- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-2635-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00681-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „KAROLINOS TURAS“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KAROLINOS TURAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Karolinos turas“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žemės nuomos sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Karolinos turas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2020-12-02 sprendimą Nr. 49SJN-3376(14.49.105.); įpareigoti atsakovą NŽT pakeisti 2005-01-19 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-100, joje numatant: 1) nuomininko UAB „KAROLINOS TURAS“ teisę keisti žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:170), esančio Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, (toliau – ir Žemės sklypas) naudojimo būdą, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; 2) nuomininko UAB „KAROLINOS TURAS“ teisę jam išnuomotoje žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:170), esančio Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, dalyje statyti naujus statinius ir įrenginius bei rekonstruoti esamus, laikantis nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo.
2. Nurodė, kad:
2.1. Jis 2005-01-19 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-100 (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį ieškovui yra išnuomota kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:170), esančio Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, dalis, kuri sudaro 2,2751 ha plotą iš bendro 3,6805 ha Žemės sklypo ploto.
2.2. Žemės sklypo šiaurinėje dalyje taip pat yra 7 aukštų 88 proc. baigtumo viešbučių paskirties pastatas, kuris buvo pastatytas rekonstravus prekybos, paslaugų ir kitos paskirties pastatą (unikalus Nr. 1099-3011-9018), remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-04-21 išduotu statybą leidžiančiu dokumentu Nr. LNS-01-150421-00428, bei yra realiai naudojamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas. Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-21247-960/2016 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, teismo prašoma įpareigoti statytoją UAB „KAROLINOS TURAS“ pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
2.3. Tam, kad būtų galimybė sutvarkyti visą reikiamą dokumentaciją ir žemės sklype esantį pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip daugiabutį gyvenamąjį namą, žemės sklypui yra būtina nustatyti papildomą daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą (Žemės įstatymo 29 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas NŽT teritoriniam padaliniui – Vilniaus miesto skyriui pateikė 2020-10-22 prašymą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo. Ieškovas 2020-12-12 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020-12-02 sprendimą Nr. 49SJN-3376(14.49.105.), kuriame atsakovas nurodė, jog neturi teisinio pagrindo sutartyje numatyti galimybę keisti žemės sklypo naudojimo būdą bei pritarti žemės sklypo naudojimo būdo keitimui.
2.4. Nagrinėjamam ginčui aktualios Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260) (toliau – ir Taisyklės). Egzistuoja visos Taisyklių 30.8 p. nurodytos sąlygos sutarties pakeitimui, numatančiam ieškovo teisę keisti žemės sklypo naudojimo būdą, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Šiuo atveju sutarties 3 p. (kuris pakeistas 2008-12-31 susitarimo Nr. K01/2008-326 1.2 p.) nurodyta: „<...> Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais.“
2.5. Įvertinęs tai, kad nurodyta sutarties nuostata yra neaiški ir gali būti įvairiai interpretuojama, ieškovas, vadovaudamasis Taisyklių 30.8 p., kaip minėta, pateiktu prašymu atsakovo prašė pakeisti sutartį, numatant ieškovo teisę keisti žemės sklypo naudojimo būdą, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.
2.6. Pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją teritoriją (gyvenamąją zoną). Tai yra mišri teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra.
2.7. Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Šiuo atveju žemės sklype, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, jau yra pastatytas 7 aukštų ir 88 proc. baigtumo Pastatas, kuris realiai yra naudojamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas. Ieškovas siekia būtent suderinti žemės sklypo naudojimo būdus su šiame sklype esančių statinių realia paskirtimi, kas visiškai atitinka Taisyklių 30.8 p. tikrąją prasmę bei tikslą. Pažymėtina, jog tai yra būtina sąlyga visai reikiamai pastato statybos dokumentacijai sutvarkyti; to neatlikus, pastatas, tikėtina, turės būti griaunamas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtiną Vilniaus miesto bendrąjį planą ir jo sprendinius žemės sklypui yra numatyti šie galimi naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės teritorijos; bendro naudojimo teritorijos. Pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius žemės sklype leidžiama plėtoti veiklą, atitinkančią komercinės paskirties objektų teritorijos veiklą. Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka”. 2008 m. susitarimo 1.2. papunktyje nurodyta, kad „Sutarties 3 punktas išdėstomas taip: Išnuomojamojo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorijos). Atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimo ypatumus, žemės naudojimo paskirties, būdo ar pobūdžio keitimas kitais atvejais nėra galimas. Jeigu būtų leidžiama visais atvejais keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą, būtų susiduriama su sąžiningos konkurencijos pažeidimu bei tokia situacija būtų nesuderinama su Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami tik esamų statinių eksploatavimui. Todėl šios nuostatos įtraukimas į valstybinės žemės nuomos sutartį ar ją keitusius susitarimus, jokiais būdais nereiškia, kad valstybinės žemės patikėtinis ginčo atveju leidžia keisti žemės sklypo paskirtį ar naudojimosi būdą. Tai yra standartinė sąlyga ir kiekvieną kartą dėl galimo žemės sklypo tvarkymo režimo yra sprendžiama individualiai.
Šalies argumentai
4. Ieškovo nurodyti argumentai apie Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamą civilinę Nr. e2-21247-960/2016 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį jokiu būdu nesuteikia įstatyminio pagrindo Nacionalinei žemės tarnybai nustatyti papildomą žemės sklypo naudojimo būdą - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovas savo sprendimą priėmė neįvertinęs nei esamos faktinės situacijos, nei galimų tokio sprendimo pasekmių ieškovui bei kitiems asmenims, kurie yra nusipirkę Pastate esančius butus / patalpas. Atsakovas dėl šių ieškovo argumentų nurodė, kad verslo subjektams teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems asmenims. Ieškovas būdamas verslo subjektu, kaip profesionalas, privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rūpestingai tiek ir vykdamas statybas ir tokiu būdu pats sukūrė tokią situaciją.
5. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo nustatyti teisę keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, nustatant ieškovo prašomą papildomą žemės naudojimo būdą - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Leidžiant nustatyti papildomą žemės sklypo naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, vėliau VMSA direktoriui, Vilniaus miesto skyriaus vedėjui priimant sprendimus, kuriais būtų pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys (žemės naudojimo būdas), būtų padaryti imperatyvūs teisės aktų pažeidimai, pažeidžiamas viešasis interesas, o tai neatitiktų atsakingo valdymo principo ir sąlygotų tolimesnius teisminius ginčus arba viešojo intereso gynimo procedūrų iniciavimą įsitraukiant viešąjį interesą ginančiam subjektui – prokurorui, taip pat būtų sudarytos nepagrįstos teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį, negu tą, kuriai jis yra išnuomotas. Vienu iš reikalavimų ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą pakeisti sutartį joje numatant nuomininko teisę jam išnuomotoje žemės sklypo dalyje statyti naujus statinius ar įrenginius bei rekonstruoti esamus, laikantis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), o pagal 3 punktą - statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taigi, asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis arba valstybinės žemės panaudos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyta sąlygų 2005-01-19 valstybinės žemės nuomos sutarties keitimui, įtvirtinant aiškią nuomininko teisę keisti žemės sklypo naudojimo būdą, nustatant papildomą būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso prekybos, paslaugų ir kitos paskirties pastatas, unikalus Nr. 1099-3011-9018 (Nekilnojamojo turto registro duomenys), kurio eksploatavimui ir buvo sudaryta 2005-01-19 valstybinės žemės nuomos sutartis su vėlesniais jos pakeitimais (ieškinio priedai). Byloje nėra pateikta duomenų, kad Vilniaus miesto tiek 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-21519, tiek 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-972 naujas bendrasis planas nebenumato galimybės toje teritorijoje vystyti komercinės veiklos, kuriai ir išnuomota valstybinio žemės sklypo dalis, nuosavybės teise valdant komercinės paskirties pastatą, t. y. „Karolinos“ viešbutį, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilnius.
7. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovo dėstoma pozicija, kad ginčo žemės sklype yra ne tik komercinės paskirties pastatas, unikalus Nr. 1099-3011-9018, bet ir 7 aukštų 88 proc. baigtumo pastatas, kuris realiai naudojamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, kurio beveik visi butai išparduoti kitiems subjektams, nesudaro pagrindo keisti valstybinės žemės nuomos sutartį, remiantis Taisyklių 30.8 punkto nuostatomis, kadangi Vilniaus miesto bendrasis planas išnuomotame žemės sklype leidžia naudoti žemės sklypą esamam komercinės paskirties objektui – „Karolinos“ viešbučiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, o rekonstrukcijos būdu pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas, dėl kurio statybos teisėtumo kyla ginčas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-52-960/2021, nesudaro kitokio alternatyvaus pagrindo žemės nuomos sutarties keitimui, įrašant nuomininko teisę keisti žemės naudojimo būdą.
8. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas įtvirtinti valstybinės žemės nuomos sutartyje aiškią ieškovo (nuomininko) teisę statyti naujus, rekonstruoti esamus pastatus valstybiniame žemės sklype nesiderina su principu, jog asmens teisė nuomoti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ieškovo išreiškiamas noras įgyvendinti statytojo teisę valstybiniame žemės sklype nesamų statinių statybai ar esamo komercinės paskirties pastato paskirties keitimui neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų, kad ne kiekvienas valstybinės žemės sklype esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Ginčo atveju, ieškovas siekia išnuomotą valstybinės žemės sklypą naudoti ne komercinės paskirties pastato eksploatacijai, o įgyvendinant statytojo teisę, rekonstruoti pastatą, galimai keičiant jo paskirtį. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje.
9. Dėl administracinio akto panaikinimo, teismas sprendė, kad ginčijamame sprendime atsakovas aiškiai išdėstė savo poziciją, atsakant į ieškovo prašymą pakeisti žemės nuomos sutartį, pasiremiant teisės aktų nuostatomis ir formuojama teismų praktika. Sutiktina su ieškovu, kad ginčijamu sprendimu atsakovas detaliau neišskyrė argumentų ir neaptarė ieškovo vieno iš reikalavimų pakeisti žemės nuomos sutartį, įrašant aiškią nuomininko teisę statyti, rekonstruoti statinius žemės sklype. Tačiau įvertinus, kad sprendžiant tapataus pobūdžio ginčą teisme, atsakovas išdėstė aiškią, argumentuotą poziciją dėl tokio pobūdžio sutarties keitimo, teismas sprendė, kad formalus ginčijamo sprendimo dalies panaikinimas nesukeltų norimų teisinių pasekmių ieškovui. Ieškovas, kreipdamasis į teismą siekė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis būtų pakeista teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnio 2 dalis) ir būtų panaikintas, jo nuomone, nemotyvuotas atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta nuomos sutartį keisti, neprašydamas grąžinti šio klausimo spręsti iš naujo atsakovui, bet reikalaudamas, kad klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo būtų išspręstas teisme, pareiškus ieškinį.
10. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir nenustatęs, kad tokio pobūdžio atsakovo sprendimas nekeisti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra neteisėtas, konstatavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2020-12-02 sprendimo naikinimui nėra pagrindo, nustačius tik sprendimo dalies formalų neatitikimą individualaus teisės akto reikalavimui, nepateikus išsamių argumentų dėl vieno iš ieškovo prašymų – pakeisti žemės nuomos sutartį leidžiant statyti, rekonstruoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
12. Apelianto vertinimu, sprendimo motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti. Sprendime padarytos išvados netinkamai taikant ir aiškinant ginčui aktualias teisės normas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas) bei nukrypstant nuo žemės nuomos sutarčių keitimo santykiuose suformuotos kasacinio teismo praktikos.
