Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-241-1026/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-06
Bylos Nr.: 2-241-1026/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14163-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Motiejūnienė
Ieškovas: E. M.
Atsakovas: A. V.
Advokatai: Jurgita Spaičienė

Kategorijos

2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. 2-241-1026/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14163-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ievai Aglinskienei, Daivai Jokubauskienei, Eglei Staržinskienei, Sigitai Martikaitytei,

dalyvaujant ieškovei E. M., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

atsakovui A. V. (nuotoliniu būdu Zoom programa), jo atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei,

išvadą teikiančios institucijos atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, 577 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė sūnaus A. V.. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Nurodė, jog 2022 m. liepos 4 d. visi grįžo į Lietuva, tačiau atsakovas 2022 m. rugpjūčio 1 d. išvyko į Jungtinę Karalystę tvarkyti finansinių reikalų. Nors šalys planavo, kad atsakovas grįš gyventi į Lietuvą, tačiau prasidėjo konfliktai, atsakovas atsisakė persiųsti į Lietuvą ieškovės bei vaiko daiktus, atsisakė finansiškai išlaikyti sūnų. Nurodė, kad sūnus ilgą laiką gyvena su ieškove, kuri rūpinasi vaiko auklėjimu ir priežiūra. Be to, ieškovė gyvena Lietuvoje, čia yra jos artimieji, kurie padeda rūpintis vaiku, tuo metu atsakovas gyvena užsienyje, dirba ir negalėtų pilnai prižiūrėti vaiko. Atsižvelgiant į tai, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 800 Eur. Atsakovas geranoriškai prie vaiko išlaikymo neprisideda, o viena ieškovė nepajėgi skirti tiek lėšų vaikui. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 050 svarų, vaikui gali skirti 300-400 Eur per mėnesį. Nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje, todėl galėtų vaikui skirti po 400 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad susidarė 577 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris taip pat turėtų būti priteistas iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su sūnumi nebendravo pusę metų, nebuvo susitikę, todėl nustatant jų bendravimo tvarką reikalingas pereinamasis etapas. Ieškovė nurodė, kad iki vaikui sueis keturi metai, atsakovas su vaiku turėtų bendrauti tik dalyvaujant ieškovei keturi kartus per mėnesį po 2-4 valandas. Vaikui sulaukus keturių metų ir susiformavus tvirtam atsakovo bei sūnaus ryšiui, atsakovas galėtų reguliariai lankyti vaiką keturis kartus per mėnesį po 24 valandas ir bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis.

2. Ieškovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį patenkinti.

II. Atsakovo pozicija

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė.

3.1. Atsakovas nurodė, kad gyvenant kartu su ieškove Jungtinėje Karalystėje jiems gimė sūnus A. V.. Šalys nebuvo sudarę santuokos. Nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovo kilo nesutarimai, ieškovė riboja atsakovo galimybes matyti vaiką nuotoliniu būdu, reikalavimus orientuoja tik į išlaikymo gavimą. Nurodė, jog šalys į Lietuvą grįžo liepos mėnesį ir kartu gyveno iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas iki to laiko pilnai išlaikė ieškovę ir vaiką. Atsakovas nurodė, kad jis ieškovės nepaliko, ji pati liepė atsakovui išsikraustyti ir gyventi atskirai, todėl atsakovas grįžo į Angliją. Atsakovas nurodė, jog ieškovė visus reikalingus daiktus parsivežė į Lietuvą, o Jungtinėje Karalystėje likę sūnaus drabužiai išaugti, todėl nebetinkami nešioti. Ieškovė neteisingai nurodė, kad gauna nedideles pajamas, nes ji periodiškai vyksta dirbti į Angliją, ten prižiūri neįgalius asmenis, taip pat yra išnuomojusi butą Klaipėdoje, už kurį gauna pajamas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neturėdama pakankamai pajamų veda 10 mėnesių vaiką į brangų darželį, perka brangius žaislus. Abejones kelia pateikti duomenys apie vaikui skirtas išlaikymo lėšas. Šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad jos turtinė padėtis nėra gera, gyvena ne pagal galimybes. Nurodė, kad niekada nesakė ieškovei, jog išsiveš vaiką į Jungtinę Karalystę, yra tik nurodęs, kad gebėtų pasirūpinti vaiku jei reikėtų. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi pastovaus darbo, dirba vairuotoju pagal iškvietimą, spalio mėnesį gautų pajamų neužteko nuomai ir mokesčiams susimokėti, pinigų jam siuntė tėvai. Be to, atsakovas išlaiko dukrą iš pirmos santuokos ir teikia jai išlaikymą po 200 Eur. Nurodė, jog ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovės gaunamas išmokas vaikui, bei jos pajamas, atsakovas sutinka sūnui skirti po 200 Eur. Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka realios situacijos, nes neįvertinti tėvų gyvenimo atskirose valstybėse ypatumai. Atsakovas nurodė, kad, kol vaikas yra mažas bendravimui pakaktų dviejų kartų per savaitę nuotolinio ryšio priemonėmis. Vasaros atostogų metu atsakovui turėtų būti suteikta galimybė su vaiku praleisti dvi savaites. Atsakovas gali pasirūpinti vaiku, ne kartą tai darė ieškovei turint sveikatos problemų. Taip pat atsakovui turėtų būti sudaryta galimybė bendrauti su vaiku savaitgaliais, kai jis viešės Lietuvoje. Atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

