Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019 m. sausio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vykdomajame rašte Nr. e2-279-860/2017 nurodyta: „nustatyti atsakovei T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 (dvylikos) mėnesių terminą, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio tvoros bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., statybas. Atsakovei T. V. neįvykdžius šio nurodymo – įpareigoti atsakovę T. V. per 3 (tris) mėnesius nuo įpareigojimo įteisinti savavališką statybą pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pastatytus statinius – tvoras, ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei T. V. neįvykdžius šio įpareigojimo teismo sprendimu nustatytu terminu, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pastatytus statinius – tvoras, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės T. V..“.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

CPK 771 straipsnio 4 dalies nuostatomis nustatyta, kad, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų (nutarčių), įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolė prašo skirti skolininkei T. V. 300,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 8 d. Vilniaus rajono rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-279-860/2017 įvykdymo termino pasibaigimo – 2018 m. spalio 1 d. išieškotojo naudai.

1054 „Dėl sprendimo pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant kitos paskirties žemės sklypą, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams eksploatuoti“, priėmė sprendimą pradėti rengti Projektą, numatant kitos paskirties (vienbuc?ių ir dvibuc?ių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypo suformavimą po Pareiškėjoms nuosavybės teise priklausanc?iais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esanc?iais Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (Taisyklių 21 p.). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014-03-27 raštu Nr. 48SD-(14.48.7.)-2828 „Dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams rengti“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti reikalavimus Projektui rengti Pareiškėjoms formuojamam žemės sklypui, esanc?iam Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kurio tikslas kitos paskirties valstybinės žemės sklypo suformavimas po Pareiškėjoms nuosavybės teise priklausanc?iais statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014-05-05 raštu Nr. A33(l)-3154-(4.22) „Dėl reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo“ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė reikalavimus pareiškėjoms formuojamam žemės sklypui, esanc?iam Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014-05-08 parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 48RE-(14.48.42)-142, pagal kuriuos turi būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas. UAB „Inreal GEO“, parengtą žemės sklypų, esanc?ių Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), Projektą, 2016-05-26 pateikė derinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 str. 3 d. ir Taisyklių 69 p. bei atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015-06-03 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48 ŽN-156-(14.48.73.), 2016-06-22 raštu Nr. 48SD-8120-(14.48.104.) atsisakė derinti Projektą, kadangi Projekto sprendiniai neatitinka Žemės įstatymo 40 str., Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., Pardavimo taisyklių 2.2, 8 p., Taisyklių 32, 36, 40, 43 p., LR aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymo Nr. Dl-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09.2005 „Vienbuc?iai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunkc?io reikalavimų. Pareiškėjos 2016-07-12 pateikė skundą dėl Rašto Nr. 8120 Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2016-08-01 raštu Nr. lSS-2393-(8.5.) „Dėl žemės sklypo suformavimo“ šio skundo netenkino. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti aukšc?iau minimą sprendimą, teigdama, kad projektas bus patvirtintas ir savavališka statyba bus įteisinta, nes projekto parengimas ir tuo pac?iu žemės pirkimas reiškia, kad žemės sklypo savininko sutikimas tvoros statybai apskritai nereikalingas. LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 33 p. nurodyta, kad tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti rašytinius žemės sklypo savininko sutikimą. Taip pat Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nustato, kad kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tac?iau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, bet to pac?io straipsnio 25 d. numato, kad 23 str. 1 d. 5 p. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksc?iau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau 2017 m. balandžio 3 d. teismo sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Minėtą teismo sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą. Be kita ko, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydama atnaujinti procesą administracinėje byloje (eP-32-415/2019), tačiau 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1743-556/2018 atmetė. Kadangi projektavimo sąlygos pasibaigė, pareiškėja kreipėsi į NŽT dėl projektavimo sąlygų gavimo. NŽT parengė naujam projektui projektavimo sąlygas. Pareiškėja pradėjo rengti naują projektą žemės sklypo formavimui. Projekto parengimas užtruks iki 12 mėnesių. Skolininkė nurodo, kad aktyviai ėmėsi veiksmų, kad būtų įvykdytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas. Skolininkė taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono teismą dėl 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. 2021 m. balandžio 2 d. teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje bei prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės Inspekcija pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad Inspekcija veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens interesais, todėl bauda, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kuriuo interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, turėtų būti priteistina į valstybės biudžetą. Inspekcijos manymu, skolininkei buvo suteiktas itin ilgas laiko tarpas (27 mėnesiai) savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Nurodo, jog skolininkė akivaizdžiai vengia įvykdyti teismo sprendimą, todėl baudos skyrimas būtų efektyvi priemonė, skatinanti skolininkę, per kuo įmanoma trumpesnį laiko tarpą įvykdyti teismo sprendimą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ne tik skolininkei skirti baudą, bet ir išspręsti numatytų tesimo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo klausimą patvirtinti teisę Inspekcijai nugriauti minėtus statinius ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis.

Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus reglamentuoja CPK LVII skyrius. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.