- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-05
- Bylos Nr.
- 2-960/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Artūras Driukas (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurasmiltė“
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Trečiasis asmuo
- "Vakarų autocentras"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurasmiltė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų D. Ž. ir Z. Ž. 1 300 964,20 Lt; pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2856, sudarytą tarp D. Ž. ir R. Ž. , dėl nuosavybės teisių į 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2865, sudarytą tarp D. Ž. ir R. Ž. , dėl nuosavybės teisių į 20,3900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2867, sudarytą tarp D. Ž. ir R. Ž. , dėl nuosavybės teisių į 1,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2859, sudarytą tarp Z. Ž. ir R. Ž. , dėl nuosavybės teisių į 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2870, sudarytą tarp Z. Ž. ir R. Ž. , dėl nuosavybės teisių į 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2873, sudarytą tarp Z. Ž. ir R. Ž. , dėl nuosavybės teisių į 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4139, sudarytą tarp R. Ž. ir UAB „Jurasmiltė“, dėl nuosavybės teisių į 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4094, sudarytą tarp R. Ž. ir R. R. , dėl nuosavybės teisių į 20,3900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4095, sudarytą tarp R. Ž. ir R. R. , dėl nuosavybės teisių į 1,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4084, sudarytą tarp R. Ž. ir K. R. , dėl nuosavybės teisių į 0,0557 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4081, sudarytą tarp R. Ž. ir K. R. , dėl nuosavybės teisių į 1,8800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4078, sudarytą tarp R. Ž. ir R. R. dėl nuosavybės teisių į 2,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) perleidimo; pripažinus sutartis negaliojančias taikyti restituciją natūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 17 009,64 Lt žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, jog ieškinio reikalavimą dėl priteisimo reiškia atsakovams D. Ž. ir Z. Ž. kaip laiduotojams, kurie laidavo už kredito gavėjo UAB „Vakarų autocentras“ prievolių AB SEB bankui tinkamą įvykdymą pagal kreditavimo sutartį, pagal kurią pagrindinis skolininkas yra skolinga bankui 1 300 964,20 Lt. Nurodė, jog po laidavimo sutarties sudarymo laiduotojai visą jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutarčių pagrindu perleido sūnui R. Ž. , o šis, praėjus labai trumpam laiko tarpui, visą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutartimis perleido su juo susijusiems tretiesiems asmenims. Tai sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
Ieškovas ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčijamomis sutartimis perleisto nekilnojamojo turto areštą ir atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki tol, kol byloje bus gautos ginčijamos sutartys ir bus galima detaliai apskaičiuoti ieškinio sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi atidėjo ieškovui AB SEB bankui likusios dalies žyminio mokesčio už paduotą ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismas nustatė, kad ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 17 009,64 Lt žyminį mokestį, kurį apskaičiavo nuo prašomos priteisti sumos. Kiti ieškovo reikalavimai nėra apmokėti žyminiu mokesčiu, nes ieškovas, neturėdamas ginčijamų sutarčių, negali apskaičiuoti ieškinio sumos ir sumokėti likusį žyminį mokestį. Tai sudaro pagrindą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, areštavo atsakovams D. Ž. ir Z. Ž. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 1 300 964,20 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštavo ginčijamomis sutartimis perleistą nekilnojamąjį turtą: 11/100 dalių pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Jurasmiltė“; 20,3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. R. ; 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. R. ; 2,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. R. ; žemės sklypą su statiniais: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantys K. R. ; 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. R. , uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, nes, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, sprendė, jog egzistuoja grėsmė, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Jurasmiltė“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimus perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; išnagrinėjus šį atskirąjį skundą ir išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, nustatyti naują terminą UAB „Jurasmiltė“ pateikti atsiliepimą į AB SEB banko ieškinį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi CPK 84 straipsniu, kuris reglamentuoja žyminio mokesčio atidėjimą dėl asmens turinės padėties, nors tiek AB SEB bankas prašė, tiek teismas žyminį mokestį atidėjo dėl to, kad negalima apskaičiuoti jo dydžio, ką reglamentuoja CPK 86 straipsnis. Nagrinėjamu atveju AB SEB bankas iš viso neapmokėjo reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o Klaipėdos apygardos teismas nenustatė preliminaraus žyminio mokesčio dydžio, nors teismui buvo pateikti ginčijamo turto duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuose nurodyta turto vidutinė rinkos vertė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo teisės priimti ieškinio ir iškelti civilinę bylą dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, viršijo ieškovo prašymo ribas, nes AB SEB bankas prašė žyminį mokestį atidėti iki byloje bus gautos ginčijamos sutartys, o teismas žyminį mokestį atidėjo iki sprendimo priėmimo. UAB „Jurasmiltė“ atsakovu šioje byloje yra dėl to, kad AB SEB bankas ginčija 2009 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šio ieškinio reikalavimo nagrinėjimas neapmokėjus jo žyminio mokesčio prieštarauja CPK 80 straipsnio 1 daliai ir 86 straipsniui. Todėl 2010 m. kovo 10 d. nutartis turi būti panaikinta, o pirmos instancijos teismas turi išspręsti žyminio mokesčio apmokėjimo klausimą (CPK 296 str. 2 d.) bei ieškinio ar jo dalies priėmimo klausimą.