4. Atsakovas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atsakovas papildomai paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) agentūroje, tai vienintelė agentūra, kurioje dirba. Nurodė, jog dirba pagal iškvietimą, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 200 svarų. Paaiškino, kad jo išlaidos per mėnesį sudaro 425 svarai nuomai, nes nuosavo būsto neturi. Taip pat išleidžia 120 svarų socialinei įmokai, 250 svarų dujoms ir elektrai, vandeniui 30 svarų, telefonui 25 svarus, 300 svarų maistui. Nurodė, kad turi transporto priemonę, kurios vertė apie 1 500-2 000 svarų, jai kas mėnesį išleidžia 60 svarų. Paaiškino, kad su kita moterimi turi nepilnametę dukrą (11 metų), jai teikia 200 Eur išlaikymą, tačiau šiuo metu nemoka, nes neturi tam lėšų. Nurodė, jog turi 700 svarų skolą valstybei, moka dalimis. Iš viso atsakovas patiria apie 1 400 svarų išlaidų. Šiuo metu atsakovas bando išsimokėti skolas. Nurodė, jog kartais finansiškai padeda tėvai, atsiunčia pinigų maistui, mokesčiams. Be to, suprastėjo atsakovo sveikata, jaučia nugaros skausmus, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą, laukia kada bus užregistruotas pas gydytoją. Nurodė, jog prašomo išlaikymo teikti neturi galimybių, mano, kad galėtų mokėti po 250 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad vaiką gyvai paskutinį kartą matė 2022 m. spalio mėnesį, vaikui išlaikymo šiuo metu neteikia, nes neturi pinigų.

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje duomenų apie nepilnamečio vaiko A. V. teisių pažeidimus nėra. Atsakovas bylos eiga nesidomi, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vaikas visada gyveno su motina, kuri supranta vaiko poreikius ir tinkamai juos tenkina, A. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 400 Eur neprieštarauja vaiko interesams.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė 2023 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu palaikė išvadą. Papildomai nurodė, kad atsakovas sąmoningai neinformuoja apie gaunamas pajamas. Atsakovas dirba ir gali patenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius. Nurodė, jog išlaikymo dydis po 400 Eur atitinka vaiko interesus. Nurodė, kad nėra susiformavusio atsakovo artimo ryšio su vaiku, todėl pritaria, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta su pereinamuoju laikotarpiu, jog atsakovas bendrautų su vaiku dalyvaujant ieškovei. Nurodė, jog atsakovas paaiškino, kad neplanuoja grįžti gyventi į Lietuvą, todėl pereinamasis laikotarpis iki vaikui sueis keturi metai yra protingas, atsakovui reikia atkurti ryšį su sūnumi. Nurodė, kad turėtų būti nustatytas konkretus bendravimo su vaiku laikas. Nuotoliniu ryšių priemonėmis vaikas su tėvu bendrauti galėtų, tačiau neilgai, nes išlaikyti vaiko dėmesį nelengva. Bendravimas galėtų trukti apie 10–20 minučių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

patikslintas ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. V. (1 t., b. l. 9–10). Ieškovė su atsakovu ir sūnumi 2022 m. liepos 4 d. iš Jungtinės Karalystės grįžo į Lietuvą (1 t., b. l. 80–82). Ieškovė savo ir sūnaus gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–16). Šiuo adresu gyvena ir ieškovės tėvai. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad butas tvarkingas, švarus, yra visi būtini baldai (1 t., b. l. 130–132). Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ieškovė 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė stažuotojo praktinio mokymo sutartį (3 t., b. l. 155–159). Ieškovė pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas. Ieškovės pajamos už priežiūros paslaugas septynioms dienoms sudarė apie 1 100 svarų (2 t., b. l. 5–17). Ieškovė 2022 m. gruodžio 9 d. gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 462 Eur išmoką vaikui (2 t., b. l. 18–19). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis ieškovei priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19). Įmoka už transporto priemonės privalomą draudimą sudaro 73,49 Eur (3 t., b. l. 39, 43). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20–21). Ieškovė su Luminor Bank AS 2018 m. gegužės 11 d. sudarė kredito sutartį būstui įsigyti (4 t., b. l. 32–51). Šalių nepilnametis vaikas lanko privatų darželį mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28–29). Byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai apie sūnaus išlaikymui, pramogoms, lavinimui, kelionėms (kurui), darželiui išleidžiamas sumas (1 t., b. l. 14, 22–25, 30–72, 74–76; 3 t., b. l. 10–38, 40–42, 44–94; 5 t., b. l. 14–36). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui pagal ieškovės pateiktą poreikių lentelę per mėnesį reikia skirti 800 Eur (4 t., b. l. 170). Byloje pateiktos nepilnamečio vaiko drabužių, daiktų fotonuotraukos (1 t., b. l. 83–98). Pateikti duomenys apie ieškovės ir nepilnamečio vaiko sveikatą (1 t., b. l. 73; 4 t., b. l. 25–26, 162–169; 5 t., b. l. 40–47).

8. Valstybinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos darbo ministerijos duomenimis Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovo nerasta (1 t., b. l. 136). Byloje pateikti duomenys apie atsakovo darbovietę, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 200 svarų (1 t., b. l. 79; 4 t., b. l. 173–184; 5 t., b. l. 176–192; 6 t., b. l. 5–19, 21–26). Atsakovas su kita moterimi turi nepilnametę dukrą O. V. (1 t., b. l. 120). Atsakovas pateikė skaičiuoklės duomenis, jog vaikui per mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra 139 Eur (1 t., b. l. 157–158). Atsakovas ieškovei yra pervedęs 82,79 Eur (1 t., b. l. 78; 2 t., b. l. 4).

9. Byloje pateikti ieškovės ir atsakovo bankų sąskaitų išrašai, ieškovės draudimų įmokos (2 t., b. l.20–51; 4 t., b. l. 23–24, 27–31; 6 t., b. l. 3). Taip pat pateikti duomenys apie ieškovės ir atsakovo tarpusavio piniginių lėšų pervedimus (3 t., b. l. 95–154; 4 t., b. l. 172). Byloje pateiktos ieškovės ir atsakovo fotonuotraukos, susirašinėjimas apie tarpusavio santykius (1 t., b. l. 77, 155–156; 3 t., b. l. 160–186; 4 t., b. l. 3–22, 52–161, 185–188, 194–198; 5 t., b. l. 70–73, 86–172). Taip pat ieškovės susirašinėjimas su drauge (5 t., b. l. 74–85).

10. Byloje apklausta liudytoja B. M..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo ir motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

13. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovių ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gimė (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė vaiką augina viena. Ieškovė su sūnumi bei savo tėvais gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaruota ieškovės bei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Butas dviejų kambarių, su visais patogumais, tvarkingas, švarus, yra visi būtini baldai bei namų apyvokos daiktai. Ieškovė su vaiku turi atskirą kambarį, yra visos vaiko priežiūrai ir ugdymui būtinos priemonės. Nepilnametis berniukas nuo gimimo gyvena kartu su motina, juos sieja artimas ryšys, ieškovė prižiūri ir rūpinasi sūnumi, jį visapusiškai išlaiko. Nepilnametis vaikas Lietuvoje lanko privatų darželį mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini), jo sveikatos priežiūra vykdoma (duomenys neskelbtini). Tuo metu atsakovas gyvena užsienyje, su vaiku nuolatinio, artimo ryšio nepalaiko. Atsakovas neprieštaravo ir sutiko, jog nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

15. Atsižvelgiant į tai, jog byloje ginčo dėl nepilnamečio A. V. gyvenamosios vietos nėra, daroma išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, tai atitinka vaiko psichologinio stabilumo poreikį, todėl nepilnamečio A. V. gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. M..

Dėl išlaikymo priteisimo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

17. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 400 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, jog sūnus auga, reikalingos lėšos darželiui, maistui, drabužiams, todėl per mėnesį susidaro 800 Eur. Paaiškino, kad viena ieškovė nepajėgi skirti vaikui tokios sumos, todėl atsakovas turėtų vaikui skirti 400 Eur. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutiko, nurodė, kad vaikui gali teikti 250 Eur sumą per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog 400 Eur išlaikymo dydis nepagrįstas, jis neturi iš ko mokėti tokios sumos.

19. Kaip matyti iš pateiktos ieškovės poreikių lentelės, sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 800 Eur (4 t., b. l. 170). Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo nepilnametis sūnus yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, tik įtariama plokščiapadystė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė su vaiku eina į mankštas, lanko baseiną, tenka apsilankyti privačiai pas ortopedą, todėl kai kurios paslaugos kainuoja.

Žemesnės instancijos teismas

20. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog maistui per mėnesį išleidžia 150 Eur. Vaikui šiuo metu yra metai ir keturi mėnesiai, jis geria mišinukus, kurie keturioms dienoms kainuoja 20 Eur. Teismo vertinimu augančiam vaikui yra svarbi sveika bei subalansuota, visavertė mityba. Nepilnametis šalių sūnus vis dar geria mišinukus, kuriems išleidžiama suma sudaro didžiąją dalį vaiko maistui skirtų lėšų, todėl laikoma, kad 150 Eur suma maistui per mėnesį yra pagrįsta.

21. Teismas sutinka, kad berniuko aprangai per mėnesį reikia skirti apie 80 Eur, kadangi vaikui yra beveik pusantrų metų, jis sparčiai auga ir drabužius bei avalynę išauga, todėl juos reikia atnaujinti. Be to, vaikui įtariama plokščiapadystė, todėl reikalinga speciali avalynė.

22. Ieškovė nurodė, jog išlaidos privačiam darželiui sudaro 250 Eur. Ieškovė paaiškino, kad vaikas šiuo metu lanko privatų darželį, nes yra per mažas, todėl į valstybinį darželį eiti negali. Nurodė, jog vaiką yra užrašiusi į du valstybinius darželius, tikisi gauti vietą nuo rugsėjo, todėl suma, išleidžiama darželiui, gali sumažėti. Ieškovė paaiškino, kad vaikas daug serga, todėl tenka samdyti auklę, nes jai tenka skiristi į Jungtinę Karalystę darbo reikalais, o ieškovės motina pensinio amžiaus, jai vienai prižiūrėti vaikaitį per sunku. Nurodė, jog išlaidos auklei sudaro apie 100 Eur per mėnesį. Šiuo atveju išlaidos darželiui, auklei yra pagrįstos, kadangi ieškovė sūnų augina viena, dėl darbo jai tenka išvykti į kitą šalį, o jos tėvai garbaus amžiaus, todėl tenka pasitelkti pagalbą, kad vaiku būtų tinkamai pasirūpinta. Atsakovas gyvena užsienyje, todėl prižiūrėti vaiko Lietuvoje, kol ieškovė yra išvykusi taip pat neturi galimybės.

23. Kadangi vaikas imlus ligoms, ieškovės teigimu, per mėnesį vitaminams C ir D, maisto papildams, vaistams, purškalui į nosį ji išleisžia 40 Eur bei 10 Eur privataus pediatro paslaugoms. Įvertinus sumas, skiriamas augančio vaiko sveikatos priežiūrai, jo imuninei sistemai, profilaktikos priemonėms, vaikui susirgus patiriamas išlaidas vaistams, laikoma, kad ieškovės nurodyta 50 Eur suma per mėnesį sveitatos priežiūrai yra pagrįsta.

24. Ieškovė nurodė, kad berniuko higienai per mėnesį reikia 15 Eur. Vaikui perkamos higieninės servetėlės, šampūnas, inhaliatorius, todėl įvertinus jo amžių bei būtinus higienai palaikyti reikmenis, ieškovės nurodoma 15 Eur suma higienos priemonėms laikoma racionalia ir pagrįsta. Kadangi šalių nepilnamečiui sūnui dėl amžiaus reikalaingos sauskelnės, ieškovės nurodyta 45 Eur suma per mėnesį sauskelnėms taip pat laikoma pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

25. Ieškovė nurodė, kad su sūnumi gyvena pas tėvus, todėl prisideda prie buto išlaikymo ir tėvams skiria 40 Eur buto išlaikymui. Teismo vertinimu, butui reikalinga priežiūra, ieškovė, gyvendama su vaiku tėvų bute, naudoja vandenį, elektrą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad būsto išlaikymui patiriamos papildomos išlaidos.

26. Ieškovė paaiškino, jog per mėnesį vaikui tenkantis transporto išlaidų dalis yra 30 Eur. Vaiką tenka vežti į darželį, pas gydytojus, užsiėmimus (mankštas, baseiną), todėl susidaro transporto išlaidos, kurios laikomos racionaliomis ir pagrįstomis.

27. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaiko pramogoms bei žaislams išleidžia 40 Eur per mėnesį. Vaikas beveik pusantrų metų amžiaus, jam reikalaingi žaislai, ieškovės teigimu, vaikas protingas, todėl perkami lavinanatys žaidimai. Taip pat vaikas vežamas į žaidimų kambarius, vaikų spektaklius, kad berniukas galėtų pabūti su kitais vaikas, susibendrautų. Nors atsakovo atstovė nurodė, kad ne visos pramogos, tokios kaip vaiko vedimas į Kakės Makės spektaklius, yra būtinos, tai pačios ieškovės pasirinkimas, todėl nėra pagrįsta ir protinga. Teismas sutinka, kad šios išlaidos nėra tik būtinosios, tačiau pažymima, kad visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrint turi būti tenkinami ne tik jo kasdieniai minimalūs poreikiai, bet ir lavinami vaiko gabumai, skiriamas dėmesys jo laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams. Šiuo atveju ieškovės nurodoma 20 Eur suma žaislams bei 20 Eur suma pramogoms, teismo vertinimu, nėra neprotinga, todėl laikoma pagrįsta.

28. Pažymima, kad atsakovas nurodė, jog su prašoma 400 Eur išlaiymo suma nesutinka, ji nepagrįsta, tačiau nepateikė jokių ieškovės skaičiavimus paneigiančių duomenų, negebėjo paaiškinti kokios išlaidos atitiktų sūnaus poreikius. Nors atsakovas nurodė, kad gali skirti sūnaus išlaikymui po 250 Eur per mėnesį, tačiau neįvardijo kokios, jo manymu, yra būtinosios vaiko išlaidos per mėnesį maistui, drabužiams, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

29. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovei atėmus, išvežus vaiką į kitą šalį, jam buvo užkirstas kelias bendrauti su vaiku, todėl jam nesuprantama už ką jis turėtų teikti išlaikymą, duoti pinigų ar domėtis vaiku, jeigu jo nemato. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, byloje nėra duomenų, kad ieškovė vaiką būtų išvežusi iš Jungtinės Karalystės be atsakovo žinios. Priešingai, byloje yra lėktuvo bilietai, kurie patvirtina, jog ieškovė su atsakovu ir nepilnamečiu vaiku į Lietuvą grįžo kartu 2022 m. liepos 4 d. Aplinkybę, kad šalys į Lietuvą grįžo liepos mėnesį ir kartu gyveno iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. savo atsiliepime nurodė ir pats atsakovas. Teismas pažymi, kad šalių gyvenimas skirtingose šalyse ir mažesnės galimybės atsakovui bendrauti su vaiku nėra priežastis neteikti sūnui išlaikymo ar juo nesidomėti. Nors atsakovas nurodė, kad nėra užtikrintas, kad vaikas jo, tačiau, duomenų, jog ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar yra vaiko tėvas nepateikė, bylos nagrinėjimo metu klausimo dėl tėvystės nustatymo ar nuginčijimo nekėlė.

30. Kiekvienam vaikui nuo gimimo iki pilnametystės iš valstybės biudžeto lėšų yra mokamos išmokos pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios išmokos dydžiu gali būti mažinamas išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

31. Ieškovė nurodė, kad Lietuvoje negauna vaiko pinigų, nes iš Jungtinės Karalystės iki šiol negavo duomenų apie nutrauktą vaiko pinigų mokėjimą. Paaiškino, kad iš savivaldybės yra gavusi vienkartinę 462 Eur išmoką vaikui. Kitų išmokų Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje ieškovė negauna. Atsakovas išlaikymo vaikui sumažinti aptariamos išmokos dydžiu neprašė. Įvertinus tai, kad ieškovė negauna vaiko pinigų, išlaikymas vaikui mokamos išmokos dydžiu nemažinamas.

32. Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, tai, kad išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms, šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, konstatuojama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriama 800 Eur suma per mėnesį atitinka protingumo kriterijus yra reali, būtina ir pagrįsta.

33. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

34. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės, jos atstovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė patvirtino, kad buto Klaipėdoje nenuomuoja, pajamų iš jo negauna. Ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Ieškovė užsidirbti vyksta į Jungtinę Karalystę, ten slaugo neįgalų asmenį, atlyginimas siekia 1 100 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovės išsilavinimas akušerė, šiuo metu ji baigė operacinės slaugos mokymus, ketina įsidarbinti Lietuvoje. Nurodė, kad kitų pajamų neturi, esant poreikiui ieškovei padeda tėvai, kurie remia ieškovę ir jos vaiką materialiai. Tai, kad prisideda prie vaikaičio išlaikymo bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir ieškovės motina liudytoja B. M.. Ieškovė paaiškino, jog didžioji dalis pajamų skiriama vaiko išlaikymui, taip pat buto Klaipėdoje išlaikymui. Ieškovė moka apie 150 Eur komunalinius mokesčius ir 180 Eur paskolą už minėtą butą. Ieškovės išlaidas sudaro kuras, lėktuvo bilietai, kai reikia vykti dirbti į užsienį, maistas apranga. Ieškovė patvirtino, kad santaupų neturi, visas išleido vaiko išlaikymui, jo edukacijai, vaistams, liko apie 170 Eur. Taigi, ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaiko poreikių. Ieškovės teigimu, atsakovas savo išlaikymo pareigos vaikui nevykdo nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, kai išvyko į Jungtinę Karalystę. Ieškovė, vykdydama pareigą sūnui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Duomenų, kad ieškovės atžvilgiu būtų registruoti vaiko teisių pažeidimai byloje nėra.

35. Atsakovas iš kitų santykių turi vieną išlaikytinę, nepilnametę dukrą, kuriai vienuolika metų. Atsakovas su dukros motina yra susitaręs dėl 200 Eur išlaikymo teikimo. Byloje pateikti atsakovo duomenys apie gaunamas pajamas patvirtina, kad atsakovas per mėnesį uždirba apie 1 200 svarų. Lietuvoje nekilnojamojo turto bei transporto priemonių atsakovas neturi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad Jungtinėje Karalystėje nuosavo būsto neturi, nuomojasi, išlaidos per mėnesį sudaro 425 svarus nuomai. Taip pat turi transporto priemonę, kurios vertė apie 1 500-2 000 svarų. Automobilio išlaikymui per mėnesį išleidžia 60 svarų. Atsakovas paaiškino, jog per mėnesį išleidžia 120 svarų socialinei įmokai, 250 svarų dujoms ir elektrai, 30 svarų vandeniui, 25 svarus telefonui, 300 svarų maistui. Nurodė, jog turi 700 svarų skolą valstybei, kurią moka dalimis. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, šiuo metu neteikia išlaikymo dukrai ir sūnui nes neturi tam lėšų. Nurodė, jog kartais finansiškai padeda tėvai, atsiunčia pinigų maistui, mokesčiams.

Žemesnės instancijos teismas

36. Teismas pažymi, kad atsakovas jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo patiriamas išlaidas, sunkią materialinę padėtį, nepateikė.

37. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Byloje duomenų, jog atsakovas išlaikytų ir rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, nėra. Atsakovas pripažino, kad išlaikymo neteikia, neturi pinigų. Šiuo atveju išlaikyti savo vaiką yra abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, be to, vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, nes iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių atsakovas neprisideda. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingas, Jungtinėje Karalystėje dirba vairuotoju, todėl gali teikti prašomą išlaikymą sūnui. Nors teismui nėra tiksliai žinoma atsakovo turtinė padėtis, tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą ar papildomą darbą bei gauti didesnes pajamas ir užtikrinti savo bei nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimą. Teismas pažymi, kad atsakovas nors ir nurodė, jog turi sveikatos problemų, jaučia nugaros skausmus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

38. Įvertinus tai, kas nurodyta ir tai, jog šiuo metu vaiką išlaiko viena ieškovė, daroma išvada, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir turi galimybę teikti savo vaikui 400 Eur išlaikymą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui tenkinamas, iš atsakovo priteisiama po 400 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki A. V. pilnametystės (CK 3.192 straipsnis).

39. Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

40. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė ieškovė E. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

41. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

42. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

43. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2022 m. liepos 24 d. iki 2022 m. spalio 24 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo laikotarpiu išlaikymą teikė nepilnai, 2022 m. rugpjūčio mėnesį pervedė 82,79 Eur. Vėliau atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai šiuo laikotarpiu buvo paskaičiuoti po 220 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti po 220 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, atimant 83 Eur, kuriuos atsakovas yra pervedęs (nors atsakovas pervedė 82,79 Eur, ieškovė atima 83 Eur), tai yra 577 Eur ((3 mėn. x 220 Eur) – 83 Eur = 577 Eur). Atsakovas dėl išlaikymo įsiskolinimo prieštaravimų nereiškė.

44. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

45. Teismas pažymi, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už tris mėnesius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas išlaikymo savo sūnui neteikė nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, kai pervedė 82,79 Eur. Pats atsakovas to neneigė, be to, posėdžio metu pripažino, jog vaikui išlaikymo neteikia, nes neturi pinigų. Nors atsakovo posėdžio metu išsakė abejonę, kad vaikas jo, tačiau šiai aplinkybei išsiaiškinti nesiėmė jokių priemonių. Tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, todėl atsakovo neveikimas (nebandė išsiaiškinti ar vaikas jo) nepaneigia jo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 24 d. iki 2022 m. spalio 24 d.

46. Atsakovas byloje jokių įrodymų apie savo turtinę padėti nuo 2022 m. liepos 24 d. iki ieškinio padavimo dienos nepateikė, bylos nagrinėjimo metu pačios išlaikymo sūnui sumos (220 Eur) tuo laikotarpiu neneigė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis įsiskolinimo laikotarpiu buvo pakankamai gera ir jis galėjo teikti 220 Eur išlaikymą, todėl iš jo priteisiama sūnaus išlaikymui nuo 2022 m. liepos 24 d. iki 2022 m. spalio 24 d. po 220 Eur, atimant rugpjūčio mėnesį vaikus pervestus beveik 83 Eur. Visa išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 577 Eur ((3 mėn. x 220 Eur) – 83 Eur = 577 Eur).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

47. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (3.165 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

48. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

49. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovė prašo iki vaikui sueis keturi metai nustatyti, kad atsakovas su sūnumi gali bendrauti tik dalyvaujant ieškovei. Vaikui sulaukus keturių metų atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, pasiimti vaiką dienai bei kasmetinių atostogų metu, per šventes. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomu pereinamuoju laikotarpiu iki vaikui sueis keturi metai. Atsakovo atstovė paaiškino, kad šis laikotarpis galėtų būti du ar trys metai. Atsakovas taip pat nurodė, jog jam turėtų būti sudarytos galimybės bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis ir galimybė matytis su vaiku savaitgaliais jam esant Lietuvoje. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlymu vaiką kasmetinių atostogų metu pasiimti septynioms dienoms, nurodė, jog su vaiku per atostogas norėtų praleisti nepertraukiamai dvi savaites.

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sūnui yra metai ir keturi mėnesiai. Šalys kartu į Lietuvą grįžo 2022 m. liepos 4 d., tačiau atsakovas 2022 m. rugpjūčio 1 d. išvyko atgal į Jungtinę Karalystę. Nuo to laiko šalys gyvena atskirai, atsakovas praktiškai nematė savo sūnaus, su juo nebendravo ir nepalaikė ryšio. Ieškovė nurodė, kad vaikas tėvo nematė ilgą laiką, todėl jo nebeatpažįsta, yra prarastas ryšys, vaikui reikėtų ilgesnio periodo prie jo priprasti. Ieškovė pažymėjo, kad nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau jis vaiko gyvenime nedalyvauja devynis mėnesius, todėl jų bendravime reikalingas pereinamasis laikotarpis, prieš palikdama sūnų su atsakovu, ieškovė turi įsitikinti, kad vaikas bus saugus, nepatirs streso. Kadangi atsakovas į Lietuvą grįžta tik atostogų metu, per keturis metus vaikas turėtų priprasti. Nors atsakovas, jo atstovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko, laikė, kad keturi metai yra per daug, tačiau šalims nutraukus santykius jų vaikui buvo pusę metų, nuo to laiko atsakovas su vaiku nuolatinio ryšio nepalaikė, todėl teismas sutinka su ieškove, kad vaikas dėl mažo amžiaus gali neatpažinti tėvo, jo neprisileisti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad planuoja likti gyventi Jungtinėje Karalystėje, o į Lietuvą atvykti galėtų porą kartų per metus, grįžti dažniau, kad pabendrauti su vaiku neturi galimybės. Nors atsakovas nesutinka su pereinamuoju bendravimo laikotarpiu iki vaikui sueis keturi metai, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad atvykti į Lietuvą ir bendrauti su vaiku dažniau, kad greičiau atstatytų tarpusavio ryšį jis neketina. Tai, kad nėra susiformavusio atsakovo artimo ryšio su vaiku bei siekiant tą ryšį atkurti, pereinamasis laikotarpis iki vaikui sueis keturi metai yra pagrįstas, nurodė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Šiuo atveju prieš pradėdamas bendrauti su vaiku maksimaliai, atsakovas turi atstatyti emocinį ryšį su juo, todėl įvertinus vaiko amžių, atsakovo galimybes atvykti į Lietuvą, konstatuojama, jog tėvo ir vaiko artimo ryšio atstatymas gali užtrūkti, todėl pereinamasis laikotarpis iki vaikui sueis keturi metai yra protingas, labiausiai atitinkantis mažamečio interesus.

51. Įvertinus tai, kad sūnaus ir tėvo ryšys yra nutrūkęs ir pirmiausia jis turi būti atkurtas yra nustatomas pereinamasis bendravimo su vaiku laikotarpis, kurio metu iki vaikui sueis keturi metai, atsakovas su sūnumi bendraus dalyvaujant ieškovei, todėl atsakovo prašymas nustatyti jo ir vaiko bendravimą dvi savaites vasaros atostogų metu bei savaitgaliais, atsakovui būnant Lietuvoje, netenkinamas.

52. Ieškovės pateiktoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad vaikui suėjus keturiems metams atsakovas su juo galės bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau galimybė tai daryti pereinamuoju laikotarpiu nenumatyta. Atsakovas atsiliepime nurodė, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad norėtų su sūnumi bendrauti nuotoliniu būdu ir iki jam sueis keturi metai. Ieškovė paaiškino, jog nemano, kad vaikas dabar galėtų bendrauti nuotoliniu būdu su atsakovu, nes yra mažas, nekalba. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsakovo bendravimas su vaiku nuotoliniu ryšių priemonėmis gali vykti, tačiau neilgai, apie 10–20 minučių, nes išlaikyti mažo vaiko dėmesį nelengva. Šiuo atveju pažymima, kad abi šalys turi dėti pastangas, kad būtų atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys, todėl užsienyje gyvenančiam atsakovui turi būti sudarytos galimybės maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nors šalių sūnus yra mažas, nekalba, tačiau galimybė atsakovui matyti sūnų nuotolinio ryšio priemonėmis iki jam sueis keturi metai, padės greičiau sukurti tarpusavio ryšį, vaikas turės galimybę dažniau matyti tėvą, jį atpažinti.

53. Ieškovė, siekiant, kad nekiltų papildomų neaiškumų vykdant bendravimo tvarką, bylos nagrinėjimo metu sutiko bendravimo tvarkos 1. punkte numatytą atsakovo bendravimą su vaiku „atostogų“ metu pakeisti į „bendravimo“ laiką, o kituose punktuose nurodytą „gyvenamąją vietą“ pakeisti į „buvimo vietą“.

54. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia nė vieno iš tėvų teisių, todėl nustatoma ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, ją papildant atsakovo ir vaiko bendravimu nuotolinio ryšio priemonėmis.

55. Teismas pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiko tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitinka vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl baudos skyrimo

56. Ieškovės atstovė 2023 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje prašė skirti atsakovui maksimalią baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Atsakovo atstovė nurodė, kad teismo įpareigojimas formaliai įvykdytas nebuvo, tačiau duomenys apie atsakovo pajamas yra pateikti, bylą buvo galima nagrinėti, todėl prašo baudos neskirti, o jei teismas nuspręstų ją skirti, tai skirti minimalią baudą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad dėl baudos skyrimo neprieštarauja.

57. Nustatyta, kad atsakovas 2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu žodine nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui iki 2023 m. gegužės 8 d. banko sąskaitų išrašus iš turimų sąskaitų nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 21 d., jei gaunamos pajamos nėra matomos, pateikti darbdavio darbo užmokesčio pažymą. Atsakovas duomenis apie darbo užmokestį pateikė 2023 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu, jie nebuvo išversti į lietuvių kalbą.

58. Teismas, spręsdamas dėl baudos atsakovui skyrimo pažymi, kad nors atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo dėl duomenų pateikimo, tai yra juos pateikė praleidęs terminą, dokumentai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, tačiau su gautais dokumentai buvo susipažinta posėdžio metu, teismo vertėja juos išvertė į lietuvių kalbą, bylos nagrinėjimas nebuvo užvilkintas, teismo posėdžio atidėti nereikėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nesavalaikis dokumentų pateikimas neužvilkino bylos nagrinėjimo, prašymas skirti atsakovui baudą yra atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

60. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

61. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 1 000 Eur už teisines paslaugas. Ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus.

