Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „General E. S.“ patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl 56.000 EUR už atiteistas akcijas, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ieškovo su atsakovu sudaryta Sutartis dalyje dėl 66 vnt. Solar LT akcijų pardavimo pripažintina niekine

Teismas Konstatuoja:

Byloje esančioje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje 2013-03-07 (toliau sutartyje) yra duomenys, kad S. K. (pardavėjas) parduoda, o UAB „General E. S.“ (pirkėjas) perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančių 100 vnt. paprastų vardinių UAB „Solar LT“ akcijų, kurių vieneto nominali vertė yra 100 litų. Pirkėjui nuosavybės teisė į akcijas pereina nuo sutarties pasirašymo momento (1.1., 1.2. sąlygos). Kaina ir atsiskaitymo už akcijas tvarka aptarta sutarties 2 sąlygoje dėl to ginčo nėra ir teismas nepasisako plačiau dėl to tik konstatuoja jog 2.1 sąlygoje nustatyta akcijų kaina yra 350 000 eurų, o 2.2 sąlygoje nurodyta, kad sutarties pasirašymo metu pirkėjas pavedimu apmoka pardavėjui 175 000 eurų bei, kad pardavėjas pareiškia jog sutarties pasirašymo momentu yra gavęs iš pirkėjo pinigus. 2.3 sąlygoje aptarta likusios sumos taip pat 175 000 eurų apmokėjimo tvarka.

Yra pardavėjo, tai yra S. K. garantija, kad akcijos yra teisėtai įsigytos, visiškai apmokėtos ir priklauso pardavėjui (S. K.) nuosavybės teise (3.1 sąlyga) bei, kad nevyksta jokie ginčai teisme ar arbitraže ir nėra pagrindo jiems atsirasti bei, kad nei vienas asmuo neturi pirmumo teisių akcijas įsigyti bei nėra kitų aplinkybių draudžiančių akcijas perleisti (3.2. – 3-5 sąlygos).

Sutarties dalyje šalių teisės ir pareigos ( 4 dalis) yra nustatyta, kad jeigu kuri nors iš pardavėjo garantijų neteisinga, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį bei reikalauti iš pardavėjo grąžinti visus pagal sutartį gautus pinigus (4.1 sąlyga). Sutarties šalys taip pat susitarė, kad jog turi teisę reikalauti viena iš kitos visiško nuostolių atlyginimo (4.4 sąlyga), atsiradusio dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (taip pat dėl neteisingų pareiškimų ir garantijų). Pirkėjas patvirtino, kad turėjo galimybę susipažinti su visais bendrovės dokumentais tame tarpe ir finansiniais (4.8 sąlyga). Aptartas delspinigių mokėjimas už pavėluotą atsiskaitymą su pirkėju(4.5 sąlyga).

Ginčo byloje dėl to, kad pirkėjas (ieškovas) šioje byloje sumokėjo 175 000 EUR už akcijas perkamas iš S. K. 2013-03-07, byloje nėra ir pateiktas byloje ieškovės sąskaitos išrašas šią aplinkybę patvirtina.

Ieškovas yra bankrutuojanti ne teisme bendrovė (pirmas kreditorių susirinkimas 2019-05-20), bankroto administratorius UAB „Renavita“. 2019-05-27 UAB „General E. S.“ direktorius perdavė bankroto administratoriui debitorių sąrašą 2019-05-20 duomenimis ir jame nurodytas S. K. skiltyje „skola“ nurodyta 56000,00 EUR, skiltyje „pastabos“ nurodyta „permoka už akcijas“. Byloje pateiktas S. K. paaiškinimas 2019-07-05, kuriame jis prašo įtraukti jį į bankrutuojančios įmonės UAB „General E. S.“ kreditorių sąrašą 175 000 EUR sumai pagal akcijų pirkimo pardavimo sutartį 2013-03-13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė jog dėl sutarties datos yra rašymo apsirikimas ir teigė jog data turi būti 2013-03-07.

Kauno apygardos teismo nutartimi 2023-02-23 ( byla Nr. eB2-452-343/2023, duomenys iš LITEKO, CPK 179 str. 3 d. dėl nutarties pasisakyta teismo posėdžio metu) yra nutarta likviduoti UAB „Solar LT“ bei pakartotinai patvirtinti UAB „Solar LT“ kreditoriniai reikalavimai.

Ieškovė ieškinį įrodinėja ir įsiteisėjusiu Lietuvos Apeliacinio teismo (toliau apeliacinio teismo) sprendimu 2013 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. 2A-98/407/2016, kuriame apeliacinis teismas be kitų aplinkybių pasisakė, kad „CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

Kadangi esminė sutarties sudarymo sąlyga yra šalių valia, nukreipta sutarčiai sudaryti, t. y. sąmoningas siekis sutartimi sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, o ieškovams priklausančios akcijos 2013-03-05 sutartimis atsakovui S. K.. buvo perleistos be ieškovų valios, ginčijamomis sutartimis yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai, todėl tokios sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (CK 6.156 str. 1-2 d., 6.225 str.). Ginčijamos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kaip niekiniai sandoriai, nesukelia teisinių pasekmių ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.78 str. 1 d.; 1.95 str. 1 d.).

Minėta, kad sutarčių pagrindu iš ieškovų įgytas akcijas atsakovas S. K. yra perleidęs trečiajam asmeniui (šioje byloje atsakove patrauktai UAB „General electric solutions“). Byloje esantys įrodymai neleidžia spręsti, kad atsakovas S. K. pagal šias sutartis būtų atsiskaitęs su ieškovais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl restitucijos tarp ieškovų ir atsakovo S. K. taikymo (CK 1.80 str. 2 d.).

Tačiau esant tokiai situacijai, kad ieškovams priklausančios akcijos yra perleistos trečiajam asmeniui (UAB „General electric solutions“), ieškovai turi teisę išreikalauti šias akcijas CK 4.96 straipsnio pagrindu (CK 1.80 str. 3 d.). Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, išaiškinęs, kad CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamą, bet pagal kitą sandorį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617-611/2015).

Sprendžiant ar yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl akcijų išreikalavimo iš atsakovės UAB „General electric solutions“, teisėjų kolegija vertina, ar yra vindikacijos taikymo sąlygos. Pripažinus 2013-03-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, ginčo akcijų savininkai pagal 2011-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra ieškovai. Konstatavus, kad ieškovai nepasirašė ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, kartu konstatuotina, kad ginčo akcijos nustojo būti valdomos be ieškovų valios. Pažymėtina, kad šios sąlygos taikymui nėra būtina, kad akcijos būtų prarastos dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str.). Tuo atveju, kai daiktas (išskyrus nekilnojamąjį daiktą) nustojo būti valdomas be savininko valios, savininkas turi teisę šį daiktą išreikalauti ir iš sąžiningo įgijėjo (CK 4.96 str. 1-2 d.). Atsižvelgiant į tai, byloje tarp šalių kilęs ginčas, ar atsakovė UAB „General electric solutions“ buvo sąžininga ginčo akcijų įgijėja, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovai akcijas, kurias nustojo valdyti be savo valios, turi teisę išreikalauti nepriklausomai nuo atsakovės UAB „General electric solutions“ sąžiningumo.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja vindikacijos taikymo sąlygos: ieškovai, būdami akcijų savininkais, jų neteko be savo valios, todėl nepriklausomai nuo to, ar įgijėjas yra sąžiningas, ieškovai turi teisę išreikalauti iš įgijėjo jam priklausantį daiktą, o vindikacijos ribojimų, nustatytų CK 4.96 straipsnio 2 ir 4 dalyse, nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovų reikalavimas išreikalauti akcijas iš svetimo neteisėto valdymo, panaikinama ir šis ieškovų reikalavimas tenkinamas – iš atsakovės UAB „General electric solutions“ išreikalaujamos ieškovų turėtos UAB ,,Solar LT“ akcijos – kiekvienam ieškovui po 33 vnt. UAB ,,Solar LT“ akcijų“.

Minimoje byloje atsakovai buvo S. K. ir UAB „General E. S.“, o ieškovai J. A. S. ir H. A. S., kurie nagrinėjamoje byloje vadinami trečiaisiais asmenimis ta prasme, kad jie byloje nedalyvauja ir teismas jų asmens duomenų nekartoja. Apeliacinio teismo sprendimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje ir teismas pasisako, kad apeliacinis teismas sprendimu nusprendė panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. papildomą sprendimą bei nusprendė panaikinus Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2013-03-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir akcijų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, šiose dalyse priimti naują sprendimą, o būtent pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013-03-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovai J. A. S. ir H. A. S. perleido atsakovui S. K. po 33 (trisdešimt tris) UAB ,,Solar LT“ akcijas. Išreikalauti iš atsakovės UAB „General electric solutions“ ieškovams J. A. S. ir H. A. S. kiekvienam po 33 (trisdešimt tris) UAB ,,Solar LT“ (į. k. 302481375) akcijas.

Apeliacinio teismo sprendimas buvo skundžiamas kasaciniu skundu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau kasacinio teismo) nutartyje 2013 m. rugsėjo 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-467/2016 yra pasisakyta, kad „kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai(nagrinėjamoje byloje vadinami trečiaisiais asmenimis) tapo ginčijamų UAB ,,Solar LT“ akcijų savininkais jas įgydami nuosavybėn pagal 2011 m. vasario 8 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Jie teigia, kad nesudarė jokių akcijų perleidimo sutarčių, akcijų neperleido, jos išliko jų nuosavybė. Kasatoriai (atsakovai) teigia, kad ieškovai nėra ginčo akcijų savininkai, nes nuosavybės teisę į jas perleido S. K. 2013 m. kovo 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis. S. K. šiai aplinkybei įrodyti pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, sutarčių originalų byloje nėra. Šiuo metu ginčo akcijas valdo kasatorė UAB ,,General E. S.“, 2013 m. kovo 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi jas nupirkusi iš kasatoriaus S. K.

Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).

Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvadas pripažįsta pagrįstomis ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu darydamas išvadą, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos, nesant sutarčių originalų ir kitų tokių sutarčių sudarymą pagrindžiančių įrodymų, nepatvirtina, kad sutartys buvo sudarytos ir vykdomos, nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles. Ginčo sutarčių sudarymo faktas pagrįstai nepripažintas įrodytu.

Konstatavus, kad bendrovės akcijos egzistuoja natūra, jos išliko per jų neteisėto valdymo laikotarpį, tai nėra kliūtis teismui spręsti dėl akcijų išreikalavimo pagal CK 4.96 straipsnį. Savininkų ir neteisėto valdytojo turto išreikalavimo atveju jų atsiskaitymus reglamentuoja CK 4.97 straipsnis. Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį kilnojamasis daiktas išreikalaujamas iš svetimo neteisėto valdymo, kai nustojo būti valdomas be savininko valios, nepaisant to, ar tokio daikto įgijėjai, neteisėtai užvaldę daiktą, buvo sąžiningi. Todėl užvaldžiusių akcijas atsakovų sąžiningumo nustatymas neturi teisinės reikšmės teismui sprendžiant akcijų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ginčą. Neteisėtų valdytojų sąžiningumo nustatymas yra reikšmingas teismui sprendžiant pagal CK 4.97 straipsnį dėl atsiskaitymų grąžinant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Atsakovų, neteisėtai valdžiusių akcijas, sąžiningumo ir atsiskaitymų grąžinant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo klausimai šioje byloje nebuvo teismų nagrinėti, šalys dėl to nereiškė reikalavimų, todėl šiais klausimais byloje priimti teismų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės (CPK 182 straipsnio 2 dalis) ir neužkerta kelio šalims dėl tarpusavio atsiskaitymų tartis taikiai ar inicijuoti kitą teisminį ginčą“.

Kasacinis teismas 2016 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl akcijų išreikalavimo, ją išdėstant taip: Priteisti iš atsakovės UAB „General E. S.“ (j. a. k. 126026569) ieškovams J. A. S. ir H. A. S. kiekvienam po 33 (trisdešimt tris) UAB ,,Solar LT“ (j. a. k. 302481375) akcijas.

Dėl 56 000 EUR priteisimo

Dėl ginčo sprendimo šioje byloje teismas pasisako, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo ir rungimosi principai. Nagrinėjama byla neturi viešo intereso požymių ir nagrinėjama vadovaujantis minėtais rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 str., 13 str.).

Ieškovė reikšdama ieškinį pasirinko kaip jai ginti savo teises ir teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir dėl jų pasisako, atsakovas byloje priešieškinio nereiškė (CPK 5 str., 135 str., 143 str.).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2013-03-05 akcijų pirkimo -pardavimo sutartis pagal kurią akcijas – 66 vnt.- buvo pirkęs atsakovas iš trečiaisiais asmenimis šioje byloje vadinamų fizinių asmenų (J. A. S. ir H. A. S.) buvo dalyje dėl 66 vnt. akcijų pardavimo atsakovui buvo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento, tai yra nuo 2013-03-05, apeliacinio teismo sprendimu 2016-03-03 (byla Nr. 2A-98-407/2016) ir tai reiškia jog parduodamas akcijas (66 vnt. ) 2013-03-07 ieškovei nagrinėjamoje byloje, S. K. nebuvo jų savininkas ir negalėjo jų parduoti, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.) ir pirkimo-pardavimo sandoris yra ne bet koks daikto perdavimas kitai šaliai, o tik perdavimas nuosavybės teise, kurios sąvoka apibrėžta CK 4.37 str. 1 d. Nuosavybės teisė, tai yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia jog, kad taptų daikto savininku turi įvykti tam tikras juridinis faktas, šiuo atveju, kad galėtų parduoti 66 vnt. akcijų S. K. pirmiausia turėjo tapti jų savininku, tai yra įgyti nuosavybės teisę į jas teisėtu pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-03-05 pirkimo-pardavimo sutarčių dėl 66 vnt. akcijų pagrindu, S. K. jų savininku netapo, nes sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento, kitu pagrindu nuosavybės teisės į jas S. K. neįgijo, taigi 2013-03-07 pirkimo-pardavimo sutarties tarp S. K. ir UAB „General elektric solutions“ sudarymo metu S. K. pardavė 66 vnt. jam nuosavybės teise nepriklausančių UAB „Solar LT“ akcijų. CK 6.317 str. 1 d. reglamentuoja, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktą pirkėjui, tai yra jam valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktą ir jo kokybę. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) galioja pardavėjo garantija pagal įstatymą, reiškianti jog nepaisant to ar pardavėjo nuosavybės teisės patvirtinimas nurodytas ar ne pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje, toks pardavėjo patvirtinimas (garantija) galioja, nes ji numatyta įstatymu, o būtent CK 3.117 str. 2 dalyje.

CK normos skirtingai reglamentuoja pasekmes dėl pardavėjo patvirtinimo (garantijos) dėl parduodamo daikto kokybės ir jo nuosavybės teisės. CK 6.321 str. 1 d. nustato, kad pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų.

CK 6.334 str. reglamentuoja ginčus dėl parduoto netinkamos kokybės daikto, o CK 6.307 str. numato pardavėjo atsakomybę dėl jam nuosavybės teise nepriklausančio daikto pardavimo, tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo ar pirkėjo ieškinį.

Šioje byloje nėra ginčo dėl daikto kokybės, yra ginčas dėl nuosavybės teisės ir susiklosčiusi tokia situacija, kad 66 vnt. akcijų ieškovei nagrinėjamoje byloje buvo 2013-03-07 parduotos asmens ne tik neturinčio nuosavybės teisės į jas, bet akcijos įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra iš jų pirkėjo – UAB „General eletric solutions“ atiteistos (priteistos) minėtiems tretiesiems asmenims (J.A.S ir H.A.S) natūra ir UAB „General eletric solutions“ jų neturi bei jomis nedisponuoja.

Byloje nėra ginčo dėl akcijų kiekio, vieneto kainos bei to, kad ieškovės nuosavybėje nuo 2013-03-07 yra 34 vnt. UAB „Solar LT“ akcijų. 100 vnt. akcijų pardavimo kaina buvo 350 000EUR, tokiu būdu vienos akcijos kaina yra 3500 EUR. Ieškovei priklauso 34 vnt. akcijų 119 000 EUR vertės. UAB “ General eletric solutions „ už akcijas buvo sumokėjusi pusę kainos, nes kita pusė turėjo būti mokama atsiradus sutarties 2.3 p. nustatytoms aplinkybėms ir dėl jų reikalavimų byloje nepareikšta. Iš ieškovės atiteista 66 vnt. akcijų 231000 EUR vertės, ieškovė yra sumokėjusi 175 000 EUR už akcijas pagal 2013-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei priklauso 34 vnt. akcijų 119 000 EUR vertės. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 56000 EUR piniginių lėšų sumokėtų už akcijas, kurios yra atiteistos, teismas su šia suma sutinka, jos beje neginčija ir atsakovas (patikslinto ieškinio 13, 14 punktai).

CK 6.323 str. nustatyta pardavėjo atsakomybė kai perduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo ir šio straipsnio 1 d. nustato pardavėjo atsakomybę, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų atsiradusių iki sutarties įvykdymo , atiteisia iš pirkėjo , tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo arba turėjo žinoti.

Nagrinėjamo ginčo atveju ir yra susiklostę aplinkybės, kad 66 vnt. akcijų atiteista ir pirkėjo UAB „General electric solutions“ dėl pagrindų atsiradusių iki sutarties įvykdymo, nes sutartis dėl akcijų pirkimo tarp S. K. ir UAB „General electric solutions“ sudaryta 2013-03-07, o pagrindai dėl kurių 66 vnt. akcijų atiteista iš pirkėjo atsirado anksčiau, nes 2013-03-05 sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento nesvarbu, kad sprendimas priimtas 2016-03-03.

Atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 str., 185 str.), kad pirkėjas tokius pagrindus žinojo arba turėjo žinoti esant sutarties sudarymo metu (2013-03-07). Pardavėjas nebuvo įspėtas apie tai, kad S. K. nėra 66 vnt. akcijų savininkas 2013-03-07 sutarties sudarymo metu.

Teismas pasisako, kad CK 6.323 str. yra speciali norma, įtvirtinanti griežtą pardavėjo atsakomybę, taikoma atvejais kuomet pardavėjas pardavė jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, tai, kad S. K. pardavė ieškovei jam nuosavybės teise nepriklausančias akcijas (66 vnt.) yra nustatyta anksčiau aptartais įrodymais ir dėl to ginčo nėra. Aplinkybė jog 66 vnt. akcijų nepriklauso S. K. egzistavo sandorio sudarymo metu, tai yra 2013-03-07, nes yra konstatuota jog 2013-03-05 sandoris negalioja nuo sudarymo momento. 66 vnt. akcijų atiteista iš ieškovės tretiesiems asmenims turintiems teisių į parduotą daiktą, 66 vnt. akcijų grąžinimo byloje vadinamiems tretiesiems asmenims, nagrinėjamoje byloje šalys nekvestionuoja, jis patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisinę galimybę CK 6.323 str. 1 d. pagrindu tiesiogiai reikalauti iš S. K. kaip pardavėjo sumokėtą kainą, neginčydama pirkimo-pardavimo sutarties 2013-03-07, tai yra neformuluojant reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į Kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl CK 6.323 str. taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose 3K-3-229/2008, e3K-7-63-969 /2017 25p., 27 p., 29 p.. 30 p.). Kasacinis teismas 2017-05-05 nutartyje civilinė byla Nr.e3K-3-63-969/2017 aiškindamas praktiką dėl CK 6.323 str. taikymo nurodo, kad atiteisimas CK 6.323 str. 1 d. prasme reiškia daikto perdavimą teismo sprendimu trečiajam asmeniui, turėjusiam daugiau teisių į daiktą nei pardavėjas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 56 000 EUR sumokėtos kainos už akcijas ir teismas ieškovė reikalavimą tenkina, nes jis pagrėstas ir įrodytas (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat priteisiamos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. ).

Dėl atsakovo atsiliepimo

Dėl atsakovo motyvų nurodytų atsiliepime pirmiausia dėl ieškinio senaties, teismas pasisako, kad ieškovė nereiškė reikalavimo atlyginti žalą ir ginčo sprendimui taikoma bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kurio ieškovė nėra praleidusi, nes apie tai, kad tretieji asmenys turi daugiau teisių į 66 vnt. akcijų sužinojo 2016-03-03 apeliaciniam teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-98-407/2016, ieškinys teisme pareikštas 2023-08-10 ir bendras 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Sutrumpintas trejų metų terminas taikomas esant ginčui dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Reikalavimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra pareikšto ir teismas neturi pagrindo taikyti CK 1,125 str. 8 d. nuostatas šioje byloje.

Dėl atsakovo nuomonės jog teismas turėtų spręsti ginčą byloje pagal CK nuostatas reglamentuojančias civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. – 6252 str.). Teismas pasisako, kad pasirinkti kokiu pagrindu ginti pažeistas teises turi ieškovas reikšdamas ieškinį ir nurodydamas jo faktinį pagrindą, ginčo ribas nustato ieškiniu/priešieškiniu suformuluoti reikalavimai, šioje byloje priešieškinis nėra pareikštas ir teismas ginčą sprendžia pagal tuos reikalavimus, kurie yra pareikšti.

Dėl kitų šalių motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių tiesioginės reikšmės ginčo sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo turėtų būti priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos jas patvirtinantys įrodymai nepateikti ir jos dėl šios priežasties nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -261straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Uždarai akcinei bendrovei „General E. S.“, juridinio asmens kodas 126026569, 56 000 (penkiasdešimt šešis tūkstančius) eurų už atiteistas akcijas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2023 m. rugpjūčio 2 dienos – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1065 EUR žyminio mokesčio valstybei, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.