Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Dėl A. S. apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausta teisme ji teigė neatsimenanti, kiek tų protokolų buvo ir kiek pasirašė jų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, išteisintoji patvirtino, kad tai jos parodymai, atsakymus į tyrėjo užduodamus klausimus ji diktavo pati, bet nurodė, kad tuos parodymus reikėtų tikslinti, tačiau nesugebėjo paaiškinti, ką ir kaip bei dėl kokių priežasčių tuos parodymus reikia tikslinti. A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu visiškai patvirtina jos kaltę dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, iš jų galima daryti išvadą, kad išteisintoji visiškai suprato, jog pasirašinėja iš naujo pakeistus protokolus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, ir suvokė, kad toks yra vadovybės nurodymas. Teismas nuosprendyje akcentavo, kad A. S., teisme atsakydama į klausimus dėl neatitikimų tarp dabartinių ir ankstesnių jos parodymų, nurodė, jog ikiteisminiame tyrime apklausų metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas. Kita vertus, teismas neatkreipė dėmesio, kad išteisintoji dėl patirto psichologinio spaudimo kalbėjo apie apklausą būnant jai specialiąja liudytoja, tuo tarpu tos apklausos metu jos duotais parodymais ir nebuvo remiamasi, jie nebuvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Teisme buvo pagarsinti A. S. parodymai, duoti įtariamosios apklausos metu dalyvaujant jos pasirinktam gynėjui. Tos apklausos metu dalyvavo tik bylą tiriantis pareigūnas, jokio spaudimo požymių nebuvo nustatyta, jų negalėjo nurodyti ir A. S..

Išteisintasis J. K. parodė, kad posėdžio dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje pardavimo metu buvo skaitomos dalyvių pasiūlytos kainos ir terminai, jis siūlė mažinti atsiskaitymo terminą, laimėtoju buvo paskelbtas UAB „B“. Protokolą 2008-07-22 pasirašyti atnešė V. J.. 2008-07-25 pastaroji atnešė kitą protokolą, ten jau buvo pakeista, ji pasakė, kad yra geresnės atsiskaitymo sąlygos. Nors teisme išteisintasis teigė, kad jam nebuvo pasakyta, jog pasikeitė pirkėjas, jis manė, jog parduodamas pastatas UAB „B“, o pasirašydamas protokolą jis neturėjo informacijos, jog laimėtojas pakeistas, tačiau šie jo parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams. Prokuroras pažymi, kad tokius parodymus J. K. davė teisme tik po to, kai teismas daug kartų uždavė tą patį atsakymą menantį klausimą. Be to, tik pakviestas duoti parodymų teisme išteisintasis nurodė prisipažįstantis padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismo buvo „sudrausmintas“ neskubėti. Išteisintasis visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pats teismas nuosprendyje nurodė, jog J. K. parodė, kad pakartotinai pasirašant Komisijos protokolus, jam buvo žinoma, kad protokolas buvo taisomas gavus geresnius pasiūlymus. Taigi, pats teismas konstatavo, jog J. K. pripažino kaltę dėl dokumentų klastojimo. Be pačių išteisintųjų A. S. ir J. K. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jų kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. R. N., kuriai byla nutraukta mirus, parodė, kad ji surašė Komisijos posėdžio protokolą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, šį protokolą pasirašė ir A. B. su A. S.. Teisme buvo pagarsinti R. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji teigė, jog Komisijos posėdžio protokolą ji perrašė A. B. nurodymu, pasirašė pati ir davė pasirašyti A. S. bei A. B.. Ji paaiškino A. S., kad protokolas perrašytas dėl to, kad toks yra A. B. nurodymas. Dėl atviro konkurso dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo R. N. parodė, kad Komisija nustatė laimėtoją, pasiūliusį didžiausią kainą, t. y. UAB „B“. Komisijos posėdžio protokolas buvo surašytas kitą dieną po įvykusio posėdžio, jis buvo pasirašytas tą pačią dieną ir perduotas A. B.. Po to pastarasis liepė jai pakeisti Komisijos posėdžio protokolą nurodant, kad konkurso laimėtojas yra A. V.. Tada R. N. pasakė V. J., kad reikia perrašyti protokolą, nes taip liepė A. B.. V. J. perrašė protokolą ir pateikė jį pasirašyti visiems Komisijos nariams. Antrą kartą pasirašydami protokole, Komisijos nariai žinojo, kad vykdo A. B. nurodymą. Teisme R. N. visiškai patvirtino šiuos savo parodymus. A. B. nurodė, kad buvo keičiamas protokolas, atbulinėmis datomis surašomi dokumentai, V. S. pasiūlymas įdėtas į tą patį voką. Šie įrodymai visiškai paneigia teismo išvadas, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. pasirašė ir kito turinio protokolus.

Prokuroro teigimu, visiškai niekuo nepagrįstos teismo išvados, jog išteisintųjų pakartotinio dokumento pasirašymas, netaisant ir nekeičiant jo turinio, laikytinas formaliu pažeidimu, neturėjusiu lemiamos įtakos dokumento tikrumui. Visų Komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, parašai protokoluose yra būtini. Nesant nors vieno parašo, bet kuriam iš Komisijos narių informavus bendrovės valdybą ar akcijų valdytoją apie dokumentų perrašymus, konkursų rezultatų keitimus, būtų užkirstas kelias tokiems išteisintųjų veiksmams bei sudaryta galimybė teisėtiems konkursų laimėtojams įsigyti parduodamą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad net ir posėdyje nedalyvavusių komisijos narių pasirašymas dokumente, kuriame yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, atitinka nusikalstamos veikos - dokumentų klastojimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-16/2010).

Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas pagrindė jo kaltę tik operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, kurių nenurodė ir kurie neva atitinka V. S., R. N., V. J. ir Z. D. parodymus dalyje. Z. D. parodymai nuosprendyje net neišdėstyti. Atkreipiamas dėmesys, kad nebuvo tikrintas teisinis ir faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindų teisėtumas, nesiimta priemonių ir veiksmų nustatyti, ar pareigūnų turėta informacija operatyviniam tyrimui atlikti buvo gauta teisėtai. Tai padaryti buvo ypač reikalinga, nes dokumentai dėl operatyvinio tyrimo išskirti iš kitos bylos nesant aukštesniojo prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo panaudoti juos šioje byloje (Lietuvos Respublikos BPK 162 str.). Byloje panaudoti šių dokumentų išrašai, kurie, kaip ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, neinformatyvūs jo kaltei pagrįsti. Minėti klausimai buvo kelti byloje, tačiau teismas nepasisakė dėl jų.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis yra pagrindas remtis nustatant šioje byloje reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo imtasi priemonių ir veiksmų nustatyti, ar pareigūnų turėta informacija operatyviniam tyrimui atlikti buvo gauta teisėtai. Šiuo aspektu pasakytina, kad operatyvinis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas esant teisėtam pagrindui, o pagal minėtą teismų praktiką nėra pagrindo aiškintis pradinės informacijos gavimo aplinkybių. A. B. deklaratyviai teigia, kad byloje panaudoti dokumentų išrašai, kurie, kaip ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, neinformatyvūs jo kaltei pagrįsti. Priešingai, byloje esančiuose išslaptintų dokumentų išrašuose užfiksuotos informacijos pakanka daryti anksčiau aptartas išvadas. Be to, nuteistojo kaltė padarius inkriminuojamus nusikaltimus skundžiamame nuosprendyje grindžiama ne tik operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamoji R. N. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad objekto (duomenys neskelbtini) pardavimas buvo antrasis konkursas, kuriame pareiškė norą dalyvauti penki fiziniai asmenys ir vienintelė UAB „B“, pasiūliusi didžiausią kainą - 590 000 Lt ir atsiskaitymą per tris mėnesius. Posėdžio metu minėta bendrovė buvo pripažinta laimėtoja. Šį pastatą labai norėjo pirkti A. V., kuris taip pat pasiūlė 590 000 Lt, tačiau jis ketino atsiskaityti iš karto, toks A. V. pasiūlymas buvo pateiktas vėliau. Kadangi bendrovei naudingiau, kada atsiskaito iš karto, todėl pasirinko A. V.. Pasiūlymai buvo registruojami į knygą. Nepamena, ar tai darė ji, ar jos kolegė. Iš penkių pirkėjų tikslino ir gerino sąlygas A. V.. Z. D. atsisakė ir tada liko A. V.. Neatsiminė, ar pastarojo pasiūlymas buvo pateiktas laiku, atrodo vėliau. Atrodo, kad posėdžio metu nugalėtoju buvo pripažintas A. V., parodymų davimo metu neatsiminė. A. V. pasiūlymas iš pradžių nebuvo gautas, jo nebuvo pirmame etape. Šiame konkurse buvo du etapai. Neatsiminė, ar buvo surašytas protokolas, kad laimėjo UAB „B“ ir ji pasirašė. Patvirtino, kad jos cituoti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog ji vykdė A. B. nurodymus, nes bijojo būti atleista iš darbo, iš dalies teisingi. Taip pat patvirtino, kad matyt buvo, jog A. B. liepė perrašyti protokolą. Apie perrašomus Komisijos protokolus ir įsakymų projektus (duomenys neskelbtini) E. V. nieko nežinojo. R. N. akcentavo, kad apklausose, atliktose ikiteisminio tyrimo metu, jai buvo daromas psichologinis spaudimas, ji buvo gąsdinama, dėl ko patyrė didelį stresą (t. 6, b.l. 70-76).

