Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Ieškovas J. K. (toliau – ir ieškovas) 2020 m. vasario 11 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl vekselio ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas 2020 m. vasario 24 d. ieškinį patikslino. Ieškovas atsakovais nurodė Kipro Respublikoje registruotą įmonę Redcast Holdings Limited (toliau – Kipro įmonė) ir notarą M. K., o antstolį D. B. nurodė trečiuoju asmeniu. Ieškovas prie patikslinto ieškinio pridėjo įrodymus apie 500 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą ir patikslintame ieškinyje prašė atidėti šią sumą viršijančios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio procesinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo finansinė būklė yra apsunkinta dėl atsakovės Kipro įmonės veiksmų, tačiau, ieškovo nuomone, jam turi būti suteikta galimybė apginti pažeistas teises teismine tvarka.

Šalies argumentai

3. Kipro įmonė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo atmesti. Kipro įmonė nurodo, kad ieškovas dirba ir gauna pastovias pajamas (426,49 Eur per mėnesį), kuriomis gali laisvai disponuoti. Be to, ieškovui priklauso didelės vertės pastatai, kuriuose yra įsikūrę viešbučiai ir restoranai, iš kurių ieškovas turi gauti gana didelių pajamų. Kipro įmonė taip pat pastebi, kad ieškovas turi pakankamai piniginių lėšų susimokėti už teisines paslaugas garsiam advokatui, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovas negali sumokėti viso žyminio mokesčio. Kipro įmonė nurodo, kad ieškovas dalyvauja ir kitose civilinėse bylose, kuriose taip pat turi atstovavimo ir kitų išlaidų. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad ieškovo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, kad ieškovas galėtų sumokėti visą trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teismas, pasak Kipro įmonės, galėtų įpareigoti ieškovą sumokėti bent pusę trūkstamo žyminio mokesčio (2 039 Eur).

4. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti atsakovės Kipro įmonės atskirojo skundo, nes nutartį, kuria atidėtas dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas, gali skųsti tik pats ieškovas, dėl kurio ir yra priimta minėta teismo nutartis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-64-186/2017). Lietuvos apeliacinis teismas ir ankstesnėje savo praktikoje yra nurodęs, kad būtent ieškovas, kaip subjektas, ginantis savo pažeistas teises ar teisėtus interesus, ieškinio priėmimo metu yra labiausiai suinteresuotas tinkamu kreipimosi į teismą teisminės gynybos prielaidų įgyvendinimu, kurios sąlygotų ieškinio priėmimą, tame tarpe susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu ar mokėjimo atidėjimu. Todėl asmeniu, turinčiu teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimas, gali būti pripažintas tik pats ieškovas, nes būtent jis CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos prasme yra subjektas, dėl kurio priimama ši nutartis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-960/2010).