62. Patikslintas ieškinys yra patenkintas visiškai, prašoma priteisti 1 000 Eur suma už teisines paslaugas neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl priteisiama ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 268 Eur žyminį mokestį. Patenkinus patikslintą ieškinį pilnai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas ieškovės sumokėtas 268 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

64. Ieškovė, teikdama ieškinį nurodė, kad patyrė 250 Eur išlaidas už teisines paslaugas bei 47,22 Eur už dokumentų bylai spausdinimą (1 t., b. l. 99–105). Teismas pažymi, kad ieškovė šių išlaidų priteisti neprašė. Be to, pagal CPK 88 straipsnio 3 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra būtina, jog už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas byloje klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tais atvejais, kai iš kliento ir advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo sutarties atsiranda kliento pareiga atsiskaityti su advokatu, advokatas gali nurodyti šią prievolę įvykdyti tarpininkui. Tačiau tokiu atveju tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas suteikė; 2) kad advokatui ar advokato padėjėjui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta. Kai už advokato ar advokato padėjėjo byloje suteiktas teisines paslaugas klientas sumoka tarpininkavimo įmonei pagal tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas sutartį, ir nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys tarpininko atsiskaitymą su advokatu, laikytina, kad mokėjimas atliktas tik pagal tarpininkavimo sutartį ir toks mokėjimas nelaikytinas atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

65. Patikslintą ieškinį patenkinus pilnai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

66. Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus patikslintą ieškinį, priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimas 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

67. Teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios priėmus sprendimą, panaikinamos (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio vaiko A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Eur (keturis šimtus eurų) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. spalio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 577 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų) išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2022 m. liepos 24 d. iki 2022 m. spalio 24 d., lėšas pervedant į ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“.

Nepilnamečio A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Atsakovo bendravimo metu atsakovas su vaiku, iki jam sueis 4 (keturi) metai, gali bendrauti tik dalyvaujant vaiko motinai, vaiko motinos akivaizdoje paeiliui einančias 10 (dešimt) dienų po 4 (keturias) valandas kasdien. Atsakovas privalo tikslų bendravimo laiką suderinti raštu su vaiko motina prieš ne mažiau kaip 1 (vieną) mėnesį.

2. Iki vaikui sueis 4 (keturi) metai atsakovas turi teisę su vaiku bendrauti tik motinos akivaizdoje po 2-4 (dvi-keturias) valandas 4 (keturis) kartus per mėnesį pagal šalių iš anksto raštu suderintą laiką.

3. Iki vaikui sueis 4 (keturi) metai, du kartus per savaitę, jei šalys nesusitars kitaip, įpareigoti ieškovę E. M. antradieniais ir šeštadieniais sudaryti galimybes atsakovui A. V. bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio–vaizdo priemonėmis tarp 18 ir 19 valandos Lietuvos laiku, 15 – 20 (penkiolika - dvidešimt) minučių.

4. Vaikui suėjus 4 (keturiems) metams, atsakovas turi teisę reguliariai bendrauti su vaiku 4 (keturis) kartus per mėnesį po 24 (dvidešimt keturias) valandas. Atsakovas įpareigojamas raštu informuoti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie buvimo vietą Lietuvoje, kurioje tėvas bus su nepilnamečiu vaiku. Apie ketinimą atvykti aplankyti ir / ar pasiimti vaiką atsakovas turės informuoti vaiko motiną prieš 5 (penkias) dienas ir suderinti raštu susitikimo ar pasiėmimo vietą ir laiką.

5. Vaikui suėjus 4 (keturiems) metams atsakovas galės bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis 3 (tris) kartus per savaitę po 15 - 20 (penkiolika - dvidešimt) minučių prieš tai informavus vaiko motiną ne mažiau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas ir suderinus laiką.

6. Vaikui suėjus 4 (keturiems) metams, atsakovas turės teisę atsakovo kasmetinių atostogų metu pasiimti vaiką paeiliui einančias 7 (septynias) dienas atostogoms Lietuvoje. Atsakovas įpareigojamas informuoti raštu vaiko motiną apie gyvenamąją vietą, kurioje tėvas bus su nepilnamečiu vaiku bei užtikrinti vaiko bendravimą su vaiko motina atostogų metu Lietuvoje nuotolinio ryšio priemonėmis kasdien po 15 - 20 (penkiolika - dvidešimt) minučių. Į užsienio šalis atsakovas vaiko atostogoms negalės pasiimti. Atsakovas privalo tikslų atostogų laiką ir vietą suderinti su vaiko motina prieš ne mažiau kaip 1 (vieną) mėnesį raštu.

7. Vaikui suėjus 4 (keturiems) metams atsakovas turės teisę aplankyti arba pasiimti vaiką švenčių metu (Kalėdos, Velykos, vaiko gimtadienis), sutinkant šventes Lietuvoje, vienai dienai, tai yra 24 (dvidešimt keturioms) valandoms. Atsakovas įpareigojamas informuoti raštu vaiko motiną apie gyvenamąją vietą Lietuvoje, kurioje tėvas bus su nepilnamečiu vaiku. Apie ketinimą atvykti aplankyti ir / ar pasiimti vaiką atsakovas turės informuoti raštu vaiko motiną prieš 5 (penkias) dienas ir suderinti susitikimo ar pasiėmimo vietą ir laiką.

8. Atsakovas ir vaiko motina susitikimų vietą ir tikslų laiką suderina likus ne mažiau kaip 24 (dvidešimt keturioms) valandom iki susitikimo laiko raštu – sms žinutėmis arba elektroniniu paštu.

9. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti raštu kitą tėvą. Dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių, kai vaikas su tėvu bendrauti negali, bendravimas perkeliamas į kitą šalių suderintą dieną ir laiką.

Priteisti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 268 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-241-1026/2023 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-23647-1026/2022) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas – 5662). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė