvos ir plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžis – 3 000 Eur), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis – 4 000 Eur), 2K-207-628/2023 (nosikaulių lūžiai, 33 danties šaknies lūžis ir kiti sužalojimai – 4 000 Eur), tačiau yra atvejų, kuomet priteisiama ir ženkliai didesnė neturtinės žalos suma – nuo 10 000 Eur iki 15 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-221-1020/2023, Nr. 1A-392-843/2022).

30. Vis tik, svarbu pažymėti, kad nors nuteistojo neteisėtais veiksmais G. C. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas vertintinas kaip nesunkus, jo pasekmės nukentėjusiajam buvo itin sunkios. G. C. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto apie penkis mėnesius buvo nedarbingas, net pustrečio mėnesio abi jo rankos buvo sugipsuotos, kas akivaizdžiai atėmė nukentėjusiam asmeniui galimybę pačiam valgyti, rūpintis elementaria savo higiena ar kitaip tinkamai savimi pasirūpinti ir gyventi pilnavertišką gyvenimą. Kaip jau nurodyta pirmiau, teismas privalo vertinti ne tik kilusius padarinius, tačiau ir visumą neturtinės žalos priteisimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Pirmiau šiame sprendime jau aptarta, kad nors nukentėjusiojo išsakytos pastabos ir įžeidė nuteistąjį bei sukėlė jo pyktį, tačiau jo pasirinktas keršto būdas sukėlė neadekvačiai neproporcingas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, dėl ko jis negalėjo pakankamai ilgą laiką pats tinkamai savimi pasirūpinti, o tai, akivaizdu, sveikam ir subrendusiam žmogui sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus bei kitus emocinius nepatogumus.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš V. D. nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis – 6 000 Eur – nagrinėjamu atveju yra teisingas ir proporcingas kilusioms pasekmėms, visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, ir, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, visiškai atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą įvertinamas pasikeitęs pragyvenimo lygis, infliacija ir kiti ekonominiai rodikliai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistojo V. D. (V. D.) veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį, ir už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam paskirti 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo V. D. veiksmus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį, ir už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo panaikinti, ir nuteistajam V. D. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir V. D. paskirti galutinę subendrintą – 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.