- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2K-407/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Tomas Šeškauskas, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Nuteistasis
- L. N., BK
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. pripažintas kaltu ir nuteistas BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl prašymo suklastojimo) 2 MGL dydžio (260 Lt) bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl akcininkų žurnalo suklastojimo) 2 MGL dydžio (260 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 MGL dydžio (390 Lt) bauda.
Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, kuria nuteistojo L. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. N. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Nazkafa“ direktorius ir 40 proc. UAB „Nazkafa“ vardinių akcijų savininkas, 2006 m. kovo 21 d. tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus, t. y. į 2003 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 310 patvirtintą prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) įrašė žinomai melagingus duomenis, neva jis tapo vienintelis UAB „Nazkafa“ akcininkas, ir surašė akcininko formą JAR-AF, neva jis tapo visų akcijų savininkas. Šiuos netikrus dokumentus L. N. 2006 m. kovo 27 d. Vilniuje, V. Kudirkos g. 18, pateikė VĮ „Registrų centras“ darbuotojams UAB „Nazkafa“ akcininkų duomenims įregistruoti.
Be to, L. N. nuteistas už tai, kad, būdamas 40 proc. UAB „Nazkafa“ vardinių akcijų savininkas, nuo 2006 m. balandžio mėn. iki rugpjūčio 23 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrą dokumentą, t. y. į 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1041 patvirtintą ir 2006 m. balandžio mėnesį išleistą akcininkų registravimo žurnalą įrašė 2005 m. sausio 5 d. įrašą, kad L. N. turi 300 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ akcijų, patvirtino įrašą savo parašu bei neva 2005 m. sausio 1 d. sunumeravo šiame žurnale 46 lapus ir tai patvirtino savo parašu. Šį žurnalą L. N. laikė iki 2006 m. rugpjūčio 23 d. 10.00 val., tada tyčia savo iniciatyva kaip tikrą UAB „Nazkafa“ akcininkų registravimo žurnalą, patvirtinantį, kad L. N. yra ir buvo vienintelis UAB „Nazkafa“ akcininkas, Vilniuje, H. Manto g. 4, pateikė Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnui pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 57-1-1078-06.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis L. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, vienpusiškai ir vienašališkai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, remdamiesi tik nukentėjusiųjų V. ir V. J. parodymais, ignoruodami liudytojų A. K., V. G. parodymus.
Nuteistasis pabrėžia, kad pateikdamas registrų centrui prašymą registruoti juridinių asmenų registre duomenis, neva jis tapo vienintelis UAB „Nazkafa“ akcininkas, ir surašydamas akcininko formą, neva jis tapo visų akcijų savininkas, bei pateikdamas šiuos dokumentus VĮ „Registrų centras“ darbuotojams ir įrašydamas į akcininkų registracijos žurnalą, jog jis yra vienintelis UAB „Nazkafa“ 300 akcijų turėtojas bei pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui akcininkų registracijos žurnalą buvo visiškai įsitikinęs, kad jis yra vienintelis UAB „Nazkafa“ akcininkas ir elgiasi teisėtai, net pagalvoti negalėjo, kad daro tyčinį nusikaltimą.
Šalies argumentai
L. N. teigimu, akcininkų registravimo žurnalo originalas buvo apipiltas kava ir nepataisomai sugadintas, todėl sunaikintas. Žurnalas buvo pakeistas nauju. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja A. K., kuri taip pat paaiškino, jog pati naujame žurnale (originalo kopijoje) savo ranka parašė vienintelį buvusį įrašą – būtent, kad L. N. yra vienintelis akcininkas. Tokie liudytojos parodymai patvirtina, kad kitų įrašų sename žurnale nebuvo. Jokių kitų įrodymų, leidžiančių tiksliai atskleisti sunaikinto akcininkų žurnalo originalo turinį ar patvirtinančių, jog sename žurnale buvo įrašyti ir kiti akcininkai, nėra.
Pasak kasatoriaus, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, o nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai veiką darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. L. N. teigimu, norint pagrįsti dokumento suklastojimo faktą, neužtenka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį. L. N. pabrėžia, kad jis nesuvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio, nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi BK numatyti padariniai ir tikrai jų nenorėjo.
Nuteistasis tvirtina, kad teismai, pripažindami jį kaltu dėl netikrų dokumentų – prašymo registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) ir akcininko formos JAR-AF – pagaminimo ir panaudojimo, neatsižvelgė į tai, kad jis nepripažino ir nepripažįsta UAB „Nazkafa“ akcijų perleidimo V. J. ir V. J. Šie sandoriai neatitiko L. N. valios, buvo išgauti apgaule, todėl yra neteisėti ir negaliojantys. Sandorio sudarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio po daugiadienio alkoholinių gėrimų vartojimo. Nuteistasis pažymi, kad ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ignoravo Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymą, kurioje rašoma, kad nuo 1988 m. iki 2005 m. L. N. dėl pastovaus alkoholio vartojimo ir gydymui vartotų medikamentų poveikio galėjo nesuvokti ar nevisiškai suvokti savo veiksmų esmę teisinių sandorių pasirašymo metu. Be to, pasak kasatoriaus, jis pasitikėjo V. J. ir, šiam pateikus dokumentus, pasirašė juos neskaitęs. Tikėjo, kad pasirašo UAB „Nazkafa“ akcijų įkeitimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartį, nes su V. J. buvo sutarta būtent dėl akcijų įkeitimo, užtikrinant skolinio įsipareigojimo įvykdymą. L. N. teigimu, jis pasirašė įkeitimo sutarties, sudarytos iš dviejų lapų, kiekvieną lapą. Visus šios sutarties egzempliorius paėmė V. J. Ikiteisminio tyrimo ir kitoms institucijoms jau buvo pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kurių pirmas lapas be parašų, t. y. pakeistas, o pasirašytas tik antras lapas, iš kurio turinio neįmanoma spręsti, ar tai yra akcijų įkeitimo, ar pirkimo–pardavimo sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo L. N. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo L. N. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, objektyvusis požymis – veika – apibūdinamas keliais aktyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas arba netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vieno iš alternatyvių veiksmų atlikimo. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suprato, kad jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą arba jį panaudojo ar realizavo, ir norėjo taip veikti. Teismų sprendimais nustatyta, kad L. N., turėdamas tikslą, kad jo tikrovės neatitinkantys duomenys būtų įregistruoti juridinių asmenų registre ir taip teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, pagamino netikrą dokumentą – į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 310 patvirtintą prašymą registruoti juridinių asmenų centre įrašė teisybės neatitinkančius duomenis – neva jis tapo vienintelis UAB „Nazkafa“ akcijų savininkas, ir surašė akcininko formą JAR-AF, neva jis tapo visų akcijų savininkas, ir šiuos dokumentus pateikė VĮ „Registrų centras“ darbuotojams UAB „Nazkafa“ akcininkų duomenims įregistruoti. Be to, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1041 ir 2006 m. balandžio mėnesį išleistą akcininkų registravimo žurnalą 2005 m. sausio 5 d. įrašė įrašą, kad L. N. turi 300 vnt. 100 Lt vertės UAB „Nazkafa“ akcijų, patvirtino įrašą savo parašu bei neva sunumeravo šiame žurnale 46 lapus ir tai patvirtino savo parašu. Šį žurnalą 2006 m. rugpjūčio 23 d. tyčia savo iniciatyva kaip tikrą pateikė Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnui.
Prokurorė nesutinka su L. N. kasacinio skundo teiginiu, kad jo veiksmuose nėra tyčios, nes, pildydamas dokumentus ir pateikdamas juos VĮ „Registrų centro“ darbuotojams bei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, buvo įsitikinęs esąs vienintelis UAB „Nazkafa“ akcininkas. Kasatorius tvirtina, kad teismai neatsižvelgė į labai svarbią aplinkybę, kad jis nepripažino UAB „Nazkafa“ akcijų perleidimo V. ir V. J. Tačiau byloje esantys įrodymai neabejotinai paneigia šią kasatoriaus versiją: liudytojai V. ir V. J. patvirtino pirkę UAB „Nazkafa“ akcijas, yra pirkimo–pardavimo sutartys su L. N., jo žmonos bei pirkėjų V. ir V. J. parašais, L. N. po trijų dienų pats surašė pranešimą VĮ „Registrų centras“ apie sudarytas sutartis, be to, sprendimą pratęsti finansinio lizingo sutarties terminą 10 metų priėmė visi trys akcininkai, patvirtindami tai savo parašais, ir kiti įmonės dokumentai, patvirtinti V. ir V. J. parašais, bylojantys, kad įmonėje buvo ne vienas, o trys akcininkai.
Prokurorės teigimu, nepagrįstas yra L. N. tvirtinimas, kad jis pasirašė pirkimo–pardavimo sutartis apsvaigęs nuo alkoholio, be to, pasitikėjo V. J. ir pasirašė jo pateiktus dokumentus neskaitydamas, nes manė, kad tai yra akcijų įkeitimo sutartis. Tokiems kasatoriaus teiginiams prieštarauja faktinės bylos aplinkybės: kasatorius pasirašė ne vieną, bet dvi sutartis, po pateiktomis sutartimis yra ne tik jo, bet ir žmonos parašai, o V. ir V. J. nurodomi kaip pirkėjai. Be to, ir pranešimą apie tris UAB „Nazkafa“ akcininkus VĮ „Registrų centre“ praėjus trims dienoms po dokumentų pasirašymo pateikė pats L. N.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. N. kasacinis skundas netenkintinas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir kasacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis L. N. pripažįsta atlikęs veiksmus, kuriuos teismai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau jis mano, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pasak kasatoriaus, įrašymas į prašymą registruoti juridinių asmenų registre duomenis, neva jis tapo vienintelis UAB „Nazkafa“ akcininkas bei akcininko formos surašymas, neva jis tapo visų akcijų savininkas, šių dokumentų pateikimas VĮ „Registrų centras“ darbuotojams neįrodo jo tyčios. Nuteistasis mano, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl suklastojimo faktui pagrįsti neužtenka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą. Teismas neatsižvelgė į labai svarbią aplinkybę, kad jis nepripažino ir nepripažįsta akcijų perleidimo V. J. ir V. J. sandorio, o pateikdamas registrų centrui nurodytus dokumentus jis buvo įsitikinęs esąs vienintelis UAB „Nazkafa“ akcininkas.
Kasaciniame skunde L. N. lygiai tokius pat argumentus kaip ir dėl jo tyčios turinio nurodo ir dėl kaltinimo pagaminus, laikius ir panaudojus netikrą dokumentą akcininkų registravimo žurnalą. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš sugadinto žurnalo buvo perrašyti tie patys duomenys apie vienintelį akcininką.
Tokie nuteistojo motyvai nepaneigia jo veiksmuose esant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai.
Kasatorius klaidingai teigia, kad suklastojimo faktui pagrįsti neužtenka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, jame nurodytų veiksmų padariniai į nusikaltimo sudėtį neįeina. Taigi įrodinėjimo procese būtina nustatyti tiesioginę tyčią, kad atliekant klastojimo veiksmus kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Priežastys, dėl kurių buvo atlikti klastojimo veiksmai, yra svarbios ne tam, kad būtų konstatuotas pats klastojimas, o tam, kad būtų teisingai išspręsti bausmės skyrimo ir kiti klausimai. Ta aplinkybė, kad nuteistasis ginčija akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, neturi teisinės reikšmės konstatuojant dokumentų klastojimo faktą. Jo kaltė tiesioginės tyčios forma nustatyta teisingai, nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų.
Be to, kasatorius nesutinka su teismų išvadomis dėl buvusių įrašų pirminiame akcininkų registravimo žurnale turinio ir jo psichikos būklės sandorių sudarymo metu, tačiau faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes išsamiai ištyrė ir pateikė motyvuotas išvadas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo L. N. kasacinį skundą atmesti.