V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, kaip Komisijos narė, dalyvavo posėdyje dėl (duomenys neskelbtini) esančio objekto pardavimo. Komisijos posėdžiuose ji rašydavo protokolus, atlyginimo už darbą Komisijoje negaudavo. Komisijos posėdžiai vykdavo A. B. kabinete. Ten buvo atplėšiami vokai su pasiūlymais. Laimėdavo tas, kas pasiūlydavo didžiausią kainą, geriausias sąlygas. (duomenys neskelbtini) esantis objektas buvo pirmasis konkursas, kuriame ji dalyvavo, todėl prisimena, kad UAB „B“ buvo pasiūliusi geriausias sąlygas. V. J. posėdžio metu ranka parašė protokolą, kurį vėliau perrašė kompiuteriu. Protokolą pirmiausia pasirašydavo pati, po to nunešdavo R. N. arba J. K., kurie kaip ir ji dirbo (duomenys neskelbtini) Vėliau, kam nors važiuojant į (duomenys neskelbtini) g., protokolą perduodavo, kad pasirašytų kiti Komisijos nariai. Surašius protokolą, kad laimėjo UAB „B“, protokolas buvo perduotas į centrą. Po kurio laiko V. J. paskambino (duomenys neskelbtini) A. B. ir pasakė, kad yra geresnis pasiūlymas, geresnės atsiskaitymo sąlygos, todėl reikia pakoreguoti protokolą. Kiek pamena, tuo metu jai nebuvo įvardinta konkreti bendrovė ar asmuo. A. B. pasakė jai, kad R. N. atneš kitą pasiūlymą, pagal kurį ji turės parašyti naują protokolą. Gavusi dokumentus, pagal juos parašė kitą protokolą. Nepamena, ar protokole rašė, kad pasiūlymą pateikė UAB „B“, ir kas buvo nurodytas laimėtoju. Perrašytą protokolą pasirašė ir perdavė R. N. bei J. K.. Kuriam pirmam davė pasirašyti ir ką jiems pasakė, neprisiminė. Atsakydama į prokuroro klausimus, V. J. nurodė, kad užregistravo R. N. atvežtą naują pasiūlymą. Tai nebuvo oficialus registracijos žurnalas, todėl ji išplėšė lapą, kad nebraukyti, jog būtų tvarkingiau. Gauto pasiūlymo tolesniu numeriu neregistravo, nes neatitiktų datos. Pasiūlymai būdavo surašyti viena data, ant voko antspaudo kita gavimo data, todėl dabar neatsimena, kuria data jį užregistravo. Kokią datą parašyti su niekuo nederino. Per apklausą ikiteisminio tyrimo metu jai buvo rodomi dokumentai, ji matė tas datas, todėl galėjo komentuoti. Žino, kad įsakymai dėl turto pardavimo buvo registruojami raštinėje, (duomenys neskelbtini), tačiau jų registravimo tvarkos, nežino (t. 6, b.l. 76-78).

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis žinojo, jog (duomenys neskelbtini) esantis objektas buvo įtrauktas į viešąjį konkursą, nes visi objektai, kurie būdavo įtraukiami į privatizavimo programą, būdavo aptariami AB „L“ posėdyje. Taip pat žinojo, jog tuo objektu domėjosi (duomenys neskelbtini) klebonas, nes jis kreipėsi į liudytoją, kaip ministrą, bei prašė išimties tvarka, restitucijos pagrindais ar remiantis kažkokiais kitais teisės aktais, perduoti pastato antrą aukštą klebonijai, kuriai priklausė pirmas aukštas. Klebonui buvo paaiškinta, kad Lietuvos teisės aktai neleidžia to daryti ir yra tik vienas kelias - įtraukus objektą į privatizaciją, dalyvauti viešajame konkurse. Nežinojo, kas ir už kokią kainą tą pastatą įsigijo (t. 6, b.l. 22-23).

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis konkurse dėl patalpų (duomenys neskelbtini) parapijos vardu pasiūlė mažiausią kainą, todėl konkursą pralaimėjo. Vėliau tas patalpas įsigijo, nes padirbo netikrą dokumentą. Šiuo klausimu bendravo telefonu su A. B.. Viskas prasidėjo nuo to, kad A. J., tuo metu ėjusiam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pareigas, jo viešnagės metu pasakė, kad parapija norėtų įsigyti patalpas socialinėms reikmėms, ir šis davė AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. telefono numerį. Paskambinus E. V., pastarasis pasakė, kad bus skelbiamas konkursas, ir davė savo pavaduotojo ūkio reikalams A. B. telefono numerį. V. S. niekada nebuvo susitikęs su A. B., bendraudavo su juo tik telefonu. Iš karto po konkurso A. B. paskambino ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) parapija pralaimėjo konkursą, nes pasiūlė mažiausią kainą, ir paklausė, ar nenori jos pakelti. Pasitaręs su vyresnybe, V. S. nutarė siūlomą kainą pakelti ir parašė naują paraišką nurodydamas senos paraiškos datą bei didesnę siūlomą kainą. Taip padaryti jam pasiūlė A. B.. Liudytojas perdavė naują paraišką per (duomenys neskelbtini) vadovą H. K.. Po kurio laiko V. S. gavo pranešimą, kad laimėjo konkursą. Pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą jis pasirašė su E. V.. Neprisimena, ar V. S. kalbėjosi su R. N. apie sukeistas paraiškas, tačiau su E. V. tikrai nekalbėjo apie tai. Apie paraiškų sukeitimą kalbėjo tik su A. B., iš kurio ir sužinojo, kad didžiausia pasiūlyta kaina už patalpas yra 70 000 Lt, todėl naujame pasiūlyme nurodė didesnę sumą (t. 6, b.l. 24-25).

Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pamatė skelbimą, jog parduodamos AB „L“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) tam, kas pasiūlys didžiausią kainą. Ji pasiūlė už patalpas apie 70 000 Lt. Iš (duomenys neskelbtini) žmonių liudytoja girdėjo, jog ji buvo pasiūliusi didžiausią kainą. Tas pats kunigas (V. S.) pasveikino A. D. motiną su laimėjimu, nors pastaroji net nežinojo, jog liudytoja dalyvavo konkurse, todėl labai nustebo. Nors ir buvo kalbama, kad A. D. laimėjo konkursą, tačiau patalpų neįsigijo. Dėl konkurso rezultatų liudytoja niekur nesikreipė, niekada nebendravo su AB „L“ vadovais ir neskambino jiems. Neprisimena, kas pasirašė raštą, jog ji nelaimėjo konkurso. Perskaičiusi šią informaciją, liudytoja suplėšė laišką ir išmetė (t. 6, b.l. 25-26).

Liudytojas H. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), t. y. AB „L“ filialo vadovu, bendraudavo darbo reikalais su A. B., E. V., R. N. ir V. J.. Liudytojas tiesiogiai nedalyvavo (duomenys neskelbtini) pašto privatizavime. Klebonas kreipėsi į jį, nes norėjo sužinoti, kokios galimybės įsigyti tas patalpas. H. K. daugiau nesidomėjo, kaip viskas susiklostė, išskyrus atvejį, kai nuvežė klebonui voką, gautą tarnybiniu paštu. Vokas niekam nebuvo adresuotas, jį nuvežti klebonui telefonu paprašė A. B.. Nežinojo, kas buvo voke, atgal jo negavo. Liudytojas nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu negalėjo teigti, jog būdamas Vilniuje iš A. B. ar E. V. girdėjo, jog klebonas nelaimėjo konkurso, nes sužinojo apie tai tik iš tyrėjų. Mano, kad jeigu žmogus iš pradžių nelaimėjo konkurso, o po to laimėjo - konkursas galimai buvo neskaidrus. Nepamena pokalbio su A. B., kurio metu šis būtų reikalavęs paskubėti. Kalba buvo tik apie voko nuvežimą (t. 6, b.l. 40-41).

Liudytojas S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis, dirbdamas UAB „B“ direktoriumi, internete rado skelbimą, kad parduodamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) Ten buvo konkursas ir liudytojas paštu pateikė prašymą dalyvauti konkurse. Nebeprisimena nurodytos pardavimo kainos, tačiau žino, kad savo paraiškoje pasiūlė truputį daugiau. Su R. N., kuri pasakė, jog jie laimėjo konkursą, susitiko po konkurso. Nuvažiavo pas N. ir sutarė, kad ims paskolą pirkti pastatą, o po kelių dienų gavo pranešimą, kad konkursą laimėjo kitas fizinis asmuo, pasiūlęs tą pačią sumą, tačiau jis ankščiau padavė paraišką. Suma buvo apie 570-600 tūkst. Lt už tą pastatą. Liudytojas normaliai reagavo, kad po to paskambino ir pasakė, jog bendrovė nelaimėjo konkurso. Neskundė konkurso dėl laiko stokos (t. 5, b.l. 187-188).

Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra bendravęs su viena mergina AB „L“ skyriuje prie stoties, kai teikė paraišką aukcionui. V., kurio pavardės nežinojo, pasiūlė Užupyje, (duomenys neskelbtini), pirkti AB „L“ priklausantį negyvenamą pastatą. Pastato reikėjo A. V., kuris turi didelę šeimą ir todėl norėjo iš gretimo buto iškraustyti kaimyną, kuriam reikėjo surasti gyvenamąją vietą. V. pasiūlė šį pastatą pirkti už milijoną litų. Po 2-3 dienų V. pasakė, kad parduos už 850 000 Lt, bet ir tai buvo per didelė kaina. Po to kainą mažino iki 750 000 Lt, iki 630 000 Lt. Po kelių dienų „Lietuvos ryte“ perskaitė, kad AB „L“ parduoda tą patį namą, esantį (duomenys neskelbtini), aukciono būdu, pradinė kaina - apie 390 000 Lt. V. prašoma kaina buvo gerokai didesnė. Likus nedaug laiko iki konkurso, V. paskambino jam ir pasakė, kad reikia paduoti paraišką, todėl su juo nuvažiavo į AB „L“ būstinę, esančią prie stoties. Ten M. J. parašė, kad būdamas A. V. įgaliotu asmeniu, nori dalyvauti aukcione, nurodė 590 000 Lt, kaip siūlomą kainą. Tokią sumą nurodė rašyti V.. Neprisiminė paraiškos formos, paprašė dėl blogos rašysenos ten dirbusių merginų paslaugos parašyti, pats tik pasirašė. Ką rašyti sakė V.. AB „L“ davė kažkokį voką, kurį jis užklijavo ir paliko AB „L“ kontoroje, kažkokiame skyriuje, pas kažkokią mergaitę. Vėliau iš AB „L“ paskambino moteris ir pasakė, kad liudytojas laimėjo aukcioną, kad reikia sumokėti pinigus ir pasirašyti sutartį. Liepė atvažiuoti prie AB „L“, esančio (duomenys neskelbtini) Sutartyje buvo parašyta, kad A. V. perka pastatą už 590 000 Lt. Nežinojo, ar V. asmeniškai dalyvavo aukcione, nes jis apie tai nieko nesakė. Po sutarties pasirašymo sumokėjo V. apie 40 000 - 50 000 Lt honorarą už tarpininkavimą. Prie liudytojo nurodyto vardo V. pareigūnai įrašė pavardę S. sakydami, kad jo yra tokia pavardė (t. 5, b.l. 186-187).

2008-05-30 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-171 užfiksuota, kad 2007-12-07, nuo 10.01 iki 10.02 val., (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas V. S. paskambino A. B. dėl AB „L“ priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) įsigijimo. A. B. pranešė, kad sprendimas dėl minėto objekto bus tik kitais metais (t. 1, b.l. 60-62).

2008-05-30 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-179 užfiksuota, kad 2007-12-07, nuo 11.07 iki 11.10 val., telefoninio pokalbio metu E. V. pasakė A. B., kad „vėl (duomenys neskelbtini) klebonas pas ministrą nubėgo“. A. B. nurodė, jog jis sakė, „kad ne šiais metais, kitais metais bus jam“. Po to jie aptarė dėl AB „L“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo (duomenys neskelbtini) parapijos klebonui. E. V. nurodė, kad „Tai forminam mes ją. Jie mane į.... Tas klebonas jau, nežinau, man įvarys, ten jis kokią nors... <...> Nu, jau, žinai, man ne pirmą kartą skambina ir, nu...“.Po to, išteisintasis sakė, kad jis pažadėjo klebonui, jog per valandą bus paskambinta ir pasakyta, „koks statusas ir kada realiai ten galima sutvarkyt“. E. V. paprašė A. B. „suforminti“ kuo greičiau (t. 1, b.l. 63-66).

2008-05-30 operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-14-178, Nr. S6-14-177, Nr. S6-14-175 užfiksuota, kad 2007-12-21, nuo 14.00 val. iki 14.03 val., 2007-12-22, nuo 9.00 val. iki 9.01 val., 2008-02-25, nuo 9.31 val. iki 9.32 val., telefoninių pokalbių metu A. B. ir V. S. aptarinėjo dėl galimybės parduoti AB „L“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) šio miesto parapijai (t. 1, b.l. 67-70, 71-73, 74-76).

2008-05-30 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-176 užfiksuota, kad 2008-02-29, nuo 13.18 val. iki 13.19 val., telefoninio pokalbio metu V. S. klausė A. B. dėl dominančių patalpų kainos. Pastarasis atsakė, kad „kažkur bus iki 50 000“ (t. 1, b.l. 77-79).

2009-01-09 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-4 užfiksuota, kad 2008-04-16, nuo 11.49 val. iki 12.00 val., A. B. darbo kabinete pastarasis su R. N. aptarė apie (duomenys neskelbtini) parduodamas patalpas. R. N. pasakė, kad „bet kokią jis gražią kainą užrašė <...> Septyni skaičius, septyni, septyni, septyni, septyni.....“. A. B. nurodė, kad „reikia gauti iš jo pasiūlymą septyniasdešimt du“, jis pasitikslino, „ar ten septyniasdešimt didžiausia suma buvo, taip?“. R. N. pasakius, kad kunigas tiek nemokės, nuteistasis nurodė, kad „turi perspėti jį“. Vėliau A. B. paskambino V. S. ir pranešė, kad „mes pažiūrėjom, buvo pasiūlyta kaina, žinokit, septyniasdešimt tūkstančių <...>. Jūsų kaina buvo mažiausia <...>. Didžiausią septyniasdešimt pasiūlė moteris kažkokia. O jūs, jūs, jūs aišku gi nemokėsit tokių pinigų. Gerai. Ruošiu“. R. N. paklausus, ką V. S. sakė, A. B. nurodė, kad „sako nieko tokio <...>. Sako, su ganytoju pasitarsiu, duosiu atsakymą. Jeigu mokės daugiau, parduosim jam“. R. N. paklausus, kaip su šituo konkursu bus, ar jis laikomas neįvykusiu, o jie negali laukti kunigo pasiūlymo, nuteistasis nurodė, kad „aš pasitarsiu <...> kokia ten, kokia situacija yra, kaip pasakys man <...>. „Nu tai bus dokumentai, nu“. R. N. parodė, kad „bus atbuline data tada, čia vi...“., A. B. pritarė sakydamas „Nu“ (t. 1, b.l. 80-83).

2009-01-12 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-10 užfiksuota, kad 2008-04-21, nuo 9.42 val. iki 9.49 val., A. B. darbo kabinete R. N. pasakė nuteistajam, kad „tai va, tai nepasirašė vieno įsak... šio...“. A. B. paklausė, „V. buvo, a ne?“, į ką ši atsakė, kad „buvo vat, tik ką dabar aš sulauk...“. Nuteistajam paklausus, ko nepasirašė, R. N. nurodė, kad „dėl kunigo. <...> Da pasirašytų (neaiškiai) nori ministrui. <...> kitus pasirašė“. Vėliau A. B. paklausė, „tai ką, jau dabar viskas, pasirašė?“, ji atsakė, kad „dabar galit, išskyrus, D. negalim dar siųsti“ . <...> „D. negalim, nes (duomenys neskelbtini) nėr. Jisai po pietų sakė grąžins <...>“. Nuteistasis pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) nesiųsim. Bet neaišku, kaip bus. Jeigu (duomenys neskelbtini) nepasirašys“, <...> nes čia, kur nutarę klebonui į parapiją jeigu, (neaiškiai). Mes tris dienas nuo pasirašymo. Jeigu šiandien pasirašė, dvidešimt pirmo“. R. N. pasakė, kad „jo... ne, aštuonioliktos dienos bus atsakymas“. Nuteistasis pritarė tam. Vėliau A. B. paklausus „D. skirtas, taip?“, ji pasakė, kad „nu vat, D., ką daryt? Nu palikim tą dar“. Į tai nuteistasis atsakė, kad „tai jeigu rašto nepasirašo, tai nėra ko“. R. N. paklausus, ar „kainas jiems galim sakyt, ar ne?“, A. B. nurodė, kad „didesnę kainą pažymim ir viskas. <...> Nes čia ne aukcionas. Čia atviras konkursas. <...> Mes pranešim, kad jūs ten, ačiū už dalyvavimą <...> pasiūlyta buvo didesnė kaina ir viskas“ (t. 1, b.l. 84-88).

2009-09-07 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2008-04-24, nuo 9.01 val. iki 9.02 val., A. B. paskambino H. K. ir pasakė, kad „žinokit, aš norėsiu rytoj turėti iš ryto jo (klebono) raštą“ <...>. „Iki valdybos posėdžio“. H. K. patvirtino, kad raštas bus atvežtas (t. 1, b.l. 93-94).

2009-01-14 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-16 užfiksuota, kad 2008-04-25, nuo 9.00 val. iki 10.16 val., A. B. darbo kabinete pastarasis pasakė R. N., kad „A. bus. Nuneši paskui A.“. R. N. paklausus, ką nunešti, nuteistasis pasakė, kad protokolą. R. N. paaiškino, kad „aš jau pasirašiau, mes su A. pasirašėm protokolą“. A. B. pasakė, kad „tai labai gerai“. R. N. paaiškino, kad „dabar jūsų reikia parašų“. Vėliau A. B. nurodė R. N., kad „įdėsi seną voką, gerai?“, ši atsakė, kad „šitą jūs išnaikinkit, šitą reikia būtinai išnaikint, va dabar naująjį <...> „ne, aš netaisysiu, aš nauj... aš naują lapą“. A. B. pritarė tam. Tada R. N. parodė, kad „jau čia pamatys trinta ar taisyta, jau jokiais būdais negalima“. Nuteistasis parodė, kad „tai va, įdėsit va seną voką“. R. N. pasakė, kad „aš parašiau, tai parašytų, kad ... o senas vokas, mes gavom dvidešimt aštunto“. A. B. nurodė, kad „pridėsi šitą voką, o aną, šitą naikinkit“. Vėliau pokalbio metu R. N. paragino A. B. pasirašyti protokolą ir nurodė, kad „tada nunešiu pas, pas V. pasirašyt šitą“, be to, priminė, kad „o šitos dar nepasirašinėsit atsakymui? Kai V. pasirašys įsakymą, tada“. Nuteistasis dar nurodė, kad „žinai, man kokio rašto reikia, kad mes jam parduodam, kunigui tam“. R. N. paaiškino, kad „irgi aštuonioliktą dieną mes turim kunigui parašyt. <...> jis turi išeit aštuonioliktą, mes negalim šiandien parašyt“. A. B. sutiko su tuo. R. N. taip pat nurodė, kad „šitiem neigiamiems mes išsiųsim šiandien, a kad jisai gavo vėliau, tai mes nekalti. Pas mus paštas blogai veikia“. Nuteistasis vėliau pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) patvirtino aštuonioliktą, per tris dienas pranešam. <...> O mes tą pačią pranešam“ (t. 1, b.l. 97-101).

2009-01-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-2 užfiksuota, kad 2008-05-10, nuo 12.53 val. iki 12.55 val., E. V. darbo kabinete pastarasis telefoninio pokalbio metu pasakė, kad „Laba diena, ministre. <...> jeigu į (duomenys neskelbtini) važiuos, tai jau klebonas turėtų būti patenkintas. Nes mes pas...pasirašėm sutartį. Kartu buvom susitikę su juo. Ė, viskas, viskas tvarkoj. Oi ten nenoriu aš, ministre, jūsų, kaip čia, labai sudėtinga ten situacija buvo, bet viskas gerai“ (t. 1, b.l. 102-103).

2009-01-22 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-20 užfiksuota, kad 2008-07-23, nuo 9.15 val. iki 10.22 val., A. B. darbo kabinete vyko pokalbis tarp A. B. ir Z. D. bei V. S.. Z. D. pasakė, kad pralaimėjo, „bet mes galim pirkt šiandien, rytoj“. A. B. nurodė, kad „<...> keturi pasiūlymai buvo gauti. Ir mes įforminam, komisija yra tik sprendžiamoji. (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, pritaria, tada mes teikiam valdybai, kadangi... kodėl čia, čia lygtai nereikėtų... gerai, (duomenys neskelbtini) dabar, ir matot, tas yra duotas terminas, yra tris mėnesius (neaiškiai) nebuvo. Aišku, čia mes klaidą padarėm“. Z. D. paklausus, ką jiems dabar daryti su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. laukti ar nelaukti, nuteistasis parodė, kad „ne, tai laukiat dabar, viskas. Gausit pranešimą, protokolą, kai patvirtina, kai tik (duomenys neskelbtini) patvirtina protokolą, mes jums pranešim“. Be to, A. B. paaiškino, kad „aš norėsiu dar patikslinti, nes tris mėnesius mes negalim laukti. <...> Tai jeigu jie nesumažins termino, tada žiūrėsim, gal mums netinka tos jų sąlygos. Aš sakiau (duomenys neskelbtini), sakau, žiūrėkit, yra du pasirinkimai. Penki su pusę mėnuo arba trys mėnesiai, jeigu yra keturiasdešimt tūkstančių brangiau“. Z. D. nurodė, kad „mes tai mėnesio nenorim. Mes norim šiandien, šiandien, rytoj padaryt“. <...> Pirkėjas pas mus yra. Ir mes, žinot kaip, jeigu mes, tarp mūsų kalbant, taip, jeigu mes parduosim jūsų pastatus, ten navarą mes pasidalinsim, mes nenorim susikišt visko. <...> Pasidalinsim. Ateisim, padėsim pinigus ir pasidalinsim“. Vėliau A. B. paklausė, ar jie negali kainos padidinti, „paprašyt kainą penki devyniasdešimt, bet sutart, kad terminai visai kitokie“. <...> Nes jeigu iki dabar kol mes protokolo neparašėm. Nes pasiūlymai visi. Ir mes esam...“. Z. D. nurodė, kad „tai mes susitinkam dabar, nuvažiuojam“. Pastarajam pasitikslinus, ar buvo pasiūlyta 590 000 Lt už objektą (duomenys neskelbtini), nuteistasis patikslino, kad „lygiai pasiūlė. Pasiūlė tai taip, bet vieni siūlo per tris mėnesius, jūs siūlot, tegu būna, trisdešimt dienų bėgyje“. Z. D. pritarė. A. B. toliau tęsė, kad „tai yra rimtesnis variantas. Mes renkamės variantą, kaina ta pati, mes renkamės kitą variantą, tai yra terminus. <...> Komisija taip nusprendė, o mes tą, nu pakeičiam. <...> Galima vieną kitą pakelt, bet mes, komisija, nusprendžia, kad čia yra patraukliau dėl termino. <...> Jūs nurodėt, pavyzdžiui, arba savaitės bėgyje, arba po, po sutarties pasirašymo per savaitę, per dešimt dienų pervedam“. Tada A. B. su Z. D. sutarė, kad šis nuvažiuos pasitarti dėl naujo pasiūlymo pateikimo. Nuteistasis nurodė, kad „jeigu jūs tą darot, tada... nes mes šiandien norim protokolą.... <...> kuo greičiau visą šitą padaryti“. Vėliau Z. D. patikslino, kad „mums svarbiausia žinot kaip, kad tuščiai nelakstyt, kaip sakoma. Mes norim ir uždirbt, ir jums, ė, kaip sakoma, padėti ir pasidalinti, bet kad tuščiai tas“. A. B. nurodė, kad „man tai svarbiausia, reikia kuo greičiau man parduoti tas, kas neverta laikyti ir nemokėti pinigų už tai“. Vėliau nuteistasis kartu su Z. D. aptaria, kokią naują pasiūlymo kainą reikia nurodyti, kiek trunka laiko procedūra dėl sutarties pasirašymo. A. B. paaiškino, kad „nubėga R., jinai viską susako, viską paruošia. Jis ateina tik pasirašo ir išeina. Bet be to. Paskui ateina pirkėjas, savo parašus padeda“. Vėliau nuteistasis paskambino R. N. ir paklausė, ar ji ką nors sakė UAB „B“ dėl atviro konkurso rezultatų. A. B. pasakė Z. D., kad ji paskambino minėtai bendrovei ir pranešė, jog tenkina pasiūlymo kaina, bet ne terminas, todėl „daugiau kainos negalim kelti“.

Z. D. ir V. S. grįžus į A. B. darbo kabinetą, Z. D. pranešė nuteistajam, kad viskas sutarta. A. B. nurodė, kad „gerai. Tai dabar jūs buvot pateikę pasiūlymą“. Z. D. pasakė, kad „perrašyt reikia pasiūlymą, į tą patį voką įdėsim ir viskas. Tik terminą nurodysim, kad iškart perka ir viskas“. Iš karto po to A. B. paskambino R. N. ir pasakė, kad „R., atvažiuos vyrai pas tave. <...> Tai atveš pasiūlymą. O tu žinosi, ką daryt. O aš einu pas (duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis paskambino E. V. sekretorei ir paklausė, ar (duomenys neskelbtini) yra savo darbo vietoje. Po to A. B. aptarė su Z. D. dėl UAB „B“ pasiūlymo ir ką nuteistajam reikės daryti su tuo. Z. D. ir V. S. išėjus iš kabineto, A. B. paskambino R. N. ir pasakė, kad „V. atsiuntė jau protokolą. Kai atvažiuos jie <...>, ten pažiūrėkit. Nes bet kokiu atveju mes turim, turėsim vis tiek, aš tada paskambint šitam ar pati. Ar jie terminus gali sumažint, nes kaina ta pati. <...> Jeigu jie vis tiek trys mėnesiai, supranti, tada mūsų netenkina. Nes jie gali tą pačią dieną. Tai labai gerai. <...> Mes, kai bus patvirtintas protokolas, mes užklausim ir tiek. Kadangi kaina ta pati, logiška. <...> Tai gerai, komisija, tada mes pasiūlykim tą antrą variantą, kadangi terminai yra mažesni. Ir jis patvirtins ir bus gerai“ (t. 1, b.l. 116-126).

2009-01-21 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-18 užfiksuota, kad 2008-07-25, nuo 9.05 val. iki 9.09 val., A. B. darbo kabinete pastarasis paklausė R. N. „ir šitą, nepasirašė dar V. šito protokolo?“, į ką R. N. atsakė, kad „V. šito nereikia pasirašyt. Jisai pasirašė... <...> jis tvirtina pagal šitą protokolą. Jisai, o mes sukeisim tuos protokolus, raštinėj pakeisiu, aš šitą įdėsiu, kad man... išimsiu tą seną. Jisai, jisai kiekvieno atskirai netvirtina. Jis visą šitą. <...> Jis tvirtina rezultatus. Ir pagal šitą protokolą. Ir viskas“. Po to R. N. nurodė, kad „va, dabar V., va, aš nunešiu notarei jau šitą. Jisai davė tokį įgaliojimą. Va, V. įgalioja ten savo buhalterę ten tokią taip ir taip, reiškias, pasirašyt. V. laimėjo. A, koks mums skirtumas“. A. B. paklausė, ar „tiksliai jis pirks, nebus čia kokių nesąmonių? Raštą, viską sutvarkė, raštą?“. R. N. atsakė, kad „sutvarkėm, viską padarėm, visą knygą perrašėm. Nes jau buvo į knygą įrašytos visos“. Nuteistasis pritarė tam. A. B. paklausus, „kada forminsim dabar?“, R. N. patikslino, kad susitarė su notaru, viskas vyks kitos savaitės antradienį, susitarė ir su E. V. (t. 1, b.l. 127-129).

2009-01-21 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-19 užfiksuota, kad 2008-07-30, nuo 13.46 val. iki 13.53 val., A. B. darbo kabinete pastarasis susitiko su Z. D. ir V. S.. Z. D. pasakė, kad „šitą, nu ką, labai nedaug uždirbom, bet čia...čia jums, kad reik dalintis. Šitą, nu bet vis tiek padarėm“. Po to, jie aptarė kai kuriuos kitus objektus, priklausančius AB „L“ (t. 1, b.l. 130-134).