Šalies argumentai
13. Apeliantas taip pat nurodo, kad pastatas negali būti naudojamas ir registruojamas pagal jo faktinę paskirtį tol, kol Žemės sklypo naudojimo būdas nebus suderintas su faktine Pastato naudojimo paskirtimi. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinę bylą Nr. e2-52-960/2021 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos patikslintą ieškinį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-04-21 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-150421-00428 panaikinimo ir ieškovo teisių užtikrinimą tuo, kad jam būtų suteikta galimybė Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti visą reikiamą dokumentaciją ir Žemės sklype esantį Pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip daugiabutį gyvenamąjį namą. Dėl šios priežasties yra būtina suderinti Pastato ir Žemės sklypo paskirtį – yra būtina Žemės sklypui nustatyti papildomą daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą (Žemės įstatymo 29 str. 1 d. 2p.).
14. Teismas nepagrįstai paliko galioti Atsakovo 2020-12-02 sprendimą. Atsakovo 2020-12-02 sprendimas, kuriuo atsisakyta patenkinti Ieškovo 2020-10-22 prašymą bei pakeisti Sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek turinio, tiek ir formos prasme. Individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d.) turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte. Kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti, ar papildymas naujais motyvais) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Atsakovo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimas turi formalių trūkumų – jame nėra pateikta argumentų dėl vieno iš Ieškovo prašymų – pakeisti Sutartį leidžiant Ieškovui Žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius bei rekonstruoti esamus. Negana to, priimdamas 2020-12-02 sprendimą Atsakovas Taisyklių 30.8 p. taikė formaliai, neįvertinęs Ieškovo 2020-10-22 prašyme išdėstytų aplinkybių, susijusių su ginčo situacijos išskirtinumu – t. y., to, kad Sutarties pakeitimai yra būtini apsaugant Ieškovo bei trečiųjų asmenų (Pastate esančius butus įsigijusių asmenų) teises ir teisėtus interesus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokio pobūdžio pažeidimas, nepaisant to, kad dėl minėto reikalavimo Atsakovas pasisakė nagrinėjamoje byloje, taip pat lemia išvadą, kad priimant 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, dėl ko 2020-12-02 sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Atsiliepimas
15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes.
16. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Taisyklių 2.2. papunktyje numatyta, kad parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Be to, Taisyklėse nustatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (Taisyklių 28.1 papunktis); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4 papunktis).
17. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino bylai aktualias Žemės įstatymo, Taisyklių 30.8 papunkčio nuostatas.
18. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005- 01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 buvo patvirtintas žemės naudojimo būdų turinio aprašas (toliau - Aprašas), kurio 17 punkte nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms priklauso žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.
19. Aprašo 20 punkte nurodyta, kad komercinės paskirties objektų teritorijoms priskiriami žemės sklypai skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemės sklypo paskirtis - kita, būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Tiek Vilniaus miesto 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-21519, tiek 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-972 naujas bendrasis planas nebenumato galimybės toje teritorijoje vystyti komercinės veiklos, kuriai ir išnuomota valstybinio žemės sklypo dalis, nuosavybės teise valdant komercinės paskirties pastatą, t. y. „Karolinos“ viešbutį, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilnius.
20. Aprašo 20 punktas įtvirtina, kad žemės sklypai, kuriuose yra Pastatas, pagal naudojimo būdą priskiriami komercinės paskirties objektų teritorijoms. Pastatui skirto žemės sklypo naudojimo būdas atitinka kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdą tai yra pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą numatyta plėtoti veikla atitinka šiame Žemės sklype esančio Pastato tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre / registre.
21. Atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimo ypatumus, žemės naudojimo paskirties, būdo ar pobūdžio keitimas kitais atvejais nėra galimas. Priešingu atveju, jeigu būtų leidžiama visais atvejais keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą, būtų susiduriama su sąžiningos konkurencijos pažeidimu bei tokia situacija būtų nesuderinama su Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami tik esamų statinių eksploatavimui.
22. Todėl akivaizdu, kad šios nuostatos įtraukimas į valstybinės žemės nuomos sutartį ar ją keitusius susitarimus, jokiais būdais nereiškia, kad valstybinės žemės patikėtinis ginčo atveju leidžia keisti žemės sklypo paskirtį ar naudojimosi būdą. Tai yra standartinė sąlyga ir kiekvieną kartą dėl galimo žemės sklypo tvarkymo režimo yra sprendžiama individualiai.
23. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti sutartį joje numatant teisę keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.
Atsiliepimas
24. Atsakovas nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, jog skundžiamas Raštas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo įpareigoti nuomotoją įrašyti valstybinės žemės nuomos sutartyje teisę statyti naujus statinius ir įrenginius bei rekonstruoti esamus, nes būtų prieštaraujama valstybinės žemės nuomos be aukciono socialinei paskirčiai.
25. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo
27. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą (valstybinės žemės nuomotoją) pakeisti tarp šalių sudarytą 2005-01-19 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-100, joje aiškiai numatant/įtvirtinant nuomininko UAB „Karolinos turas“ teisę keisti žemės sklypo, esančio Sausio 13-osios g. 2, Vilnius, naudojimo būdą, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju yra inicijuojamas vienos šalies sutarties pakeitimas teismo sprendimu, ginčijamu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu atsisakius keisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, t. y. sutarties pakeitimas – išimtinė priemonė.
30. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas). Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ir ar nuomos sutarties, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Taisyklės ir kiti teisės aktai.
31. Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą. Būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 24–25 punktus).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas).
33. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalimi valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Ši įstatymo nuostata įtvirtinta ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir Taisyklių 28 punkte. Išsami valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Taisyklėse, kurių 2.2. papunktyje numatyta, kad parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Be to, Taisyklėse nustatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (Taisyklių 28.1 papunktis); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4 papunktis).
34. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamai valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančių jų nuosavybės teise valdomų statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų paskirtį.
35. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis reikia nustatyti atitinkamą faktą, suteikiantį teisę nuomoti naudojamą žemės sklypą. Teisė nuomoti be aukciono valstybinę žemę turi būti grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad statinio savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
Žemesnės instancijos teismas
36. Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad žemė turi būti naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, kurios nuomos sutarties šalys savo susitarimu negali pakeisti.
37. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).
38. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Panaši nuostata išdėstyta ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimo Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos patvirtinimo“ 9 ir 10 punktuose.
39. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005- 01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 buvo patvirtintas žemės naudojimo būdų turinio aprašas (toliau - Aprašas), kurio 17 punkte nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms priklauso žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.
40. Aprašo 20 punkte nurodyta, kad komercinės paskirties objektų teritorijoms priskiriami žemės sklypai skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams.
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemės sklypo paskirtis – kita, būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sprendimo motyvuojamosios dalies 15 punkte konstatavo, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog tiek Vilniaus miesto 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-21519, tiek 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-972 naujas bendrasis planas nebenumato galimybės toje teritorijoje vystyti komercinės veiklos, kuriai ir išnuomota valstybinio žemės sklypo dalis, nuosavybės teise valdant komercinės paskirties pastatą, t. y. „Karolinos“ viešbutį, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilnius.
42. Pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius Žemės sklype leidžiama plėtoti veiklą, atitinkančią komercinės paskirties objektų teritorijos veiklą. Šių aplinkybių nepaneigė ieškovas tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ieškinyje ar tuo labiau apeliaciniame skunde, apsiribodamas tuo, kad Vilniaus miesto bendrasis planas šiuo metu leidžia Žemės sklypui nustatyti tiek komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, tiek daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą.
43. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis (registro Nr. 44/1059580, 44/1995435, 44/1995429, 44/1995427, 44/1995436, 44/1995678, 44/1995686, 44/1995692, 44/1995774, 44/1995769, 44/1995767, 44/1995660, 44/1995659) ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos yra Pastate.
44. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad „Išnuomojamojo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitai paskirčiai: komercinės paskirties objektų teritorija (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti). Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka”. 2008 m. susitarimo 1.2. papunktyje nurodyta, kad „Sutarties 3 punktas išdėstomas taip: Išnuomojamojo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorijos). Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais”.
45. Žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo galimybė yra apribota formuluote „Lietuvos Respublikos įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka“. Įstatymų leidėjas numatė galimybę keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ar būdą tik išimtiniais atvejais - kai bendrasis planas nebenumato / neleidžia galimybės vystyti veiklos, kuriai išnuomotas žemės sklypas. Kolegija laiko pagrįstą atsakovo poziciją, jog ši formuluotė reiškia, kad žemės naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami tik tuo atveju, jei pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrąjį ar specialųjį planą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veikla neatitiktų statinio ar įrenginio, kuris yra išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre (Taisyklių 30.8 papunktis). Taigi kitų pagrindų išnuomoto žemės sklypo paskirties, būdo keitimui Vyriausybės nustatyta tvarka (Taisyklėse) nėra nustatyta.
46. Pažymėtina, kad Aprašo 20 punktas įtvirtina, jog žemės sklypai, kuriuose yra Pastatas, pagal naudojimo būdą priskiriami komercinės paskirties objektų teritorijoms. Pastatui skirto žemės sklypo naudojimo būdas atitinka kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdą tai yra pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą numatyta plėtoti veikla atitinka šiame Žemės sklype esančio Pastato tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre / registre.
47. Atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimo ypatumus, žemės naudojimo paskirties, būdo ar pobūdžio keitimas kitais atvejais nėra galimas. Priešingu atveju, jeigu būtų leidžiama visais atvejais keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą, būtų susiduriama su sąžiningos konkurencijos pažeidimu bei tokia situacija būtų nesuderinama su Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami tik esamų statinių eksploatavimui.
48. Taigi, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo išreikšta pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo buvo ir išlieka pagrindas vadovautis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu (aukciono ar ne aukciono) yra išnuomotas valstybinės žemės sklypas, jo naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas galimas tik vienu atveju, t. y. kai yra bendrojo plano ir statinio paskirties neatitiktis, valstybinės žemės nuomos sutartyje yra galimybė numatyti išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimą ir įgyvendinti šią galimybę nenutraukiant nuomos sutarties.
49. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės išnuomojimą, 14 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
50. Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, apelianto (ieškovo) reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, įrašant aiškią ieškovo teisę statyti naujus statinius, rekonstruoti turimus išnuomotame valstybinės žemės sklype, pagrįstai atmestas kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl administracinio akto panaikinimo
51. Ginčydamas administracinį aktą – atsakovo priimtą 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą – netenkinti ieškovo prašymo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, numatant ieškovo teisę keisti žemės sklypo naudojimo būdą, nustatant papildomą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos bei numatant sutartyje teisę žemės sklypo dalyje statyti naujus statinius ir įrenginius bei rekonstruoti esamus, laikantis nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, ieškovas tokio akto neteisėtumą grindė turinio prasme, kad atsakovo sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir materialiosios teisės normomis, o dėl dalies reikalavimų iš viso nepasisakyta.
52. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės (t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str.).
53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrų taisyklėms, tiek tai, ar jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialiosiomis teisės normomis, ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-180/2008, 2011-07-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-309/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Analogiškai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
54. Įvertinęs ginčijamo sprendimo (Rašto) turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Dėl bylos baigties
55. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
56. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.