Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovui J. K., ieškovo atstovui advokatui Nerijui Stukui, atsakovo Redcast holdings limited atstovui advokatui Tomui Petkevičiui.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams Kipro įmonei Redcast holdings limited, Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Kačergiui“, trečiajam asmeniui antstoliui Dariui Bliznikui dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

13. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia (be kita ko) įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 7, 42, 95 straipsniai).

14. Vekselis - tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str. 6 d.). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę.

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota pozicija, kad vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta), , tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378-2015, 2016 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ir kt.).

17. Apibendrinus aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir vekselio institutą reglamentuojančias teisės normas, galima daryti išvadą, kad vekselis, kaip vienašalis sandoris, gali būti ginčijamas arba sandorių negaliojimo pagrindais, arba vekselio davėjas privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo.

22. Trečia, teismas pažymi, kad teisės aktų nuostatos nedraudžia kreditoriui panaudoti visas skolininko pateiktas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, kurių visuma leistų užtikrinti prievolės įvykdymą pilna apimtimi. Be to atsakovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu šiuo metu vykdoma tik viena vykdomoji byla, nes išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07858 sustabdytas, 2019 m. balandžio 4 d. antstolio Dariaus Blizniko patvarkymu Nr. S-19-35-10259 (atsakovo 2020 m. kovo 2 d. atskirojo skundo priedai Nr. 9-10).

23. Kaip minėta, pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Vadinasi, iš ieškovo išieškojus 463.000,00 Eur skolą ir kitas priklausančias sumas, 2014 m. gruodžio 29 d. vekselis neteks galios. O dabartiniu metu, ieškovui negražinus skolos, atsakovas turi teisę naudoti visas ieškovo pateiktas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, nes kol neįvykdyti visi skoliniai įsipareigojimai, tiksliai nėra žinoma nei skolininko turto vertė, nei skolos su palūkanomis suma. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo teisės yra pažeidžiamos ar kad kyla dvigubo skolos išieškojimo grėsmė. Teismas pažymi, jog esant būtinumui, ieškovas turi teisę savo teises ginti tiek vykdymo procese, teikiant prašymus antstoliui (dėl vykdomosios bylos sustabdymo, pasiūlyti turto pirkėją, leisti pakartotinai įkeisti ir pan.) arba esant pagrindui teikti teismui skundus dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka arba inicijuoti naują teisminį procesą, nors akivaizdu, jog byloje esant ne vienkartiniam ir neginčijamam atsakovo patvirtinimui apie vienintelę ieškovo skolą atsakovui (kas anot ieškovo ir buvo tikrasis tikslas, kreipiantis į teismą), akivaizdu, jog teismo sprendimo rezultatas yra visiškai akivaizdus.

24. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės – ieškovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas (paskola iki šiol dar nėra grąžinta), kurių neginčija ir pats ieškovas, neabejotinai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo veiksmai, pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus (tiek pagal vekselį, tiek pagal hipotekos sandorį) yra visiškai teisėti ir pagrįsti.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai skolininkas kreditoriui pateikia kelis prievolės užtikrinimo būdus, o vekselis – vienas iš jų, tokiose situacijose kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu prievolės užtikrinimo būdu ar būdais naudotis siekiant patenkinti savo reikalavimus, o jo reikalavimai turi būti tenkinami tiek, kiek jais siekiama apginti pažeistas teises, nesudarant sąlygų kreditoriui neteisėtai praturtėti. Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę savo nuožiūra pasinaudoti tiek vienu, tiek ir keliais prievolės užtikrinimo būdais, o nesąžiningu kreditorius būtų laikomas tik tokiu atveju, jeigu įgyvendinamas savo reikalavimą kreditorius išieškotų daugiau, nei turi teisę reikalauti, t. y. neteisėtai praturtėtų skolininko sąskaita. Akivaizdu, kad pagal cituotą kasacinio teismo praktiką kreditorius turi teisę paraleliai naudotis visomis skolininko suteiktomis prievolės užtikrinimo priemonėmis, todėl kelių vykdomųjų bylų inicijavimas savaime nėra neteisėtas ir juo labiau nelemia vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, negaliojimo.

26. Šiuo atveju tiek ieškovo atsakovui įkeistas nekilnojamasis turtas, tiek 2014 m. gruodžio 29 d. vekselis yra savarankiškos prievolės, kylančios iš 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos sutarties, užtikrinimo priemonės, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, įstatymai nedraudžia atsakovui jomis abejomis naudotis tuo pačiu metu ir nereikalauja pasirinkti tik vienos prievolės užtikrinimo priemonės realizavimo galimybės. Todėl vienoje vykdomojoje byloje pilnai patenkinus atsakovo reikalavimą, skola antrą kartą iš ieškovo nebūtų išieškoma arba būtų išieškoma tik likusi skolos dalis.

27. Teismas visiškai pritaria atsakovo argumentams, kad ieškovo veiksmai, ieškinio reikalavimų turinys ir juos pagrindžiančių teisinių argumentų trūkumas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovas J. K., reikšdamas šį ieškinį siekia kitų tikslų, o ne vekselio pripažinimo negaliojančiu. Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad sandoriai sudaryti laisva valia, sąmoningai, suprantant veiksmų prasmę bei iš jų kylančias teises ir pareigas ir vienintelis ieškovo siekis gauti atsakovo Redcast holdings limited patvirtinimą, apie tai, kad ieškovas yra skolingas tik 463.000 Eur sumą pagal paskolos sutartį, t. y. išvengti dvigubo skolos išieškojimo (2020 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 26.30-27.10, 21.25- 23.00, 16-20 min). Papildomai minėtas aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškinys teisme gautas 2020 m. vasario 12 d., kai tuo tarpu ieškovui priklausančio turto varžytinių pabaiga buvo numatyta 2020 m. vasario 17 d., nors kaip byloje nustatyta vykdymo procesas prasidėjo gerokai anksčiau, t. y. 2016 metais.

28. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovo Redcast holdings limited atsiliepime į ieškinį (32 punktas), tiek triplike (16 punktas), tiek byloje esantys kiti įrodymai pagrindžia aplinkybes, jog atsakovas ir anksčiau ir dabar patvirtino apie esančią tik vieną ieškovo 463.000,00 Eur įsiskolinimą atsakovui (I tomas b. l. 110, 141). Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas niekada nesiekė ir dabartiniu metu neturi ketinimų išieškoti daugiau nei ieškovas yra skolingas pagal paskolos sutartį, todėl ieškovo nurodyti argumentai, susiję su atsakovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis yra visiškai nepagrįsti, dėl to atmetami.

Dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu

29. Ieškovui neįrodžius 2014 m. gruodžio 29 d. išduoto vekselio negaliojimo pagrindų ir teismui nekonstatavus, kad yra nors vienas vekselio kaip sandorio negaliojimo pagrindas ar kitas įstatyme įtvirtintas pagrindas, suteikiantis teismui galimybę pripažinti laisva valia išduoto vekselio negaliojimą, nėra pagrindo konstatuoti ir notaro Mindaugo Kačergio 2016 m. balandžio 19 d. padaryto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. MK-3048) prieštaravimo teisės aktų reikalavimams ir atitinkamai jį panaikinti, kadangi minėtas ieškinio reikalavimas yra išvestinis, neatsiejamai susijęs su vekselio pripažinimo negaliojančiu. Todėl teismas plačiau dėl šio kaip išvestinio ieškinio reikalavimo nepasisako.

30. Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog egzistuoja ieškinyje nurodytų sandorių negaliojimo pagrindai, todėl ieškinio reikalavimai, susiję su sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestini. Netenkinus ieškovo ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atmestini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl vykdomojo įrašo panaikinimo.

31. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

32. Ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolio Dariaus Blizniko vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/08253.

33. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas, kurį vykdo antstolis Darius Bliznikas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/08253 (I tomas b. l. 52-55).

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įsiteisėjus teismo sprendimui laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos arba paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, būtina įvertinti tai, jog teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmetamas visa apimtimi kaip visiškai nepagrįstas. Nors nurodytas teismo sprendimas dar galės būti skundžiamas apeliacine tvarka, teismas laikosi pozicijos, jog šiuo atveju nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie (tikėtino pagrįstumo) – egzistavimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeisti kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, būtų visiškai neproporcinga ir neteisinga palikti galioti nepagrįstas laikinąsias apsaugos priemones dar ilgą laiką. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas, atstovaujamas profesionalių teisininkų advokatų, netinkamai naudojasi civilinio proceso įstatymo suteiktomis teisėmis. Pats ieškovas patvirtino, jog tiek paskolos sutartis, tiek hipoteka, tiek vekselis yra išduotas jo laisva valia, minėti sandoriai nėra ginčijami sandorių negaliojimo pagrindais, o ieškovas siekia vien tik to, kad nebūtų vykdomas dvigubas išieškojimas abejose vykdomosiose bylose. Vadinasi nėra jokio teisėto pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekiant užtikrinti galimą teismo sprendimą (pagal šioje byloje ieškovo suformuluotus ieškinio reikalavimus), nes bet kuriuo atveju sandoriai iš esmės nėra ginčijami (CPK 42 straipsnio 5 dalis, CK 1.137, 138 straipsniai). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų reikalavimus, naikintinos šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo sustabdymas (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2 dalis), sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leistina vykdyti skubiai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 152 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis).

35. Pažymėtina, jog teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitus aplinkybėms ar pateikus naujus įrodymus, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą bet kuriuo proceso metu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144-148 straipsniai) arba kreiptis į antstolį su atitinkamais prašymais ar teismą skundžiant antstolio veiksmus, siekiant ieškovo deklaruojamo norimo rezultato (dvigubo išieškojimo išvengimo) (CPK 510 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

37. Atsakovas Redcast holdings limited prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo J. K. ir pateikė įrodymus apie 7.988,00 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

38. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

39. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba priteisimo, privaloma vadovautis tiek pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tiek atsižvelgti į Rekomendacijas.

40. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktomis išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo ataskaitomis nustatė, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: teisinės konsultacijos ir teisės aktų nagrinėjimas, susipažinimas su civilinės bylos medžiaga, įrodymų rinkimas, atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose, atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimas.

41. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už atliepimą į ieškinį nustatytas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2. p.), už tripliką nustatytas 1,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.3 p.), už atsiliepimą į atskirąjį skundą nustatytas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 p.), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 p.), už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus nustatytas 0,01 koeficientas (Rekomendacijų 8.18 p.), o už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą nustatytas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.11, 8.16, 8.18, 8.19 punktuose nustatytais koeficientais ir aktualaus laikotarpio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (1.358,00 EUR), teismas konstatuoja, jog atsakovo prašomos priteisti 7.988,00 EUR EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti nežymiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Tačiau teismo vertinimu, akivaizdu, jog atsiliepimo parengimas be susipažinimo su ieškiniu, tripliko rengimas be susipažinimo su dubliku ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniais dokumentais nėra įmanomas, todėl laikytina, kad atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimas apima susipažinimą su kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniais dokumentais ir jo priedais, jų analizę, todėl atsakovas nepagrįstai atskirai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus. Be to, teismas pažymi, jog atskirieji skundai dėl žyminio mokesčio gali būti skundžiami tik asmenų dėl kurių tokios nutartys priimtos (šiuo atveju tik ieškovo), dėl to atsakovas neturėjo teisės skųstis tokios nutarties (CPK 100 straipsnio 2 dalis), dėl ko teismo ir buvo atsisakyta priimti (2020 m. kovo 10 d. nutartis). Taigi, akivaizdu, kad tokio pobūdžio išlaidos negali būti atlyginamos. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 5.000,00 EUR (CPK 3, 93, 98 straipsniai).

42. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys (atsakovas notaras Mindaugas Kačergis ir trečiasis asmuo Darius Bliznikas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo klausimas nesvarstomas.

43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

44. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovo J. K. ieškinį atsakovams Kipro įmonei Redcast holdings limited, Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Kačergiui“, trečiajam asmeniui antstoliui Dariui Bliznikui dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovui Redcast holdings limited 5.000,00 EUR (penki tūkstančiai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimą, kurį vykdo antstolis Darius Bliznikas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/08253 sustabdymą.

Sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai.

Teismas išaiškina ieškovui, kad jis turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą bet kuriuo proceso metu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba kreiptis į antstolį su atitinkamais prašymais ar teismą, skundžiant antstolio veiksmus, siekiant išvengti dvigubo išieškojimo.

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.