3. Kadangi teismas neteisėtai priėmė ieškinį ir iškėlė civilinę bylą dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o ieškovas AB SEB bankas neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos, todėl teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones dėl perleisto turto arešto taikė neteisėtai.
4. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, viršijo arešto mastą. Actio Pauliana ieškinio tenkinimo atveju sandorio pripažinimas negaliojančiu teisines pasekmes sukelia tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek tai būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Kadangi AB SEB bankas laiduotojų atžvilgiu pareiškė 1 300 964,20 Lt dydžio reikalavimą, todėl ir actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas negali viršyti 1 300 964,20 Lt vertės perleisto turto. Pagal ieškovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis bendra ginčijamais sandoriais perleisto ir taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoto turto vertė – 7 506 300 Lt. AB SEB bankas privalėjo pasirinkti arešto masto ribose, kokį turtą areštuoti arba pateikti duomenis, paneigiančius Nekilnojamojo turto registro duomenis. Be to, pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.2.1 ir 2.2.2 punktus AB SEB bankui turėjo būti įkeistos 2313/2582 dalys žemės sklypo, kurio vertė 2 082 000 Lt ir pastatas, kurio vertė 411 000 Lt, esantys (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Vadovaujantis CPK 100 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, jog atskirąjį skundą padavęs asmuo nepatenka į subjektų, kurie turi teisę skųsti nutartis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ar mokėjimo atidėjimo ratą, o tai yra savarankiškas šio atskirojo skundo atmetimo pagrindas. Kadangi reikalavimas, susijęs su sutarčių pripažinimu negaliojančiomis, remiantis actio Pauliana pagrindu, yra sietinas su restitucijos taikymu, teismas pagrįstai atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą, kol byloje nepateiktos ginčijamos sutartys. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo viršytas arešto mastas. Skundžiama nutartimi buvo areštuotas tik tas turtas, kuris buvo perleistas ginčijamomis sutartimis, kas atitinka ieškiniu pareikštus reikalavimus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalėjo nagrinėti ieškinio pagrįstumo, o apelianto argumentai yra susiję su ieškinio pagrįstumu. Tai, kad pagal kreditavimo sutartį buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, neatima galimybės ieškovui pareikšti reikalavimą laiduotojams, kaip solidariems skolininkams. Be to, įkeisto turto vertė 2009 m. spalio 16 d. tesiekė 450 000 Lt, ką patvirtina AB SEB banko 2009 m. spalio 22 d. raštas „Dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdymo“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties, kuria teismas išsprendė žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vertinant apeliacinio proceso dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo išspręstas žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo klausimas, galimumą, pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 100 straipsnio 2 dalimi, dėl teismo nutarčių sumokėti žyminį mokestį ar mokėjimą atidėti atskirąjį skundą gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys priimtos. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atidėjo ieškovui už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, padavė atsakovas UAB „Jurasmiltė“, o pirmosios instancijos teismas šį atskirąjį skundą priėmė. Pažymėtina, jog būtent ieškovas, kaip subjektas, ginantis savo pažeistas teises ar teisėtus interesus, ieškinio priėmimo metu yra labiausiai suinteresuotas tinkamu kreipimosi į teismą teisminės gynybos prielaidų įgyvendinimu, kurios sąlygotų ieškinio priėmimą, tame tarpe susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu ar mokėjimo atidėjimu. Todėl asmeniu, turinčiu teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimas, gali būti pripažintas tik pats ieškovas, kadangi būtent jis CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos prasme yra subjektas, dėl kurio priimama ši nutartis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties dalies padavė atsakovas kaip asmuo, neturintis teisės jį paduoti, pripažįsta, jog, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, tai sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties dalies, kuria teismas išsprendė žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo klausimą. Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, sprendžiant šį klausimą buvo neišvengta proceso teisės normų pažeidimų, kadangi įstatymas žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo sieja su asmens, turinčio įstatymo nustatytą žyminio mokesčio sumokėjimo pareigą, turtine padėtimi (CPK 84 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šiuo institutu pasinaudojo ieškinio priėmimo stadijoje kilus tikslios ieškinio sumos nustatymo sunkumams (CPK 86 str. 1 d.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo ir ieškovas bet kokiu atveju turės pareigą ją sumokėti, minėtas pažeidimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta esminių ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo teisme prielaidų.
Atsakovas UAB „Jurasmiltė“ atskiruoju skundu taip pat ginčija Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal LR CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečių byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį lemia galimybė šių priemonių pagalba užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, dėl ko taikytinos priemonės pagal savo pobūdį turi atitikti byloje pareikštus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi taikė atsakovams A. Ž. ir A. Ž. priklausančio 1 300 964,20 Lt vertės turto ir/ar piniginių lėšų areštą, o taip pat areštavo ginčijamomis sutartimis perleistą nekilnojamąjį turtą. Šios laikinosios apsaugos priemonės formaliai atitinka byloje pareikštus reikalavimus dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo ginamos jo pažeistos teisės, iš kurios jis kildina savo pagrindinę reikalavimo teisę atsakovams A. Ž. ir A. Ž. , dydį ir pobūdį, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant pagrindinius įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus šių priemonių taikymo principus – ekonomiškumo, proporcingumo siekiamiems tikslams ir ginčo šalių lygiateisiškumo.
Iš ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių matyti, jog ieškovas AB SEB bankas pareikštu ieškiniu siekia patenkinti savo kaip kreditoriaus reikalavimus pagrindinio skolininko UAB „Vakarų autocentras“ atžvilgiu, kylančius iš 2008 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutarties Nr. 0450807120198/A3, reikalaudamas pagrindinio skolininko prievolės įvykdymo iš laidotojų D. Ž. ir Z. Ž. , priteisiant solidariai iš jų 1 300 964,20 Lt. Siekdamas šios laiduotojų prievolės tinkamo įvykdymo, ieškovas AB SEB bankas taip pat ginčija jų sudarytas nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis actio Pauliana pagrindu, o taip pat reiškia reikalavimą dėl apdovanotojo asmens pagal ginčijamas dovanojimo sutartis vėliau sudarytų šio turto perleidimo sandorių, kuriais šis turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, pripažinimo negaliojančiais.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindinio skolininko UAB „Vakarų autocentras“ prievolių kreditoriui AB SEB bankui tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas ne tik 2008 m. rugsėjo 24 d. laidavimo sutartimi Nr. 04/080290, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimo teisę atsakovams D. Ž. ir Z. Ž. , bet ir nekilnojamojo turto hipoteka, įkeičiant 2313/2582 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2008 m. rugsėjo 16 d. atlikto vertinimo duomenimis buvo 2 082 000 Lt, ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė tais pačiais duomenimis buvo 411 000 Lt (b.l. 14-15, 18-19).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog, esant pareikštam kreditoriaus reikalavimui pagrindiniam skolininkui ar laiduotojui dėl prievolės, kuri užtikrinta hipoteka, įvykdymo, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tos kreditoriaus reikalavimų dalies įvykdymui užtikrinti, kurios įvykdymo neužtikrina hipoteka. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė ir taikytinų priemonių mastas priklauso nuo nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta hipoteka, rinkos vertės, kadangi tai yra pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl hipotekos kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, nukreipus išieškojimą į įkeistą turtą.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatsižvelgė, jog pagrindinio skolininko UAB „Vakarų autocentras“ prievolės ieškovui įvykdymas, dėl kurios įvykdymo ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams D. Ž. ir Z. Ž. kaip solidariems skolininkams laidavimo sutarties pagrindu, yra užtikrintas hipoteka, neįvertino įkeisto turto rinkos vertės ir su ja nesiejo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių masto, tuo pažeisdamas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta ir turi būti panaikinta vien dėl to, jog atsakovų D. Ž. ir Z. Ž. atžvilgiu pritaikyto jų turto ir/ar piniginių lėšų arešto mastas buvo nustatytas neįvertinus tos ieškovo reikalavimo pagrindiniam skolininkui dalies, kurios patenkinimą ieškovas galėtų gauti, nukreipdamas išieškojimą į įkeistą turtą ir kuri yra pagrįsta įkeisto turto rinkos verte. Kadangi byloje nėra tinkamų nekilnojamojo turto, kuriam ginčo atveju nustatyta hipoteka, rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl teismo nutarties dalies, kuria, taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotas ginčijamais sandoriais perleistas atsakovams priklausęs nekilnojamasis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo pagal ieškovo pasirinktą savo pažeistų teisių gynybos būdą yra išvestiniai ir jų tenkinimo galimybė egzistuotų tik tuo atveju, jei būtų patenkintas laiduotojams pareikštas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo. Sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos CK 6.66 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja ir laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju taikymo specifiką. Ginčijamais sandoriais perleistas turtas galėtų būti areštuotas tik tuo atveju ir tokia apimtimi, jeigu antstoliui suradus ir aprašius areštuojamą atsakovams A. Ž. ir A. Ž. priklausantį turtą ir/ar pinigines lėšas paaiškėtų, jog jo neužtektų tam, kad būtų tinkamai įvykdyta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, net ir tuo atveju, jei nebūtų įmanoma įvykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų A. Ž. ir A. Ž. turto atžvilgiu, ginčijamais sandoriais perleisto nekilnojamojo turto arešto mastas (vertė) negalėtų iš esmės viršyti laiduotojams pareikšto ieškinio sumos. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą siekia nukreipti savo 1 300 964,20 Lt dydžio piniginio reikalavimo skolininkams (laiduotojams) patenkinimą į ginčijamais sandoriais perleistą jiems priklausiusį ir pritaikius restituciją grąžintiną turtą. Todėl nagrinėjamu atveju negali būti areštuota ginčijamais sandoriais perleisto turto iš esmės daugiau, nei ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo iš laiduotojų tenkinimo atveju jo užtektų teismo sprendimo, o kartu ir laiduotojų prievolės tinkamam įvykdymui, nukreipiant tokio teismo sprendimo pagrindu atsiradusios ieškovo reikalavimo teisės patenkinimą į ginčijamais sandoriais perleistą turtą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį toje dalyje, kurioje buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir, nesant atskleistos šio klausimo esmės bei pagal byloje pateiktus įrodymus nesant galimybės šį klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme – perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 338 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčijamais sandoriais perleisto turto arešto mastą turėtų sieti su laiduotojams pareikšto ieškinio suma (1 300 964,20 Lt), t. y. arešto perleistiems nekilnojamojo turto objektams mastas turi būti mažinamas turto, kuriam nustatyta hipoteka, verte ir laiduotojams šiuo metu priklausančio areštuoto turto verte. Kokį konkretų ir kokios vertės turtą, kurio perleidimo sandoriai ginčijami, areštuoti, kai nepakanka pagrindinio skolininko įkeisto turto bei laiduotojų areštuoto turto vertės, turėtų pasirinkti ieškovas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurasmiltė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties dalies, kuria išspręstas už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo klausimas.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį dalyje, kurioje išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).