AB „L“ 2010-07-28 raštu pateikė AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2007-12-19 įsakymą Nr. 1-527, kuriuo sudarė Komisiją, susidedančią iš Komisijos pirmininko A. B. ((duomenys neskelbtini)), Komisijos narių A. L., R. N., J. B. ir A. S.; taip pat AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2008-06-10 įsakymą Nr. 1-294, kuriuo Komisijos narys A. L. pakeistas J. K.; taip pat AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2008-06-27 įsakymą Nr. 1-339, kuriuo Komisijos narė J. B. pakeista V. J. (t. 2, b.l. 114-117).

2009-09-04 poėmio metu iš AB „L“ buvo paimti dokumentai, susiję su AB „L“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimu, t. y. (duomenys neskelbtini) 2008-03-21 75 000 Lt pasiūlymas įsigyti AB „L“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 14), išsiųstas 2008-03-21 (t. 2, b.l. 15); A. D. 70 000 Lt pasiūlymas dėl minėto objekto, išsiųstas 2008-04-10 (t. 2, b.l. 20-21); Komisijos 2008-04-16 posėdžio protokolas, kuriame nutarta parduoti AB „L“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis protokolas pasirašytas A. B., R. N. ir A. S. (t. 2, b.l. 24-25); AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2008-04-18 įsakymas Nr. 1-207 patvirtinti atviro konkurso rezultatus su pirkėju (duomenys neskelbtini) pagal Komisijos 2008-04-16 protokolo 2.1. punktą (t. 2, b.l. 26); AB „L“ 2008-04-18 pranešimas klebonui V. S., pasirašytas A. B., kaip (duomenys neskelbtini), apie laimėtą konkursą (t. 2, b.l. 27); 2008-05-07 pirkimo-pardavimo sutartis dėl minėtų patalpų pardavimo, pasirašyta tarp AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. ir V. S. (t. 2, b.l. 28-30).

To paties 2009-09-04 poėmio metu iš AB „L“ buvo paimti dokumentai, susiję su AB „L“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimu, t. y. V. S. 2008-07-03 540 000 Lt pasiūlymas, atsiskaitant per 10 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos (t. 2, b.l. 38); UAB „B“ 2008-07-21 590 000 Lt pasiūlymas, atsiskaitant per 90 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. R. N. parašu patvirtinta, kad vokas gautas tą pačią dieną (t. 2, b.l. 42-43); A. V. 2008-07-03 590 000 Lt pasiūlymas, pateiktas per įgaliotinį M. J., atsiskaitant pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. V. J. parašu patvirtinta, kad vokas gautas 2008-07-08 (t. 2, b.l. 44-46); Komisijos 2008-07-22 posėdžio protokolas, kuriame nutarta parduoti AB „L“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. V.. Šis protokolas pasirašytas A. B., V. J., R. N., J. K. ir A. S. (t. 2, b.l. 47-48); AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2008-07-23 įsakymas Nr. 1-387 patvirtinti atviro konkurso rezultatus pagal Komisijos 2008-07-22 posėdžio protokolą (t. 2, b.l. 49); AB „L“ 2008-07-25 pranešimas A. V., pasirašytas A. B., kaip (duomenys neskelbtini), apie laimėtą konkursą (t. 2, b.l. 50); AB „L“ 2008-07-25 pranešimas UAB „B“, pasirašytas A. B., kaip (duomenys neskelbtini), kad konkursą laimėjo kitas dalyvis (t. 2, b.l. 51); 2008-07-30 pirkimo-pardavimo sutartis dėl minėto pastato pardavimo, pasirašyta tarp AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. ir A. V. įgalioto asmens M. J. (t. 2, b.l. 54-59).

2009-09-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš AB „L“ Turto valdymo skyriaus buvo paimtas ir apžiūrėtas AB „L“ Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos žurnalas, kurio pirmieji lapai yra išplėšti, (duomenys neskelbtini) pasiūlymas registruotas 2008-03-28 (eilės Nr. 1) - 75 000 Lt, nėra Z. D. pasiūlymo, bet yra A. V. pasiūlymas, registruotas 2008-07-03 (eilės Nr.18) - 590 000 Lt (t. 2, b.l. 61-64).

AB „L“ 2009-09-25 raštu pateikė pateikė AB „L“ (duomenys neskelbtini) 2006-12-15 įsakymu patvirtintą Nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos aprašą bei vėlesnius jo pakeitimus (t. 2, b.l. 66-75).

AB „L“ 2009-12-31 raštu pateikė AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2008-04-18 įsakymą Nr. 1-207 patvirtinti atviro konkurso rezultatus su pirkėju (duomenys neskelbtini) pagal Komisijos 2008-04-16 protokolo 2.1. punktą. Šį įsakymą vizavo A. B., A. S. ir R. N. (t. 2, b.l. 108-109). Taip pat buvo pateiktas AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2008-07-23 įsakymas Nr. 1-387 patvirtinti atviro konkurso rezultatus pagal Komisijos 2008-07-22 posėdžio protokolą. Šį įsakymą vizavo A. B., J. K. ir R. N. (t. 2, b.l. 110).

2008-04-25, nuo 9.00 val. iki 10.16 val., garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009-01-14 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-16 užfiksuota, kad A. B. darbo kabinete R. N. atnešė A. B. pasirašyti naują Komisijos 2008-04-16 posėdžio protokolą. Nuteistasis nurodė R. N. įdėti naują V. S. pasiūlymą į seną voką. Ji pasakė, kad nuneš E. V. pasirašyti įsakymą, o po to 2008-04-18 data išsiųs V. S. pranešimą apie konkurso laimėjimą. Šio pokalbio metu R. N. taip pat pranešė A. B., kad klausė pas E. V. dėl nelaimėjusių konkurso asmenų informavimo, o šis pasakė, jog „nereikia niekam aiškinti kas konkrečiai nupirkta. Sako, kad mes neprivalom sakyt šito“ (t. 1, b.l. 97-101). R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nunešė parengtą naują įsakymo projektą su Komisijos narių parašais (duomenys neskelbtini) (t. 6, b.l. 74). Tai patvirtina, kad E. V. buvo pateiktas įsakymas pasirašyti dėl laimėtojo ((duomenys neskelbtini) parapijos) įsigyti AB „L“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) tik po to, kai A. B. 2008-04-25 pasirašė naują pakeistą Komisijos 2008-04-16 posėdžio protokolą.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad byloje esančio Komisijos 2008-04-16 posėdžio protokolo dalis, kurioje nustatyta, jog už AB „L“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) didžiausią pasiūlymą - 75 000 Lt - pateikė (duomenys neskelbtini) parapija, neatitinka tikrovės. Šis Komisijos protokolas buvo surašytas atgaline data ir jo pagrindu E. V., kaip AB „L“ (duomenys neskelbtini) tyčia, žinodamas apie tai, atgaline 2008-04-18 data pasirašė įsakymą Nr. 1-207, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius konkurso rezultatus. Nagrinėjamu atveju E. V., A. B. ir R. N. bendri neteisėti veiksmai sudarė sąlygas (duomenys neskelbtini) parapijai neteisėtai laimėti konkursą įsigyti AB „L“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini).

Liudytojo M. J. teisiamajame posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad jis buvo A. V. įgaliotas nupirkti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį pasiūlė V. S.. M. J. pateikė pasiūlymą įsigyti minėtą pastatą V. S. nurodymu. Jie kartu nuvažiavo į AB „L“ ir pateikė pasiūlymą A. V. vardu. M. J., pateikdamas pasiūlymą, nežinojo, jog A. V. bus pripažintas konkurso laimėtoju (t. 5, b.l. 186). Atkreiptinas dėmesys, kad 2008-07-22, nuo 9.04 val. iki 9.33 val., garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009-01-26 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-21 užfiksuota, jog Komisijos 2008-07-22 posėdžio metu atplėšus vokus su pasiūlymais įsigyti AB „L“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, jog vieną iš tokių pasiūlymų pateikė Z. D., o nieko neminima apie A. V. pateiktą pasiūlymą. 2009-09-04 poėmio metu tarp paimtų dokumentų iš AB „L“ nebuvo Z. D. pasiūlymo įsigyti AB „L“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pastarąją aplinkybę patvirtina byloje apžiūrėtas Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos žurnalas, kurio pirmieji lapai išplėšti (t. 2, b.l. 61-64). V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji užregistravo R. N. atvežtą naują pasiūlymą registracijos žurnale. Kadangi jis buvo neoficialus, todėl kaltinamoji išplėšė lapą, kad nebraukyti, jog būtų tvarkingiau. Be to, V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad surašius Komisijos 2008-07-22 posėdžio protokolą, kuriuo laimėtoja įsigyti minėtą pastatą buvo pripažinta UAB „B“, po kurio laiko jai paskambino A. B. ir pasakė, kad yra geresnis pasiūlymas, geresnės atsiskaitymo sąlygos, todėl reikia pakoreguoti protokolą, t. y. turės parašyti naują protokolą pagal R. N. atneštą naują pasiūlymą (t. 6, b.l. 76-78). Tokie V. J. parodymai paneigia A. B. apeliacinio skundo argumentą, kad jis nedarė įtakos kaltinamajai klastojant dokumentus. Įvertinus visas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad A. V. pasiūlymas įsigyti AB „L“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sukeistas su Z. D. pateiktu pasiūlymu, o Komisijos 2008-07-22 posėdžio protokole, esančiame byloje, nurodyta neatitinkanti tikrovės informacija, kad UAB „B“ pasiūlymas įsigyti AB „L“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pateiktas vėliau nei A. V. pasiūlymas, dėl ko pastarasis pripažintas laimėtoju (t. 2, b.l. 47-48).

2008-07-25, nuo 9.05 val. iki 9.09 val., garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009-01-21 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-18 užfiksuota, kad A. B. darbo kabinete pastarasis paklausė R. N. „ir šitą, nepasirašė dar V. šito protokolo?“, į ką R. N. atsakė, kad „V. šito nereikia pasirašyt. Jisai pasirašė... <...> jis tvirtina pagal šitą protokolą. Jisai, o mes sukeisim tuos protokolus, raštinėj pakeisiu, aš šitą įdėsiu, kad man... išimsiu tą seną. Jisai, jisai kiekvieno atskirai netvirtina. Jis visą šitą. <...> Jis tvirtina rezultatus. Ir pagal šitą protokolą. Ir viskas“ (t. 1, b.l. 127-129). AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2008-07-23 įsakymu Nr. 1-387 patvirtino atviro konkurso rezultatus pagal Komisijos 2008-07-22 posėdžio protokolą (t. 2, b.l. 49). Nagrinėjamu atveju E. V. patvirtino savo vienu minėtu įsakymu visus konkurso rezultatus pagal Komisijos 2008-07-22 protokolą įsakyme neišskiriant A. V., kaip laimėtojo. Kita vertus, visų pirma, akivaizdu, kad išteisintasis patvirtino šio konkurso rezultatus atgaline data, nes iš minėto garso įrašo darytina išvada, kad jam įsakymas buvo pateiktas ne anksčiau kaip 2008-07-25. Šiuo atveju įsakymo pasirašymas ankstesne data nei jis buvo pateiktas yra trečiuosius asmenis klaidinantis elgesys. Be to, kaip minėta, A. B. pranešė E. V., kad konkurse įsigyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, didžiausią pasiūlymą pateikė būtent UAB „B“, tuo tarpu dėl minėto objekto 2008-07-30 pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tarp E. V., kaip AB „L“ (duomenys neskelbtini), ir A. V. įgalioto asmens M. J. (t. 2, b.l. 54-59). Kai asmeniui pranešama apie vieną konkurso laimėtoją, o pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma visiškai su kitu (su fizinio asmens atstovu, o ne su juridiniu asmeniu), akivaizdu, kad kiltų abejonės dėl to. Šiuo atveju toks E. V. elgesys atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes pripažintinas kaip sąmoningas, t. y. žinant, kad konkursą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai laimėjo kitas asmuo, o išteisintasis patvirtino tikrovės neatitinkančius konkurso rezultatus. Nagrinėjamu atveju E. V., A. B., R. N. ir V. J. bendrais neteisėtais veiksmais leido laimėti konkursą ne UAB „B“, o A. V..

Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, visuma anksčiau aptartų įrodymų patvirtina, kad E. V., pasirašydamas jam pateiktus įsakymų projektus dėl nekilnojamo turto objektų pardavimo, veikė susitaręs su A. B. dėl dokumentų klastojimo. Tokią išvadą patvirtina užfiksuotas E. V. bendravimas su A. B. šiais klausimais, taip pat išteisintojo veiksmai, kai įsakymai būdavo pasirašomi atgalinėmis datomis. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad visi teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys kategoriškai neigė iš E. V. gavę kokių nors prašymų. Šiuo aspektu pasakytina, kad operatyvinio veiksmo atlikimo metu užfiksuotais garso įrašais nustatyta, jog E. V. bendravo su A. B. ir R. N. dėl konkurso, skirto parduoti AB „L“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), taip pat bendravo su A. B. dėl konkurso, skirto parduoti AB „L“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Anksčiau aptarti E. V. veiksmai neleidžia abejoti tuo, kad jis žinojo, jog minėtų konkursų laimėtojais Komisija pripažino kitus asmenis nei yra iš tikrųjų. Todėl ta aplinkybė, kad asmenys nurodė negavę kokių nors prašymų ar nurodymų iš išteisintojo, neįrodo, jog jis nepadarė inkriminuotų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas atsietai cituoja A. B. teiginį Z. D. ir V. S., kad (duomenys neskelbtini) „praktiškai pasirašo viską, ką pateikia jo vadovaujama komisija“, ir R. N. paaiškinimus A. B., kokiu būdu ji sukeis protokolus, nes E. V. jų neskaito kiekvieno, jų atskirai netvirtina. Kaip minėta būtina vertinti įrodymus ne tik kiekvieną atskirai, bet ir jų visumą. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas minėtas A. B. teiginys šios bylos nustatytų aplinkybių kontekste reiškia, jog Komisijai posėdžio protokole pripažinus konkurso laimėtoją, jį patvirtins E. V., t.y. Komisija veikė su išteisintojo žinia ir jo pritarimu. R. N. pasakymas A. B. dėl Komisijos 2008-07-22 posėdžių protokolų sukeitimo raštinėje taip pat neįrodo, kad E. V. patvirtino šį protokolą nežinodamas jo turinio.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo jo tyčios dėl inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padarymo, nepagrindė įrodymais ir nepadarė jokių išvadų dėl tyčios kryptingumo, dinamikos, formos ir turinio, neanalizavo jo psichinio santykio su inkriminuotų nusikaltimų aplinkybėmis, nors tokie reikalavimai numatyti teismų praktikoje. Anksčiau aptartos aplinkybės, nustatytos išanalizavus byloje surinktus įrodymus, patvirtina, kad dėl AB „L“ priklausančių objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pateikti pasiūlymai, kuriuos pateikę asmenys vėliau pripažinti laimėtojais, pasibaigus jų pateikimo terminui. Tokių pasiūlymų pateikimas, registravimas vyko su A. B. žinia. Jis taip pat žinojo, kad Komisijos 2008-04-16 ir 2008-07-22 posėdžių protokolai buvo perrašyti naujais siekiant patvirtinti naujus konkursų laimėtojus. Nuteistasis pasirašė naujus Komisijos 2008-04-16 ir 2008-07-22 posėdžių protokolus, kas patvirtina, jog jis sąmoningai siekė, kad laimėtojais būtų pripažinti pakeistuose Komisijos posėdžių protokoluose nurodyti asmenys. A. B. šiais klausimais tiesiogiai bendravo su E. V. ir R. N.. Taigi, nekyla abejonių, kad nuteistasis padarė Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (redakcija, galiojusi inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu), baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad piktnaudžiavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-20/2012).

Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d. (redakcija, galiojusi inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu) įtvirtinta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. E. V. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu užėmė AB „L“ (duomenys neskelbtini) pareigas (t. 4, b.l. 2-4). 2004-05-25 Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės L pertvarkymo į akcinę bendrovę L įstatymo 2 str. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kaip valstybės įmonės L savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, suteikiama teisė pertvarkyti valstybės įmonę L į akcinę bendrovę L, kurios visų akcijų savininkė turi būti valstybė. E. V. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu L jau buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę. Pagal AB „L“ įstatų 4 p., visų bendrovės akcijų savininkė yra valstybė (t. 3, b.l. 186). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių (2008-02-01 įstatymo Nr. X-1447 redakcija) 2 str. 1 d. 6 p. strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui pripažinta valstybės įmonė L. Dabartiniu metu minėto įstatymo galiojančios redakcijos 3 str. 1 d. 1 p. taip pat nurodyta, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi akcinė bendrovė „L“. „L“ yra valstybės įsteigta institucija, kuri atlieka tam tikras valstybės deleguotas funkcijas, susijusias su pašto veikla, o „L“ pertvarkymas iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, t. y. juridinės asmens teisinės formos pakeitimas, neturi reikmės vertinant, ar E. V. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu veikė kaip valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo. Pagal AB „L“ (duomenys neskelbtini) pareigybės nuostatų 10.1. p., (duomenys neskelbtini) organizuoja bendrovės ūkinę veiklą ir veikia bendrovės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, 10.13. p. numatyta, kad jis leidžia įsakymus, tikrina, kaip jie vykdomi, o pagal 10.17 p., (duomenys neskelbtini) veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Bendrovės įstatuose nustatytais atvejais sandorius gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti (t. 4, b.l. 2-3). Remdamasis minėta (duomenys neskelbtini) kompetencija, E. V. patvirtino 2006-12-15 Nr. 1-478 įsakymu AB „L“ Nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos aprašą, kitais įsakymais - vėlesnius šio aprašo pakeitimus (t. 2, b.l. 68-72). Kaip minėta, jis 2008-04-18 įsakymu Nr. 1-207 ir 2008-07-23 įsakymu Nr. 1-387 patvirtino konkursų rezultatus pagal suklastotus Komisijos 2008-04-16 bei 2008-07-22 posėdžių protokolus, taip pat kaip AB „L“ atstovas vėliau sudarė pirkimo-pardavimo sutartis su konkursų laimėtojais. Minėtos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad E. V., atlikdamas minėtus veiksmus, turėjo atitinkamus administracinius įgaliojimus ir turėjo teisę veikti AB „L“ vardu. Todėl E. V. pripažintinas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d., dėl ko jis yra inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., subjektas.

A. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu užėmė AB „L“ (duomenys neskelbtini) pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad AB „L“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2007-12-19 įsakymu Nr. 1-527 Komisijos pirmininku buvo paskirtas A. B. būtent minėtų pareigų pagrindu (t. 2, b.l. 115). Taigi, šiuo atveju nuteistasis, kaip AB „L“ (duomenys neskelbtini), buvo deleguotas į Komisiją atlikti AB „L“ Nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos apraše nurodytas funkcijas. Be to, pastebėtina, kad A. B., AB „L“ vardu pranešdamas konkursų dalyviams apie rezultatus, raštuose pasirašydavo kaip šios bendrovės (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 27, 50-53). Todėl nepritartina A. B. apeliacinio skundo argumentui, jog ta aplinkybė, kad jis buvo Komisijos pirmininku, visiškai nėra susijusi su jo, kaip AB „L“ buvusia (duomenys neskelbtini) pareigybe. Pasak nuteistojo, Komisija žinybiškai ir lokaliai patariamojo balso teise teikė siūlymus AB „L“ (duomenys neskelbtini) priimant jam vienasmenius sprendimus dėl bendrovei priklausančių pastatų pardavimo. Tačiau nagrinėjamu atveju negalima ignoruoti Komisijos veiklos šioje srityje. Komisija vertino gautus pasiūlymus dėl AB „L“ priklausančių objektų įsigijimo, ji nustatydavo, ar konkursai laikytini įvykusiais, kas pripažintini konkursų laimėtojais, taip pat A. B. AB „L“ vardu pranešdavo konkurso dalyviams dėl konkursų rezultatų. Tai rodo, kad Komisija AB „L“ vardu vykdė tam tikras svarbias funkcijas, susijusias su konkursų nekilnojamajam turtui parduoti atlikimu, o A. B., kaip Komisijos pirmininkas, turėjo užtikrinti, kad tokios funkcijos būtų tinkamai įgyvendintos. Todėl nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jis, darydamas nusikaltimus, nebuvo valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, jog Komisijos sprendimai dėl konkurso rezultatų nustatymo savaime nebuvo privalomi E. V.. Kita vertus, abiem nagrinėjamais atvejais pastarasis patvirtino Komisijos 2008-04-16 bei 2008-07-22 posėdžių protokolus, kas patvirtina, jog Komisijos priimti sprendimai buvo neatsiejama AB „L“ vykusių konkursų nekilnojamajam turtui parduoti, t. y. kaip viso proceso, dalis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neatskleidė, kokius įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus bei konkrečius jų reikalavimus jis pažeidė, nors Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dispozicija yra blanketinio pobūdžio. Skundžiamame nuosprendyje iš tikrųjų nėra nurodytos šios aplinkybės. Kita vertus, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos teisėtumą nulemia ne vien tai, kad jis savo veikloje nepažeidė konkretaus draudimo, nurodyto norminiame akte. Ne mažiau svarbu įvertinti, ar jis vadovavosi tarnybos interesais ir principais atlikdamas pareigas, ar neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio. Pabrėžtina, kad jokie teisės aktai neleidžia valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui klastoti dokumentus, t. y. daryti nusikaltimus, vykdant savo įgaliojimus. Akivaizdu, kad A. B., pasirašydamas Komisijos 2008-04-16 bei 2008-07-22 posėdžių protokolus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. suklastojus dokumentus, taip pat sudarydamas sąlygas, kad konkursus laimėtų kiti asmenys nei yra iš tikrųjų, iškraipė savo tarnybinės veiklos turinį, kadangi tai neatitinka tarnybos esmės ir esminių principų. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju net ir nenurodžius, kokius teisės aktus A. B. pažeidė atlikdamas inkriminuotus veiksmus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėčių. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ne visada Lietuvos Respublikos BK 228 str. įtvirtintų nusikaltimų padarymas turi būti siejamas su konkrečių teisės aktų pažeidimų nurodymu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-660/2007, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).

Pasak A. B., pagal AB „L“ susiformavusią praktiką Komisijos nariai, taip pat ir jis, buvo supratę ir negalėjo suprasti kitaip, kad turėjo veikti prioritetiškai siekiant kuo didesnių pajamų ir optimalaus atsiskaitymo už parduotas patalpas, todėl nei jis, nei Komisijos nariai neveikė priešingai tarnybos ir AB „L“ interesams. Teisėjų kolegija nekvestionuoja to, kad AB „L“ siekė gauti kuo didesnę naudą iš jai priklausančių objektų pardavimo. Kita vertus, dokumentų klastojimas, neteisėtas sąlygų sudarymas, kad AB „L“ konkursus laimėtų kiti asmenys nei yra iš tikrųjų, negali pateisinti A. B. minėto tikslo siekimo. Priešingai, tokie neteisėti veiksmai negali būti pripažįstami kaip neprieštaraujantys tarnybos esmei.

Konstatuojant didelės žalos, kaip Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymio, buvimą ar nebuvimą, visų pirma būtina įvertinti E. V. ir A. B. atliktų veiksmų pobūdį. E. V. ir A. B., atlikdami jiems pavestas pareigas, suklastojo dokumentus, sudarė sąlygas, kad AB „L“ konkursus laimėtų kiti asmenys nei yra iš tikrųjų, dėl ko buvo iškraipyti konkursų rezultatai. Jų tyčiniai veiksmai buvo neatsitiktiniai, atlikti vykdant du AB „L“ paskelbtus konkursus, truko pakankamai ilgą laiko tarpą. A. B. teigia, kad pasiūlymus pagal pasirašytus protokolus priėmė Komisija, o ne nuteistasis asmeniškai, kita vertus, ši aplinkybė niekaip nepaneigia, jog nuteistasis savo veiksmais nepadarė didelės žalos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. prasme. Visų pirma, jis, kaip Komisijos pirmininkas, pasirašė suklastotus Komisijos posėdžių protokolus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, A. B., kaip Komisijos pirmininkas, tiesiogiai bendravo su konkursų nelaimėjusiais asmenimis ir derino aplinkybes, kaip juos būtų galima neteisėtai pripažinti konkursų laimėtojais. E. V. ir A. B. užėmė aukštas pareigas AB „L“ veikloje, t. y. E. V. buvo šios bendrovės (duomenys neskelbtini), o A. B. - (duomenys neskelbtini). Visuomenėje dėl jų veiksmų kilo rezonansas. Žiniasklaida yra informavusi visuomenę apie baudžiamojo proceso eigą E. V. ir A. B. atžvilgiu. Nėra abejonių, kad susidomėjimas šia byla yra susijęs ir su jų užimtomis aukštomis pareigomis AB „L“. Anksčiau aptarti E. V. ir A. B. veiksmai formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie AB „L“ dirbančius asmenis. E. V. ir A. B. savo veiksmais taip pat leido konkursų nelaimėjusiems asmenims (V. S., Z. D. ir V. S.) susiformuoti nuomonę, kad galima neteisėtais būdais laimėti konkursus AB „L“, dėl ko nėra akivaizdu, kad buvo padaryta žala AB „L“ įvaizdžiui. Pasak A. B., ne A. D. ar UAB „B“ galutinai pasiūlė didžiausią kainą ir optimalų atsiskaitymo būdą, tačiau būtent dėl bendrų A. B. ir E. V. neteisėtų veiksmų jiems buvo užkirsta galimybė laimėti konkursus. Pažymėtina, kad A. D. bei UAB „B“ ir negalėjo pagerinti pasiūlymų, nes tokių pasiūlymų terminas buvo pasibaigęs, be to, jie nežinojo apie kitų asmenų pateiktus neteisėtus geresnius pasiūlymus. Taigi, E. V. ir A. B. sumenkino juridinio asmens - AB „L“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiems asmenims laimėti konkursą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo AB „L“. Tokios išvados nepaneigia A. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog bendrovės (duomenys neskelbtini) teisme parodė, kad bendrovė dėl atvirų konkursų turėjo naudą, atvirus konkursus pralaimėję asmenys nesureikšmino šio fakto, nekėlė dėl to jokių klausimų ir nesijautė, kad Komisija su jais neva pasielgė neteisingai, o AB „L“ veikla dėl atvirų konkursų nei kiek nesutriko, ji nebuvo dezorganizuota. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. padarė didelę neturtinę žalą būtent juridiniam asmeniui - AB „L“, jis nebuvo kaltinamas dėl tokios žalos padarymo A. D. ir UAB „B“. Vien AB „L“ didelės neturtinės žalos padarymo pakanka konstatuoti, jog A. B. sukėlė pasekmes, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje nebuvo tirta ir vertina, koks tokios tariamos didelės neturtinės žalos santykis su AB „L“ gauta konkrečia nauda pardavus pastatus, kuri pagal bylos aplinkybes yra akivaizdi. Šiuo aspektu pasakytina, kad už AB „L“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) bendrovė gavo 5 000 Lt daugiau nei A. D., kaip laimėtoja, buvo oficialiai pasiūliusi. Už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrovė gavo 590 000 Lt pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, o ne per 3 mėnesių laikotarpį, kaip tai nurodė UAB „B“. Byloje nėra duomenų, kad pastaroji bendrovė nebūtų sumokėjusi pasiūlytos sumos AB „L“. Įvertinus šias aplinkybes, negalima teigti, kad AB „L“ gauta nauda paneigia didelės neturtinės žalos padarymą bendrovei.

A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendyje iš viso nenagrinėtas priežastinis ryšys tarp jo atliktų veiksmų ir atsiradusių pasekmių Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė šiuo klausimu, tačiau nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad A. B., veikdamas kaip Komisijos pirmininkas ir aktyviais veiksmais piktnaudžiaudamas tarnyba, tiesiogiai prisidėjo prie kilusių pasekmių - didelės neturtinės žalos padarymo AB „L“. Nuteistajam neatlikus inkriminuotų veiksmų, tokių pasekmių neatsirastų. Tokios išvados darytinos ir E. V. atveju.

J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis jaučia moralinę kaltę dėl to, kad buvo neįžvalgus, neįsigilinęs į turinį pasirašė posėdžio protokolą. Išteisintasis 2008-05-20 pradėjo dirbti AB „L“, o tų pačių metų birželio 10 d. buvo paskirtas į Komisiją. Po mėnesio vyko pirmas Komisijos posėdis, kur buvo svarstomas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) esančio objekto, buvo skaitomos dalyvių pavardės ir jų pasiūlytos kainos. Tame posėdyje buvo vienintelis J. K. pasiūlymas - „atsiskaityti per 60 dienų“, nes pirkėjas siūlė atsiskaityti per tris mėnesius. Šis jo pasiūlymas yra užfiksuotas garso įraše. Pirkėjo, pasiūliusio tokį atsiskaitymo terminą, pavardės neprisimena. (duomenys neskelbtini) esančio objekto pradinė valdybos nustatyta kaina buvo 540 000 Lt. Prisimena, kad Komisijos posėdžio metu buvo nustatytas laimėtojas - UAB „B“. Asmeniškai neskambino ir nevedė derybų su UAB „B“ dėl atsiskaitymo termino sumažinimo. Nežino, ar iš viso kas nors tai darė. Komisijos posėdžio protokolą rašė specialistė V. J., kuri ir atnešė tą protokolą pasirašyti. Išteisintasis visuomet pasirašydavo trečias ar ketvirtas. Jie dirbo (duomenys neskelbtini), o centrinis aparatas buvo (duomenys neskelbtini), ten ir būdavo perduodamas Komisijos protokolas, t. y. buvo perduodamas į centrinę būstinę, kur dirbo (duomenys neskelbtini) A. B.. Prisimena, kad 2008-07-22 jis pasirašė vieną Komisijos posėdžio protokolą, o 2008-07-25 - kitą Komisijos posėdžio protokolą. Pasirašyti antrą protokolą taip pat atnešė V. J., kuri pasakė, kad yra geresnės atsiskaitymo sąlygos, todėl jis ir pasirašė neskaitydamas. Prieš pasirašant naują protokolą, V. J. nepasakė jam, kad protokole yra pakeistas pirkėjas, todėl jis galvojo, kad ten liko įrašyta UAB „B“. Niekas iš AB „L“ vadovų asmeniškai neprašė ir nedarė įtakos jam, kad jis pasirašytų protokolą. J. K. su niekuo iš kaltinamųjų nebendravo dėl protokolo pakeitimo. Neprisimena, kada sužinojo kam iš tikrųjų buvo parduotas pastatas (duomenys neskelbtini) Nežino, kada atsirado pirkėjas A. V., ir neprisimena, ar Komisijos posėdžio metu tarp skelbiamų pasiūlymų buvo A. V. pavardė. Neneigė, kad ikiteisminio tyrimo metu galėjo pasakyti, kad V. J. galbūt jam sakė, kad gautas pasiūlymas su didesne kaina, bet dabar jis to tiesiog neprisimena. Asmeninės naudos dėl pakartotino protokolo pasirašymo neturėjo. Vėliau, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, jam kilo įtarimų, kad galbūt buvo kažkokie vadovų nurodymai (t. 6, b.l. 65-67, 69).

A. S. 2009-09-16 apklausos metu parodė, kad Komisijos 2008-07-22 posėdžio protokole yra jos parašas. Ji negalėjo tiksliai atsiminti konkurso dėl AB „L“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eigos, t. y. ar vokai, kuriuose buvo pateikti konkurso dalyvių pasiūlymai, buvo atnešti atplėšti, ar jie buvo atplėšti Komisijos posėdžio metu, taip pat negalėjo pasakyti, kokie dalyviai pateikė pasiūlymus ir kokio dydžio buvo jie, kadangi tai nebuvo kažkuo išsiskiriantys. A. S., tik susipažinusi su 2008-07-22 garso įrašu, kuriame užfiksuotas Komisijos minėtos dienos posėdis, parodė, kad ji gali daryti išvadą, jog Komisijos posėdžio protokolas buvo pakeistas, nes A. V. pasiūlymo Komisijos 2008-07-22 posėdžio metu nebuvo ir toks pasiūlymas atsirado vėliau. Išteisintoji taip pat parodė, kad ji neįsidėmėjo, kas pasiūlė didžiausią kainą įsigyti AB „L“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji negalėjo pasakyti, ar Komisijos posėdžio protokolas buvo perrašytas. Mano, kad greičiausiai R. N. atnešė jai po kelių dienų antrą protokolą ir prašė pasirašyti. A. S. neatsiminė, ką konkrečiai jai aiškino R. N.. Kiek gali prisiminti, ji paaiškino, kad yra gautas kitas pasiūlymas su geresniu atsiskaitymo terminu ir išteisintoji pasirašė jį. A. S. suprato, kad naujo protokolo pasirašymas yra suderintas su A. B. ir pasirašė naują protokolą dėl to, kad nedrįso priešintis Komisijos pirmininkui (t. 4, b.l. 118-121). Taigi, A. S. pirminės apklausos metu duoti parodymai nebuvo informatyvūs dėl AB „L“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konkurso, ji negalėjo atsiminti daugumos aplinkybių, susijusių su konkurso vykdymu. Jos parodymus, jog Komisijos posėdžio protokolas buvo pakeistas, nes A. V. pasiūlymo Komisijos 2008-07-22 posėdžio metu nebuvo ir toks pasiūlymas atsirado vėliau, lėmė būtent išklausyto garso įrašo pagrindu padaryta išvada, o ne tai, jog ji natūraliai atsiminė minėtas aplinkybes. Be to, A. S. davė prieštaringus parodymus iš pradžių teigdama, kad negali pasakyti, ar Komisijos posėdžio protokolas buvo perrašytas, o iš karto po to jau nurodydama, jog greičiausiai R. N. atnešė jai po kelių dienų antrą protokolą ir prašė pasirašyti. Ji taip pat parodė, kad neatsiminė, ką konkrečiai jai aiškino R. N., o vėliau jau iš karto teigė, jog kiek gali prisiminti, ji paaiškino, kad yra gautas kitas pasiūlymas su geresniu atsiskaitymo terminu ir išteisintoji pasirašė jį. Tokie išteisintosios parodymų pakeitimai laikytini kaip apklausą atlikusio tyrėjo užduotų klausimų rezultatas, o ne kaip laisvas jos pasakojimas apie žinomas aplinkybes.

A. S. 2009-09-18 apklausos metu parodė, kad Komisijos 2008-04-16 posėdžio protokole yra jos parašas. Konkurso įsigyti AB „L“ patalpas (duomenys neskelbtini) laimėtoju turėjo būti paskelbtas tas, kieno pasiūlyta kaina buvo didžiausia. Kiek, kokių ir kieno pasiūlymų buvo gauta šiam konkursui ji tuo metu negalėjo prisiminti. Atsiminė tiek, kad tarp gautų pasiūlymų buvo ir kažkokio kunigo pasiūlymas. To kunigo nei vardo, nei pavardės ji neprisimena. Kiek buvo iš viso pasiūlymų, kokia buvo kunigo siūloma kaina, ji neatsiminė. A. S. parodė, kad kiek atsimena, konkurso nugalėtojas buvo dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, tačiau neprisiminė, kokią būtent kainą pasiūlė. Atsiminė tiek, kad kunigas tikrai nelaimėjo konkurso. Greičiausiai kitą dieną R. N. atnešė jai pasirašyti protokolą, kurį išteisintoji pasirašė. Po kurio laiko pas ją į kabinetą atėjo R. N. ir pasakė, kad nugalėti turi kunigas. A. S. suprato, kad taip nusprendė A. B.. Ji pasirašė protokolą (t. 4, b.l. 123-125). Minėtų parodymų analizė taip pat leidžia daryti išvadą, kad A. S. parodymai nebuvo informatyvūs dėl AB „L“ patalpų (duomenys neskelbtini) konkurso, ji negalėjo atsiminti daugumos aplinkybių, susijusių su konkurso vykdymu, t. y. kas, kiek ir kokius pateikė pasiūlymus konkursui. Tačiau iš karto po to išteisintoji prisiminė, kad buvo pateiktas kunigo pasiūlymas, kuris tikrai nelaimėjo konkurso, nors negalėjo pasakyti, kokį pasiūlymą jis pateikė. Tokie išteisintosios parodymų pakeitimai laikytini kaip apklausą atlikusio tyrėjo užduotų klausimų rezultatas, o ne kaip laisvas jos pasakojimas apie žinomas aplinkybes. Išteisintosios 2009-12-09 apklausos protokole užfiksuoti parodymai iš esmės pažodžiui perkelti iš jos ankstesnių apklausų protokolų (t. 4, b.l. 130-134). Nėra abejonių, kad asmuo praėjus nemažam laiko tarpui negalėtų nurodyti aplinkybes ištisai analogiškais žodžiais ir tokia pačia sakinių struktūra, kas leidžia konstatuoti, jog 2009-12-09 A. S. apklausa buvo atlikta formaliai. Išteisintoji 2010-05-26 apklausos metu nurodė, kad ji negali kategoriškai teigti, jog R. N. nurodė priežastis, dėl kurių turi būti iš naujo pasirašyti protokolai (t. 4, b.l. 139-142). Anksčiau aptartų A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turinys negali būti pagrindu pripažinti jos parodymus kaip patvirtinančius kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus. Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės ta aplinkybė, jog pasak prokuroro, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu A. S. nebuvo daromas psichologinis spaudimas. A. S. teisiamojo posėdžio metu apskritai teigė, kad ji buvo pasirašiusi abu Komisijos posėdžių protokolus tik po vieną kartą ir jai nebuvo žinoma, jog protokolai buvo perrašomi (t. 6, b.l. 79)..