Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2024-02-07 · Civilinė byla Nr. e2-159-399/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-02-07Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-06-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-07
Bylos Nr.
e2-159-399/2024
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00330-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Ieškovas
BUAB „ General E. S.“
Atsakovas
S. K.
Advokatai
Erikas Rugienius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-159-399/2024 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00330-2023-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.
eMARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024m. vasario 7 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Sandrai Stulgienei,dalyvaujant ieškovės BUAB „ General E. S.“ atstovui advokatui A. V.,atsakovo S. K. atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „General E. S.“ patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl 56.000 EUR už atiteistas akcijas, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „General E. S.“ (toliau ieškovė patikslintu ieškiniu (toliau ieškiniu) prašo teismo iš atsakovo S. K. (toliau atsakovo) priteisti ieškovei 56.000 EUR už atiteistas akcijas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškiniu ieškovė nurodo šias faktines ir teisines aplinkybes: Ieškovas ir Atsakovas 2013-03-07 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis;), pagal Atsakovas pardavė Ieškovui 100 procentų (100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų) UAB „Solar LT" (toliau - Solar LT) akcijų už 350 000, Eur.

Ieškovas sumokėjo atsakovui 175.000,00 Eur Sutarties kainos dalį (Sutarties 2.2. punktas). Likusi Sutarties kainos dalis turėjo būti sumokėta atsiradus Sutarties 2.3 punkte nustatytoms sąlygoms. Po Sutarties sudarymo tretieji asmenis J. A. S. ir H. A. S. (toliau tretieji asmenys) kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu, prašydami iš Bendrovės kiekvienam iš jų išreikalauti po 33 vnt Solar LT akcijų. Nurodė, kad jiems priklauso 66 vnt Solar LT akcijų, o atsakovas S. K. neteisėtai šias akcijas perleido Bendrovei.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-03 sprendimu civilinėje byloje 2A-98-407/2016 patenkino trečiųjų asmenų ieškinį, išreikalaudamas iš Bendrovės kiekvienam po 33 vnt. Solar LT akcijų (viso 66 vnt) (priedas 4). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Po nurodytų teismo sprendimų Bendrovės žinioje liko 34 vienetai Solar LT akcijų iš 2013-03-07 Sutartimi įsigytų 100 vnt.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio kodekso 6.323 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius.

Reiškiamo ieškinio atveju, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 sprendimu iš Bendrovės buvo išreikalauti 66 vnt. Solar LT akcijų. Akcijos išreikalautos dėl pagrindo, atsiradusių iki Sutarties sudarymo - Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų 2013-03­-05 sudaryta akcijų pirkimo-paradavimo sutartis (kuria tariamai atsakovas įgijo nuosavybės teisę į tretiesiems asmenims priklausius 66 vnt. Solar LT akcijų, toliau 2013-03-05 sutartis) yra niekinė ir negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, kadangi jos sudarytos nesant minėtų asmenų valios. Egzistuojant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas privalo grąžinti už iš išreikalautas akcijas sumokėtą kainos dalį. Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad 100 vnt. Solar LT pardavimo kaina yra 350 000 Eur, kas sudaro po 3500 Eur už vieną akciją. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu iš Ieškovo išreikalavus 66 vnt. Solar LT akcijų, ieškovo nuosavybėje liko 34 vnt. Solar LT akcijų, kurių bendra kaina, įvertinus vienos akcijos 3500 Eur kainą, sudaro 119 000 Eur.

Kadangi ieškovas pagal Sutartį yra sumokėjęs atsakovui 175.000,00 Eur (Sutarties 2.2. punktas), atsakovas privalo grąžinti ieškovui 56.000,00 Eur (175.000,00 Eur - 119.000,00 Eur). Atsakovui atsisakant šias lėšas grąžinti, šios lėšos priteistinos iš atsakovo. Aptarta CK 6.323 straipsnio norma yra specialioji teisės norma, taikytina, kuomet parduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo, nereikalaujanti atskirai ginčyti sandorio, kurio pagrindu buvo įgytas išreikalautas turtas.

Nepaisant to, aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ieškovo su atsakovu sudaryta Sutartis dalyje dėl 66 vnt. Solar LT akcijų pardavimo pripažintina niekine

ir negaliojančia Civilinio kodekso (CK) 1.80 str. pagrindu, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalyje). CK 1.78 str. 1 d. nurodo, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 sprendimu iš ieškovo buvo išreikalauti 66 vnt. Solar LT akcijų trečiųjų asmenų naudai; Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų 2013-03-05 sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (kuria tariamai atsakovas buvo įgijęs nuosavybės teisę į tretiesiems asmenims priklausius 66 vnt. Solar LT akcijų) yra niekinė ir negaliojanti, nuo jos sudarymo momento. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovas veiksmai, prieštaraujantys imperatyvios teisės normoms, konstatuotina, kad ieškovo su atsakovu sudaryta Sutartis dalyje dėl 66 vnt. Solar LT akcijų pardavimo pripažintina niekine CK 1.80 str., CK 1.81 str., CK 6.225 str. pagrindais. Pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK6.323 str. 1 d.), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui - CK 6.307 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 sprendimu 66 vnt Solar LT akcijų buvo gražintos teisėtiems savininkams. Todėl pripažinus tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Sutartį niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) dalyje dėl 66 vnt. Solar LT akcijų pardavimo taikytina vienašalė restitucija ir ieškovui iš atsakovo priteistina 56 000 Eur, pagal aukščiau pateiktą skaičiavimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais jame bei prašė reikalavimus tenkinti tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu nurodytu patikslintame ieškinyje ir nesutiko, kad ginčas gali būti sprendžiamas taikant bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas, tame tarpe ir atsakovo atsiliepime nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK ) 6.249 str. 6 d. nuostata dėl naudos ir nuostolių įskaitymo. Prašo ginčą spręsti vadovaujantis suformuota Kasacinio teismo praktika dėl kurios pasisakė teismo posėdžio metu, o būtent taikyti specialią normą – CK 6.323 str., nes akcijų dalis buvo atiteista iš ieškovės CK 4.95 str. pagrindu.

Atsakovas ieškovės reikalavimų nepripažino visiškai ir pateiktame atsiliepime nurodė šias aplinkybes: Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje teigiama, kad ieškovo pažeistos teisės turėtų būti ginamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.323 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta, jog kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, Nr. e3K-7-63-969/2017, pažymįjo:„CK 6.323 straipsnio 1 dalis nustato: kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, šalių susitarimas panaikinti arba apriboti šią pardavėjo atsakomybę negalioja, jeigu pardavėjas, žinodamas, kad trečiasis asmuo turi teisių į parduodamą daiktą, neįspėja apie tai pirkėjo“; „Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad daiktas iš pirkėjo, kuris tapo daikto savininku, turi būti atiteistas pagal CK 6.323 straipsnį arba grąžintas savininkui pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.307 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006)“; „Plėtodama pirmiau nurodytą teisės aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.323 straipsnio 1 dalis taikoma sistemiškai su CK 6.307 straipsniu ir CK 6.322 straipsniu – t. y. tais atvejais, kai daiktas paimamas iš pirkėjo pagal trečiojo asmens, turėjusio daugiau teisių į daiktą nei pardavėjas, ieškinį. Todėl „atiteisimas“ CK 6.323 straipsnio 1 dalies prasme reiškia daikto perdavimą teismo sprendimu trečiajam asmeniui, turėjusiam daugiau teisių į daiktą nei pardavėjas. Pažymėtina, kad būtent tokiais atvejais šis straipsnis taikomas ir ligšiolinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006, 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011)“;

Pažymėtina, kad ir nagrinėjamu atveju, ginčo akcijos iš ieškovo (pirkėjo) buvo išreikalautos ne CK 6.323 straipsnio ar CK 6.307 straipsnio pagrindu, t. y. ne dėl to, jog atsakovas ieškovui pardavė jam nepriklausančias ginčo akcijas, o dėl to, kad sandoriai, kurių pagrindu atsakovas buvo įgijęs ginčo akcijas iki jas perleidžiant ieškovui, buvo pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. pripažinti negaliojančiais „kadangi esminė sutarties sudarymo sąlyga yra šalių valia, nukreipta sutarčiai sudaryti, t. y. sąmoningas siekis sutartimi sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, o tretiesiems asmenims priklausančios akcijos 2013-03-05 sutartimis atsakovui S. K. buvo perleistos be jų valios, ginčijamomis sutartimis yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai, todėl tokios sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (CK 6.156 str. 1-2 d., 6.225 str.), ko pasekoje ginčo akcijos iš ieškovo išreikalautos taikant teisės normas, reglamentuojančias savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikaciją) (CK 4.95-4.97 straipsniai), o ne taikant CK 6.323 straipsnį ar CK 6.307 straipsnį. Nustačius, kad ginčo akcijos iš ieškovo (pirkėjo) buvo išreikalautos ne CK 6.323 straipsnio ar CK 6.307 straipsnio pagrindu, konstatuotina, jog CK 6.323 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti griežtą pardavėjo atsakomybę, ginčo santykiams netaikytina. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pardavėjo (atsakovo) pareiga atlyginti pirkėjo (ieškovo) nuostolius galėtų būti grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), be kita ko, reikalaujančiomis nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Taigi, kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Atsakovas, įvertinęs tai, jog šalis sieja sutartiniai santykiai, taip pat tai, kad patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje nėra suformuluotas reikalavimas Sutartį pripažinti negaliojančia, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu ginčo atveju ieškovo galimai pažeistos teisės galėtų būti ginamos reiškiant reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui (atsakovui), juolab turint omenyje, kad pirminiame ieškinyje buvo pateikta nuoroda į neteisėtus atsakovo veiksmus, nurodant, jog „ginčą išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-09-30 sprendimu [...] konstatuodamas neteisėtus atsakovo S. K. veiksmus [...]“.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Taigi civilinės atsakomybės teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą būtų galima konstatuoti tik nustačius, kad atsakovas, pirkimo–pardavimo Sutartyje duodamas patvirtinimus, jog „dėl akcijų nevyksta jokių ginčų teisme ar arbitraže, ir nėra jokio pagrindo tokiems ginčams atsirasti“, žinojo apie civilinio ginčo kilimo grėsmę arba prie to prisidėjo, tačiau ieškovas civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo iš esmės neįrodinėja.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Atitinkamai vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju, iš Bylos medžiagos matyti, kad apie savo galimą teisių pažeidimą ieškovas (pirkėjas) sužinojo 2016 m. kovo 3 d., kai apeliacinės instancijos – Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-98-407/2016, įsiteisėjusiu jo priėmimo dieną, vis tik buvo nuspręsta iš ieškovo (pirkėjo) UAB „General E. S.“ dalį Sutarties pagrindu jam perleistų uždarosios akcinės bendrovės „Solar LT“ akcijų išreikalauti.

Taigi, vadovaujantis minėtomis CK normomis, reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, ieškovas (pirkėjas) atsakovui (pardavėjui) turėjo pareikšti per trejus metus, t. y. ne vėliau nei iki 2019 m. kovo 3 d. Šiuo atveju, pirminis ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2023 m. liepos 17 d., t. y. ieškinio senaties terminą praleidus daugiau nei 4 (ketverius) metus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo akcijos ieškovui buvo perleistos 2013 m. kovo 7 d., o įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš jo neteisėto valdymo išreikalautos tik 2016 m. kovo 3 d.

Taigi, ieškovas ginčo akcijomis disponavo laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 7 d. iki 2016 m. kovo 3 d., t. y. iš esmės trejus metus, ko pasekoje, tikėtina, iš jų gavo turtinės naudos.

CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas, disponuodamas ginčo akcijomis trejus metus, tikėtina iš jų gavo turtinės naudos, kuria proporcingai galėtų būti mažintini ieškovo patirti nuostoliai tuo atveju, jei teismas vis tik priimtų sprendimą ieškinį tenkinti. Ieškovo turtinę naudą sudarytų aktualiu laikotarpiu jam išmokėti dividendai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas E. Rugienius (toliau atsakovo atstovas) laikėsi pozicijos išdėstytos atsiliepime į patikslintą ieškinį ir prašė ieškovo reikalavimus atmesti, nes sutartis 2013-03-07, kuria atsakovas pardavė akcijas ieškovei nenuginčyta, nepripažinta negaliojančia jokioje dalyje, kadangi Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis teismas pasisakė tik dėl 2013-03-05 sutarties, kuria Solar LT akcijas pirko iš trečiųjų asmenų ieškovas, o dėl 2013-03-07 akcijų pirkimo- pardavimo sutarties galiojimo nepasisakė visiškai, ieškovas neformuluoja reikalavimo 2013-03-07 sutartį pripažinti negaliojančia, pasisako patikslinto ieškinio 16 p. , kad aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad ieškovo su atsakovu sudaryta sutartis dalyje dėl 66 vnt. Solar LT akcijų (toliau akcijų) pardavimo pripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu teismo iniciatyva, tačiau toks reikalavimas nesuformuluotas ieškovo reikalavimuose ir be to pagal ieškovo teiginius negaliotų tik sutarties sąlyga dėl 66 vnt. akcijų pardavimo, o visos kitos sąlygos galiotų. Mano jog gali būti taikomos bendros civilinės atsakomybės sąlygos ir jeigu teismas nustatytų, kad ieškovas patyrė nuostolius turi būti taikoma CK 6.249 str. 6 d. ir gauta ieškovo nauda dividendų pavidalu įskaitoma į nuostolius. Prašo taikyti ieškinio senatį taip kaip nurodyta atsiliepime į patikslintą ieškinį.

Teismas Konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas

Byloje esančioje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje 2013-03-07 (toliau sutartyje) yra duomenys, kad S. K. (pardavėjas) parduoda, o UAB „General E. S.“ (pirkėjas) perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančių 100 vnt. paprastų vardinių UAB „Solar LT“ akcijų, kurių vieneto nominali vertė yra 100 litų. Pirkėjui nuosavybės teisė į akcijas pereina nuo sutarties pasirašymo momento (1.1., 1.2. sąlygos). Kaina ir atsiskaitymo už akcijas tvarka aptarta sutarties 2 sąlygoje dėl to ginčo nėra ir teismas nepasisako plačiau dėl to tik konstatuoja jog 2.1 sąlygoje nustatyta akcijų kaina yra 350 000 eurų, o 2.2 sąlygoje nurodyta, kad sutarties pasirašymo metu pirkėjas pavedimu apmoka pardavėjui 175 000 eurų bei, kad pardavėjas pareiškia jog sutarties pasirašymo momentu yra gavęs iš pirkėjo pinigus. 2.3 sąlygoje aptarta likusios sumos taip pat 175 000 eurų apmokėjimo tvarka.

Yra pardavėjo, tai yra S. K. garantija, kad akcijos yra teisėtai įsigytos, visiškai apmokėtos ir priklauso pardavėjui (S. K.) nuosavybės teise (3.1 sąlyga) bei, kad nevyksta jokie ginčai teisme ar arbitraže ir nėra pagrindo jiems atsirasti bei, kad nei vienas asmuo neturi pirmumo teisių akcijas įsigyti bei nėra kitų aplinkybių draudžiančių akcijas perleisti (3.2. – 3-5 sąlygos).

Sutarties dalyje šalių teisės ir pareigos ( 4 dalis) yra nustatyta, kad jeigu kuri nors iš pardavėjo garantijų neteisinga, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį bei reikalauti iš pardavėjo grąžinti visus pagal sutartį gautus pinigus (4.1 sąlyga). Sutarties šalys taip pat susitarė, kad jog turi teisę reikalauti viena iš kitos visiško nuostolių atlyginimo (4.4 sąlyga), atsiradusio dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (taip pat dėl neteisingų pareiškimų ir garantijų). Pirkėjas patvirtino, kad turėjo galimybę susipažinti su visais bendrovės dokumentais tame tarpe ir finansiniais (4.8 sąlyga). Aptartas delspinigių mokėjimas už pavėluotą atsiskaitymą su pirkėju(4.5 sąlyga).

Ginčo byloje dėl to, kad pirkėjas (ieškovas) šioje byloje sumokėjo 175 000 EUR už akcijas perkamas iš S. K. 2013-03-07, byloje nėra ir pateiktas byloje ieškovės sąskaitos išrašas šią aplinkybę patvirtina.

Ieškovas yra bankrutuojanti ne teisme bendrovė (pirmas kreditorių susirinkimas 2019-05-20), bankroto administratorius UAB „Renavita“. 2019-05-27 UAB „General E. S.“ direktorius perdavė bankroto administratoriui debitorių sąrašą 2019-05-20 duomenimis ir jame nurodytas S. K. skiltyje „skola“ nurodyta 56000,00 EUR, skiltyje „pastabos“ nurodyta „permoka už akcijas“. Byloje pateiktas S. K. paaiškinimas 2019-07-05, kuriame jis prašo įtraukti jį į bankrutuojančios įmonės UAB „General E. S.“ kreditorių sąrašą 175 000 EUR sumai pagal akcijų pirkimo pardavimo sutartį 2013-03-13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė jog dėl sutarties datos yra rašymo apsirikimas ir teigė jog data turi būti 2013-03-07.

Kauno apygardos teismo nutartimi 2023-02-23 ( byla Nr. eB2-452-343/2023, duomenys iš LITEKO, CPK 179 str. 3 d. dėl nutarties pasisakyta teismo posėdžio metu) yra nutarta likviduoti UAB „Solar LT“ bei pakartotinai patvirtinti UAB „Solar LT“ kreditoriniai reikalavimai.

Ieškovė ieškinį įrodinėja ir įsiteisėjusiu Lietuvos Apeliacinio teismo (toliau apeliacinio teismo) sprendimu 2013 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. 2A-98/407/2016, kuriame apeliacinis teismas be kitų aplinkybių pasisakė, kad „CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

Kadangi esminė sutarties sudarymo sąlyga yra šalių valia, nukreipta sutarčiai sudaryti, t. y. sąmoningas siekis sutartimi sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, o ieškovams priklausančios akcijos 2013-03-05 sutartimis atsakovui S. K.. buvo perleistos be ieškovų valios, ginčijamomis sutartimis yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai, todėl tokios sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (CK 6.156 str. 1-2 d., 6.225 str.). Ginčijamos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kaip niekiniai sandoriai, nesukelia teisinių pasekmių ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.78 str. 1 d.; 1.95 str. 1 d.).

Minėta, kad sutarčių pagrindu iš ieškovų įgytas akcijas atsakovas S. K. yra perleidęs trečiajam asmeniui (šioje byloje atsakove patrauktai UAB „General electric solutions“). Byloje esantys įrodymai neleidžia spręsti, kad atsakovas S. K. pagal šias sutartis būtų atsiskaitęs su ieškovais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl restitucijos tarp ieškovų ir atsakovo S. K. taikymo (CK 1.80 str. 2 d.).

Tačiau esant tokiai situacijai, kad ieškovams priklausančios akcijos yra perleistos trečiajam asmeniui (UAB „General electric solutions“), ieškovai turi teisę išreikalauti šias akcijas CK 4.96 straipsnio pagrindu (CK 1.80 str. 3 d.). Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, išaiškinęs, kad CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamą, bet pagal kitą sandorį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617-611/2015).

Sprendžiant ar yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl akcijų išreikalavimo iš atsakovės UAB „General electric solutions“, teisėjų kolegija vertina, ar yra vindikacijos taikymo sąlygos. Pripažinus 2013-03-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, ginčo akcijų savininkai pagal 2011-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra ieškovai. Konstatavus, kad ieškovai nepasirašė ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, kartu konstatuotina, kad ginčo akcijos nustojo būti valdomos be ieškovų valios. Pažymėtina, kad šios sąlygos taikymui nėra būtina, kad akcijos būtų prarastos dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str.). Tuo atveju, kai daiktas (išskyrus nekilnojamąjį daiktą) nustojo būti valdomas be savininko valios, savininkas turi teisę šį daiktą išreikalauti ir iš sąžiningo įgijėjo (CK 4.96 str. 1-2 d.). Atsižvelgiant į tai, byloje tarp šalių kilęs ginčas, ar atsakovė UAB „General electric solutions“ buvo sąžininga ginčo akcijų įgijėja, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovai akcijas, kurias nustojo valdyti be savo valios, turi teisę išreikalauti nepriklausomai nuo atsakovės UAB „General electric solutions“ sąžiningumo.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja vindikacijos taikymo sąlygos: ieškovai, būdami akcijų savininkais, jų neteko be savo valios, todėl nepriklausomai nuo to, ar įgijėjas yra sąžiningas, ieškovai turi teisę išreikalauti iš įgijėjo jam priklausantį daiktą, o vindikacijos ribojimų, nustatytų CK 4.96 straipsnio 2 ir 4 dalyse, nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovų reikalavimas išreikalauti akcijas iš svetimo neteisėto valdymo, panaikinama ir šis ieškovų reikalavimas tenkinamas – iš atsakovės UAB „General electric solutions“ išreikalaujamos ieškovų turėtos UAB ,,Solar LT“ akcijos – kiekvienam ieškovui po 33 vnt. UAB ,,Solar LT“ akcijų“.

Minimoje byloje atsakovai buvo S. K. ir UAB „General E. S.“, o ieškovai J. A. S. ir H. A. S., kurie nagrinėjamoje byloje vadinami trečiaisiais asmenimis ta prasme, kad jie byloje nedalyvauja ir teismas jų asmens duomenų nekartoja. Apeliacinio teismo sprendimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje ir teismas pasisako, kad apeliacinis teismas sprendimu nusprendė panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. papildomą sprendimą bei nusprendė panaikinus Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2013-03-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir akcijų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, šiose dalyse priimti naują sprendimą, o būtent pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013-03-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovai J. A. S. ir H. A. S. perleido atsakovui S. K. po 33 (trisdešimt tris) UAB ,,Solar LT“ akcijas. Išreikalauti iš atsakovės UAB „General electric solutions“ ieškovams J. A. S. ir H. A. S. kiekvienam po 33 (trisdešimt tris) UAB ,,Solar LT“ (į. k. 302481375) akcijas.

Apeliacinio teismo sprendimas buvo skundžiamas kasaciniu skundu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau kasacinio teismo) nutartyje 2013 m. rugsėjo 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-467/2016 yra pasisakyta, kad „kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai(nagrinėjamoje byloje vadinami trečiaisiais asmenimis) tapo ginčijamų UAB ,,Solar LT“ akcijų savininkais jas įgydami nuosavybėn pagal 2011 m. vasario 8 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Jie teigia, kad nesudarė jokių akcijų perleidimo sutarčių, akcijų neperleido, jos išliko jų nuosavybė. Kasatoriai (atsakovai) teigia, kad ieškovai nėra ginčo akcijų savininkai, nes nuosavybės teisę į jas perleido S. K. 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis. S. K. šiai aplinkybei įrodyti pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, sutarčių originalų byloje nėra. Šiuo metu ginčo akcijas valdo kasatorė UAB ,,General E. S.“, 2013 m. kovo 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi jas nupirkusi iš kasatoriaus S. K.

Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovams pareiškus vindikacinį reikalavimą dėl bendrovės akcijų išreikalavimo, nagrinėjimo dalykas CK 4.96 straipsnio 1 dalies prasme yra tai, ar ieškovai ginčo akcijas nustojo valdyti savo valia ar be savo valios, t. y. ar ieškovai iš tikrųjų sudarė pirkimo–pardavimo sutartis ir taip išreiškė savo valią perleisti akcijas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).

Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvadas pripažįsta pagrįstomis ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu darydamas išvadą, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos, nesant sutarčių originalų ir kitų tokių sutarčių sudarymą pagrindžiančių įrodymų, nepatvirtina, kad sutartys buvo sudarytos ir vykdomos, nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles. Ginčo sutarčių sudarymo faktas pagrįstai nepripažintas įrodytu.

Konstatavus, kad bendrovės akcijos egzistuoja natūra, jos išliko per jų neteisėto valdymo laikotarpį, tai nėra kliūtis teismui spręsti dėl akcijų išreikalavimo pagal CK 4.96 straipsnį. Savininkų ir neteisėto valdytojo turto išreikalavimo atveju jų atsiskaitymus reglamentuoja CK 4.97 straipsnis. Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį kilnojamasis daiktas išreikalaujamas iš svetimo neteisėto valdymo, kai nustojo būti valdomas be savininko valios, nepaisant to, ar tokio daikto įgijėjai, neteisėtai užvaldę daiktą, buvo sąžiningi. Todėl užvaldžiusių akcijas atsakovų sąžiningumo nustatymas neturi teisinės reikšmės teismui sprendžiant akcijų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ginčą. Neteisėtų valdytojų sąžiningumo nustatymas yra reikšmingas teismui sprendžiant pagal CK 4.97 straipsnį dėl atsiskaitymų grąžinant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Atsakovų, neteisėtai valdžiusių akcijas, sąžiningumo ir atsiskaitymų grąžinant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo klausimai šioje byloje nebuvo teismų nagrinėti, šalys dėl to nereiškė reikalavimų, todėl šiais klausimais byloje priimti teismų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės (CPK 182 straipsnio 2 dalis) ir neužkerta kelio šalims dėl tarpusavio atsiskaitymų tartis taikiai ar inicijuoti kitą teisminį ginčą“.

Kasacinis teismas 2016 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl akcijų išreikalavimo, ją išdėstant taip: Priteisti iš atsakovės UAB „General E. S.“ (j. a. k. 126026569) ieškovams J. A. S. ir H. A. S. kiekvienam po 33 (trisdešimt tris) UAB ,,Solar LT“ (j. a. k. 302481375) akcijas.

Dėl 56 000 EUR priteisimo

Dėl ginčo sprendimo šioje byloje teismas pasisako, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo ir rungimosi principai. Nagrinėjama byla neturi viešo intereso požymių ir nagrinėjama vadovaujantis minėtais rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 str., 13 str.).

Ieškovė reikšdama ieškinį pasirinko kaip jai ginti savo teises ir teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir dėl jų pasisako, atsakovas byloje priešieškinio nereiškė (CPK 5 str., 135 str., 143 str.).

Ieškovė įrodinėja, kad ginčo atveju turi būti taikoma specialioji CK norma, o būtent CK 6.323 str. reglamentuojantis pardavėjo atsakomybę kai parduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo. Atsakovas su tuo nesutinka ir teigia jog ginčui spręsti taikytinos bendros civilinę atsakomybę reglamentuojančios civilinio kodekso nuostatos (CK 6.245 str.- 6.251 str.).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2013-03-05 akcijų pirkimo -pardavimo sutartis pagal kurią akcijas – 66 vnt.- buvo pirkęs atsakovas iš trečiaisiais asmenimis šioje byloje vadinamų fizinių asmenų (J. A. S. ir H. A. S.) buvo dalyje dėl 66 vnt. akcijų pardavimo atsakovui buvo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento, tai yra nuo 2013-03-05, apeliacinio teismo sprendimu 2016-03-03 (byla Nr. 2A-98-407/2016) ir tai reiškia jog parduodamas akcijas (66 vnt. ) 2013-03-07 ieškovei nagrinėjamoje byloje, S. K. nebuvo jų savininkas ir negalėjo jų parduoti, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.) ir pirkimo-pardavimo sandoris yra ne bet koks daikto perdavimas kitai šaliai, o tik perdavimas nuosavybės teise, kurios sąvoka apibrėžta CK 4.37 str. 1 d. Nuosavybės teisė, tai yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia jog, kad taptų daikto savininku turi įvykti tam tikras juridinis faktas, šiuo atveju, kad galėtų parduoti 66 vnt. akcijų S. K. pirmiausia turėjo tapti jų savininku, tai yra įgyti nuosavybės teisę į jas teisėtu pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-03-05 pirkimo-pardavimo sutarčių dėl 66 vnt. akcijų pagrindu, S. K. jų savininku netapo, nes sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento, kitu pagrindu nuosavybės teisės į jas S. K. neįgijo, taigi 2013-03-07 pirkimo-pardavimo sutarties tarp S. K. ir UAB „General elektric solutions“ sudarymo metu S. K. pardavė 66 vnt. jam nuosavybės teise nepriklausančių UAB „Solar LT“ akcijų. CK 6.317 str. 1 d. reglamentuoja, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktą pirkėjui, tai yra jam valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktą ir jo kokybę. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) galioja pardavėjo garantija pagal įstatymą, reiškianti jog nepaisant to ar pardavėjo nuosavybės teisės patvirtinimas nurodytas ar ne pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje, toks pardavėjo patvirtinimas (garantija) galioja, nes ji numatyta įstatymu, o būtent CK 3.117 str. 2 dalyje.

CK normos skirtingai reglamentuoja pasekmes dėl pardavėjo patvirtinimo (garantijos) dėl parduodamo daikto kokybės ir jo nuosavybės teisės. CK 6.321 str. 1 d. nustato, kad pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų.

CK 6.334 str. reglamentuoja ginčus dėl parduoto netinkamos kokybės daikto, o CK 6.307 str. numato pardavėjo atsakomybę dėl jam nuosavybės teise nepriklausančio daikto pardavimo, tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo ar pirkėjo ieškinį.

Šioje byloje nėra ginčo dėl daikto kokybės, yra ginčas dėl nuosavybės teisės ir susiklosčiusi tokia situacija, kad 66 vnt. akcijų ieškovei nagrinėjamoje byloje buvo 2013-03-07 parduotos asmens ne tik neturinčio nuosavybės teisės į jas, bet akcijos įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra iš jų pirkėjo – UAB „General eletric solutions“ atiteistos (priteistos) minėtiems tretiesiems asmenims (J.A.S ir H.A.S) natūra ir UAB „General eletric solutions“ jų neturi bei jomis nedisponuoja.

Byloje nėra ginčo dėl akcijų kiekio, vieneto kainos bei to, kad ieškovės nuosavybėje nuo 2013-03-07 yra 34 vnt. UAB „Solar LT“ akcijų. 100 vnt. akcijų pardavimo kaina buvo 350 000EUR, tokiu būdu vienos akcijos kaina yra 3500 EUR. Ieškovei priklauso 34 vnt. akcijų 119 000 EUR vertės. UAB “ General eletric solutions „ už akcijas buvo sumokėjusi pusę kainos, nes kita pusė turėjo būti mokama atsiradus sutarties 2.3 p. nustatytoms aplinkybėms ir dėl jų reikalavimų byloje nepareikšta. Iš ieškovės atiteista 66 vnt. akcijų 231000 EUR vertės, ieškovė yra sumokėjusi 175 000 EUR už akcijas pagal 2013-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei priklauso 34 vnt. akcijų 119 000 EUR vertės. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 56000 EUR piniginių lėšų sumokėtų už akcijas, kurios yra atiteistos, teismas su šia suma sutinka, jos beje neginčija ir atsakovas (patikslinto ieškinio 13, 14 punktai).

CK 6.323 str. nustatyta pardavėjo atsakomybė kai perduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo ir šio straipsnio 1 d. nustato pardavėjo atsakomybę, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų atsiradusių iki sutarties įvykdymo , atiteisia iš pirkėjo , tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo arba turėjo žinoti.

Nagrinėjamo ginčo atveju ir yra susiklostę aplinkybės, kad 66 vnt. akcijų atiteista ir pirkėjo UAB „General electric solutions“ dėl pagrindų atsiradusių iki sutarties įvykdymo, nes sutartis dėl akcijų pirkimo tarp S. K. ir UAB „General electric solutions“ sudaryta 2013-03-07, o pagrindai dėl kurių 66 vnt. akcijų atiteista iš pirkėjo atsirado anksčiau, nes 2013-03-05 sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento nesvarbu, kad sprendimas priimtas 2016-03-03.

Atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 str., 185 str.), kad pirkėjas tokius pagrindus žinojo arba turėjo žinoti esant sutarties sudarymo metu (2013-03-07). Pardavėjas nebuvo įspėtas apie tai, kad S. K. nėra 66 vnt. akcijų savininkas 2013-03-07 sutarties sudarymo metu.

Teismas pasisako, kad CK 6.323 str. yra speciali norma, įtvirtinanti griežtą pardavėjo atsakomybę, taikoma atvejais kuomet pardavėjas pardavė jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, tai, kad S. K. pardavė ieškovei jam nuosavybės teise nepriklausančias akcijas (66 vnt.) yra nustatyta anksčiau aptartais įrodymais ir dėl to ginčo nėra. Aplinkybė jog 66 vnt. akcijų nepriklauso S. K. egzistavo sandorio sudarymo metu, tai yra 2013-03-07, nes yra konstatuota jog 2013-03-05 sandoris negalioja nuo sudarymo momento. 66 vnt. akcijų atiteista iš ieškovės tretiesiems asmenims turintiems teisių į parduotą daiktą, 66 vnt. akcijų grąžinimo byloje vadinamiems tretiesiems asmenims, nagrinėjamoje byloje šalys nekvestionuoja, jis patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisinę galimybę CK 6.323 str. 1 d. pagrindu tiesiogiai reikalauti iš S. K. kaip pardavėjo sumokėtą kainą, neginčydama pirkimo-pardavimo sutarties 2013-03-07, tai yra neformuluojant reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į Kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl CK 6.323 str. taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose 3K-3-229/2008, e3K-7-63-969 /2017 25p., 27 p., 29 p.. 30 p.). Kasacinis teismas 2017-05-05 nutartyje civilinė byla Nr.e3K-3-63-969/2017 aiškindamas praktiką dėl CK 6.323 str. taikymo nurodo, kad atiteisimas CK 6.323 str. 1 d. prasme reiškia daikto perdavimą teismo sprendimu trečiajam asmeniui, turėjusiam daugiau teisių į daiktą nei pardavėjas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 56 000 EUR sumokėtos kainos už akcijas ir teismas ieškovė reikalavimą tenkina, nes jis pagrėstas ir įrodytas (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat priteisiamos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. ).

Dėl atsakovo atsiliepimo

Dėl atsakovo motyvų nurodytų atsiliepime pirmiausia dėl ieškinio senaties, teismas pasisako, kad ieškovė nereiškė reikalavimo atlyginti žalą ir ginčo sprendimui taikoma bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kurio ieškovė nėra praleidusi, nes apie tai, kad tretieji asmenys turi daugiau teisių į 66 vnt. akcijų sužinojo 2016-03-03 apeliaciniam teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-98-407/2016, ieškinys teisme pareikštas 2023-08-10 ir bendras 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Sutrumpintas trejų metų terminas taikomas esant ginčui dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Reikalavimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra pareikšto ir teismas neturi pagrindo taikyti CK 1,125 str. 8 d. nuostatas šioje byloje.

Dėl atsakovo nuomonės jog teismas turėtų spręsti ginčą byloje pagal CK nuostatas reglamentuojančias civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. – 6252 str.). Teismas pasisako, kad pasirinkti kokiu pagrindu ginti pažeistas teises turi ieškovas reikšdamas ieškinį ir nurodydamas jo faktinį pagrindą, ginčo ribas nustato ieškiniu/priešieškiniu suformuluoti reikalavimai, šioje byloje priešieškinis nėra pareikštas ir teismas ginčą sprendžia pagal tuos reikalavimus, kurie yra pareikšti.

Dėl kitų šalių motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių tiesioginės reikšmės ginčo sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo turėtų būti priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos jas patvirtinantys įrodymai nepateikti ir jos dėl šios priežasties nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -261straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Uždarai akcinei bendrovei „General E. S.“, juridinio asmens kodas 126026569, 56 000 (penkiasdešimt šešis tūkstančius) eurų už atiteistas akcijas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2023 m. rugpjūčio 2 dienos – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1065 EUR žyminio mokesčio valstybei, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė