Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjos K. R. ir T. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 48SD-8120(14.48.104) (toliau – ir Sprendimas Nr. 8120) (išskyrus dalį dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų taikymo), NŽT 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-2393-18.5 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2393) bei įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakartotinai nagrinėti žemės sklypų, reikalingų pastatams – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – ūkio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas).

2. Pareiškėjos nurodė, kad ginčo teritorijai nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas, todėl sklypo plotas ir ribos nustatomi pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas 2015 m. birželio 3 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė̇ naudojamo žemės sklypo ribas ir naudmenas. Šie nustatyti duomenys patvirtina, kad Projektas ir nustatytos žemės sklypo ribos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 8 punkto reikalavimus. Pasak pareiškėjų, iš skundžiamų sprendimų nėra aišku, kokius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 36 punkto reikalavimus pažeidžia Projektas (ar sklypo ribos nesuderintos su natūraliomis ribomis, ar tai susiję su statinių išdėstymu). Pažymėjo, jog nesuprantami ir Projekto prieštaravimai Taisyklių 43 punktui, nes šio punkto reikalavimai taikomi tik, kai žemės sklypas yra atskiriamas iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Be to, neaišku, apie kokius į Projektą įtrauktus neregistruotus, neaiškios funkcinės priklausomybės statinius kalba atsakovas. Pareiškėjos nesutiko ir su išvada dėl Projekto sprendinių prieštaravimo Taisyklių 32 bei 40 punktams. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pagal Pardavimo ir nuomos taisyklių 9 punktą, kai gyvenamojo namo pagalbinio ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype, ne tame, kuriame stovi gyvenamasis namas, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai formuojami kaip namų valdos žemės sklypas ir parduodami tokia pat tvarka kaip namų valdos žemės sklypas, jeigu tokiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas atskiras žemės sklypas. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju rengiant Projektą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 13 d. spendimu, kuriame nurodyta, jog prie nuosavybės teise valdomų pastatų (gyvenamojo namo ir ūkio pastato) turėtų būti formuojami atskiri žemės sklypai gyvenamojo namo ir ūkio pastato eksploatavimui. Pabrėžė, jog išilgai (duomenys neskelbtini) g. yra suformuoti žemės sklypai pagal vietinės reikšmės kelią ir šiuo atveju nepagrįstai reikalaujama pagrįsti šio kelio egzistavimą. Pareiškėjos taip pat pažymėjo, kad neaišku, kokiais teisės aktais vadovavosi atsakovas, darydamas išvadą, jog žemės sklypo formavimas po gyvenamuoju namu negalimas.

Šalies argumentai

14.2. Pareiškėjos 2014 m. vasario 19 d. pateikė atsakovui prašymą organizuoti žemės sklypo suformavimą po nurodytais joms nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

14.3. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1054 priėmė sprendimą pradėti rengti Projektą, numatant kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypo suformavimą po pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

14.4. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015 m. birželio 3 d. patikrino vietovėje valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-156-(14.48.73.) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, be kita ko, nurodė, jog valstybinėje žemėje, tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), T. V. ir K. R. išarusios ir apsėjusios grūdinėmis kultūromis dalį žemės (ne vientisas arimas, o atskirais plotais), taip pat sandėliuojamos statybinės medžiagos, malkos, įrengti dekoratyviniai akmenų stulpeliai, teritorijoje pasodinti vaiskrūmiai ir vaismedžiai, įrengta smėlio dėžė, pastatytos sūpynės, stovi ūkinis pastatas (registruotas). Visų minėtų objektų (išskyrus vaismedžių ir vaiskrūmių) padėtis GPS imtuvo užfiksuota valstybinėje koordinačių sistemoje. Be to, greta pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra T. V. aptverta teritorija (aptverta tvora ant betoninio pamato). Aptvertoje teritorijoje pastatytas metalinis garažas (už garažo sandėliuojama nedidelė dalis malkų).

14.5. 2016 m. gegužės 26 d. UAB „Inreal GEO“ parengtą Projektą pateikė derinti NŽT Vilniaus rajono skyriui. Iš parengto Projekto ir jo aiškinamojo rašto matyti, kad pastatus skiria neprivatizuojamas keliukas, todėl abipus kelio formuojami du žemės sklypai: 0,0641 ha ploto (užstatytas plotas 0,0567 ha) sklypas Nr. 1 po pareiškėjoms priklausančiu gyvenamuoju namu ir 0,1334 ha ploto (užstatytas plotas 0,0017 ha) sklypas Nr. 2 po pareiškėjoms priklausančiu ūkiniu pastatu.

14.6. Atsakovas, atsižvelgdamas į Patikrinimo aktą, 2016 m. birželio 22 d. Sprendimu Nr. 8120 atsisakė derinti Projektą, kadangi jo sprendiniai neatitinka Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 ir 8 punktų, Taisyklių 32, 36, 40 ir 43 punktų reikalavimų. Sprendime Nr. 8120 nurodyta, kad formuojami žemės sklypai didesni, nei reikalinga pastatams eksploatuoti, Projekto sprendiniuose nepagrįstas formuojamų žemės sklypų dydžių būtinumas, į Projektą įtraukiami neregistruoti, neaiškios funkcinės priklausomybės statiniai. Be to, Projekto sprendiniuose nepagrįstas atskirų žemės sklypų formavimas kiekvienam statiniui, o žemės sklypo formavimas po pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negalimas dėl savavališkos statybos. Sprendime taip pat atkreiptas dėmesys, jog Projekte turi būti laikomasi STR 2.02.09:2005 reikalavimų.

14.7. Pareiškėjos 2016 m. liepos 12 d. minėtą atsakovo sprendimą apskundė NŽT, kuri 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 2393 pareiškėjų skundo netenkino.

20. Pareiškėjos K. R. ir T. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą ir jų skundą tenkinti.

20.1. Pareiškėjos nesutinka su teismo išvada, kad turi būti formuojamas vientisas žemės sklypas. Šiuo aspektu nurodo, jog Pardavimo ir nuomos taisyklių 9 punktas numato, kad kai gyvenamojo namo pagalbinio ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype, ne tame, kuriame stovi gyvenamasis namas, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai formuojami kaip namų valdos žemės sklypas ir parduodami tokia pat tvarka kaip namų valdos žemės sklypas, jeigu tokiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas atskiras žemės sklypas. Pareiškėjų teigimu, akivaizdu, kad išvardinti pagalbiniai ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai) yra namo priklausiniai, t. y. daiktai, kurie yra skirti tarnauti pagrindinio daikto naudotojo poreikiams ir negali būti atskirti nuo pagrindinio daikto nepakeičiant tikslinės paskirties. Atitinkamai pareiškėjų ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys – statinys, negalintis patenkinti jokių kitų poreikių, nei pagrindinio objekto namų ūkio poreikiai. Todėl gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas turi atskirus unikalius numerius, o Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta ūkio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Atsižvelgusios į tai, pareiškėjos mano, jog šiam pastatui eksploatuoti turi būti formuojamas atskiras žemės sklypas, jeigu yra sąlyga, kad gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą skiria kelias. Šiame kontekste paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose 2014 m. balandžio 9 d. nurodė sklypą formuoti atsižvelgiant į įregistruotų gretimų žemės sklypų ribas, numatyti servitutinę teritoriją kelio ir inžinerinių tinklų infrastruktūrai įrengti (5.2 ir 5.3 p.) Atitinkamai Projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į suformuotų žemės sklypų, kurie yra suformuoti pagal kelio kraštinę liniją, gretimybes, tai akivaizdžiai matosi iš NŽT patikrinimo akto 2015 m. birželio 3 d. priedo. Be to, pasak pareiškėjų, kelio egzistavimą įrodo ir ištrauka iš skaitmeninio žemėlapio.

20.2. Pareiškėjos taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl suformuoto sklypo Nr. 2 ploto. Pažymi, kad pagal ŽRĮ 9 straipsnio 2 dalį asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. ŽRĮ 9 straipsnio 3–4 dalys nustato papildomą sąlygą, jog žemės sklypas parduodamas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Atitinkamai Vilniaus rajono savivaldybės pritarimas Projekto sprendiniams įrodo, kad ji nenumato panaudoti ginčo žemės sklypo savo tikslams. Be to, suformuoto sklypo Nr. 2 plotas 0,1343 ha neviršija nustatyto dydžio (2,0 ha), sklypas yra suformuotas atsižvelgiant į ūkio pastatui bei šiame sklype esantiems kitiems objektams (automobilių stovėjimo vietoms, želdiniams, vaikų žaidimų aikštelei, žaliai vejai, daržui) eksploatuoti reikalingą plotą.

20.3. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktas nustato pagrindinius formuojamo sklypo principus, t. y., kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

20.4. Pareiškėjos kartu akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybinės žemės užėmimas neva buvo nustatytas 2015 m. birželio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu, tačiau šis patikrinimo aktas negali būti savarankišku įrodymu byloje, kadangi jame tik konstatuojamos faktinės aplinkybės ir jis nėra savarankiškas administracinis aktas, darantis įtaką asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams bei negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Atitinkamai pareiškėjos negali ginčyti žemės naudojimo patikrinimo akto, nes tai yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nors nustatyti faktai šiame akte neatitinka tikrovės. Pareiškėjos nurodo, kad šiuo atveju nėra priimtas galutinis sprendimas, kuriame būtų nustatytas valstybinės žemės užėmimas. Taigi, pareiškėjų teigimu, teismo argumentas dėl valstybinės žemės užėmimo nėra pagrindas atmesti jų skundą.