Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5

2023 m. spalio 5 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-4158-884/2023 pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, A. J., R. J., antstoliai I. G., V. D., V. D., L. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti pareiškėjo bankroto administratoriumi V. T. (toliau – bankroto administratorius). Nustatyti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo; patvirtinti 200,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 514,28 Eur sumą, reikalingą per mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per keturis mėnesius nuo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

2. Nurodė, kad V. Š. individuali įmonė (toliau – IĮ), kuri teikė transporto paslaugas, buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Transleksa“, įmonės kodas 170029970. UAB „Transleksa“ Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. BUAB „Transleksa“ interesams atstovaujantis bankroto administratorius A. M. pateikė ieškinius dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo 18 142,92 Eur (62 643,89 Lt) žalos atlyginimo BUAB „Transleksa“ naudai. BUAB „Transleksa“ pakeista į išieškotoją S. J., kuris pakeistas į išieškotoją A. J., kuriam skola 2023 m. vasario 10 d. sudarė 17 699,96 Eur ir neapmokėtos vykdymo išlaidos antstoliui V. D. – 1 131,70 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo 9 219,76 Eur (31 834 Lt). 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi išieškotoja BUAB „Transleksa“ pakeista į jos teisių perėmėją R. J., kuriam skola 2022 m. lapkričio 14 d. sudarė 9 009,51 Eur.

3. Nurodė, kad itin pablogėjus jo finansinei situacijai, prasidėjo nesutarimai šeimoje ir 2006 m. gegužės 22 d. jo santuoka su A. Š. Plungės apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta. Iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M., M. ir B. kiekvienam po 275,00 Lt. Jo įmonei bankrutavus jis dirbo kitose įmonėse vairuotoju, tačiau gaudamas nedidele pajamas nebepajėgė tenkinti visų būtinųjų poreikių, dengti įsiskolinimus ir mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl susidarė įsiskolinimas. Šiuo metu vykdomoji byla dėl įsiskolinimo vaikų išlaikymui yra užbaigta. Jis deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, dengia įsiskolinimus išskaičiuojant pinigines lėšas iš darbo užmokesčio. Nuo 2022 m. lapkričio 4 d. įsidarbino UAB „Transorloja“ techniniu konsultantu 0,5 etato, o nuo 2023 m. gegužės 12 d. dirba visu etatu, darbo užmokestis iki mokesčių sudaro 860,00 Eur.

4. Esant sudėtingai finansinei padėčiai jis nuo 2018 m. sausio 2 d. pagal panaudos sutartį gyvena A. Š. (buvusiai sutuoktinei) priklausančiame name, prisideda ½ dalimi prie komunalinių mokesčių dengimo. Per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo jis nesudarė nesąžiningų sandorių ir neatliko kitokių veiksmų, pažeidžiančių kreditorių teises, kuriems būtų taikyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo nesudarė jokių jam bendrosios jungtinės, bendrosios dalinės, asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo sandorių, neprisiėmė jokių kreditinių įsipareigojimų lizingo, paskolų ar vartojimo kredito sutarčių pagrindu. Nurodė, kad yra nemokus, todėl negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas.

5. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko.

6. Suinteresuotas asmuo A. J. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu skolininku. Kreditinis įsiskolinimas trečiajam asmeniui atsirado dar 2006 m. spalio 16 d. Per beveik 17 metų įsiskolinimo suma sumažėjo tik 442,96 Eur. Pareiškėjas skolos visą šį laiką nemokėjo, o antstoliai jos išieškoti neturėjo galimybės. Įsiskolinimą nedidelėmis dalimis pareiškėjas faktiškai pradėjo mokėti tik nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Byloje esanti medžiaga patvirtina tai, kad pareiškėjas su buvusia sutuoktine vis dar veda bendrą ūkį, pripažįsta, jog jis vis dar gyvena kartu su buvusia sutuoktine jai priklausančiame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

7. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina tai, kad turtas priklausė pareiškėjo tėvams – J. Š. ir V. Š.. J. Š. turtą perleido buvusiai marčiai neva mainais į jos įsipareigojimą turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos. Nurodė, kad sutartis turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos buvo sudaryta iš karto po to, kai 1/2 turto dalį J. Š. paveldėjo po sutuoktinės V. Š. mirties. Todėl, trečiojo asmens vertinimu, toks nekilnojamojo turto perleidimas rodė tai, jog pareiškėjas kartu su artimaisiais šeimos nariais neabejotinai siekė išvengti, kad ateityje šis turtas paveldėjimo būdu atitektų skolininkui ir iš jo nebūtų galima išieškoti. Teigė, kad tai patvirtina faktinių šeiminių santykių tarp V. Š. ir A. Š. buvimą, kadangi A. Š. notarinės sutarties pagrindu faktiškai vykdo tas pareigas, kurias privalo vykdyti pareiškėjas. 2006 m., t. y. prieš pat skolos priteisimą, įvykęs V. Š. ir A. Š. santuokos nutraukimas yra fiktyvus, jo tikslas buvo ne santuokos nutraukimas, o skolininko ir jo šeimos narių siekis išvengti skolinių prievolių kreditoriams vykdymo (išvengiant skolos mokėjimo iš skolininkui tenkančios sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies, išieškant išieškojimą pirmesnės eilės kreditoriams – nepilnamečiams vaikams ir pan.).

8. Pareiškėjas nėra nekvalifikuotas darbuotojas, jis turi didelę kvalifikaciją transporto sektoriuje, jame ilgą laiką dirba, yra net buvęs transporto sektoriuje veikiančios įmonės vadovu ir savininku, todėl jo gaunamas darbo užmokestis turėtų būti žymiai didesnis nei kad šiuo metu pareiškėjas gauna. Pareiškėjo atlyginimas ilgą laiką buvo mokamas ne į Lietuvos Respublikoje veikiančią finansų įstaigą, o į „Monese“ platformą, kuri nepriklauso PLAIS sistemai ir iš kurios nėra įmanoma išieškoti pagal vykdomuosius raštus. Pareiškėjo pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina tai, kad pareiškėjas 2022 m. gavo 23 802,32 Eur pajamų, 2021 m. – 25 955,8 Eur, o 23 945,26 Eur, o tai akivaizdu, kad šių pajamų pakako ne tik daliniam, bet ir visiškam skolinių įsipareigojimų įvykdymui. Be to, pareiškėjo pateikti sąskaitų išrašai patvirtino tai, kad pareiškėjo prievolės trečiajam asmeniui A. J. egzistavimo laikotarpiu pareiškėjas buvo ne tik prisiėmęs naujus skolinius įsipareigojimus, kuriuos vykdė iš gaunamų pajamų, bet dar ir skolino pinigus kitiems asmenims, vietoj to, kad šiuos pinigus nukreiptų jau egzistavusių skolų grąžinimui.

9. Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. pateikė duomenis, kad jos žinioje iš pareiškėjo vykdomas išieškojimas R. J., piniginio išieškojimo suma – 9 219,76 Eur.

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau - ir VMI) nurodė, kad dėl pareiškimo tenkinimo neprieštaraus, jei teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, informavo, kad, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. liepos 14 d. duomenimis, pareiškėjas valstybės biudžetui neskolingas, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

11. Suinteresuoti asmenys antstoliai I. G., V. D., V. D. dėl pareiškimo ir dalyvavimo teismo posėdyje nuomonės neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Plungės apylinkės teismas Plungės rūmai 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas nurodė, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Minėta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

14. Teismas, remdamasis pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie nebuvo ginčijami, nustatė, kad jis yra skolingas: A. J. – 17 699,96 Eur, antstoliui V. D. – 1 131,70 Eur, R. J. – 9 009,51 Eur, VMI prie FM – 843,18 Eur, antstolei I. G. – 735,53 Eur, iš viso neįvykdytų pradelstų įsipareigojimų pareiškimo padavimo dieną buvo 29 419,88 Eur, t. y. minėta suma viršijo 25 MMA. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturėjo jokio registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudarė 860,00 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad pareiškėjas atitinka formalius kriterijus, būtinus fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t. y. pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams viršijo 25 MMA, šių įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo suėję. Tačiau teismo vertinimu vien formalaus pagrindo tam, kad pareiškėjui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, nepakanka.

15. Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 pasisakė, kad kasacinio teismo iki šiol formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad ši praktika yra tikslintina, formuluojant tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į kreditinių įsipareigojimų atsiradimo pagrindą, pasisakė ir vertino pareiškėjo veiksmus ir iki 2020 m. liepos 3 d.

16. Teismas nurodė, kad kreditiniai įsipareigojimai R. J. (9 219,76 Eur) ir A. J. (18 142,92 Eur) atsirado dar 2006 metais pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, kad praėjus nuo teismų sprendimų priėmimo šešiolikai metų, kreditiniai įsipareigojimai sumažėję labai nežymiai, t. y. R. J. skola sudaro 9 009,51 Eur (sumažėjo 210,25 Eur), A. J. skola sudaro 17 699,96 Eur (sumažėjo 442,96 Eur). Teismas, vertindamas trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2023 m. liepos 3 d., nustatė, kad pareiškėjas dirbo UAB „Vlantana“, UAB „Bleiras logistics“, UAB „Bleiras service“, UAB „Transorloja“, o pastarojoje dirba ir šiuo metu. Teismas vertindamas pareiškėjo darbo sutartį nustatė, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 860,00 Eur. Iš pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų teismas nustatė, kad, atėmus atskaitymus, pareiškėjas 2020 m. gavo apie 20 587,00 Eur, 2021 m. – 24 771,00 Eur, 2022 metais – 22 415,00 Eur. Įvertinęs minėtus byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad vien paminėtų pajamų (už laikotarpius nuo 2020 m. iki 2022 m.) pakako atlyginti didesnei įsipareigojimų daliai nei kad pareiškėjas yra atlyginęs.

17. Teismas vertindamas pareiškėjo pateiktus banko sąskaitos išrašus nustatė, kad atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašas už laikotarpius nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtino tai, kad pareiškėjas pagal sutartį (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB „Mokilizingas“, o nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. AS Inbank filialui pareiškėjas sumokėjo iš viso 4 188,20 Eur, pareiškėjas UAB SB Lizingui sumokėjo 687,88 Eur. Todėl, teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės rodė tai, kad pareiškėjas, užuot vykdęs jau daugelį metų besitęsiančius kreditinius įsipareigojimus, prisiėmė naujų, nors pareiškėjas aiškino, kad buvo pasiėmęs kreditinę kortelę, pirko kompiuterį ir šie įsipareigojimai jau yra įvykdyti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, nuo 2022 m. sausio 1 d. nėra atliekami pervedimai, mokėjimai atliekami į sąskaitą, esančią Monese banke, kuri nepriklauso PLAIS sistemai ir iš kurios nėra įmanoma išieškoti pagal vykdomuosius raštus, ir išieškojimą vykdantys antstoliai neturėjo galimybės nei nustatyti, kiek pinigų pareiškėjas gauna į minėtą sąskaitą, nei nukreipti išieškojimą į joje esančias lėšas, be to, pats pareiškėjas patvirtino, kad minėtą sąskaitą atsidarė, nes antstoliai nuskaičiuodavo per dideles sumas, jų grąžinimas užtrukdavo keletą dienų, teigė, kad skolos yra išskaičiuojamos iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Teismo vertinimu bent jau 2022 m. kiekvieno mėnesio gale skolininkas sąskaitoje turėjo pakankamai lėšų, kurias būtų galėjęs skirti skolinių įsipareigojimų įvykdymui.

18. Teismas vertindamas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nustatė, kad A. Š. (buvusiai pareiškėjo sutuoktinei) priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė V. Š. tėvams – J. Š. ir V. Š.. Teismas nustatė, kad J. Š. (pareiškėjo tėvas) turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį adresu(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės (V. Š.) mirties pagal (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (toliau – Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis) perleido A. Š.. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo ir A. Š. sudaryta panaudos sutartis neregistruota viešame registre. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pervedamos sumos už elektrą, vandenį yra gerokai didesnės, nei tai sudarytų pusę komunalinių paslaugų sumos. Teismas nurodė, kad iš sąskaitų išrašų matyti, jog pareiškėjas dažnai įsigyja ūkio reikmenų, be to, teismas nustatė, kad A. Š. į jos sąskaitą pareiškėjas yra atlikęs nemaža pavedimų, nurodydamas paskirtį „sąskaitos papildymas“, t. y. be jokio teisinio pagrindo, iš viso 2 260,00 Eur (2020 metų –2023 metų laikotarpį). Todėl paminėtos aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindą manyti, kad dalį savo lėšų pareiškėjas nukreipė bendro ūkio tvarkymui, nors turėjo pareigą atsiskaityti su kreditoriais.

19. Teismas nurodė, kad pagrindiniai pareiškėjo kreditiniai įsipareigojimai susidarė 2006 m. priimtų teismų sprendimų pagrindu, tačiau, kaip nurodė suinteresuotas asmuo A. J., įsipareigojimai praktiškai nebuvo vykdomi iki 2022 m., todėl, teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų kitokiai išvadai. Teismas sutiko, kad išlaikymo teikimas vaikams yra svarbi pareiga, tačiau byloje nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų dėjęs pastangas susirasti geriau mokamą darbą ir bent minimaliai vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai ilgą laiką sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai nesiimdamas aktyvių veiksmų, leidžiančių skolas sumažinti. Todėl pareiškėjo pasyvus elgesys sudarė pagrindą teismui konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis, elgesį, priėjo prie išvados, jog pareiškėjas siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą, o toks elgesys, teismo nuomone, buvo nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo.

20. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas tik pareiškėjui ir neatitiktų kreditorių interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjo, kaip skolininko, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo pareiškimo iškelti bankroto bylą netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

21. Atskiruoju skundu apeliantas V. Š. nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2VT-7423-323/2023, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino jo veiksmus už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį. Teismas plečiamai aiškino kasacinio teismo praktiką, kadangi šiuo atveju nesąžiningų veiksmų ir nemokumo atsiradimo momentas praktiškai sutampa. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, nes šiame precedente faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes. Jis nesąžiningus veiksmus, kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto, atliko 2004–2005 m. BUAB „Transleksa“ ieškiniai dėl žalos atlyginimo buvo tenkinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-194-479/2006. Nesąžiningų veiksmų ir tapimo nemokiu laikotarpis nepatenka į vertinamąjį 3 metų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2023 m. liepos 3 d. Nesąžiningus veiksmus atliko ir tapo nemokus daugiau nei prieš 16 metų, todėl per šį laikotarpį kreditoriai turėjo teisę pasinaudoti ir naudojosi savo teise nukreipti išieškojimą į jo turtą ir pajamas. Jis dirbo, iš jo pajamų buvo išieškomas įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, dengiamos vykdymo išlaidos ir taip pat išieškomos skolos kitiems kreditoriams. Apelianto manymu, jam nepavykus atkurti savo mokumo per nurodytą laikotarpį, jam neturėtų būti užkertamas kelias savo mokumą atkurti iškėlus bankroto bylą.

22.2. Pareiškėjo nuomone, buvo netinkamai įvertintos jo galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis galėjo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais R. J. ir A. J.. Tuo pagrindu apeliantas pažymi, kad jis visą laiką dirbo ir dėjo pastangas gauti didesnes pajamas, jų neslėpė. Teigia, kad antstolės I. G. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo. Teigia, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., kai vykdomoji byla buvo užbaigta, buvo išieškota net 33 434,28 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams išmokų ir 338,27 Eur antstolės vykdymo išlaidų. Todėl, apelianto vertinimu, jis ne tik mokėjo įsiskolinimus, bet ir prisidėjo prie savo vaikų išlaikymo, kadangi B. Š. dar mokėsi vidurinėje mokykloje, o M. Š. mokosi aukštojoje mokykloje, todėl buvo teikiamas išlaikymas pervedant pinigines lėšas tiek A. Š., tiek ir tiesiogiai į vaikų banko sąskaitas. Be to, jam buvo reikalingos piniginės lėšos ir būtiniesiems poreikiams tenkinti, o darbo užmokestis būdavo pervedamas jau atskaičius antstoliams pervedamas sumas. Jis dėjo pastangas, prieš kreipiantis į teismą, susitarti su kreditoriais, tačiau kreditorius R. J. reikalavo piniginių lėšų iš karto, nedelsiant, kurių pareiškėjas neturi.

22.3. Pirmosios instancijos teismui jis posėdžio metu paaiškino, kad AS Inbank filialo paskola buvo pasinaudota neatidėliotiniems, skubiems poreikiams tenkinti, o per UAB „Mokilizingas“ buvo įsigytas kompiuteris išsimokėtinai. Abi šias paskolas grąžino laiku, todėl nesusidarė jokių papildomų skolų. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkami vertino byloje esančias aplinkybes nurodęs, kad pareiškėjas neva užuot vykdęs jau daugelį metų besitęsiančius kreditinius įsipareigojimus, prisiėmė naujų įsiskolinimų. Pirmosios instancijos teismas netinkami vertino aplinkybes dėl „Monese“ banke esančios jo asmeninės sąskaitos. Savo skolinius įsipareigojimus jis vykdė, išieškojimai buvo vykdomi tiesiogiai darbdaviui pervedant pinigines lėšas antstoliams iš darbo užmokesčio.

22.4. Teismas netinkami įvertino aplinkybes ir dėl jo buvusios sutuoktinės turto įsigijimo. Pirmosios instancijos teismui posėdžio metu jis paaiškino, jog (jo tėvas) J. Š. nusprendė sudaryti su A. Š. (jo buvusia sutuoktine) išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kadangi jis yra prastos sveikatos ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra. A. Š. gyveno jo tėvui priklausančiame name su nepilnamečiais vaikais, jo anūkais. Apelianto teigimu, buvus artimiems santykiams, puikiai sutariant buvo priimtas toks sprendimas, kadangi nė vienas iš trijų J. Š. užaugintų sūnų nenorėjo slaugyti, nuolat rūpintis sergančiu tėvu. Šiuo metu jis gyvena pagal panaudos sutartį A. Š. priklausančiame name. Naudojasi ne tik komunalinėmis paslaugomis, tačiau prisideda ir prie namo šildymo sezono metu. Apelianto vertinimu, tai, kad jis perka ūkio reikmenis, atlieka pavedimus A. Š., nepatvirtina jo nesąžiningumo ar bendro ūkio vedimo kartu su ja, kadangi jis gyvena name, o namas yra senas, todėl jame kartas nuo karto reikalinga atlikti remonto darbus.

22.5. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog jis nemokus tapo sąmoningai, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Įrodymų, jog jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, byloje taip pat nėra. Byloje nėra duomenų, jog jis tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).

22.6. Bylos duomenys patvirtina, jog jis visuomet dirbo. Nuo 2022 m. lapkričio 4 d. įsidarbino UAB „Transorloja“ techniniu konsultantu, 0,5 etato laikinai, tačiau jau nuo 2023 m. gegužės 12 d. jis dirba visu etatu. Darbo užmokestį sudaro 860,00 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. didesnis nei minimalus darbo užmokestis. Dėl savo amžiaus (duomenys neskelbtini) ir dėl to, jog daugumoje darbo vietų dirbant krovinių pervežimo srityje yra reikalaujama anglų, vokiečių kalbos mokėjimo ir ieškomi vis jaunesni asmenys, kurių sveikata leidžia dirbti ilgas darbo valandas, šiuo metu jis neturi didelių galimybių gauti žymiai didesnes pajamas. Be to, jis yra baigęs tik Rietavo tarybinio ūkio-technikumo žemės ūkio mechanizacijos specialybės kursą, todėl jis turi ribotas galimybes susirasti geriau mokamą darbą, nes neturi tam reikiamo išsilavinimo ar kvalifikacijos. Nėra įrodymų, jog jis turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai, siekdamas kreditoriams grąžinti susidariusius įsiskolinimus.

22.7. Atsisakius iškelti bankroto bylą, jis ir toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams, o tokia situacija neatitiktų nei pareiškėjo, nei jo kreditorių interesų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pagal gaunamas pajamas jis nėra pajėgus vykdyti skolinių įsipareigojimų. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek jo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjo mokumas arba kreipiamasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, ir tai atitiks tiek jo, tiek jo kreditorių interesus.

22. Atsiliepimu trečiasis asmuo A. J. nesutinka su pateiktu atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

23.1. Tai, kad pareiškėjo nesąžiningi veiksmai kreditoriams tęsiasi nuo pat skolos atsiradimo laikotarpio, tai teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, tik patvirtina jo nesąžiningumą, sistemingą ir sąmoningą vengimą įvykdyti prievoles kreditoriams ir siekį bankroto procesu pasinaudoti ne mokumo atkūrimu, o skolų nusirašymu. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog buvo netinkamai įvertintos jo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, jog neva visą laiką jis dirbo ir dėjo pastangas gauti pajamas, jų neslėpė, kad jo pajamos yra nepakankamos prievolių skolinių prievolių įvykdymui ir kad bankroto bylos neiškėlimas neatitinka kreditorių interesų. Anot trečiojo asmens, visų pirma pažymėtina, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas yra deklaravęs, kad 2020–2022 metų laikotarpiu iš viso yra gavęs 73 703,38 Eur pajamų. Tačiau, trečiojo asmens teigimu, šių pajamų jis ne tik neskyrė skolinių įsipareigojimų A. J. vykdymui, bet net jas nuslėpė, kadangi jos neatsispindi antstoliams prieinamose banko sąskaitose (pajamos gautos į apeliantui priklausančią banko sąskaitą, esančią „Monese“ banke), į šias pajamas nebuvo įmanoma nukreipti išieškojimo. Pažymi, kad, priešingai atskirojo skundo argumentams, šios pajamos negali būti laikomos nedidelėmis, kadangi jų visiškai pakako ne tik kasdienių poreikių užtikrinimui, bet ir skolinių įsipareigojimų įvykdymui, tuo labiau, kad panašaus dydžio pajamas pareiškėjas objektyviai turėjo gauti ir ankstesniais laikotarpiais.

23.2. Apeliantas ne tik nevykdė savo skolinių įsipareigojimų pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, bet savo pajamas skirdavo ne skolų grąžinimui, o pinigų skolinimui, naujų skolinių įsipareigojimų prisiėmimui ir vykdymui, kuriuos, be kita ko, jis vykdė pažeisdamas prievolių vykdymo eiliškumą, kadangi pirmąja eile vykdė savo skolines prievoles, kurios nebuvo priteistos teismo sprendimu (CK 6.930¹ straipsnis).

23.3. Byloje esantys duomenys iš viešai prieinamų šaltinių neginčytinai patvirtina, jog pareiškėjo gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės už įmonėje mokamą vidutinį darbo užmokestį. Be to, visuotinai žinoma, kad transporto sektorius yra vienas iš geriausiai apmokamų darbo sektorių, kuriame nuolatos trūksta darbuotojų, nors pareiškėjas ir gali būti laikomas kvalifikuotu srities specialistu, kadangi jis turi ypač didelę patirtį transporto sektoriuje, tačiau oficialiai jis gauta tik artimą minimaliam darbo užmokesčiui atlyginimą, be to, ilgą laiką dirbo ne visu etatu. Antstolė I. G. iš pareiškėjo 33 434,28 Eur išlaikymo išmokų ir 338,27 Eur antstolės vykdymo išlaidų išieškojo ne per 2020–2022 m. laikotarpį, o per visą vykdymo eigą, t. y. per 10 m. Taigi, įvertinant pareiškėjo gaunamas pajamas, išlaikymo išieškojimas negalėjo turėti esminės ir lemiamos įtakos jo galimybėms padenginėti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, nes jo trijų pastarųjų metų pajamos daugiau nei dvigubai viršija 10 m. išlaikymo skolą.

23.4. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad, neva atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes pareiškėjo gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams, o tokia situacija neva neatitiktų nei pareiškėjo, nei jo kreditorių interesų. Tokie argumentai neatitinka tikrovės jau vien dėl to, kad pareiškėjo gaunamų pajamų visiškai pakanka visiškam skolinių įsipareigojimų įvykdymui per pakankamai trumpą laiką. Be to, kreditorių interesas yra ne bankroto bylos pareiškėjui iškėlimas, o skolų atgavimas. Šiuo atveju, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas kaip tik neatitinka kreditorių interesų, kadangi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas sąlygos skolos nurašymą, o ne jos atgavimą. Neiškėlus fizinio asmens bankroto bylos ir leidus vykdyti skolos išieškojimą, antstoliai kaip tik turės galimybę visiškai išieškoti skolą nesant nemokumo proceso.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

24. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

27. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 9 d. antstolės I. G. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriais atskirajame skunde grindžia savo argumentus, kad laikotarpiu nuo 20210-08-09 iki 2022-11-17 iš jo gaunamų lėšų buvo išieškota 33 434,28 Eur išlaikymo išmokų ir 338,27 Eur vykdymo išlaidų, ir tai įrodo, kad jis įsiskolinimus faktiškai mokėjo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, kad jie susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, minėtų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, bylos šalys turėjo galimybę dėl minėtų įrodymų pasisakyti, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, minėti įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

28. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.

29. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Inter alia (be kita ko), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas).

30. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

31. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma sudaro 29 419,88 Eur. Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, jis yra skolingas: A. J. – 17 699,96 Eur, antstoliui V. D. – 1 131,70 Eur, R. J. – 9 009,51 Eur, VMI prie FM – 843,18 Eur, antstolei I. G. – 735,53 Eur.

32. Pareiškėjas prašyme iškelti fizinio asmens bankrotą nurodė, kad jo darbo užmokestis yra 860,00 Eur neatskaičius privalomųjų mokėjimų. Remiantis byloje esančia (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuo 2022 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas įsidarbino UAB „Transorloja“ techniniu konsultantu 0,5 etato ir jo darbo užmokestis buvo 605,00 Eur neatskaičius mokesčių. Iš 2023 m. gegužės 12 d. darbo sutarties sąlygų pakeitimo (priedas prie pagrindinės (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad nuo 2023 m. gegužės 12 d. pareiškėjo darbo užmokestis buvo padidintas iki 860,00 Eur per mėnesį neatskaičius privalomųjų mokėjimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro tik darbo užmokestis 860,00 Eur neatskaičius privalomųjų mokėjimų.

33. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien formalaus pagrindo tam, kad pareiškėjui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, nepakanka. Taigi teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

34. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino jo veiksmus dėl susidariusių skolų už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino kasacinio teismo praktiką, kadangi šiuo atveju nesąžiningų veiksmų ir nemokumo atsiradimo momentas praktiškai sutampa.

35. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kitimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

37. Skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytų apelianto argumentų pagrįstumą, pažymi, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

38. Pareiškėjas prašyme iškelti fizinio asmens bankrotą nurodė, jog jo nemokumą sukėlė pablogėjusi jo turtinė padėtis bankrutavus jo vadovaujamai įmonei, pasikeitusi situacija darbo rinkoje. Pareiškėjo teigimu, 2004 m. jis jo atidarytą individualią V. Š. transporto paslaugų įmonę pertvarkė į UAB „Transleksa“. Įmonės pagrindinė veikla buvo transporto paslaugų teikimas. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. sausio 24 d. nutartimi UAB „Transleksa“ iškėlė bankroto bylą. BUAB „Transleksa“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovui V. Š. (apeliantui). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-180-524/2006 tenkino BUAB „Transleksa“ ieškinį ir priteisė BUAB „Transleksa“ iš pareiškėjo 18 142,92 Eur (62643,89 Lt) žalos atlyginimo. Remiantis byloje esančia medžiaga taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-194-479/2006 priteisė BUAB „Transleksa“ iš pareiškėjo 9 219,76 Eur (31834 Lt) žalos atlyginimo.

39. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą nustatė, kad pareiškėjas kreditorei VMI taip pat yra skolingas ir už jam paskirtas baudas baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-382/2008, kur už kiekvieną nusikaltimą paskirtos baudos subendrintos ir jam paskirta galutinė 8 750,00 Lt bauda, išieškojimas perduotas vykdyti antstolei I. G.. Iš viso skola valstybei sudaro 2 534,18 Eur. Antstolei I. G. vykdymo išlaidos sudaro 735,53 Eur.

40. Nors pareiškėjas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino kasacinio teismo praktiką, kadangi šiuo atveju nesąžiningų veiksmų ir nemokumo atsiradimo momentas praktiškai sutampa, tačiau šie apelianto teiginiai vertintini kritiškai. Kadangi vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai). Todėl šiuo atveju nesąžiningų veiksmų ir nemokumo atsiradimo momentų sutapimas vertinant pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, skolų kilmės aspektu, teisingam ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

41. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste daroma išvada, kad didžioji dalis skolinių įsipareigojimų kreditoriams susidarė būtent iš pareiškėjo kaip verslininko veiklos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į pačių skolinių įsipareigojimų kilmę, t. y. į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-180-524/2006 konstatuota, kad žala įmonei padaryta neteisėtais atsakovo, t. y. V. Š. (apelianto), veiksmais, žala pasireiškė tiesioginiais nuostoliais, dėl to įmonė tapo nemoki. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-479/2006 turinio matyti, kad BUAB „Transleksa“ administratorius reiškė ieškinį dėl to, kad, perėmus įmonės turtą, buvo nustatyta, jog V. Š. IĮ 2004 m. rugsėjo 9 d. buvo reorganizuota į UAB „Transleksa“, atsakovas (apeliantas) už individualios įmonės lėšas 2003 m. liepos – 2004 m. liepos mėnesiais pirko kompiuterinės technikos, kuri UAB „Transleksa“ nebuvo perduota. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-382/2008 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. Minėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo nuteistas už tai, kad į UAB „Transleksa“ kasą neįnešė ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių 8 892,89 Lt panaudojimą įmonės reikmėms, t. y. taip pasisavino jam patikėtus jo žinioje buvusius 8892,89 Lt, bei už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB ,,Transleksa“ buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,Transleksa“ veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be to, šios nagrinėjamos bylos metu nustatyta, kad pareiškėjas, skaičiuodamas įsipareigojimus kreditoriams, konkrečiai VMI, neįtraukė jam paskirtos baudos baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-382/2008. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas teikdamas teismui prašymą dėl fizinio asmens bankroto, neįtraukdamas skolos valstybei, kurią sudaro 2 534,18 Eur ir kuri susidarė dėl jam paskirtos baudos baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-382/2008, elgėsi nesąžiningai, nuslėpė skolų, atsiradusių dėl padarytų nusikalstamų veikų, pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas pirmiau aptartus pareiškėjo veiksmus mano, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad nenurodydamas konkrečių aplinkybių jis siekė sukelti sąžiningumo asmens įspūdį, tačiau šiuo atveju vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, nustatytos aplinkybės sukelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo sąžiningumo.

42. Apelianto teigimu, nėra įrodymų, jog jis turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai, siekdamas kreditoriams grąžinti susidariusius įsiskolinimus.

43. Taigi, kaip jau minėta, vertinant fizinių asmenų sąžiningumą jų bankroto bylose, nesąžiningumas gali būti konstatuotas ir dėl neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

44. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nagrinėjimo metu, praėjus nuo teismų sprendimų priėmimo šešiolikai metų, kreditiniai įsipareigojimai sumažėję labai nežymiai, t. y kreditoriui R. J. įsiskolinimo likutis yra 9 009,51 Eur, jis per visus skolos išieškojimo metus (šešiolika metų) sumažėjo tik 210,25 Eur, kreditoriui A. J. įsiskolinimo likutis 17 699,96 Eur, jis per visus skolos išieškojimo metus (šešiolika metų) sumažėjo tik 442,96 Eur. Taigi pareiškėjas per šešiolika metų iš viso sumokėjo tik 653,21 Eur kreditinių įsiskolinimų. Vertinant trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2023 m. liepos 3 d., matyti, kad pareiškėjas dirbo UAB „Vlantana“, UAB „Bleiras logistics“, UAB „Bleiras service“, UAB „Transorloja“, pastarojoje dirba ir šiuo metu.

45. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad pareiškėjo pajamas atskaičius privalomuosius mokėjimus už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2022 m. sudarė 67 773,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad apeliantas dirbdamas ir kitose pirmiau paminėtose įmonėse, gavo pakankamai pajamų, iš kurių jis turėjo galimybę dengti bent dalį kreditinių įsiskolinimų. Šiuo atveju, priešingai nei nurodė apeliantas, pirmiau aptartos aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo pasyvumą siekiant geranoriškai grąžinti kreditinius įsiskolinimus.

46. Be to, pareiškėjas deklaruodamas tai, kad jis neva aktyviai siekė grąžinti turimus įsiskolinimus, teigia ir tai, kad iš jo gaunamų pajamų laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., kai vykdomoji byla buvo užbaigta, buvo išieškota net 33 434,28 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams išmokų ir 338,27 Eur antstolės vykdymo išlaidų. Todėl, apelianto vertinimu, jis ne tik mokėjo įsiskolinimus, bet ir prisidėjo prie savo vaikų išlaikymo. Be to, pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. rugpjūčio 9 d. antstolės I. G. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuris patvirtina tai, kad minėtas pareiškėjo įsiskolinimas buvo išieškotas ir yra įvykdytas. Tačiau tai jokiais būdais nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad jis aktyviai mokėjo įsiskolinimus, kurie priteisti šios nutarties 38–39 punktuose nurodytais teismų sprendimais.

47. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, užuot vykdęs jau daugelį metų besitęsiančius kreditinius įsipareigojimus, prisiėmė naujų įsipareigojimų. Šių aplinkybių pareiškėjas pateiktame prašyme iškelti jam fizinio asmens bankrotą nenurodė, priešingai, jis teigė, kad per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo jis neprisiėmė jokių kreditinių įsipareigojimų lizingo, paskolų ar vartojimo kredito sutarčių pagrindu. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. pareiškėjo Swedbank banko sąskaitos išrašai už vertinamąjį laikotarpį, patvirtina tai, kad pareiškėjas pagal sutartį (duomenys neskelbtini) mokėjo UAB „Mokilizingas“, o nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. ir AS Inbank filialui. Nors apeliantas ir teigia, kad jis pirmosios instancijos teismui posėdžio metu paaiškino, kad AS Inbank filialui paskola buvo pasinaudota neatidėliotiniems, skubiems poreikiams tenkinti, o per UAB „Mokilizingas“ buvo įsigytas kompiuteris išsimokėtinai, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai kelia abejonių, kadangi pareiškėjas minėtoms lizingo bendrovėms iš viso sumokėjo 4 188,20 Eur, o tuo tarpu su šios nutarties 44 punkte paminėtais kreditoriais per šešiolikos metų įsiskolinimo laikotarpį atsiskaitė tik 442,96 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nedetalizavo, kokie buvo neatidėliotini skubūs poreikiai, kad jam teko dėl to imti paskolą. O vertinant teiginius dėl kompiuterio įsigijimo, nepateikta duomenų, kad pirkinį būtų pagrindas konkrečiu atveju, atsižvelgiant į darbo bei kitus poreikius, priskirti būtino reikalingumo prekei.

48. Be to, akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas turi asmeninę sąskaitą „Monese“ banke. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad į atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, nuo 2022 m. sausio 1 d. nebuvo atliekami pervedimai, mokėjimai atliekami į sąskaitą, esančią Monese banke, kuris nepriklauso PLAIS sistemai ir iš kurios nėra įmanoma išieškoti pagal vykdomuosius raštus. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui ir nurodė, kad minėtą sąskaitą atsidarė, nes antstoliai nuskaičiuodavo per dideles sumas, jų grąžinimas užtrukdavo keletą dienų. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius. Be to, apeliantas taip pat nurodė, kad antstolių neva nuskaičiuotos per didelės sumos buvo jam grąžintos. Tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas asmeninę sąskaitą „Monese“ banke atsidarė vien tuo pagrindu, kad išvengtų per didelio skolų išieškojimo.

49. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino aplinkybes ir dėl jo buvusios sutuoktinės turto įsigijimo, ir dėl to, kad jis gyvena buvusiai sutuoktinei priklausiančiame name. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams.

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 2 d. pagal panaudos sutartį gyvena buvusiai sutuoktinei A. Š. priklausančiame name. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas naudojasi vienu kambariu ir bendromis patalpomis. Pareiškėjas prisideda ½ dalimi prie komunalinių mokesčių išlaidų mokėjimo. Pareiškėjo ir A. Š. sudaryta panaudos sutartis neregistruota viešame registre. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo pervedamos sumos už elektrą, vandenį yra gerokai didesnės, nei tai sudarytų pusę komunalinių paslaugų sumos, iš sąskaitų išrašų matyti, kad pareiškėjas dažnai įsigyja ūkio reikmenų. Taigi, nors apeliantas ir nurodo apeliaciniame skunde, kad buvusiai sutuoktinei asmenine nuosavybės teise priklausantis namas yra senas ir jį reikia remontuoti, todėl jis ne tik prisideda prie komunalinių išlaidų, bet ir perka medžiagas namo remontui. Tačiau tokie apelianto teiginiai iš esmės įrodo tik tai, kad jis yra suinteresuotas gerinti kažkada jo tėvams asmenine nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu yra jo buvusios sutuoktinės. Pareiškėjo argumentai apeliacinės instancijos teismo neįtikino. Nekilnojamojo turto gerinimu, remontu iš esmės suinteresuotas asmuo, kuris yra to turto savininkas, t. y. pareiškėjo buvusi sutuoktinė. Atsižvelgiant į apelianto argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad yra pagrindo tikėtinai išvadai, kad apeliantas dalį savo lėšų nukreipė bendro ūkio tvarkymui, nors turėjo pareigą atsiskaityti su kreditoriais.

51. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Įvertinus tai, kas aptarta, konstatuotina, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas tik pareiškėjui ir neatitiktų kreditorių interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjo, kaip skolininko, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

52. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra tikslinga dėl jų plačiau pasisakyti, nes kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines materialiąsias teisės normas, susijusias su fizinio asmens bankroto iškėlimo procedūromis, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

55. A. J. 2023 m. rugpjūčio 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 200,00 Eur. Kartu su prašymu pateikė ir tai patvirtinančius įrodymus, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir mokėjimą patvirtinantį Luminor banko sąskaitos išrašą. Įvertinus pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, prašoma priteisti suma atsižvelgiant į pateikto procesinio dokumento turinį, apimtį, pagrįsta, todėl priteistina iš pareiškėjo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.