Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-479-655/2013

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-05-14
Bylos Nr.: 1-479-655/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-10-9-00052-2010-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ainora Kornelija Macevičienė
Kaltinamasis: A. B., E. V., A. S., V. J., J. K.
Advokatai: Gintaras Balčiūnas

Kategorijos

1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-479-655/2013Proceso Nr. 1-10-9-00052-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1.; 1.2.29.1.; 1.2.19.4. (S)

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,

sekretoriaujant Alinai Bataitienei, Elonai Bendoravičiūtei, Ligitai Kunigėlytei, Galinai Levickienei, Rūtai Pečkytei, Renatai Vasiliauskienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui,

gynėjams- advokatams Gintarui Balčiūnui, Valdemarui Bužinskui, Edgarui Dereškevičiui, Loretai Guižauskienei, Liudmilai Karvelienei, Arūnui Strikaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Tauragėje, LR pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 staipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., LR pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 staipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje padarymu;

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietė, netekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 staipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių raj., LR pilietė, netekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 staipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Varėnoje, LR pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 staipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB „L. p.“ Ūkio valdymo direktoriumi ir Nekilnojamojo turto pardavimo komisijos (toliau - Komisija) pirmininku, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo tikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms aplinkybėms: 2008 m. kovo 21 d. V. S. pateikė Komisijai pasiūlymą, kuriame už parduodamą L. p. priklausantį pastatą, esantį Vilkaviškio rajone, Kybartuose, J. B. g. 44, pasiūlė 47 777 Lt sumą. 2008 m. balandžio 16 d., apie 11 val., Komisija nutarė šį pastatą, kurio kaina AB „L. p.“ valdybos 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 1-3 nustatyta ne mažesnė kaip rinkos vertė - 46 000 Lt, parduoti A. D., konkursui pasiūliusiai didžiausią kainą - 70 000 Lt. Gavęs iš A. B. informaciją apie konkursui pasiūlytą didesnę kainą, V. S., laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki balandžio 25 d., Kybartuose, atbuline, t.y. 2008 m. kovo 21 dienos data, parašė naują pasiūlymą, kuriame nurodė didesnę siūlomą kainą -75 000 Lt. 2008 m. balandžio 25 d., šį žinomai suklastotą dokumentą, V. S. pateikė Komisijai. Piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi A. B., veikdamas pagal susitarimą su AB ”L. p.“ generaliniu direktoriumi E. V., nurodė Komisijos narei R. N. naujai gautą pasiūlymą užregistruoti Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje. Pastaroji, vykdydama nurodymą, gautą pasiūlymą užregistravo melagingai nurodydama, neva jis gautas 2008 m. kovo 28 d. ir jame pasiūlyta kaina yra 75 000 Lt . Vykdydama nurodymą, R. N. perrašė Komisijos protokolą. 2008 m. balandžio 25 d., L. p. patalpose, esančiose A. V. g. 23, Komisijos nariai A. B., R. N. ir A. S., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, pasirašė R. N. parengtą naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo nurodytas žinomai melagingas 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendimas - pastatą parduoti Kybartų E. I. parapijai už 75 000 Lt. R. N. taip pat parengė AB „L. p.“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1-207 dėl konkurso rezultatų patvirtinimo projektą, kurį A. B., R. N. ir A. S. vizavo atgaline, t.y. 2008 m. balandžio 18 d. data. E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B. ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, L. p. patalpose, esančiose A. V. g. 23, Vilniuje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2008 m. balandžio 25 d., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. atgaline, 2008 m. balandžio 18 d. data, pasirašė įsakymą Nr. 1-207, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. gegužės 7 d., AB „L. p.“ vardu su Kybartų E. I. parapijos atstovu V. S. pasirašė šio pastato pirkimo - pardavimo sutartį.

Tokiais savo veiksmais A. B., veikdamas kartu su E. V., R. N. ir A. S., piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą, sumenkino juridinio asmens - AB „L. p.“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai A. D. laimėti konkursą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo AB „L. p.“.

Taip pat, jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB „L. p.“ Ūkio valdymo direktoriumi ir Komisijos pirmininku, piktnaudžiavo tarnyba bei suklastojo tikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta tokiu būdu: turėdamas tikslą nupirkti L. p. priklausantį pastatą, esantį Filaretų g. 9, Vilniuje, Z. D. 2008 m. liepos 3 d., Nekilnojamo turto pardavimo komisijai pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad už parduodamą pastatą siūlo 549 000 Lt, šią sumą sumokant per 30 dienų. Tą pačią dieną V. S. taip pat pateikė asmeninį pasiūlymą, kuriame nurodė kainą - 540 000 Lt, sumokant ją per 10 dienų. 2008 m. liepos 22 d., apie 9 val., Komisija nutarė pastatą parduoti UAB "B." kuri pasiūlė didžiausią kainą, t.y. 590 000 Lt, atsiskaitant per 90 dienų. Sužinoję komisijos sprendimą, Z. D. ir V. S., 2008 m. liepos 23 d., AB „L. p.“ patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23, susitikimų, vykusių A. B. tarnybiniame kabinete Nr. 605, apie 9. 30 val. ir apie 10.15 val., metu, susitarė su A. B. dėl konkurso dokumentų suklastojimo, kas sudarytų sąlygas minėtą pastatą įsigyti Z. D. ir V. S. nurodytam pirkėjui. Realizuodami šį nusikalstamą susitarimą, Z. D. ir V. S. 2008 m. liepos 23 d., suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: atgaline 2008 m. liepos 3 d. data, A. V. vardu pateikė pasiūlymą, kurį pasirašė jo įgaliotas asmuo M. J.. Naujame pasiūlyme buvo nurodyta siūloma kaina 590 000 Lt, įsipareigojant pinigus sumokėti pastato pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną. 2008 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val., Z. D. ir V. S., veikdami pagal susitarimą su A. B., šį suklastotą dokumentą pateikė R. N.. R. N., veikusios A. B. interesais, nurodymu Komisijos narė V. J., piktnaudžiaudama tarnyba, L. p. patalpose, esančiose Vilniuje, Geležinkelio g. 6, šį pasiūlymą užregistravo Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje, melagingai nurodydama, kad jis gautas 2008 m. liepos 3 d., bei perrašė Komisijos posėdžio protokolą. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 23 iki 25 dienos, L. p. patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23, Komisijos nariai A. B., R. N., A. S., V. J. ir J. K. pasirašė naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo įrašytas žinomai melagingas 2008 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas šį pastatą parduoti A. V. už 590 000 Lt. E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, L. p. patalpose, esančiose A. V. g. 23, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2008 m. liepos 25 d., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. atgaline - 2008 m. liepos 23 d. data, pasirašė įsakymą Nr. 1-387, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. liepos 22 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. liepos 30 d., AB „L. p.“ vardu su M. J., kuris atstovo A. V., pasirašė minėto pastato pirkimo - pardavimo sutartį.

Tokiais savo veiksmais, veikdamas kartu su E. V., R. N., V. J., J. K. ir A. S., A. B. piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą ir sumenkino juridinio asmens - AB „L. p.“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai UAB "B." laimėti konkursą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo AB „L. p.“.

E. V. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB L. p. generaliniu direktoriumi, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo tikrą dokumentą. Kaltinime nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta tokiu būdu: 2008 m. kovo 21 d., V. S. pateikė Komisijai pasiūlymą, kuriame nurodė už parduodamą L. p. priklausantį pastatą, esantį Vilkaviškio rajone, Kybartuose, J. B. g. 44, siūlomą 47 777 Lt kainą. 2008 m. balandžio 16 d., apie 11 val., Komisija šį pastatą, kurio kaina AB „L. p.“ valdybos 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 1-3 buvo nustatyta ne mažesnė kaip rinkos vertė - 46 000 Lt, nutarė parduoti A. D., kadangi ji konkursui pasiūlė didžiausią 70 000 Lt kainą. V. S., gavęs iš A. B. informaciją apie konkursui pasiūlytą didžiausią kainą, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki balandžio 25 d., suklastojo dokumentą, o būtent: 2008 m. kovo 21 d. data, surašė Komisijai naują pasiūlymą, kuriame nurodė didesnę siūlomą kainą, t.y. 75 000 Lt. 2008 m. balandžio 25 d., V. S. ši žinomai suklastotą dokumentą pateikė Komisijai. A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir veikdamas pagal susitarimą su E. V., nurodė Komisijos narei R. N. užregistruoti šį pasiūlymą. R. N., šį pasiūlymą užregistravo Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje, melagingai nurodydama, kad jis gautas 2008 m. kovo 28 d. ir pasiūlyta kaina yra 75 000 Lt bei perrašė Komisijos protokolą. 2008 m. balandžio 25 d., AB „L. p.“ patalpose, esančiose A. V. g. 23, Komisijos nariai A. B., R. N. ir A. S., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, pasirašė naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo nurodytas žinomai melagingas 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendimas pastatą parduoti Kybartų E. I. parapijai už 75 000 Lt. Šie asmenys taip pat parengė AB „L. p.“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. l -207 dėl konkurso rezultatų patvirtinimo projektą, kurį vizavo atgaline, 2008 m. balandžio 18 d., data. E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, AB „L. p.“ patalpose, esančiose A. V. g. 23, Vilniuje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2008 m. balandžio 25 d., suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: atgaline, 2008 m. balandžio 18 d., data, pasirašė įsakymą Nr. 1-207, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. gegužės 7 d. AB „L. p.“ vardu su V. S., atstovavusiu Kybartų E. I. parapijai, pasirašė minėto pastato pirkimo - pardavimo sutartį. Tokiais savo veiksmais E. V., veikdamas kartu su A. B., R. N. ir A. S., piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą, sumenkino juridinio asmens -AB „L. p.“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai A. D. laimėti konkursą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo AB „L. p.“.

