- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2-6915-727/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Trečiasis asmuo
- R. D.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“
- Advokatai
- Mantas Baigys
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovas) 2022 m. vasario 2 d. pareiškė teisme ieškinį dėl nuostolių subrogacijos tvarka atlyginimo, kurį vėliau sutikslinęs prašo išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ (toliau – atsakovė) 494,67 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su draudėja R. K. (toliau – draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-30912, remiantis kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jis minėtos draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 537,69 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl 2021 m. birželio 19 d. įvykusio vandens pratekėjimo. Vanduo išsiliejo iš virš draudėjos esančio buto (duomenys neskelbtini). Atsakovė administruoja bendro naudojimo objektus minėtame name, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis ir kt.). Atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindamas savo subrogacijos teisę, įtvirtintą CK 6.1015 straipsnyje, dalį išmokėtos nuostolių sumos - 494,67 Eur, t. y. draudimo išmoka atskaičius 8 proc. nusidėvėjimo, turi kompensuoti atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo reikalavimus atmesti, nurodydama, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo, neįrodė ir nepagrindė žalos dydžio. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė ir būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Siekdamas pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovas turėjo įrodyti, kad buvo ir kaip pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Tačiau apsiribojo tik konstatavimu, kad įvyko avarija, dėl kurios atsakomybė tenka atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Kartu su ieškiniu nebuvo ir nėra pateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yra, pasak ieškovo, trūkęs nuotekų vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas ir patikrintas sistemingai atliekamos techninės priežiūros metu. Nėra duomenų ir apie tai, kaip nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Ieškovas, būdamas draudiku, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis. Atsakovė akcentuoja ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorė būtų gavusi pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumus ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorė, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią vamzdžių trūkimui (avarijos atsiradimui), kad nepadarė kažko, kas jai būtų privalu daryti ir pan.
Pateikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus, ieškovo atstovas nurodė, kad 2021 m. birželio 19 d. sulaukė skambučio iš apačioje gyvenančių kaimynų apie vandentiekio avariją. UAB „Mano Būstas Neris“ darbuotojai 2021 m. birželio 21 d. pašalino avarijos priežastis - buvo įtrūkusi vandentiekio stovo dalis (seni vamzdynai) iki vandens skaitiklio, dėl ko vanduo veržėsi iš ertmės sienoje į butą ir toliau keliavo žemyn.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus - statinio priežiūros žurnalą, kuris, jo teigimu, patvirtina, kad administratorius periodiškai atlieka pastato stebėseną, fiksuoja bendrųjų konstrukcijų trūkumus, esant poreikiui juos šalina. 2021 m. sausio 29 d. buvo atlikta karšto vandens vamzdynų sistemos patikra ir nebuvo nustatyta karšto vandens sistemos vamzdynų netinkama būklė. Anot atsakovės, namo administratorius nėra ir negali būti besąlygiškai atsakingas už namo bendrųjų konstrukcijų, kurios yra uždengtos butų savininkų įrengtomis apdailomis, priežiūrą (šiuo atveju buvo trūkęs karšto vandens stovas, kuris buvo visiškai uždengtas 75 buto savininko įrengta apdaila (plytelėmis)). Dėl to namo administratorius nėra ir negali būti atsakingas už nematomoje vietoje esančių vamzdynų priežiūrą
Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavęs minėtu adresu esančio namo 75 buto savininkas R. D. teismui aiškino, kad vamzdynai seni, nuo tarybinių laikų, nebuvo keičiami, suvirinimų vietos pasenę, prarūdiję. Galėjo būti nežymūs pratekėjimai, o nuo spaudimo galėjo atsirasti didesni įtrūkimai. Iš kito buto stovai nueina iki skaitiklio, ten greičiausiai surūdiję viskas, dėl to pramušė ir išsiliejo vanduo tualete. Savo kaltės neįžvelgia, nes visada išvažiuodamas į sodą užsuka karšto vandens skaitiklį. Tik išardžius sieną pasimatė problema, remontus darėsi patys, bet vamzdynų nekeitė, tie vamzdžiai išeina iš kito buto, revizinių durelių nėra, yra palikta anga, kad būtų galima pasižiūrėti po kriaukle, nuolatos stebėjo, ar niekur nelaša. Nurodo, kad apie įvykį sužinojo, kuomet paskambino kaimynė iš apatinio buto pranešusi, kad laša vanduo jos bute. Atvažiavę UAB „Mano Būstas Neris“ darbuotojai apžiūrėję pasakė, kad tai jų kaltė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl buto užliejimu padarytos žalos, išmokėtos draudėjai, atlyginimo subrogacijos tvarka.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė, minėta, preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Išanalizavus byloje esančią šalių nurodytą faktinę kilusio ginčo situaciją bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad sutikti su ieškovo teiginiais ir tenkinti jo į atsakovę nukreiptą subrogacinį reikalavimą šiuo konkrečiu atveju teisinio pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 30 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir draudikas), su draudėja R. K. laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-30912, kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas atlygino draudėjai 537,69 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2021 m. birželio 19 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš virš esančio 75 buto. Ieškovas šio, t. y. 75, buto savininkui pateikė pretenziją, į kurią atsakydamas pastarasis nurodė, jog vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo vamzdynų, esančių ne 75 buto savininko atsakomybės ribose – buvo įtrūkusi vandentiekio stovo dalis (seni vamzdžiai) iki vandens skaitiklio, dėl ko vanduo veržėsi iš ertmės sienoje į butą ir toliau keliavo žemyn. Atsakovės 2021 m. birželio 21 d. suformuotame Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte nurodoma, kad atlikus neatidėliotiną pastatų techninę priežiūrą 75 buto savininko prašymu, nustatyta, kad yra trūkęs karšto vandens stovas 75 bute, stovas yra užsiūtas plytelėmis, priėjimas blogas, reikalingas stovo atidengimas ir karšto vandens stovo keitimas per visą jo aukštį (apie 3 m. d25). Akte nurodoma, kad būtina organizuoti sprendinius dėl privalomų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo.
Pats ieškovas teigė, kad už namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakinga namo administratorė UAB „Mano Būstas Neris“, kuri privalėjo užtikrinti tinkamą vamzdžių funkcionavimą, todėl ieškinį dėl išmokėtų sumų grąžinimo pareiškė būtent atsakovei UAB „Mano Būstas Neris“, ir jį kildina iš CK 6.266 straipsnio, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalių normatyvo. Ieškovas į bylą 2022 m. birželio 21 d. dokumentu Nr. 109884 pateikė fotofiksacijas, kurios, jos teigimu, rodo, kad vandentiekio avarija įvyko iki vartojimo, t. y. skaitiklio ribos. Ginčo dėl šio byloje nekilo.
Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovei buvo pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus ginčo pastate, jais rūpintis bei prižiūrėti, todėl jai tenka pareiga atsakyti dėl apdraustame objekte kilusios ir draudėjai atlygintos žalos kompensavimo subrogacijos tvarka, nes tokios jai tenkančios tinkamos naudojimo priežiūros pareigos atsakovė neįvykdė.
Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka bei tvirtina, kad ji, kaip administratorė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą, nėra jokio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė jos atžvilgiu negali kilti.
Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, administratoriui pavesta administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, rengti ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, organizuoti namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros darbus (nuostatų 3, 4 punktai).
Ieškovas atsakovės kaltę grindžia aplinkybėmis, jog namo administratorė nesiėmė visų būtinų sprendimų, priemonių ir veiksmų kad užtikrintų administruojamo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamą būklę ir funkcionavimą, dėl ko dėl gyvenamajame name įrengto bendro naudojimo vamzdyno vandens pratekėjimo ir įvyko apdraustų patalpų apliejimas. Įstatymų leidėjas CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinęs asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
Ieškovas, grįsdamas į atsakovę nukreiptą subrogacinį reikalavimą, neįrodė ir net neįrodinėjo, kokių konkrečiai veiksmų ir tenkančios prievolės atsakovė neįvykdė, kad jai atsirastų pareiga atsakyti, nenurodė ir nepaaiškino, kaip ji elgėsi netinkamai, ko nepadarė, kas sąlygotų jai prašomos taikyti atsakomybės pasekmes. Ieškovas abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė galimų atsakovei tenkančių pareigų nevykdymą, tačiau to niekaip nekonkretizavo.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, cituodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ eilę punktų, nustatančių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, remiasi gyvenamojo namo, jo dalių būklės, atitikimo privalomųjų reikalavimų visumai įvertinamo atliekant nuolatinius stebėjimus, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras netinkamumo.
Tačiau iš atsakovės teismui pateiktų duomenų matyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos: atsakovė nustatytu periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, tai pripažino ir trečiuoju asmeniu byloje apklaustas R. D., kuris teigė, jog visus planinius patikrinimus namo administratorius atlikdavo laiku, o jeigu buvo koks poreikis ar atsirasdavo gedimas – atvykdavo operatyviai. Byloje esantys duomenys rodo, kad 2021 m. sausio 29 d. buvo atlikta karšto vandens vamzdynų sistemos būklės patikra ir nebuvo nustatyta karšto vandens sistemos vamzdynų netinkama būklė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė turėjo gyventojų nusiskundimų / skundų dėl netinkamai eksploatuojamų ar netinkamai prižiūrimų bendrųjų inžinerinių tinklų, į kuriuos savalaikiai ir tinkamai nereaguotų.
Tokiu būdu teigti, kad namo administratorius kažko nepadarė ar padarė netinkamai, pagrindo nėra.
Sutiktina su atsakovės pozicija, kad jai tenkanti atsakomybė negali būti suabsoliutinama dėl gyventojų padarytų apdailų, dėl kurių tam tikra bendrojo naudojimo vamzdynų dalis, esanti butuose, yra paslėpta, kas sudaro objektyvių kliūčių apžiūrėti jų techninę būklę, konstatuoti atsiradusius pažeidimus, esamą stovį ar remonto poreikį. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai rodo ir nėra ginčo dėl to, kad vandens nutekėjimo vieta buvo nors ir atsakovės atsakomybės ribose, tačiau po trečiojo asmens bute atlikta apdaila, todėl negalima besąlygiškai teigti, kad šiuo atveju atsakovei kyla pareiga atsakyti be kaltės.
Sutiktina ir su ta atsakovės išdėstyta pozicija, kad reikalavimą reiškiantis asmuo neatliko jokių draudiminio įvykio tyrimo veiksmų, nenustatinėjo avarijos priežasčių ir vietos, neatliko jokios vandens nutekėjimo vietos fotofiksacijos. Ieškovas yra stiprus draudimo teisinių santykių dalyvis, jam tai negali būti nesuprantama ir nežinoma, todėl visa to nepadarymo pasekmių bei tam tikra aplaidumo rizika to nepadarius tenka pačiam draudikui.
Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad jis sietinas su pareigą atsakyti turinčio subjekto atsakomybės ribomis, kad draudimo išmokos dydis atitinka realiai padarytus nuostolius.
Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatinėjo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, avarijos židinio ir vietos, tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, nes visiškai nevertino galimo draudėjos bute esančios apdailos, baldų nusidėvėjimo ir pan., ieškinyje neįrodinėjo visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo veiksmuose, šiame procese buvo ir išliko pasyvus.
Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens ir būdamas stipresne ginčo santykio šalimi negalėjo to nežinoti.
Teismas laiko, kad iš nustatytų faktinių ginčo aplinkybių visumos bei byloje esančių rašytinių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui. Neįrodžius atsakovės neveikimo, jai tenkančios pareigos neatlikimo, nėra pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp kilusių pasekmių ir subrogacijos tvarka prašomų išieškoti nuostolių. Dėl to atsakovė negali būti pripažinta atsakinga pagal šį ieškovo reikalavimą. Todėl ieškinys atmestinas.
Ieškinio atmetimo atveju atsakovė, kuri šioje byloje buvo atstovaujama advokato, įgijo teisę į patirtų atstovavimo išlaidų kompensavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Pagal jos į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, bendras tokių išlaidų dydis šioje byloje yra 3 654,20 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į teiktų paslaugų kokybę, nesudėtingą ginčo pobūdį, bylos apimtį, greitą jos išnagrinėjimą, ieškinio sumą, į tai, kad kaskart naujai ruoštis atsakovės advokatų prašymu ne kartą atidėtam posėdžiui reikalo nebuvo, į advokato darbų ataskaitoje nurodytų atliktų veiksmų tapatumą, į neprašytų rašytinių paaiškinimų teikimą, taip pat į tai, kad tokia suma šiai bylai yra neadekvati ir neprotinga, mažina atsakovei tenkančių kompensuoti šių išlaidų sumą iki 1 500 Eur.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos minimalios (5,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, todėl šios išlaidos – 17,92 Eur – ieškinio atmetimo atveju išieškomos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovo ERGO Insurance SE, į. k. 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, į. k. 121483222, ir 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.