Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 223 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. Š. laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2004-09-02, būdamas transporto paslaugų įmonės savininku, o nuo 2004-09-08 iki 2005-01-24, pertvarkęs savo įmonę į uždarąją akcinę bendrovę (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)), jos direktoriumi bei būdamas materialiai atsakingu asmeniu už bendrovės turtą ir pinigines lėšas, bendrovių LEX SYSTEM, UAB „Toltransa“ ir UAB „Skubių siuntų tarnyba“ vadovams nurodė už jo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas – minėtų įmonių užsakymu vykdytus krovinių pervežimus – nuo 2004-08-31 pinigus vesti į žmonos A. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“. Taip laikotarpiu nuo 2004-09-08 iki 2005-01-13 LEX SYSTEM GmbH“ atstovai per 13 kartų į A. Š. sąskaitą pervedė 44 640 Lt, UAB „Toltransa“ 2004-10-15 į A. Š. sąskaitą pervedė 850 Lt, UAB „Skubių siuntų tarnyba“ 2004-11-03 į A. Š. sąskaitą pervedė 15 129,62 Lt. Pasinaudodamas A. Š. perduota AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortele, V. Š. laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2005 m. sausio 18 d. iš minėtos sąskaitos pinigus paėmė, bet į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė bei nepateikė duomenų, pagrindžiančių 8892,89 lito panaudojimą įmonės reikmėms, t. y. taip pasisavino jam patikėtus jo žinioje buvusius 8892,89 lito.

Be to, V. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir už bendrovės buhalterinę apskaitą atsakingu asmeniu, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2004-12-31, pažeisdamas 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 3 ir 16 punktus, nevykdė minėtuose norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, t. y laikotarpiu nuo 2004-04-07 iki 2004-08-04 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ surašė 7 kasos pajamų orderius SAC Nr. 33179342, 33179343, 33179344, 33179345, 33179346, 33179347 ir 33179348, pagal kuriuos kasos pajamų knygoje užpajamavo 68 200 Lt. Kasos pajamų orderiuose pinigų mokėtoju nurodė V. Š., o pinigų įnešimo pagrindą – grynųjų įnešimas iš atsiskaitomosios sąskaitos, tačiau orderiai nepasirašyti atsakingų asmenų, vyr. finansininko, kasininko ir pinigus įnešusio asmens. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų banko išrašuose neužfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2004-04-07 iki 2004-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bankuose esančių atsiskaitomųjų sąskaitų grynaisiais paėmė 68 200 Lt. Grynųjų pinigų įnešimas iš atsiskaitomosios sąskaitos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą neparodo tikrojo ūkinio įvykio laiko ir turinio, nes kasos pajamų orderiuose nurodytu laiku bendrovės kasoje užpajamuotos sumos faktiškai nebuvo paimtos iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankuose turimų atsiskaitomųjų sąskaitų, todėl negalima nustatyti, iš kur bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gavo 68 200 Lt ir įnešė į bendrovės kasą. Buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti kasos pajamų orderiai SAC Nr. 33179342, 33179343, 33179344, 33179345, 33179346, 33179347 ir 33179348 neatitinka tikrovės ir neturi juridinės galios, nes formalus būtinųjų rekvizitų buvimas apskaitos dokumentuose nesuteikia juridinės galios. Šios tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos keičia bendrovės 2004 m. veiklos rezultatus, jos turtą ir įsipareigojimus, todėl tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2004-12-31 iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Kaltinamasis V. Š. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir parodė, kad 1995 m įkūrė individualią transporto paslaugų įmonę, kurią 2004 m. reorganizavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė teikė transporto paslaugas ir užsiėmė krovinių ir siuntų gabenimu Klaipėdos apskrityje. Pagrindinis bendrovės partneris nuo 1999 m. buvo UAB LEX SYSTEM, kuri vėliau buvo perregistruota į LEX SYSTEM GmbH. Su užsakovais buvo atsiskaitoma tiek grynaisiais pinigais, tiek ir pavedimais. Apie 2004 m. pradžią LEX SYSTEM pradėjo nereguliariai atsiskaityti už paslaugas, todėl ėmė strigti ir jo įmonės veikla. 2004 m. už skolas areštavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke, pinigus už suteiktas paslaugas kitų įmonių atstovai jo prašymu pervedinėjo į jo žmonos sąskaitą, nes jis norėjo, kad toliau būtų tęsiama bendrovės veikla. Jis su žmonos kortele į jos sąskaitą pervestus pinigus paimdavo ir juos naudojo įmonės veikloje – kurui pirkti, mašinų remontui, lizingo įmokoms, atlyginimams. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti bankroto administratoriui. Bendrovės buhalteriniai dokumentai taip pat buvo tvarkomi. Juos tvarkė ateinanti buhalterė vardu N.. Jį bendrovėje oficialiai įdarbinta nebuvo. Pats apie buhalterinę apskaitą nelabai išmanė, todėl pasitikėjo minėta buhaltere, o be to, nelabai turėjo laiko tvarkyti buhalterinius dokumentus, nes rūpinosi, kad laiku būtų pristatomos siuntos. Supranta, kad buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tiksliai laikantis įstatymų, ir pripažįsta, kad jo bendrovės buhalterija buvo tvarkoma aplaidžiai. Bendrovei priklausančių pinigų jis nepasisavino.