E. V. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, būdamas AB L. p. generaliniu direktoriumi, piktnaudžiavo tarnyba bei suklastojo tikrą dokumentą. Kaltinime nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta tokiu būdu: Z. D. ir V. S., turėdami tikslą nupirkti AB L. p. priklausantį pastatą, esantį Vilniuje, Filaretų g. 9, 2008 m. liepos 3 d., Komisijai pateikė Z. D. vardu surašytą pasiūlymą, kuriame už parduodamą pastatą pasiūlė sumokėti 549 000 Lt, sumokant šią sumą per 30 dienų ir Stech vardu surašytą pasiūlymą, kuriame už nurodytą parduodamą pastatą pasiūlė 540 000 Lt, šią sumą sumokant per 10 dienų. 2008 m. liepos 22 d., apie 9 val., Komisijai nutarus pastatą parduoti didžiausią 590 000 Lt kainą, atsiskaitant per 90 dienų, pasiūliusiai UAB "B." Z. D., veikdamas kartu su V. S., 2008 m. liepos 23 d. susitikimų, vykusių AB „L. p.“ patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23, apie 9.30 val. ir apie 10.15 val., metu, Ūkio valdymo direktoriaus ir Komisijos pirmininko A. B. tarnybiniame kabinete Nr. 605, susitarė su A. B. dėl konkurso dokumentų suklastojimo, leidžiančių minėtą pastatą neteisėtai įsigyti Z. D. ir V. S. nurodytam pirkėjui. Realizuodami šį nusikalstamą susitarimą, Z. D. ir V. S., 2008 m. liepos 23 d., suklastojo tikrą dokumentą, t.y. atgaline, 2008 m. liepos 3 d. data, A. V. vardu pateikė pasiūlymą, pasirašytą jo įgalioto asmens M. J., kuriame nurodė, kad už parduodamą pastatą siūlo 590 000 Lt, o pinigus įsipareigoja sumokėti pastato pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną. 2008 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val., Z. D. ir V. S., veikdami pagal susitarimą su A. B., šį suklastotą dokumentą pateikė R. N.. R. N., veikusios A. B. interesais, nurodymu, Komisijos narė V. J., piktnaudžiaudama tarnyba, L. p. patalpose, esančiose Vilniuje, Geležinkelio g. 6, šį pasiūlymą užregistravo Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje, melagingai nurodydama, kad pasiūlymas gautas 2008 m. liepos 3 d., bei perrašė Komisijos posėdžio protokolą. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 23 iki 25 dienos, AB „L. p.“ patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23, Komisijos nariai A. B., R. N., A. S., V. J. ir J. K. pasirašė naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo nurodytas žinomai melagingas 2008 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas pastatą parduoti A. V. už 590 000 Lt. Po to, E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2008 m. liepos 25 d., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. atgaline, 2008 m. liepos 23 d., data pasirašė įsakymą Nr. 1-387, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. liepos 22 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. liepos 30 d. AB „L. p.“ vardu su A. V. atstovavusiu M. J. pasirašė minėto pastato pirkimo - pardavimo sutartį. Tokiais savo veiksmais E. V., veikdamas kartu su A. B., R. N., V. J., J. K. ir A. S., piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą ir taip sumenkino juridinio asmens - AB „L. p.“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai UAB "B." laimėti konkursą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo AB L. p..

A. S. kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB L. p. Teisės ir personalo skyriaus vyresniąja juriskonsulte ir Komisijos nare, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo tikrus dokumentus. Kaltinime nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta tokiu būdu: 2008 m. kovo 21 d., V. S. pateikė Komisijai pasiūlymą, kuriame už parduodamą AB L. p. priklausantį pastatą, esantį Vilkaviškio rajone, Kybartuose, J. B. g. 44, pasiūlė 47 777 Lt kainą. 2008 m. balandžio 16 d., apie 11 val., Komisijai nusprendus šį pastatą, kurio kaina AB L. p. valdybos 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 1-3 nustatyta ne mažesnė kaip rinkos vertė - 46 000 Lt, parduoti A. D. už jos didžiausią konkursui pasiūlytą kainą - 70 000 Lt, V. S., gavęs iš A. B. informaciją apie konkursui pasiūlytą didžiausią kainą, laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki balandžio 25 d., suklastojo tikrą dokumentą, t.y. surašė kitą pasiūlymą, kuriame nurodė ankstesnę, 2008 m. kovo 21d., datą ir didesnę siūlomą kainą - 75 000 Lt. Po to, 2008 m. balandžio 25 d., V. S., šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė Komisijai, o A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir veikdamas pagal susitarimą su E. V., Komisijos narei R. N. nurodė šį pasiūlymą užregistruoti. Vykdydama nurodymą, R. N., šį pasiūlymą užregistravo Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje, melagingai nurodydama, kad pasiūlymas gautas 2008 m. kovo 28 d., o pasiūlyta kaina yra 75 000,00 Lt bei perrašė Komisijos protokolą. 2008 m. balandžio 25 d., AB „L. p.“ patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23. A. S., veikdama kartu su Komisijos nariais R. N. ir A. B., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, pasirašė R. N. parengtą naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo nurodytas žinomai melagingas 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendimas Nr. 1-207, dėl konkurso rezultatų tvirtinimo. Po to, E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, AB „L. p.“ patalpose, esančiose A. V. g. 23, Vilniuje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2008 m. balandžio 25 d., suklastojo tikrą dokumentą, t.y. atgaline, 2008 m. balandžio 18 d. data, pasirašė įsakymą Nr. l -207, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. gegužės 7 d., veikdamas AB „L. p.“ vardu, su Kybartų E. I. parapijai atstovavusiu V. S., pasirašė šio pastato pirkimo - pardavimo sutartį. Tokiais savo veiksmais A. S., veikdama kartu su A. B., R. N. ir E. V., piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrus dokumentus ir tuo sumenkino juridinio asmens - AB „L. p.“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai A. D. laimėti konkursą, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė juridinis asmuo AB „L. p.“.

Taip pat, ji kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB L. p. Teisės ir personalo skyriaus vyresniąja juriskonsulte ir Komisijos nare, piktnaudžiavo tarnyba bei suklastojo tikrą dokumentą. Kaltinime nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta tokiu būdu: Z. D. ir V. S., turėdami tikslą nupirkti AB „L. p.“ priklausantį pastatą, esantį Filaretų g. 9, Vilniuje, Komisijai 2008 m. liepos 3 d. pateikė Z. D. vardu rašytą pasiūlymą, kuriame nurodė, kad už parduodamą pastatą siūlo 549 000 Lt, šią sumą sumokant per 30 dienų, bei V. S. vardu rašytą pasiūlymą, kuriame už parduodamą pastatą pasiūlė 540 000 Lt, sumokant juos per 10 dienų. 2008 m. liepos 22 d., apie 9 val., Komisijai nutarus šį pastatą parduoti UAB "B." kuri konkursui pasiūlė didžiausią kainą, t.y. 590 000 Lt, nurodydama, kad atsiskaityta bus per 90 dienų, Z. D. ir V. S. sužinoję apie priimtą sprendimą, 2008 m. liepos 23 d., AB „L. p.“ patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23, susitikimų Ūkio valdymo direktoriaus ir Komisijos pirmininko A. B. tarnybiniame kabinete Nr. 605, apie 9. 30 val. ir apie 10.15 val. metu, susitarė su A. B. dėl konkurso dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, kas sudarytų sąlygas minėtą pastatą įsigyti Z. D. ir V. S. nurodytam pirkėjui. Realizuodami šį nusikalstamą susitarimą, Z. D. ir V. S. 2008 m. liepos 23 d., suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: atgaline, 2008 m. liepos 3 d., data, A. V. vardu surašė kitą pasiūlymą, kuriame buvo siūloma 590 000 Lt suma, nurodant, kad pinigai bus sumokėti pastato pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Tokio turinio pasiūlymą, įgaliotas A. V., pasirašė M. J.. 2008 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val., Z. D. ir V. S., veikdami pagal susitarimą su A. B., šį suklastotą dokumentą pateikė Komisijos narei R. N.. A. B. interesais veikusi R. N., L. p. patalpose, esančiose Vilniuje, Geležinkelio g. 6, nurodė, Komisijos narei V. J., šį pasiūlymą užregistruoti Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje, nurodant, kad jis gautas 2008 m. liepos 3 d. bei perrašyti Komisijos posėdžio protokolą. Po to, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 23 iki 25 dienos, AB „L. p.“ patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23, A. S., veikdama kartu su Komisijos nariais A. B., R. N., V. J. ir J. K., pasirašė naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo žinomai melagingas 2008 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas - pastatą parduoti A. V. už 590 000 Lt. Po to, E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B. ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, L. p. patalpose, esančiose A. V. g. 23, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2008 m. liepos 25 d., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. atgaline - 2008 m. liepos 23 d. data pasirašė įsakymą Nr. 1-387, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. liepos 22 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. liepos 30 d. AB L. p. vardu pasirašė su A. V. atstovavusiu M. J. minėto pastato pirkimo - pardavimo sutartį. Tokiais savo veiksmais A. S., veikdama kartu su A. B., R. N., V. J., J. K. ir E. V., piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą ir tuo sumenkino juridinio asmens - AB „L. p.“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai UAB "B." laimėti konkursą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo AB L. p..

V. J. kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB L. p. Turto valdymo skyriaus vyresniąja specialiste ir Komisijos nare, piktnaudžiavo tarnyba bei suklastojo tikrą dokumentą. Kaltinime nurodyta, kad nusikalstama veiką padaryta tokiu būdu: Z. D. ir V. S., turėdami tikslą nupirkti AB L. p. priklausantį pastatą, esantį Vilniuje, Filaretų g. 9, Komisijai pateikė Z. D. vardu surašytą 2008 m. liepos 3 d. pasiūlymą, kuriame už parduodamą pastatą, pasiūlė 549 000 Lt kainą, sumokant per 30 dienų, bei V. S. vardu rašytą pasiūlymą, kuriame už parduodamą pastatą pasiūlė 540 000 Lt, sumokant per 10 dienų. 2008 m. liepos 22 d., apie 9 val., Komisijai nutarus pastatą parduoti UAB „B.'' už didžiausią konkursui pasiūlytą kainą - 590 000 Lt, atsiskaitant per 90 dienų, Z. D. ir V. S., susitikimų, vykusių 2008 m. liepos 23 d., AB L. p. patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23, apie 9. 30 val. ir apie 10.15 val., Ūkio valdymo direktoriaus ir Komisijos pirmininko A. B. tarnybiniame kabinete Nr. 605, metu susitarė su A. B. dėl konkurso dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, kas sudarytų sąlygas minėtą pastatą neteisėtai įsigyti Z. D. ir V. S. nurodytam pirkėjui. Realizuodami šį nusikalstamą susitarimą, Z. D. ir V. S. 2008 m. liepos 23 d. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: atgaline - 2008 m. liepos 3 d. data, A. V. vardu parašė pasiūlymą, pasirašytą pastarojo įgalioto asmens M. J., kuriame nurodė siūlomą kainą - 590 000 Lt, pinigus sumokant pastato pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną. 2008 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val., Z. D. ir V. S., veikdami pagal susitarimą su A. B., šį suklastotą dokumentą pateikė Komisijos narei R. N., o V. J., vykdydama A. B. interesais veikusios R. N. nurodymą, piktnaudžiaudama tarnyba, AB L. p. patalpose, esančiose Vilniuje, Geležinkelio g. 6, šį pasiūlymą užregistravo Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje, melagingai nurodydama, kad jis gautas 2008 m. liepos 3 d., bei perrašė Komisijos posėdžio protokolą. Po to, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 23 iki 25 dienos, AB L. p. patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23, veikdama kartu su Komisijos nariais A. B., A. S., J. K. ir R. N., pasirašė naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo nurodytas žinomai melagingas 2008 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas pastatą parduoti A. V. už 590 000 Lt. Po to, E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, AB „L. p.“ patalpose, esančiose A. V. g. 23, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2008 m. liepos 25 d., suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: atgaline, 2008 m. liepos 23 d., data pasirašė įsakymą Nr. l -387, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. liepos 22 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. liepos 30 d. AB L. p. vardu pasirašė su A. V. atstovavusiu M. J. minėto pastato pirkimo - pardavimo sutartį. Tokiais savo veiksmais V. J., veikdama kartu su A. B., R. N., A. S., J. K. ir E. V., piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą ir tuo sumenkino juridinio asmens - AB „L. p.“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai UAB "B." laimėti konkursą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo AB „L. p.“.

J. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB „L. p.“ Turto valdymo skyriaus viršininku ir Komisijos nariu, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo tikrą dokumentą. Kaltinime nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta tokiu būdu: Z. D. ir V. S., turėdami tikslą nupirkti L. p. priklausantį pastatą, esantį Vilniuje, Filaretų g. 9, 2008 m. liepos 3 d., Z. D. vardu Komisijai pateikė pasiūlymą, kuriame už parduodamą pastatą pasiūlė 549 000 Lt, šią sumą sumokant per 30 dienų, bei V. S. vardu surašytą pasiūlymą, už parduodamą pastatą pasiūlant 540 000 Lt, nurodant, kad ši suma bus sumokama per 10 dienų. 2008 m. liepos 22 d., apie 9 val., Komisijai nutarus šį pastatą parduoti didžiausią 590 000 Lt kainą pasiūliusiam pirkėjui UAB "B." atsiskaitant per 90 dienų, 2008 m. liepos 23 d., Z. D. ir V. S. susitikimų, vykusių AB „L. p.“ patalpose, esančiose Vilniuje, A. V. g. 23, Ūkio valdymo direktoriaus ir Komisijos pirmininko A. B. tarnybiniame kabinete Nr. 605 apie 9.30 val. ir apie 10.15 val., metu, susitarė su A. B. dėl konkurso dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, kas sudarytų sąlygas minėtą pastatą įsigyti Z. D. ir V. S. nurodytam pirkėjui. Realizuodami šį nusikalstamą susitarimą, Z. D. ir V. S., 2008 m. liepos 23 d., suklastojo tikrą dokumentą, t.y. atgaline, 2008 m. liepos 3 d., data, A. V. vardu parengė pasiūlymą, kurį pasirašė pastarojo įgaliotas asmuo M. J.. Šiame pasiūlyme buvo nurodyta kita siūloma kaina, t.y. 590 000 Lt, nurodant, kad pinigai bus sumokami pastato pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną. 2008 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val., Z. D. ir V. S., veikdami pagal susitarimą su A. B., šį suklastotą dokumentą pateikė R. N.. R. N., veikusios A. B. interesais, nurodymu, Komisijos narė V. J., šį pasiūlymą L. p. patalpose, esančiose Vilniuje, Geležinkelio g. 6, užregistravo Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje, melagingai nurodydama, kad jis gautas 2008 m. liepos 3 d., bei perrašė Komisijos posėdžio protokolą. Po to, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 23 iki 25 dienos, AB „L. p.“ patalpose, esančiose Vilniuje, Geležinkelio g.6, J. K., veikdamas kartu su Komisijos nariais A. B., A. S., V. J. ir R. N., pasirašė naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo įrašytas žinomai melagingas 2008 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas pastatą parduoti A. V. už 590 000 Lt. Po to, E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, AB „L. p.“ patalpose, esančiose A. V. g. 23, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2008 m. liepos 25 d., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. atgaline 2008 m. liepos 23 d. data, pasirašė įsakymą Nr. 1-387, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. liepos 22 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. liepos 30 d. AB „L. p.“ vardu su A. V. atstovavusiu M. J., pasirašė minėto pastato pirkimo - pardavimo sutartį. Tokiais savo veiksmais J. K., veikdamas kartu su A. S., V. J., R. N., A. B. ir E. V., piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą ir tuo sumenkino juridinio asmens - AB „L. p.“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai UAB "B." laimėti konkursą, dėl ko didelę neturtinę žalą patyrė juridinis asmuo AB „L. p.“.

Kaltinamasis A. B. kaltės dėl jam įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir teismui paaiškino, kad, jo manymu, kaltinimuose labai sureikšminama P. vidaus tvarka. Nekilnojamojo turto pardavimas bendrovėje buvo vykdomas pagal generalinio direktoriaus patvirtintą tvarką, kuri ne kartą buvo keičiama. Nenaudojamo turto pardavimo klausimus sprendė Nekilnojamojo turto pardavimo komisija, patvirtinta generalinio direktoriaus. Pagrindinis principas, kuriuo vadovavosi ši komisija, tai kuo brangiau ir kuo greičiau parduoti nenaudojamą turtą. Svarbu buvo ir atsiskaitymo sąlygos, todėl pasiūlius tą pačią kainą, buvo atsižvelgiama į siūlomą atsiskaitymo terminą. Nebuvo draudžiama kelių pasiūlymų teikti vienam ir tam pačiam pirkėjui. Norit pagerinti pasiūlymą, buvo nurodoma ta pati , t.y., pirminė data. Mano, kad tai nėra klastojimas, nes tai nėra Komisijos protokolas, kuris turi būti surašomas per tris dienas. Komisija turi tik patariamojo balso teisę, o pačius sprendimus priima generalinis direktorius. Komisijos uždavinys yra surasti pirkėjus nenaudojamam turtui, kadangi daug kainuoja jo administravimas, saugojimas. P. darbuotojams reikia mokėti algas, todėl kaltinamasis, kaip Ūkio valdymo direktorius, turėjo planą, kiek gauti pajamų iš parduoto nekilnojamojo turto. Lėšos, gautos už parduotą turtą, buvo vienas iš pagrindinių darbuotojų premijavimo šaltinių. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus dėl pastato pardavimo Kybartuose, kaltinamasis paaiškino, konkurse dalyvaujantis V. S. pagerino savo pasiūlymą, o A. D. savo pasiūlymo nedidino. V. S. pakartotiniame pasiūlyme nėra atbulinės datos, nes pagerinus pasiūlymą būdavo paliekama pradinio pasiūlymo data. Konkurse dalyvavo turto bendrasavininkiai, todėl faktiškai šio konkurso skelbti nereikėjo, kadangi jie turi pirmumo teisę. Aiškindamas pastato Filaretų gatvėje pardavimo , kaltinamasis nurodė, kad p. nekilnojamasis turtas buvo nelikvidus, balansinė pastatų vertė labai maža, todėl juos parduoti buvo sunku. Siekiant naudos p., buvo žiūrima į didžiausią pasiūlytą pirkimo kainą. Skelbimai apie parduodamą turtą buvo spausdinami „Respublikos" laikraštyje, skelbiami bendrovės interneto svetainėje, iškabinami toje vietovėje, kur parduodamas turtas. Skelbimuose buvo nurodoma data iki kurios konkurso dalyviai gali pateikti pasiūlymus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad kunigas V. S. buvo labai suinteresuotas įsigyti parduodamas patalpas, todėl ne kartą skambino. Jam buvo aiškinama konkurso tvarka ir sąlygos. Skelbiant Kybartų pastato pardavimo konkursą, apie bendraturčius nebuvo žinoma, tai paaiškėjo vėliau. Pats asmeniškai D. neskambino ir apie tai, kad kunigas pasiūlė didžiausią kainą, nesakė. Kunigas pats , teiravosi apie konkurso rezultatus, todėl jam ir pasakė, kad jo siūloma kaina per mažą, kad ją reikia padidinti. Jeigu D. būtų pakėlusi kainą, būtų pardavę jai. Komisijos posėdyje asmenys, pateikę pasiūlymus, nedalyvauja. Po Komisijos posėdžio protokolai būna perrašomi, taisomi, tvarkomi. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo plėšyti žurnalo lapus, kur registruojami pasiūlymai, ir iš naujo juos perrašinėti. Mano, kad buvo persistengta, nes to nereikėjo daryti. Kur iš konkurso dokumentų dingo Z. D. pasiūlymas ir kokiu būdu atsirado A. V. pasiūlymas, negali pasakyti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad jis asmeniškai nepriimdavo pasiūlymų, nes buvo nurodytas konkretus asmuo į kurį galima kreiptis, nurodomi šio asmens kontaktai. Žino, kad skelbimuose buvo nurodyta Geležinkelio gatvėje esantis, turto skyrius. Apie konkursus buvo skelbiama bendrovės internetiniame puslapyje ir laikraštyje „Respublika". Konkursas laikomas baigtu, kai generalinis direktorius įsakymu patvirtina, kas įsigijo turtą, kam parduotas turtas. Įsakymo projektą direktoriui rengdavo arba Turto, arba Teisės skyriai, kadangi šių skyrių darbuotojai buvo įtraukti į komisiją. Komisijos nariai pasirašydavo komisijos posėdžių protokolus, vizuodavo įsakymus. AB „L. p." akcininkas yra Vyriausybė, bet valstybė valdo ne turtą, o akcijas. Turtas yra akcinės bendrovės, todėl jeigu nepavykdavo parduoti, kreipdavosi į valdybą, kad sumažintų kainą. Nebuvo atvejo, kad valdybai pristačius konkurso rezultatus, valdyba spręstų dėl konkurso rezultatų patvirtinimo, dėl laimėtojų ir panašiai. Nė viename iš epizodų, dėl kurių jis yra kaltinamas, valstybė nepatyrė žalos, o tik naudą, nes turtas buvo parduotas brangiau, negu nustatyta jo vertė. Nepamena, kad generalinis direktorius būtų davęs kokius nors nurodymus, ar rekomendacijas dėl šitų objektų pardavimo, kadangi tai buvo komisijos reikalas. Su generaliniu direktoriumi bendraudavo kiekvieną dieną, gaudavo nurodymus, tačiau tarp jų nebuvo jokio išankstinio susitarimo dėl šių objektų pardavimo konkretiems asmenims. Pats asmeniškai komisijos nariams taip pat nedavė jokių nurodymų. Generalinis direktoriaus E. V. nežinojo, kad kunigas buvo pateikęs kelis pasiūlymus dėl pastato kainos ( b.t. 6, b.l. 55-60).

Kaltinamasis E. V. teismui paaiškino, kad supranta, jog yra kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Nėra padaręs nei vienos iš nusikalstamų veikų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai. Asmeniškai su Kybartų klebonu susipažino tik sutarties pasirašymo momentu, anksčiau su juo yra kalbėjęs telefonu apie tai, kad šis nori įsigyti parduodamas patalpas klebonijos praplėtimui. Tuo metu tai buvo normali praktika, nes p. buvo nereikalingi ir nenaudojami buvo maždaug 330 objektų, todėl kažkam pradėjus jais domėtis, pradėdavo veikti taip vadinama turto pardavimo tvarka. Tokia tvarka buvo pasirinkta todėl, kad pardavimo organizavimas taip pat turėjo tam tikrus kaštus, o būtent: nepriklausomo eksperto atliekamas nekilnojamojo turto vertinimas, teikimas valdybai nustatyti pradinę pardavimo kainą ir pan. Nustačius pradinę turto pardavimo kainą, apie objektų pardavimą buvo skelbiama „Respublikos" laikraštyje, internete, vietiniuose laikraščiuose. Kadangi buvo prasidėjusi nekilnojamojo turto krizė, tai dėl tų norimų parduoti 330 objektų, buvo pasirašyta tik apie 20 pardavimo sutarčių. Asmeniškai, kaip įmonės generalinis direktorius, komisijos darbo neįtakojo ir nekontroliavo, nes komisija tam ir buvo sudaryta, kad jos darbe dalyvautų daugiau specialistų, t.y. kad tai nebūtų vieno ar dviejų žmonių sprendimas. Aiškindamas teismui bendrovėje buvusią tvarką, kaltinamasis akcentavo tai, kad jis, kaip generalinis direktorius, turėjo teisę ir įgaliojimus vienasmeniškai, nesikreipdamas į valdybą, priimti sprendimą dėl turto pardavimo jeigu jo vertė buvo ne didesnė kaip 150 000 Lt. Jeigu parduodamo turto vertė viršijo šią sumą, visa medžiaga būdavo perduodama valdybai, kuri tvirtindavo sandorį ir jį įgaliodavo pasirašyti sutartį. Nebuvo nė vieno susitarimo su Balčiūnu, kad pirkėjai perrašytų atbulinėmis datomis pasiūlymus dėl Kybartuose ar Filaretų g. parduodamų pastatų. Prisimena, kad pasirašė įsakymus parduoti, nurodant konkrečią sumą, nes tokie dokumentai buvo reikalingi pasirašant sutartį. Kas konkrečiai parengė ir pateikė įsakymų projektus, neprisimena, kadangi praktiškai jie atnešami į sekretoriatą. Esant reikalui, su įsakymu būna pateikta ir visa medžiaga. Jis pasirašydavo pirmąjį įsakymo egzempliorių, bet būdavo ir antrasis įsakymo egzempliorius, kurį vizuodavo bendrovės specialistai, vienaip ar kitaip susiję su tuo įsakymu. Asmeniškai nėra rengęs įsakymų, nėra davęs nurodymo perrašyti įsakymą dėl Kybartų, yra tik vieną kartą pasirašinėjęs įsakymą dėl šio objekto pardavimo. Dėl Filaretų gatvėje esančio objekto pardavimo, nelabai ką gali pasakyti, nes neprisimena. Sutartis dėl pardavimo buvo pasirašoma pas notarą. Įgaliojimų pasirašyti šią sutartį niekam nesuteikinėjo. Dažniausiai pas notarą sutartis pasirašydavo būdamas vienas, t.y. kai tam turėdavo laiko, o pirkėjas ateidavo vėliau, todėl su juo net nesusitikdavo. Prisimena, kad su klebonu pas notarą buvo susitikęs, tačiau neprisimena, ar buvo susitikęs su Filaretų gatvės pirkėju. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad asmeniškai klebonui nėra skambinęs. pastarasis yra jam skambinęs tada, kai domėjosi pastato pardavimu, sakė, kad telefono numerį yra gavęs Susisiekimo ministerijoje. Neprisimena, ar klebonas sakė, kad jo telefoną gavo asmeniškai iš A. B.. Visą pardavimui skirtą turtą vertino nepriklausomi turto ekspertai, atrinkti pagal konkursą. Be valdybos sprendimo dėl pradinės turto pardavimo kainos, nieko negalėjo parduoti. Bendrovės įstatuose nebuvo numatyta, kad parduodant nereikalingą turtą turi būti skelbiami pardavimo konkursai. Apie tai, kad ne visas pastatas Kybartuose priklauso L. p. ir, kad dar yra bendrasavininkių, sužinojo vėliau. Skelbimo turinio neprisimena, todėl negali pasakyti, ar buvo nurodyta, kad parduodamas visas pastatas ar, kad jo dalis. Mano, kad turėjo būti inventorizacijos byla, todėl skelbiant pardavimą tai turėjo būti žinoma konkurso organizatoriams. Pastatų, esančių Filaretų g. ir Kybartuose, prieš pardavimą nėra matęs. Aiškindamas įsakymo pasirašymo aplinkybes, kaltinamasis nurodė, kad kaltinime nurodytu metu nepasirašė ne tik įsakymo dėl Kybartų pastato pardavimo, bet ir kitų dokumentų, nes skubiai turėjo vykti į ministeriją. Visus dokumentus pasirašė grįžęs. Neprisimena, kad jam būtų buvę pateikti keli vieno įsakymo projektai, juolab niekada ir niekam neliepė perrašyti įsakymų ir nurodyti kitą pirkėjo pavardę. Tikslios įsakymų formuluotės dabar neprisimena, tačiau kategoriškai teigia, kad jokie tarpiniai įsakymai, t.y. įsakymai patvirtinti tai, ką nusprendė komisija, niekada nebuvo priimami. Buvo vienintelis įsakymas – parduoti. Pirmadieniais vykdavo bendrovės administracijos gamybiniai posėdžiai ir buvo aptariami pardavimai. Prieš pasirašant dokumentus, būdavo informuojamas telefonu apie tai, kas laimėjo konkursą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad įsakymo parduoti pastatą D. jis nepasirašinėjo, todėl nežino, ar tokio turinio įsakymo projektas iš vis buvo rengiamas. Į Komisijos darbą jis nesikišo, jokių nurodymų komisijos nariams nedavė, juolab nurodymų B., surinkti papildomus pasiūlymus dėl abiejų parduodamų objektų. Kybartų kleboną, kuris asmeniškai paskambino ir domėjosi pastato pirkimu, nukreipė pas A. B., kadangi tai buvo tarnyba, kuri tuo užsiėmė. Atsakydamas į prokuroro klausimus dėl įsakymų pasirašymo datų, kaltinamasis paaiškino, kad jis visus įsakymus pasirašydavo be datos. Taip būdavo todėl, kad būdavo renkamos specialistų vizos ir tik po to buvo teikiama pasirašyti kaltinamajam. Tokioje įmonėje, kaip „L. p." tai padaryti per vieną dieną būdavo gan sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Kaltinamajam pasirašius įsakymą, jis būdavo perduodamas į raštinę, kur įsakymas būdavo registruojamas, t.y. įrašoma data ir suteikiamas numeris. Prieš pasirašant minimus įsakymus, jam nebuvo žinoma, kad buvo taisomi kažkokie registracijos žurnalai, tai sužinojo tik bylos tyrimo metu. Atsakydamas į prokuroro klausimus dėl užfiksuoto jo ir A. B. telefoninio pokalbio apie „komisinius“ turinio esmės, kaltinamasis paaiškino, kad tuo metu vyko diskusijos dėl jo ir jo pavaduotojų darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos keitimo. Buvo nustatyta, kad mokamas atlyginimas ir ketvirtinės premijos, taip vadinamas komisas, kurio dydis priklausė nuo bendrovės pasiektų rezultatų, t.y., nuo investicijų plano vykdymo, nuo finansinio rezultato, apyvartos ir pan. A. B. niekada neprašė kokiu nors būdu įtakoti pastatų Kybartuose ir Filaretų gatvėje pardavimo konkretiems asmenims. Jis asmeniškai, tokių prašymų juolab nurodymų A. B., taip pat nedavė. Nesutinka su kaltinimu, kad padarė didelę žalą „L. p.", nes pastatų pardavimo sutartyse buvo įrašoma visa gaunama suma. Įmonėje buvo akcinės bendrovės turtas, o įtaką sprendimams valstybė darydavo per akcijų paketą, per akcininkų susirinkimus. Kol p. buvo valstybės įmonė, turtas buvo valdomas patikėjimo teise, o tapus akcine bendrove, turtas buvo akcionuotas ir tapo akcinės bendrovės nuosavybe. Už perleistą turtą valstybė įgijo vertybinius popierius. Kaltinamasis UAB „L. p.“ buvo samdomu darbuotoju, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurią pasirašė Susisiekimo ministerijos sekretorius ir akcinės bendrovės „L. p.“ valdybos pirmininkas V. S.. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad asmeniškai bendrovės akcijų neturėjo, paaiškino, kodėl buvo pasirinkta būtent tokia turto pardavimo tvarka, kodėl turtas nebuvo perduotas valstybės turto fondui ( b.t.6, b.l. 60-65,70).

Kaltinamoji V. J. teismui paaiškino, kad ji, kaip Komisijos narė dalyvavo posėdyje dėl Filaretu objekto pardavimo, o svarstant Kybartų objekto pardavimą, nedalyvavo. Komisijos posėdžiuose ji rašydavo protokolus, atlyginimo už darbą komisijoje negaudavo. Komisijos posėdžiai vykdavo A. B. kabinete. Ten buvo atplėšiami vokai su pasiūlymais. Laimėdavo tas, kas pasiūlydavo didžiausią kainą, geriausias sąlygas. Filaretų objektas buvo pirmasis konkursas, kuriame ji dalyvavo, todėl prisimena, kad UAB "B." buvo pasiūlęs geriausias sąlygas. Ji posėdžio metu ranka parašė protokolą, kurį vėliau perrašė kompiuteriu. Protokolą, pirmiausia pasirašydavo pati, po to nunešdavo Rūtai arba J. K., kurie kaip ir ji dirbo Geležinkelio gatvėje. Vėliau, kam nors važiuojant į Vivulskio gatvę, protokolą perduodavo, kad pasirašytų kiti komisijos nariai. Surašius protokolą, kad laimėjo UAB "B." protokolas buvo perduotas į centrą. Po kurio laiko, jai paskambino direktorius A. B. ir pasakė, kad yra geresnis pasiūlymas, geresnės atsiskaitymo sąlygos ir todėl reikia pakoreguoti protokolą. Kiek pamena, tuo metu jai nebuvo įvardinta konkreti firma ar asmuo. A. B. jai pasakė, kad R. N. atneš kitą pasiūlymą, pagal kurį ji turės parašyti naują protokolą. Gavusi dokumentus, pagal juos parašė kitą protokolą. Nepamena, ar protokole rašė, kad pasiūlymą pateikė UAB "B." ir kas buvo nurodytas laimėtoju. Perrašytą protokolą pasirašė ir perdavė R. N. ir J. K.. Kuriam pirmam davė pasirašyti, ir ką jiems pasakė, neprisimena. Atsakydama į prokuroro klausimus, nurodė, kad R. N. atvežtą naują pasiūlymą užregistravo. Tai nebuvo oficialus registracijos žurnalas, todėl ji išplėšė lapą, kad nebraukyti, kad būtų tvarkingiau. Gauto pasiūlymo tolesniu numeriu neregistravo, nes nesutiktų datos. Pasiūlymai būdavo surašyti viena data, ant voko antspaudo kita gavimo data, todėl dabar neatsimena, kuria data jį užregistravo. Kokią datą parašyti su niekuo nederino. Atsakydama į teismo, proceso dalyvių ir prokuroro klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad per apklausą, jai buvo rodomi dokumentai, ji matė tas datas, todėl galėjo komentuoti. Žino, kad įsakymai dėl turto pardavimo buvo registruojami raštinėje, Vivulskio gatvėje, tačiau jų registravimo tvarkos, nežino. Būdavo, kad prieš konkurso skelbimą Komisija susirinkdavo ir spręsdavo kokius objektus parduos, tačiau laikotarpiu nuo konkurso paskelbimo iki konkurso, Komisija nesirinkdavo (b.t.6, b.l. 76-78).

Kaltinamoji A. S. teismui paaiškino, kad nei A. B., nei generalinis direktorius E. V., tuo metu, kai ji buvo komisijos nare, jokių nurodymų nedavė. Ji nežino kaip pasiūlymai būdavo gaunami. Kaip Komisijos narė yra pasirašiusi vieną protokolą. Kadangi protokolai būdavo surašomi ne tą pačią dieną, o vėliau, tai mano, kad yra pasirašiusi tik po vieną protokolą dėl kiekvieno objekto pardavimo. Generalinio direktoriaus įsakymų projektų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu, ji niekada nerengė. Vizuodavo taip pat ne visus įsakymų projektus, kadangi Juridiniame skyriuje buvo aukštesnes pareigas užimančių asmenų, kurie juos ir vizuodavo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji nurodė, kad svarstant Kybartų objekto pardavimą, dalyvavo trys Komisijos nariai, t.y. ji, R. N. ir A. B.. Posėdis vyko Vivulskio g., A. B. kabinete. Dabar neprisimena, nei kas dalyvavo tame konkurse, nei kas jį laimėjo. Apklausų metu ji dėl laimėtojo padarė prielaidą, nes tuokart pareigūnai jai rodė posėdžio protokolą, pokalbio išklotinę, posėdžio garso įrašą. Pareigūnai jai parodė protokolą, klausė, ar kaltinamoji jį pasirašė. Patvirtinus, kad yra jos parašas, pareigūnai kaltinamajai paaiškino, kad konkursą laimėjo ne tas žmogus, kuris nurodytas protokole. Neprisimena, kas galėjo būti pripažintas laimėtoju ir, ar yra pasirašiusi tik tą protokolą, kurį jai parodė STT pareigūnai. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus dėl neatitikimų tarp jos dabartinių ir ankstesnių parodymų, kaltinamoji akcentavo, kad apklausų ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl jos galimi pasamprotavimai apie tai, kaip galėjo būti, rašytiniuose protokoluose virto, neva jos nurodytais faktais. Kategoriškai teigia, kad nei vienas iš direktorių jos neprašė pasirašinėti suklastotų dokumentų (b.t.6, b.l. 78-82).

Kaltinamasis J. K. teismui nurodė, kad jaučia moralinę kaltę dėl to, kad buvo neįžvalgus, neįsigilinęs į turinį pasirašė posėdžio protokolą. 2008 m. gegužės 20 d. pradėjo dirbti p., o birželio 10 d. buvo paskirtas į turto pardavimo komisiją. Po mėnesio vyko pirmas Komisijos posėdis, kur buvo svarstomas klausimais dėl Filaretų gatvės, buvo skaitomos dalyvių pavardės ir jų pasiūlytos kainos. Tame posėdyje buvo vienintelis jo pasiūlymas- „atsiskaityti per 60 dienų“, nes pirkėjas siūlė atsiskaityti per tris mėnesius. Šis jo pasiūlymas yra užfiksuotas garso įraše. Pirkėjo, pasiūliusio tokį atsiskaitymo terminą pavardės, neprisimena. Filaretų g. esančio objekto pradinė valdybos nustatyta kaina, buvo 540000 Lt. Prisimena, kad Komisijos posėdžio metu buvo nustatytas laimėtojas - UAB "B." Asmeniškai laimėtojui neskambino ir nevedė derybų su UAB "B." dėl atsiskaitymo termino sumažinimo. Nežino, ar iš vis kas nors tai darė. Komisijos posėdžio protokolą rašė specialistė V. J., kuri ir atnešė tą protokolą pasirašyti. Kaltinamasis visuomet pasirašydavo trečias ar ketvirtas. Jie dirbo Geležinkelio gatvėje, o centrinis aparatas buvo Vivulskio gatvėje, ten ir būdavo perduodamas Komisijos protokolas, t.y. buvo perduodamas į centrinę būstinę, kur dirbo direktorius Balčiūnas. Prisimena, kad liepos 22 d. pasirašė vieną komisijos posėdžio protokolą, o liepos 25 d., kitą. Pasirašyti antrą protokolą taip pat atnešė V. J., kuri pasakė, kad yra geresnės atsiskaitymo sąlygos, todėl jis ir pasirašė neskaitydamas. Prieš pasirašant naują protokolą V. J. jam nepasakė, kad protokole yra pakeistas pirkėjas, todėl jis galvojo, kad ten liko įrašyta UAB "B." Su kitais kaltinamaisiais dėl protokolo pakeitimo nesitarė. Neprisimena, kada sužinojo kam iš tikrųjų buvo parduotas pastatas Filaretų gatvėje. Nežino, kada atsirado pirkėjas Vainauskas ir neprisimena, ar komisijos posėdžio metu, tarp skelbiamų pasiūlymų buvo Vainausko pavardė. Neneigia, kad ikiteisminio tyrimo metu galėjo pasakyti, kad V. J. galbūt jam sakė, kad gautas pasiūlymas su didesne kaina, bet dabar jis to, tiesiog neprisimena. Asmeninės naudos dėl pakartotino protokolo pasirašymo, neturėjo. Vėliau, kai prasidėjo tyrimas, jam kilo įtarimų, kad gal būt buvo kažkokie vadovų nurodymai. Tyrimo metu jis tai pasakė kaip savo nuomonę, o ne kaip žinomus faktus. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad nežino, kaip būtų pasielgęs, jeigu būtų žinojęs, kad yra pakeistas jam duodamo pasirašyti protokolo turinys. Apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, turėjo daugiau informacijos apie protokolo surašymo aplinkybes, todėl jas ir nurodė, tačiau paties protokolo pasirašymo metu, jis to nežinojo (b.t.6, b.l. 65-67,69).

Teisiamojo posėdžio metu R. N. (pastarajai mirus baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta), yra nurodžiusi, kad Nekilnojamojo turto pardavimo Komisijos pirmininku buvo A. B., Komisijos nariais buvo J. K. - Turto valdymo skyriaus viršininkas, ji– Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, V. J. – Turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė ir teisininkė A. S.. Konkursas, paskelbtas Kybartuose, buvo pirmasis atviras konkursas, skelbiamas ir pravedamas pagal bendrovėje patvirtintą ir daug kartų keistą aprašą. Penki asmenys norėjo pirkti objektą Kybartuose, nors ten buvo tik 44 kv.m. patalpa. Buvo vienas Komisijos posėdis, kurio metu nuspręsta, kad konkursą laimėjo A. D., pateikusi didžiausią pasiūlymą. A. B. pasakė, kad kunigas labai nori pirkti šias patalpas labdaros tikslais, kuris pradžioje pasiūlė mažesnę kainą, o paskui sutiko mokėti daugiau. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, R. N. yra nurodžiusi, kad kunigo naują pasiūlymą kuriame buvo nurodyta , 75 tūkst. litų suma, gavo kurjeriniu paštu, jį užregistravo pirmojo pasiūlymo data, perrašė protokolą, nurodydama, kad didžiausią pasiūlymą pateikė ir konkursą laimėjo klebonas, kad surinko tuo metu neatostogavusių komisijos narių parašus, kad protokolą pasirašė S. ir B. Jokių nurodymų dėl šio konkurso rezultatų pakeitimo bendrovės generalinis direktorius nedavė, o apie tai, kad buvo perrašomas protokolas, jis nebuvo informuojamas. Nepamena, ar buvo paruošusi generalinio direktoriau įsakymo dėl A. D. pripažinimo laimėjusia konkursą, projektą. Konkurso dokumentus perrašė vykdydama direktoriaus A. B. nurodymą. Asmenine savo iniciatyva pildė tik nekilnojamojo turto pirkėjų registracijos knygą, kurioje nenorėdama braukymų išplėšė vieną lapą ir padarė naują įrašą dėl pardavimo Kybartuose. Parengtą naują įsakymo projektą su komisijos narių parašais nunešė Generaliniam direktoriui. Nepamena ar tą kartą generalinis direktorius iš karto pasirašė įsakymą, nes jeigu jo nėra, ar jis negali tuo metu pasirašyti, įsakymai būdavo paliekami sekretorei. Objekto Filaretų gatvėje pardavimas buvo antrais konkursas, kuriame pareiškė norą dalyvauti penki fiziniai asmenys ir vienintelė UAB "B." pasiūliusi didžiausią kainą- 590 tūkstančių ir atsiskaitymą per tris mėnesius. Komisija šią bendrovę pripažino laimėjusia konkursą. Ši pastatą labai norėjo pirkti Vainauskas, kuris taip pat pasiūlė 590 tūkstančių litų, jis atsiskaityti ketino iš karto, toks Vainausko pasiūlymas buvo pateiktas vėliau. Kadangi įmonei naudingiau kada atsiskaito iš karto, todėl pasirinko Vainauską. Kaip ir ankstesnysis, taip ir šis Komisijos posėdžio protokolas buvo perrašytas A. B. nurodymu. Nepamena kiek įsakymu projektų buvo paruošta dėl Filaretų objekto pardavimo, tačiau mano, kad tik vienas. Apie perrašomus komisijos protokolus ir įsakymų projektus generalinis direktorius E. V. nieko nežinojo. Apklausiama kaltinamąja teisme, R. N. akcentavo, kad apklausų, atliekamų STT pareigūnų metu, jai buvo daromas didelis psichologinis spaudimas, buvo gąsdinama, patyrė didelį stresą, dėl kurio susirgo nepagydoma liga. Jokio kvietimo į apklausas negavo, iš kabineto išsivežė kaip liudytoją, o paskui nei iš šio, nei iš to padarė įtariamąja, pirmųjų apklausų metu jos advokatas nedalyvavo (b.t.6, b.l. 70-76).

Liudytojas A. B. teismui paaiškino, kad jam dirbant Susisiekimo ministru, daugiausiai teko bendrauti su L. p. generaliniu direktoriumi E. V.. Taip pat pažįsta A. B., kuris dalyvaudavo pasitarimuose. Buvo šiek tiek nustebęs, kai jį pakvietė į apklausą, kurios metu jam buvo paaiškinta, neva jis darė spaudimą E. V. dėl objekto, kuris buvo įtrauktas į privatizavimo programą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad apie tai, jog buvo suklastoti konkurso dokumentai, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Kad Kybartų objektas buvo įtrauktas į viešą konkursą, žinojo, nes visi objektai, kurie būdavo įtraukiami į privatizavimo programą, būdavo aptariami P. valdybos posėdyje. Objekto pardavimo vienam ar kitam asmeniui proceso paveikti nebandė ir pardavimo kainų nežinojo. Kad tuo objektu domėjosi Kybartų klebonas, žino, nes jis kreipėsi į liudytoją, kaip į ministrą ir prašė išimties tvarka, restitucijos pagrindais ar remiantis kažkokiais kitais teisės aktais, pastato antrą aukštą perduoti klebonijai, kuriai priklausė pirmas aukštas. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad L. teisės aktai to neleidžia ir yra tik vienas kelias - įtraukus objektą į privatizaciją, dalyvauti viešajame konkurse. Nežinojo, kas ir už kokią kainą tą pastatą įsigijo. Apklausos metu tyrėjams nesakė, kad „kažkuriuo metu Š. ar tai V. jį informavo, kad tą pastatą nusipirko klebonas". Tyrėjai tokią išvadą daro pagal užfiksuotą liudytojo pokalbį su V., iš kurio tariamai buvo galima suprasti, kad V. liudytojui, kaip ministrui, duoda ataskaitą apie tai, kad tas objektas yra parduotas. Su E. V. kalbėdavosi vos ne kas antrą dieną, nes p. buvo daug problemų, todėl neatmestina, kad pats pokalbis gal ir buvo ( b.t.6, b.l. 55-60).

Liudytojas A. D. teismui paaiškino, kad jis kaltinamųjų nepažįsta, su jais nebendravo. V. S. jam pasiūlė dalyvauti aukcione, kuriame bus parduodamas pastatas Užupyje. Pasiūlymas tiko, todėl parašė laišką, pasiūlė sumą. Tą pastatą norėjo įsigyti ne sau, o investoriui L. K., kuris turėjo pinigų, o liudytojas tik dalyvavo aukcione. Visus konkursui reikalingus dokumentus parengė V. S.. Vėliau gavo laišką, kad konkurso nelaimėjo, neatsimena, kokia buvo nurodyta pralaimėjimo priežastis. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad siūlomą kainą sugalvojo pats, kurios dabar neprisimena. Taip pat neprisimena, ar buvo nustatyta pradinė pardavimo kaina. Ar savo pasiūlymą į L. paštą išsiuntė laišku, ar ją V. S. nuvežė, neprisimena. Kad konkurse dalyvauja pats V. S., nežinojo, nes jis to nesakė. Z. D. taip pat pažįsta, tačiau apie tai, kad jis turėjo kažkokių reikalų su tuo konkursu, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Pastatą, dėl kurio pirkimo dalyvavo konkurse, norėjo perparduoti brangiau ( b.t.6, b.l. 23).

Liudytojas V. Š. teismui nurodė, kad pažįsta E. V., A. B., J. K., A. S., kadangi yra dirbęs Susisiekimo ministerijos sekretoriumi ir pagal užimamas pareigas buvo deleguotas į L. p. valdybos narius. Tuomet, kai valstybinė įmonė L. p. tapo akcine bendrove, buvo inventorizuota daugybė pastatų ir buvo nuspręsta, kad jie yra nenaudotini arba jų būklė tokia, kad jų galima atsisakyti - jie p. yra nereikalingi. Būtent tada, kai buvo pakeistas L. p. statusas į akcinę bendrovę, atsirado galimybė parduoti tuos pastatus. Kadangi tų pastatų buvo labai daug, buvo numatyta atitinkama tvarka, kaip, kokiu būdu, kokiais terminais galima atsikratyti tų pastatų, kad jie netaptų našta įmonei. Buvo atitinkamai sudaryti sąrašai ir pagal tuos sąrašus administracija tuos pastatus pardavinėjo. Kybartų pastatas buvo tų parduodamų objektų sąraše. Su viešaisiais konkursais buvo susijęs tik tiek, kad valdyba leisdavo administracijai vykdyti pardavimus ir po to, pagal pateiktus rezultatus, būdavo sudaromi sandoriai. Administracija informuodavo, ar tie sandoriai įvyko, ar neįvyko, kokią sumą gavo, kas pirkėjas ir pan. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra numatyta tvarka, kai klausimai, kurie nepriklauso Valdybos kompetencijai, atiduodami nagrinėti akcininkui. Tokiais atvejais, būdamas Susisiekimo ministerijos sekretoriumi, liudytojas dar kartą nagrinėdavo tuos pačius klausimus. Nebuvo praktikos asmeniškai informuoti ministrą apie konkursų rezultatus, dalyvius ir pan. Nėra gavęs jokių nurodymų iš ministro, kas turėtų laimėti konkursą. Niekas neprašė, kad viena ar kita institucija laimėtų konkursą. Panašiais klausimais į jį taip pat nesikreipė niekas iš L. p. vadovų. Apie suklastotus konkurso dokumentus, sužinojo iš spaudos. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad Valdyba, visų pirma, parengė ir patvirtino sąrašą dėl atitinkamų pardavimų ir pagal savo kompetenciją pavedė administracijai įvertinti visus objektus. Po to, kai patalpos buvo įvertintos ir priimtas sprendimas objektą parduoti, Valdyba nagrinėdavo kainos klausimą. Konkurso rezultatus valdybai pristatyto A. B.. Valdyboje buvo tokia tvarka, kad į Valdybos posėdžius būdavo iškviečiami visi direktoriai, dažnai buvo kviečiami filialų vadovai. Leidimas parduoti būdavo įforminamas posėdžio protokolu ( b.t.6, b.l. 23-24).

Liudytojas V. S. teismui paaiškino, kad konkurse dėl patalpų Kybartuose, jis parapijos vardu pasiūlė mažiausią kainą ir todėl konkursą pralaimėjo. Vėliau tas patalpas įsigijo, nes padirbo netikrą dokumentą. Šiuo klausimu bendravo telefonu su A. B.. Viskas prasidėjo nuo to, kad A. B., tuo metu ėjusiam Susisiekimo ministro pareigas, jo viešnagės metu, pasakė, kad parapija norėtų įsigyti patalpas socialinėms reikmėms ir jis davė L. p. generalinio direktoriaus E. V. numerį. Paskambinus E. V., šis pasakė, kad bus skelbiamas konkursas, ir davė savo pavaduotojo ūkio reikalams A. B. telefono numerį. Su A. B. susitikęs niekada nebuvo, su juo bendraudavo tik telefonu. Iš karto po konkurso A. B. paskambino ir pranešė, kad Kybartų parapija konkursą pralaimėjo, nes pasiūlė mažiausią kainą, paklausė ar nenori jos pakelti. Pasitaręs su vyresnybe nutarė siūlomą kainą pakelti ir parašė naują paraišką nurodydamas senos paraiškos datą, ir didesnę siūlomą kainą. Taip padaryti jam pasiūlė A. B.. Naują paraišką perdavė per Marijampolės apskrities p. vadovą H. K.. Po kurio laiko gavo pranešimą, kad konkursą laimėjo. Pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą pasirašė su E. V.. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad apie kitus konkurso dalyvius tiksliai nieko nežinojo. Neprisimena, ar su R. N. kalbėjosi apie sukeistas paraiškas, tačiau su E. V. apie tai, tikrai nekalbėjo. Apie paraiškų sukeitimą kalbėjo tik su A. B. iš kurio ir sužinojo, kad didžiausia pasiūlyta kaina už patalpas yra 70 000 litų, todėl naują pasiūlymą pakėlė virš tos sumos (b.t.6, b.l. 24-25).

Liudytojas H. K. teismui paaiškino, kad pažįsta A. B., E. V., R. N., V. J. su kuriais bendraudavo darbo reikalais, dirbdamas Marijampolės centrinio p. direktoriumi, t.y. L. p. filialo vadovu. Dalyvaudavo valdybos posėdžiuose, kuriuose valdyba priimdavo sprendimus, kokius objektus reikia privatizuoti. Valdybos nariais buvo Susisiekimo ministerijos atstovai. L. p. administracija teikdavo sąrašus, o ministerija tvirtino. Kybartų p. privatizavime tiesiogiai nedalyvavo. Klebonas kreipėsi į jį, nes norėjo sužinoti, kokios galimybės įsigyti tas patalpas. Daugiau nesidomėjo, kaip viskas susiklostė, išskyrus atvejį, kai nuvežė klebonui voką, gautą tarnybiniu paštu. Vokas niekam nebuvo adresuotas, jį nuvežti klebonui, telefonu paprašė A. B.. Kas buvo voke, nežino, atgal jo negavo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo teigti, jog būdamas Vilniuje iš A. B. ar E. V. girdėjo kad klebonas nelaimėjo konkurso, nes apie tai sužinojo tik iš tyrėjų. Negali teigti, kad su konkursu buvo viskas gerai ar blogai, nes nežino visų aplinkybių, tikslios pastatų pardavimo kainos nežino, mano kad gali būti apie 80 tūkst. litų. Mano, kad jeigu žmogus konkurso iš pradžių nelaimėjo, o po to laimėjo – konkursas galimai buvo neskaidrus. Patalpų perdavimo aktus turėjo rašyti pavaduotojas Marcinkevičius. Nepamena pokalbio su Balčiūnu, kurio metu jis būtų reikalavęs paskubėti. Kalba buvo tik apie voko nuvežimą (b.t.6, b.l. 40-41).

Liudytojas A. V. teismui paaiškino, kad nepažįsta nei vieno iš kaltinamųjų. Gyvena Užupyje sublokuotame name su keletu kaimynų, kurie tuo metu norėjo išsikelti, bet nenorėjo butų parduoti, o norėjo nekilnojamo turto mainų, todėl paprašė M. J., kad jis tokių objektų paieškotų. P. F. g. 9, esantį gamybinės ūkinės paskirties pastatą, turintį apie 100 kv.m. Šių patalpų pirkimo procedūra vyko jo atostogų užsienyje metu. Jam paskambino M. J. ir pasakė, kad P. parduoda šį objektą ir, kad vertėtų jį pirkti. Dėl konkursų ir paraiškų detalių nežino, nes viską tvarkė Jonutis. Įsigijo tą pastatą už 590 tūkst. litų, atsiskaitė su paštu bankiniu pavedimu, pasirašant sutartį, nedalyvavo, nes buvo Jonučiui davęs įgaliojimą sudaryti sutartį (b.t.5, b.l. 186).