Liudytoja A. Š. parodė, kad jai buvo žinoma, jog jos sutuoktinio bendrovės klientai už bendrovės suteiktas paslaugas pinigus pervedinėjo į jos sąskaitą. Ji banko kortelę davė V. Š., kuris pinigus iš sąskaitos paimdavo. Kokios operacijos dar buvo atliekamos, ji nežino.

Liudytojas K. K. parodė, kad nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. kovo mėnesio buvo UAB „Skubių siuntų tarnyba“, kuri užsiėmė pervežimais Lietuvoje, direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktorius V. Š. buvo jų partneriai apie pusę metų, nes išvežiodavo siuntas Vakarų Lietuvoje. Atsiskaitoma būdavo per banką arba grynaisiais pinigais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas prašymas pinigus pervesti į kitą sąskaitą, negu buvo nurodyta sutartyje, tačiau neprisimena, kada ir kokia pinigų suma buvo pervesta.

Liudytoja D. G. parodė, kad V. Š. transporto ir paslaugų įmonėje finansininke-administratore dirbo iki 2004 m. gegužės mėnesio. Įmonė užsiėmė krovinių pervežimais. Jos direktorius buvo V. Š.. Buhalterio etato įmonėje nebuvo. Buhalterinius dokumentus tvarkė pats V. Š.. Kai ką duodavo sutvarkyti ir jai. Už pinigus atsakingas buvo V. Š..

Liudytojas A. M. parodė, kad 2005 m. sausio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir jis teismo nutartimi paskirtas bankroto administratoriumi. 2005 m. gegužės mėnesį pagal sąrašą iš V. Š. perėmė įmonės buhalterinius dokumentus. 2005 m. spalio mėn. parašė raštą, kad V. Š. atsiskaitytų su kreditoriais, o pastarasis atsakė, kad grynuosius pinigus, gautus iš LEX SYSTEM GmbH įtraukdavo į įmonės kasos apskaitą, nors nuo 2004 m. kasos dokumentai nebuvo tvarkomi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditiniai įsipareigojimai yra 210 670,28 lito. LEX SYSTEM GmbH, vadovaujama N. Č., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra skolinga virš 180 000 litų. Jis, kaip bankroto administratorius, minėtai bendrovei yra pareiškęs civilinį ieškinį.

Iš 2007-05-28 specialisto išvados Nr. 5-9/6 (t. 1, b. l. 106–110) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos matyti, kad nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinei apskaitai tvarkyti buhalterė nebuvo priimta ir apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma, todėl pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taip pat nustatyta, kad pinigus į A. Š. sąskaitą V. Š. prašymu pervesdavo pati įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingos LEX SYSTEM GmbH, UAB ,,Toltransa“, UAB ,,Skubių siuntų tarnyba“, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola A. Š. neužfiksuota ir negalima nustatyti, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ nefiksavo į A. Š. sąskaitą pervedamų pinigų buhalteriniuose dokumentuose.

Iš A. Š. sąskaitos, esančios AB banke ,,Hansabankas“, išrašo (t. 1, b. l. 127–134) matyti, kad laikotarpiu nuo 2004-09-08 iki 2005-01-13 į A. Š. sąskaitą LEX SYSTEM GmbH pervedė 44 640 litų, UAB „Toltransa“ 2004-10-15 pervedė 850 Lt, UAB „Skubių siuntų tarnyba“ 2004-11-03 pervedė 15 129,62 Lt.

Iš 2008 m. birželio 11 d. specialisto išvados Nr. 4 (t. 4, b. l. 5–70) matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 8 d. iki 2005 m. sausio 24 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išlaidos buvo 51 726,73 (33 573,77 +18 152,96) lito.

Aptartų įrodymų visuma patikimai įrodyta, kad V. Š. padarė nusikalstamas veikas. Be V. Š. dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų K. K., A. Š., D. G. parodymais, iš kurių matyti, kad buhalterinė apskaita UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma pagal V. Š. pateiktus dokumentus, kad asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bendrovėje nebuvo. Pats V. Š. parodo, kad buhalterinę apskaitą tvarkė asmuo, kurio su bendrove nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Tai pažymėta ir specialisto išvadoje, nurodant, kad buhalterė bendrovėje nebuvo įdarbinta, buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. Esant tokioms aplinkybėms už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako bendrovės vadovas. Šiuo konkrečiu atveju-V. Š..

Nors V. Š. neigia pasisavinęs jam patikėtus bendrovės pinigus, teismas konstatuoja, kad jo kaltė dėl pinigų pasisavinimo taip pat įrodyta. Remiantis minėta 2007-05-28 specialisto išvada bei A. Š. sąskaitos išrašu nustatyta, kad V. Š. prašymu į A. Š. sąskaitą kaltinamojo bendrovei skolingos įmonės pervedė 60 619,62 lito (šios pinigų sumos pasisavinimu V. Š. kaltinamas), kuriuos kaltinamasis iš minėtos sąskaitos paėmė. Jis teigia minėtą pinigų sumą panaudojęs bendrovės veiklai finansuoti, tačiau iš 2008 m. birželio 11 d. specialisto išvados nustatyta, kad bendrovės veiklai finansuoti jis panaudojo 51 726,73 lito (teismui pripažįstant, kad 18 152,96 lito jis panaudojo automobilių kurui įsigyti). Taigi 8892,89 lito panaudojimo bendrovės reikmėms kaltinamasis jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. Kadangi jis minėtą sumą paėmė grynaisiais pinigais ir jų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė, teismas konstatuoja, kad minėtą pinigų sumą jis pasisavino. Esant nurodytų aplinkybių visumai teismas kaltinamojo V. Š. veiką kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., nes jis pasisavino jo, kaip bendrovės vadovo, žinioje buvusius UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 8892,89 lito.

Kaltinamojo veika kvalifikuojama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., nes kaltinamasis, būdamas UAB direktoriumi bei atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą asmeniu, nesilaikydamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. reikalavimų bei pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 3 ir 16 punktų reikalavimus, aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Iš V. Š. valstybei priteistina 93,81 lito proceso išlaidų. Tai pinigų suma, sumokėta liudytojui K. K. kompensuojant jo kelionės išlaidas.

V. Š. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. Š. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie nėra labai pavojingi visuomenei, jis neteistas, dirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, todėl kaip asmuo nėra visuomenei toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes V. Š. skiriama sankcijose numatyta bausmės rūšis–bauda, kurios dydis nustatomas atsižvelgus į padarytos žalos dydį, V. Š. galimybę įvykdyti nuosprendį. Įvertinus V. Š. turtinę padėtį nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d, 223 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 5000 (40 MGL) litų dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. 4375 (35 MGL) litų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę nustatyti 8750 (70 MGL) litų dydžio baudą, kurią V. Š. privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš V. Š. valstybei 93 litus 81 centą proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.