Liudytojas M. J. teismui paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Yra bendravęs su viena mergina p. skyriuje prie stoties, kai teikė paraišką aukcionui. V., kurio pavardės nežino, pasiūlė Užupyje, Filaretų g. 9, pirkti p. priklausantį negyvenamą pastatą. Pastato reikėjo A. V., kuris turi didelę šeimą ir todėl norėjo iš gretimo buto iškraustyti kaimyną, kuriam reikėjo surasti gyvenamąją vietą. V. šį pastatą pasiūlė pirkti už milijoną litų. Po 2 - 3 dienų V. pasakė, kad parduos už 850 tūkst. litų, bet ir tai buvo per didelė kaina. Po to kainą mažino iki 750 tūkst. litų, iki 630 tūkst. litų. Po kelių dienų „L. ryte" perskaitė, kad tas pats Filaretų g. 9, esantį namą p. parduoda aukciono būdu, pradinė kaina apie 390 tūkst. litų. V. prašoma kaina buvo gerokai didesnė. Likus nedaug laiko iki konkurso V. jam paskambino ir pasakė, kad reikia paduoti paraišką, todėl su juo nuvažiavo į p. būstinę, esančią prie stoties. Ten parašė, kad būdamas A. V. įgaliotu asmeniu, nori dalyvauti aukcione, nurodė 590 tūkst. litų, kaip siūlomą kainą. Paraiškos formos neprisimena, dėl blogos rašysenos paprašė ten dirbusių merginų paslaugos parašyti, pats tik pasirašė. Ką rašyti sakė V. Pašte davė kažkokį voką, kurį jis užklijavo ir paliko L. p. kontoroje, kažkokiam skyriuje, pas kažkokią mergaitę. Vėliau iš L. p. paskambino moteris ir pasakė, kad liudytojas laimėjo aukcioną, kad reikia sumokėti pinigus ir pasirašyti sutartį. Liepė atvažiuoti prie p., esančio Vivulskio gatvėje. Sutartyje buvo parašyta, kad Vainauskas perka pastatą už 590 tūkst. litų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad nežino, ar V. asmeniškai dalyvavo aukcione, nes jis apie tai nieko nesakė. Po sutarties pasirašymo V. sumokėjo apie 40 - 50 tūkst. litų honorarą už tarpininkavimą. Pasiūlymo kainą, t.y. 590 tūkst. litų sugalvojo V. Skirtumo tarp 390 tūkst. ir 590 tūkst. su p. darbuotojais nederino. Prie liudytojo nurodyto vardo V., pareigūnai įrašė pavardę S., sakydami, kad jo tokia pavardė. Tas V. daug žmonių yra „apstatęs", deja tai paaiškėjo vėliau. Kokiu pagrindu V. galiojo nurodinėti sumas, nežino. Juo pasitikėjo, nes jis sakėsi, kad yra aukcionų srities specialistas. Liudytojui nepasirodė, kad V. gali turėti kontaktų su p. darbuotojais, todėl jo nieko neklausinėjo. G. J., pristatydamas V. liudytojui, jo pavardės nesakė.

Kaltinamosios S., N. ir J., atsakydamos į teismo klausimus, paneigė liudytojo parodymus apie tai, kad jo prašymu pildė paraišką.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, po kaltinamųjų pareiškimų ir po to, kai buvo parodytas dokumentas, esantis 44 ame, antrojo baudžiamosios bylos tomo puslapyje, liudytojas pripažino, kad pasiūlymo tekstas yra atspausdintas kompiuteriu, kad jam šį tekstą padavė V., o jis tik pasirašė (b.t.5, b.l. 186-187).

Liudytojas S. P., teismui paaiškino, jog dirbdamas UAB "B." direktoriumi, internete rado skelbimą, kad parduodamas pastatas Filaretų gatvėje. Ten buvo konkursas, ir liudytojas paštu pateikė prašymą dalyvauti konkurse. Nurodytos pardavimo kainos nebeprisimena, tačiau žino, kad savo paraiškoje pasiūlė truputį daugiau. Su Nekrašiene, kuri pasakė, jog jie laimėjo konkursą, susitiko po konkurso. Nuvažiavo pas Nekrašienę ir sutarė, kad ims paskolą pirkti pastatą, o po kelių dienų gavo pranešimą, kad konkursą laimėjo kitas fizinis asmuo, pasiūlęs tapačią sumą, tačiau jis ankščiau padavė paraišką. Suma buvo apie 570 -600 tūkst. litų už tą pastatą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad konkurse dalyvavo kaip UAB "B." kurios pavadinimas vėliau pakeistas į UAB „A." (b.t.5, b.l. 187-188).

Piktnaudžiavimu, t.y. nusikalstama veika numatyta BK 228 straipsnyje, yra pripažįstamas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba turimų tarnybinių įgaliojimų viršijimas, sukėlęs padarinius- didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi kaltinamasis pažeidžia valstybės tarnybos principus, menkina institucijos įvaizdį ir ši nusikalstama veika pasireiškia kaltinamojo veiksmais, kurių jis sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba jis nepadaro tų veiksmų, kuriuos dirbdamas sąžiningai, turėtų padaryti.

Formuodamas teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl piktnaudžiavimo, Lietuvos Aukščiausias teismas yra akcentavęs, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Žala, dėl kurios nukenčia valstybė, tarptautinės viešosios organizacijos, juridiniai ar fiziniai asmenys, arba padaromas neigiamas poveikis jų interesams, gali būti turtinio ir/ar neturtinio pobūdžio. Didelės žalos konstatavimą apsprendžia konkrečios faktinės aplinkybės, o būtent tai, kokie interesai yra pažeisti ir kokie teisės aktai šiuos interesus gina, kaltininko einamų pareigų svarba ir pan. Neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl L. Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba kai piktnaudžiaujant tarnyba padaroma dar ir kita nusikalstama veika. L. Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Jeigu šio straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 228 straipsnis netaikomas.

Baudžiamojo įstatymo prasme valstybės tarnautojais pripažįstami asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje: valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Nustatant, ar asmuo yra BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo. Sprendžiant klausimą dėl asmens prilyginimo valstybės tarnautojui, įstaigos, įmonės ar organizacijos rūšis, taip pat ta aplinkybė, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, nėra kliūtis, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad asmens teisinis statusas atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius, t.y. toks asmuo, dirbdamas arba eidamas pareigas, turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu.

Piktnaudžiavimo vykdytojais pripažįstami tik specialaus subjekto požymius turintys asmenys valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys, o nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba už žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, panaudojimą ar realizavimą. Dokumentu laikytinas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.

Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Lietuvos Aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2007, yra išaiškinęs, kad dokumento pagrindinė funkcija yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma, bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą.

Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kiekvieno kaltinamojo veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytus dokumentus. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Baudžiamasis įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai, tačiau kelia reikalavimus dokumento turiniui. Teisminėje praktikoje dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma (ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, suteikiantis informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį ir nustatantis, pakeičiantis ar panaikinantis teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei sukelti teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000).

BK 300 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkui suvokiant, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai klastoja tikrą dokumentą ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas kvalifikavimui reikšmės neturi (L. A. T. kasacinės nutartys Nr. 2K-321/2007, Nr. 2K-407/2008, Nr. 2K-426/2010, Nr. 2K-608/2010,).

Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos BK 300 straipsnio saugomai vertybei – teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ( L. A. T. nutartys Nr. 2K-263/2010; 2K-559/2011).

Galiojančiuose baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinta nuostata, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, t.y. dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, veikos bendrumas, susitarimas kartu daryti nusikalstamą veiką, tyčios bendrumas, t.y., kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad nusikalstamą veiką jis daro kartu su kitais asmenimis ir būtent taip nori elgtis.

Lietuvos Aukščiausias teismas kasacinėje nutartyje Nr.2K-577/2011 yra pasisakęs dėl galimos teisinės situacijos, kai vieno asmens elgesys, lemia kito asmens (vykdytojo) veikas ir yra susijęs priežastiniu ryšiu su vykdytojo daromomis nusikalstamomis veikomis. Sprendžiant klausimą, ar toks asmuo atsako tik už konkrečios savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą, ar jis dar kartu turi atsakyti ir už bendrininkavimą vykdytojo padarytoje nusikalstamoje veikoje, reikia atsižvelgti į nusikalstamų veikų pobūdį, jų sąsajas, asmenų, padariusių šias veikas, tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias veikų padarymo aplinkybes.

Vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas vadovaujasi BPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas L. Respublikoje vyksta pagal L. Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir reikšmingi bylai duomenys renkami BPK nustatyta tvarka. Įrodymais gali būti pripažinti ir duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų nustatyta tvarka. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-120/2008 ).

Pareiškiant kaltinimus, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, kiekvieno iš jų faktinių veiksmų, visiems vienodai įkaltinti konkretūs faktiniai veiksmai, o būtent: V. S. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduotas pagal laidavimą) ir Z. D. (pripažintas kaltu, priimtas teismo baudžiamasis įsakymas), aktyvūs veiksmai klastojant ir pakeičiant konkursų paraiškas; A. B. ir E. V. susitarimas suklastoti dokumentus; A. B. nurodymai komisijos narėms R. N. ir V. J. perrašyti komisijos protokolus,; komisijos narių R. N. ir V. J. dokumentų klastojimas perrašant šiuos protokolus; komisijos narių A. B., A. S., V. J., J. K. dokumentų klastojimas, padarytas pasirašant perrašytus protokolus; E. V. piktnaudžiavimas tarnyba veikiant pagal išankstinį susitarimą su A. B. t.y., suklastotų dokumentų pasirašymas atbulinėmis datomis.

Priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.

Nagrinėjant kaltinimus, pareikštus E. V., nustatyta, kad E. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB „L. p.“ generaliniu direktoriumi, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo tikrus dokumentus. Vertinant teismui pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei operatyvinių veiksmų atlikimo metu, nėra užfiksuota jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad pasirašydamas jam pateiktus įsakymų projektus dėl nekilnojamo turto objektų pardavimo, E. V. būtų veikęs pagal išankstinį susitarimą su A. B. dėl dokumentų klastojimo, kad kaltinamasis jam pateiktus įsakymų projektus pasirašinėjo atgalinėmis datomis. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išskyrus prielaidas, teismui nėra pateikti įrodymai patvirtinantys, kad pasirašydamas šiuos dokumentus kaltinamasis žinojo, kad jie bus įregistruoti atbulinėmis datomis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tokių įrodymų taip pat negauta. Priešingai, visi teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys, kategoriškai neigė, iš E. V. gavę prašymus, juolab nurodymus dėl dokumentų klastojimo. Aplinkybė, kad R. N. buvo susitarusi įsakymui „palikti langelį 18 dienos data“, nelaikytina patvirtinančia E. V. kaltę. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina kaltinamojo paaiškinimus apie tai, kad įsakymai buvo registruojami po to, kai jis juos pasirašydavo. Kaltinamasis teismui paaiškino specialiomis priemonėmis užfiksuotų jo ir A. B. tarpusavio pokalbių turinį, vartojamų išsireiškimų prasmes ir tokie jo paaiškinimai paneigti nebuvo. Teismo vertinimu, užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad A. B. apie Komisijos darbą, konkursų rezultatus informuodavo E. V., tačiau nėra užfiksuotas jų bent koks susitarimas dėl dokumentų klastojimo. Vertindamas pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami kaltinimai, teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad operatyvinių veiskmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad kaltinamais A. B., bendraudamas su Z. D. ir V. S. savo kabinete akcentuoja, kad generalinis direktorius „praktiškai pasirašo viską, ką pateikia jo vadovaujama komisija“. R. N. aiškina A. B., kokiu būdu ji sukeis protokolus, nes E. V. jų neskaito kiekvieno jų atskirai netvirtina (b.t. 1, b.l. 117,128). Teismo nuomone šie įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo teiginius, kad jis visiškai pasitikėjo Komisijos nariais ir jų darbo nekontroliavo, neįtakojo. Vertinant tarp A. B. ir E. V. užfiksuotų pokalbių turinį ir pokalbių laiką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. kelis mėnesius siekė, kad būtent klebonija galėtų įsigyti parduodamą pastato dalį, tačiau kaltinamasis E. vaidelys nesiėmė jokių veiksmų, kad procesas būtų paspartintas. Šie ir kiti bylos duomenys nepatvirtina kaltinimo dalies, kad E. V. piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas vienintelio tikslo, kad konkursą laimėtų būtent V. S.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo teiginiai apie tai, kad jis nežinojo apie protokolų perrašymą, konkursų dokumentų pakeitimą ir pan. nepaneigti ir neginčijamų įrodymų, kad buvo priešingai, byloje nėra. Priešingai, visi komisijos nariai vieningai tvirtino, kad E. V. apie protokolų perrašymus nežinojo. Įvertinus pateiktus įrodymus konstatuotina, kad, išskyrus kaltinimo prielaidas, kas ir kokiu tikslu tai padarė, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kad kaltinamasis atliko faktinius veiksmus, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai. Kitaip tariant, byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad buvo atlikti atskiri konkretūs veiksmai, kurių visetas sudaro įkaltintas nusikalstamas veikas - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimą bendrininkų grupėje. Analizuodamas telefoninių pokalbių turinį, kurie teismui pateikti kaip įrodymai, pagrindžiantys E. V. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimą, teismas taip pat atsižvelgia ir į Europos žmogaus teisių teismo ir L. Respublikos Konstitucinio Teismo išvadas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktika dėl kriterijų, pagal kuriuos teisės pažeidimas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme. Šie kriterijai nustatyti E. Ž. Teisių Teismo bylose, kuriose kilo santykio tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės (kaip viena kitai artimų teisinės atsakomybės rūšių) klausimas. „Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Konstatuodamas, kad kaltinamųjų E. V. ir A. B. tarpusavio telefoninių pokalbių turiniu, kaltinamajam E. V. įkaltintos nusikalstamos veikos nepadarytos, teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausio teismo 2012-04-03 nutarties Nr. 2K-161/2012 išvadas, kad „nepritartina praktikai, kai pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties“. Kaltinamajam E. V. neigiant savo kaltę dėl įkaltintų veikų padarymo, nesant kitų objektyvių įrodymų, kyla abejonės ir dėl jam įkaltintų nusikalstamų veikų sudėties.

Vertinant kaltinamiesiems A. S. ir J. K. pateiktų kaltinimų pagrįstumą ir apibendrinant išnagrinėtus įrodymus, teismas daro tokias išvadas: A. S. ir J. K. piktnaudžiavimas tarnyba ir dokumentų klastojimas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji pasirašė R. N. ir V. J. perrašytus komisijos posėdžių protokolus.

L. Respublikos Baudžiamojo Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Suklastotu laikomas tikras dokumentas, kurio turinys neteisėtai pakeistas įrašant į jį neteisingus duomenis. Siekiant nustatyti kaltinimų, pareikštų kaltinamiesiems, pagrįstumą, būtina nustatyti ar pakartotinai pasirašyti komisijos posėdžių protokolai, kurių klastojimu piktnaudžiaujant tarnyba kaltinami A. S. ir J. K., turėjo lemiamą juridinę reikšmę sprendžiant AB „L. p.“ nenaudojamo nekilnojamo turto pardavimo klausimus. J. K. teismui nurodė, kad pakartotinai pasirašant komisijos protokolus, jam buvo žinoma tik tiek, kad protokolas buvo taisomas „gavus geresnius pasiūlymus“, o į tai, kad protokoluose nurodytas kitas konkurso laimėtojas, jis nežinojo. A. S. teigia abu protokolus pasirašiusi tik po vieną kartą ir, kad jai nebuvo žinoma, kad protokolai buvo perrašomi. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamoji pasirašė ir kito turinio protokolus. Šie kaltinamųjų A. S. ir J. K. teiginiai bylos nagrinėjimo metu nepaneigti ir įrodymų, kad buvo priešingai, byloje nėra. Teismo vertinimu, tai, kad kaltinamieji tik pakartotinai pasirašė dokumentą, netaisydami ir nekeisdami jo turinio, laikytina formaliu pažeidimu, neturėjusiu lemiamos įtakos dokumento tikrumui. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir tai, kad pagal nusistovėjusią tvarką, komisijos protokolus pasirašydavo nebūtinai visi komisijos nariai (R. N. parodymai). Išanalizavus ir įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad nėra neginčijamai nustatyta, kad A. S. ir J. K., veikdami bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais, tyčia būtų piktnaudžiavę tarnyba ir klastoję dokumentus. Teismo vertinimu kaltinamųjų veiksmus reikėtų vertinti kaip suklydimą, neapdairumą, klaidą, tačiau ne kaip nusikalstamą veiką. Konstatavus, jog A. S. ir J. K. neklastojo tikro dokumento, bei to nesiekė, o kaltinamųjų padaryti pažeidimai –pakartotinis protokolų pasirašymas galutiniam rezultatui įtakos neturėjo, kad jų veiksmai rodė atidumo, profesionalumo stoką, bet ne tiesioginę tyčią piktnaudžiauti tarnyba ir suklastoti dokumentus, darytina išvada kad jų veiksmuose nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tikro dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba veikiant bendrininkų grupėje (BK 228 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) požymių.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis.

Nusikalstamų veikų, įkaltintų kaltinamiesiems E. V., A. S. ir J. K. įrodinėjimo požiūriu, byloje surinkti ir teismo ištirti operatyvinio metu gauti ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, nėra pakankami nusikalstamų veikų padarymo konstatavimui ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamiesiems E. V., A. S. ir J. K. įkaltinamų veikų padarymo, nėra. Kilusių abejonių ir esamų prieštaravimų teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos jos vertintinos kaltinamųjų naudai ir kaltinamieji išteisintini pagal pareikštus kaltinimus, nesant jų veismuose nusikalstamų veikų sudėties arba neįrodžius dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Nagrinėjant kaltinimus, pareikštus A. B., nustatyta, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB „L. p.“ Ūkio valdymo direktoriumi ir Nekilnojamojo turto pardavimo komisijos pirmininku, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo bei įtakojo kitus asmenis klastoti tikrus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai - jis piktnaudžiavo tarnyba ir pagamino netikrus dokumentus. Analizuojant teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, nustatyta, kad duomenis, gautus panaudojant technines priemones specialiąja tvarka, visiškai patvirtina duomenys, surinkti BPK numatytais proceso veiksmais. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turinys visiškai atitinka liudytojo V. S. parodymus apie tai, kad kaltinamasis A. B. jam pasiūlė į naują paraišką įrašyti senos paraiškos datą ir sukeisti paraiškas dėl Kybartų objekto pirkimo (b.t. 1, b.l. 71-73,74-75,77-79, b.t. 6, b.l. 24-25); R. N. parodymus apie tai, kad komisijos protokolą, nurodydama kitą konkurso laimėtoją, ji perrašė vykdydama direktoriaus A. B. nurodymą (b.t.1, b.l. 90-91, b.t.6, b.l. 6, b.l. 70-76); V. J. parodymus apie tai, kad komisijos protokolą dėl Filaretų gatvėje parduodamo pastato, ji perrašė vykdydama direktoriaus A. B. nurodymą (b.t. 6, b. l. 77-78), Z. D. parodymus apie tai, kad pasibaigus konkursui jis su kaltinamuoju susitarė pakeisti anksčiau pateiktą pasiūlymą. Kaltinamasis leido mokėti didžiausią pasiūlytą konkursui kainą nurodant, kad pinigai bus sumokėti sutarties pasirašymo metu (b.t. 1, b.l. 116-126, 130-134, b.t. 5, b.l. 50-56). Tai, kad A. B. balsas užfiksuotas pateiktų pokalbių garso įrašuose, patvirtina L. teismo ekspertizės centro specialisto išvada (b.t. 1, b.l. 148-184). Telefoninių pokalbių fakto ir autentiškumo A. B. neneigia (b.t. 3, b.l. 62-64,78-79). Įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad pastato, esančio Filaretų g., Vilniuje, pardavimo konkurso protokolas buvo perrašytas, teismas pripažįsta liudytojo St. P. parodymus, apie tai, kad vieną dieną jam buvo pranešta, kad konkursą laimėjo UAB "B." o kitą dieną, kad konkursą laimėjo fizinis asmuo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo pobūdį bei aplinkybes. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, į psichiatro ir narkologinę įskaitas neįrašytas. Jo atsakomybę lengvinančių arba atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, parinkdamas bausmės rūšį už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, kad bauda yra numatyta šių straipsnių sankcijose kaip alternatyvi bausmė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir BK 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam baudas, kurių dydžiai parinktini atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus šių bausmių vidurkius.

Nagrinėjant kaltinimus, pareikštus V. J. dėl dokumentų klastojimo padaryto bendrininkų grupėje ir piktnaudžiavimo tarnyba, nustatyta, kad kaltinamoji vykdydama A. B. nurodymą, pasibaigus konkursui priėmė perrašytus pasiūlymus, perrašė Nekilnojamojo turto pardavimo komisijos posėdžio protokolą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veikos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai - ji piktnaudžiavo tarnyba ir pagamino netikrą dokumentą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 2 d.). Teismo posėdžio metu gautas kaltinamosios prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat gautas J. J. prašymas perduoti kaltinamąją V. J. jo atsakomybei pagal laidavimą. Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad tokį kaltinamosios elgesį sąlygojo tiesioginio vadovo nurodymas, į kaltinamosios bei laiduotojo asmenybes. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys) V. J. nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Egzistuojant šioms faktinėms aplinkybėms, teismas turi pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas J. J. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, charakterizuojamas itin teigiamai, todėl darytina išvada, kad jis gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas baudžiamąją bylą nutraukti ir kaltinamąją V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.).

Laikmenos su informacija ir konkursų registracijos dokumentai paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis L. Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 302, 303, 307, 308 str., teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamąją A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti nesant jos veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Kaltinamąjį J. K., (duomenys neskelbtini) išteisinti nesant jo veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje (dėl objekto, esančio Kybartuose, pardavimo) ir skirti 110 MGL (14 300 Lt) baudą.

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ( dėl objekto, esančio Kybartuose, pardavimo) ir skirti 50 MGL (6500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 110 MGL (14 300 Lt) dydžio baudą.

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje (dėl objekto, esančio Filaretų g., Vilniuje, pardavimo) ir skirti 120 MGL (15 600 Lt) baudą.

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dėl objekto, esančio Filaretų g., Vilniuje, pardavimo) ir skirti 60 MGL (7 800 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 120 MGL (15 600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio l dalį, 228 straipsnio l dalį ir perduoti pagal laidavimą J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti l (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti V. J., kad jei laidavimo metu, ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi, jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Laikmenas su informacija ir konkursų registracijos dokumentus palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė