Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-12-05 · Administracinė byla Nr. eA-1743-556/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
eA-1743-556/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03412-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
K. R., T. V.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1743-556/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03412-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. R. ir T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. R. ir T. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjos K. R. ir T. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 48SD-8120(14.48.104) (toliau – ir Sprendimas Nr. 8120) (išskyrus dalį dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų taikymo), NŽT 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-2393-18.5 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2393) bei įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakartotinai nagrinėti žemės sklypų, reikalingų pastatams – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – ūkio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas).

2. Pareiškėjos nurodė, kad ginčo teritorijai nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas, todėl sklypo plotas ir ribos nustatomi pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas 2015 m. birželio 3 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė̇ naudojamo žemės sklypo ribas ir naudmenas. Šie nustatyti duomenys patvirtina, kad Projektas ir nustatytos žemės sklypo ribos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 8 punkto reikalavimus. Pasak pareiškėjų, iš skundžiamų sprendimų nėra aišku, kokius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 36 punkto reikalavimus pažeidžia Projektas (ar sklypo ribos nesuderintos su natūraliomis ribomis, ar tai susiję su statinių išdėstymu). Pažymėjo, jog nesuprantami ir Projekto prieštaravimai Taisyklių 43 punktui, nes šio punkto reikalavimai taikomi tik, kai žemės sklypas yra atskiriamas iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Be to, neaišku, apie kokius į Projektą įtrauktus neregistruotus, neaiškios funkcinės priklausomybės statinius kalba atsakovas. Pareiškėjos nesutiko ir su išvada dėl Projekto sprendinių prieštaravimo Taisyklių 32 bei 40 punktams. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pagal Pardavimo ir nuomos taisyklių 9 punktą, kai gyvenamojo namo pagalbinio ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype, ne tame, kuriame stovi gyvenamasis namas, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai formuojami kaip namų valdos žemės sklypas ir parduodami tokia pat tvarka kaip namų valdos žemės sklypas, jeigu tokiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas atskiras žemės sklypas. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju rengiant Projektą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 13 d. spendimu, kuriame nurodyta, jog prie nuosavybės teise valdomų pastatų (gyvenamojo namo ir ūkio pastato) turėtų būti formuojami atskiri žemės sklypai gyvenamojo namo ir ūkio pastato eksploatavimui. Pabrėžė, jog išilgai (duomenys neskelbtini) g. yra suformuoti žemės sklypai pagal vietinės reikšmės kelią ir šiuo atveju nepagrįstai reikalaujama pagrįsti šio kelio egzistavimą. Pareiškėjos taip pat pažymėjo, kad neaišku, kokiais teisės aktais vadovavosi atsakovas, darydamas išvadą, jog žemės sklypo formavimas po gyvenamuoju namu negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas papildomai pažymėjo, kad 2012 m. sausio 23 d. atsakovo raštu pareiškėjoms buvo pasiūlyta formuoti du žemės sklypus, atskirtus keliuku. Nurodė, kad visi neaiškios paskirties pastatai buvo užfiksuoti minėtame pasiūlyme. Taip pat teigė, kad pareiškėjų formuojami sklypai atitinka racionalumo reikalavimus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog atsisakė derinti Projektą, kadangi jo sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 9 straipsnio 2 dalies, Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 ir 8 punktų, Taisyklių 32, 36, 40 ir 43 punktų, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09.2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09.2005) 8 priedo 1.1 punkto reikalavimų (Taisyklių 63 p.). Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. birželio 3 d. patikrino vietovėje valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir nustatė, kad valstybinėje žemėje, tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos yra išarusios ir apsėjusios grūdinėmis kultūromis dalį žemės (ne vientisas arimas, o atskirais plotais), taip pat sandėliuojamos statybinės medžiagos, malkos, įrengti dekoratyviniai akmenų stulpeliai, teritorijoje pasodinti vaiskrūmiai ir vaismedžiai, įrengta smėlio dėžė, pastatytos sūpynės, stovi ūkinis pastatas (registruotas). Taip pat nustatyta, kad greta pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos T. V. aptverta teritorija (aptverta tvora ant betoninio pamato). Aptvertoje teritorijoje pastatytas metalinis garažas (už garažo sandėliuojama nedidelė dalis malkų). Šiame kontekste pabrėžė, jog ŽRĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkte.

6. Tačiau nagrinėjamu atveju didžiąją formuojamo žemės sklypo (projektinis Nr. 2) dalį sudaro kiemas, kuriame parkuojami automobiliai, pasodinti pavieniai želdiniai, vaikų žaidimų aikštelė, sandėliuojamos malkos, plytos, mediniai padėklai, briketai, žvyras, smėlis bei dalį naudmenų sudaro ariama žemė, kuri nėra dirbama kaip vientisas plotas, kurie pagal ŽRĮ bei Pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas nepriskirtini sodybos (namų valdos) naudojamam žemės sklypo plotui, nes yra už sodybos teritorijos ribų, todėl neatitinka sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimų. Be to, iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio bei Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių matyti vis didėjantis žemės sklype (projektinis Nr. 2) naudojamos žemės plotas. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog formuojamo žemės sklypo (sklypų) naudmenų eksplikacijoje žemės sklypo (projektinis Nr. 2) žemės ūkio naudmenų lentelėje nurodyta, kad ariamos žemės plotas yra 0,0481 ha, o patikrinimo akte užfiksuota, kad ariamos žemės plotas yra 487 kv. m.; žemės ūkio naudmenų lentelėje nurodyta, kad sodų užimtas plotas yra 0,0836 ha, tačiau Projekto sprendinių brėžinyje nenurodyta tiksli sodo naudmenų vieta; užstatyta teritorija 0,0017 ha, o VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 punkte nurodyta, kad ūkio pastato užstatytas plotas yra 15,00 kv. m.

7. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad formuojamo žemės sklypo Nr. 1 ribose pažymėti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir du Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai. Pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra savavališka statyba ir T. V. nurodyta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Pabrėžė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, po savavališkai pastatytais statiniais ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais, neaiškios paskirties statiniais negali būti formuojamas žemės sklypas.

Atsiliepimas

8. Atsakovas paaiškino, kad galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, galima tik esant konkrečiai sąlygai, t. y. kai toks žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Tam, kad atsirastų reali galimybė tokią žemę įsigyti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Tačiau, NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuomone, formuojamas 0,1334 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 2) po pagalbinio ūkio pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra per didelis šiam statiniui eksploatuoti, nes statinys užima tik 15 kv. m ir formuojamo žemės sklypo naudmenos neatitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimų. Projekto formuojamo žemės sklypo (sklypų) naudmenų eksplikacijos žemės sklypo (projektinis Nr. 1) lentelėje taip pat nurodyta, kad užstatytas plotas yra 0,0567 ha, tačiau pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytas plotas yra 112,55 kv. m. Atsakovas kartu atkreipė dėmesį, jog STR 2.02.09:2005 8 priede nurodyta, kad nuo statinių iki gretimo sklypo ribos turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 3 m atstumas. Šis atstumas gali būti sumažinamas, jei gautas gretimo žemės savininko sutikimas raštu. Tuo tarpu Projekto sprendinių brėžinyje formuojamame žemės sklype (projektinis Nr. 1) nėra nurodyti atstumai nuo gyvenamojo namo iki žemės sklypo ribų, todėl neaišku, ar šie Projekto sprendiniai nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų interesų. Be to, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas statinys ribojasi su formuojamo žemės sklypo (projektinis Nr. 1) pietine riba.

9. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad formuojami du žemės sklypai, nes pastatus skiria neprivatizuojamas keliukas, tačiau Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kokiu teritorijų planavimo dokumentu buvo suprojektuotas tas kelias, nepateikti duomenys apie kelio kategoriją, plotį ir teisinį statusą. Aiškinamajame rašte taip pat nepaaiškinta, kokiu pagrindu į formuojamo žemės sklypo (projektinis Nr. 1) ribas įtraukti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti du statiniai. Taigi Projekto aiškinamasis raštas yra neišsamus, jame paaiškinti ir pagrįsti ne visi Projekto sprendiniai.

10. Atsakovas taip pat prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2054-341/2016, kurioje sprendžiamas ginčas dėl K. R. įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur šiuo atveju ji nepagrįstai siekia suformuoti valstybinės žemės sklypą, padarinius.

11. Be to, atsakovas prašė teismo NŽT Vilniaus rajono skyriaus nelaikyti atskiru šios bylos proceso dalyviu, kadangi jis neturi savarankiško teisinio subjektiškumo ir nėra atskiras juridinis asmuo, o atsakovu laikyti NŽT, atstovaujamą NŽT Vilniaus rajono skyriaus.

12. NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT atstovas teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad esminis ginčas šiuo atveju yra dėl dviejų sklypų formavimo vietoj vieno ir dėl antrojo žemės sklypo dydžio. Pabrėžė, kad sklypai formuojami statiniams, o ne atvirkščiai. Taip pat akcentavo, jog pareiškėjos nepateikė jokių duomenų apie oficialiai registruoto kelio ar gatvės buvimą ginčo teritorijoje. Paaiškino, kad ūkinis pastatas sklype Nr. 2 yra tik 15 kv. m, todėl jam eksploatuoti naudojamas plotas Projekte yra dirbtinai išplėstas. Tuo tarpu dėl savavališkos statybos pažymėjo, kad sklypas Nr. 1 dėl racionalumo galbūt galėtų būtų formuojamas toks, kaip nurodyta Projekte.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1. Pareiškėjoms nuosavybės teise (po ½ pastatų) priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

Šalies argumentai

14.2. Pareiškėjos 2014 m. vasario 19 d. pateikė atsakovui prašymą organizuoti žemės sklypo suformavimą po nurodytais joms nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

14.3. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1054 priėmė sprendimą pradėti rengti Projektą, numatant kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypo suformavimą po pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

14.4. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015 m. birželio 3 d. patikrino vietovėje valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-156-(14.48.73.) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, be kita ko, nurodė, jog valstybinėje žemėje, tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), T. V. ir K. R. išarusios ir apsėjusios grūdinėmis kultūromis dalį žemės (ne vientisas arimas, o atskirais plotais), taip pat sandėliuojamos statybinės medžiagos, malkos, įrengti dekoratyviniai akmenų stulpeliai, teritorijoje pasodinti vaiskrūmiai ir vaismedžiai, įrengta smėlio dėžė, pastatytos sūpynės, stovi ūkinis pastatas (registruotas). Visų minėtų objektų (išskyrus vaismedžių ir vaiskrūmių) padėtis GPS imtuvo užfiksuota valstybinėje koordinačių sistemoje. Be to, greta pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra T. V. aptverta teritorija (aptverta tvora ant betoninio pamato). Aptvertoje teritorijoje pastatytas metalinis garažas (už garažo sandėliuojama nedidelė dalis malkų).

14.5. 2016 m. gegužės 26 d. UAB „Inreal GEO“ parengtą Projektą pateikė derinti NŽT Vilniaus rajono skyriui. Iš parengto Projekto ir jo aiškinamojo rašto matyti, kad pastatus skiria neprivatizuojamas keliukas, todėl abipus kelio formuojami du žemės sklypai: 0,0641 ha ploto (užstatytas plotas 0,0567 ha) sklypas Nr. 1 po pareiškėjoms priklausančiu gyvenamuoju namu ir 0,1334 ha ploto (užstatytas plotas 0,0017 ha) sklypas Nr. 2 po pareiškėjoms priklausančiu ūkiniu pastatu.

14.6. Atsakovas, atsižvelgdamas į Patikrinimo aktą, 2016 m. birželio 22 d. Sprendimu Nr. 8120 atsisakė derinti Projektą, kadangi jo sprendiniai neatitinka Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 ir 8 punktų, Taisyklių 32, 36, 40 ir 43 punktų reikalavimų. Sprendime Nr. 8120 nurodyta, kad formuojami žemės sklypai didesni, nei reikalinga pastatams eksploatuoti, Projekto sprendiniuose nepagrįstas formuojamų žemės sklypų dydžių būtinumas, į Projektą įtraukiami neregistruoti, neaiškios funkcinės priklausomybės statiniai. Be to, Projekto sprendiniuose nepagrįstas atskirų žemės sklypų formavimas kiekvienam statiniui, o žemės sklypo formavimas po pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negalimas dėl savavališkos statybos. Sprendime taip pat atkreiptas dėmesys, jog Projekte turi būti laikomasi STR 2.02.09:2005 reikalavimų.

14.7. Pareiškėjos 2016 m. liepos 12 d. minėtą atsakovo sprendimą apskundė NŽT, kuri 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 2393 pareiškėjų skundo netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymėjo, kad ŽĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. ŽRĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Pagal Taisyklių 36 punktą, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu. Pagal Taisyklių 43 punktą, atskiriant kitos paskirties žemės sklypą (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kitos paskirties žemės sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų gyvenamosios paskirties pastatas ir jo priklausiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės plotas. Vadovaujantis Taisyklių 32 punktu, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą(-us). Pagal ŽĮ 40 straipsnio 6 dalies 1 punktą prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Taisyklių 40 punkte nustatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji, vidaus) keliai, geležinkelio keliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

16. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad žemės sklypai turi būti formuojami racionalių ribų, tokio dydžio, kuris reikalingas juose esantiems teisėtiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį. Be to, prie statinio ar įrenginio formuojamas tik vienas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai žemės plotus skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji, vidaus) keliai, geležinkelio keliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos Projekte suformavo du atskirus žemės sklypus gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui eksploatuoti. Projekto aiškinamajame rašte toks žemės sklypų formavimas grindžiamas tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato esančio kelio egzistavimu. Nors teismo posėdyje pareiškėjų atstovas papildomai nurodė, kad dviejų atskirų sklypų formavimas minėtiems statiniams buvo pasiūlytas ir atsakovo 2012 m. raštu, teismas atkreipė dėmesį, jog tokio pasiūlymo buvimas nereiškia jo privalomumo, nes visais atvejais žemės formavimo ir pertvarkymo projektai turi būti rengiami, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Be to, teismas akcentavo, jog vienas žemės sklypas suformuotas prie gyvenamojo namo, o antrasis – prie ūkinio pastato, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Abu šie statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tuo pačiu registro numeriu. Taigi, atsižvelgęs į ūkinio pastato paskirtį, teismas sprendė, jog jis funkciškai susijęs nuolatiniu ryšiu su gyvenamuoju namu ir yra skirtas nuolat patenkinti namų valdos gyventojo poreikius, t. y. ginčo ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys (tarnaujantis daiktas), susijęs bendra ūkine paskirtimi su gyvenamuoju namu. Todėl ginčo ūkinis pastatas negali funkcionuoti kaip atskiras daiktas, atitinkamai jam ir gyvenamajam namui turėjo būti formuojamas vienas bendras žemės sklypas. Teismas nenustatė Taisyklių 40 punkte nurodytų aplinkybių, kurioms esant pareiškėjoms priklausantiems statiniams būtų galima formuoti du atskirus žemės sklypus. Teismo vertinimu, nei į bylą pateikti dokumentai, nei Projekto aiškinamasis raštas, kuriame apibūdinami Projekto tikslai, įvertinama esama būklė, paaiškinami Projekto sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai, neįrodo, jog žemės plotus prie pareiškėjoms priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato skiria valstybinės reikšmės (magistralinis, krašto, rajoninis), vietinės reikšmės (viešasis, vidaus) kelias, todėl dviejų žemės sklypų formavimas šiuo atveju yra nepagrįstas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, o atsakovas pagrįstai atsisakė tvirtinti Projektą šiuo aspektu.

17. Teismas taip pat sutiko su atsakovo išvadomis dėl per didelio pareiškėjų formuojamų sklypų ploto, kadangi nagrinėjamu atveju ūkiniam pastatui, kurio užstatytas plotas VĮ Registrų cento duomenimis yra 15 kv. m (Projekte užstatyta teritorija nurodoma 0,0017 ha), suformuotas net 0,1334 ha žemės sklypas, į kurį patenka kiemas, kuriame statomi automobiliai, pavieniai želdiniai, vaikų žaidimų aikštelė, sandėliuojamos malkos, plytos, mediniai padėklai, briketai, žvyras, smėlis bei pavieniai ariamos žemės plotai. Tačiau minėti objektai nepatenka į ŽRĮ ir Pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis apibrėžiamą sodybos (namų valdos) teritoriją. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjos faktiškai naudoja apie 0,1334 ha teritoriją savo reikmėms, negali būti pagrindu visą šį žemės plotą laikyti reikalingu pareiškėjų pastatams eksploatuoti, tuo labiau, kai toks valstybinės žemės užėmimas atsakovo buvo pripažintas savavališku. Be to, iš Projekto duomenų matyti, kad į prie gyvenamojo namo formuojamo sklypo Nr. 1 teritoriją patenka metalinis garažas bei savavališka statyba pripažintas ūkinis pastatas. Pagal Projektą užstatytas plotas sklype Nr. 1 nurodomas 0,0567 ha, nors vienintelis registruotas pastatas minėtame plote užima 112,55 kv. m. Pareiškėjos į Projektą įtraukė Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus du statinius, nors pastariesiems eksploatuoti žemės sklypas negali būti formuojamas.

18. Teismas pritarė ir atsakovo pozicijai, kad šiuo atveju Projektas nėra išsamus, nes iš pastarojo nėra aišku, ar iki gretimo sklypo ribos išlaikomas 3 m atstumas (STR 2.02.09:2005 8 priedo reikalavimai).

19. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų Projektas neatitinka Taisyklių 32, 36, 40 ir 43 punktų reikalavimų, t. y. žemės sklypai suformuoti neracionalių ribų, sklypų ribos nesuderintos su statinių išdėstymu, gyvenamosios paskirties pastatui ir jo priklausiniui be pagrindo suformuoti atskiri žemės sklypai, todėl konstatavo, kad atsakovas Sprendimu Nr. 8120 teisėtai ir pagrįstai atsisakė derinti tokį pareiškėjų Projektą, o NŽT Sprendimu Nr. 2393 tokį atsakovo sprendimą pagrįstai patvirtino. Taigi, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pareiškėjų ginčijamus sprendimus ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakartotinai nagrinėti Projektą, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

20. Pareiškėjos K. R. ir T. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą ir jų skundą tenkinti.

20.1. Pareiškėjos nesutinka su teismo išvada, kad turi būti formuojamas vientisas žemės sklypas. Šiuo aspektu nurodo, jog Pardavimo ir nuomos taisyklių 9 punktas numato, kad kai gyvenamojo namo pagalbinio ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype, ne tame, kuriame stovi gyvenamasis namas, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai formuojami kaip namų valdos žemės sklypas ir parduodami tokia pat tvarka kaip namų valdos žemės sklypas, jeigu tokiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas atskiras žemės sklypas. Pareiškėjų teigimu, akivaizdu, kad išvardinti pagalbiniai ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai) yra namo priklausiniai, t. y. daiktai, kurie yra skirti tarnauti pagrindinio daikto naudotojo poreikiams ir negali būti atskirti nuo pagrindinio daikto nepakeičiant tikslinės paskirties. Atitinkamai pareiškėjų ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys – statinys, negalintis patenkinti jokių kitų poreikių, nei pagrindinio objekto namų ūkio poreikiai. Todėl gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas turi atskirus unikalius numerius, o Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta ūkio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Atsižvelgusios į tai, pareiškėjos mano, jog šiam pastatui eksploatuoti turi būti formuojamas atskiras žemės sklypas, jeigu yra sąlyga, kad gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą skiria kelias. Šiame kontekste paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose 2014 m. balandžio 9 d. nurodė sklypą formuoti atsižvelgiant į įregistruotų gretimų žemės sklypų ribas, numatyti servitutinę teritoriją kelio ir inžinerinių tinklų infrastruktūrai įrengti (5.2 ir 5.3 p.) Atitinkamai Projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į suformuotų žemės sklypų, kurie yra suformuoti pagal kelio kraštinę liniją, gretimybes, tai akivaizdžiai matosi iš NŽT patikrinimo akto 2015 m. birželio 3 d. priedo. Be to, pasak pareiškėjų, kelio egzistavimą įrodo ir ištrauka iš skaitmeninio žemėlapio.

20.2. Pareiškėjos taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl suformuoto sklypo Nr. 2 ploto. Pažymi, kad pagal ŽRĮ 9 straipsnio 2 dalį asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. ŽRĮ 9 straipsnio 3–4 dalys nustato papildomą sąlygą, jog žemės sklypas parduodamas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Atitinkamai Vilniaus rajono savivaldybės pritarimas Projekto sprendiniams įrodo, kad ji nenumato panaudoti ginčo žemės sklypo savo tikslams. Be to, suformuoto sklypo Nr. 2 plotas 0,1343 ha neviršija nustatyto dydžio (2,0 ha), sklypas yra suformuotas atsižvelgiant į ūkio pastatui bei šiame sklype esantiems kitiems objektams (automobilių stovėjimo vietoms, želdiniams, vaikų žaidimų aikštelei, žaliai vejai, daržui) eksploatuoti reikalingą plotą.

20.3. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktas nustato pagrindinius formuojamo sklypo principus, t. y., kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

20.4. Pareiškėjos kartu akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybinės žemės užėmimas neva buvo nustatytas 2015 m. birželio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu, tačiau šis patikrinimo aktas negali būti savarankišku įrodymu byloje, kadangi jame tik konstatuojamos faktinės aplinkybės ir jis nėra savarankiškas administracinis aktas, darantis įtaką asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams bei negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Atitinkamai pareiškėjos negali ginčyti žemės naudojimo patikrinimo akto, nes tai yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nors nustatyti faktai šiame akte neatitinka tikrovės. Pareiškėjos nurodo, kad šiuo atveju nėra priimtas galutinis sprendimas, kuriame būtų nustatytas valstybinės žemės užėmimas. Taigi, pareiškėjų teigimu, teismo argumentas dėl valstybinės žemės užėmimo nėra pagrindas atmesti jų skundą.

Atsiliepimas

21. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Šiuo aspektu pakartoja savo atsiliepime į pareiškėjų skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei pažymi, kad Projektas neatitinka Taisyklių 32, 36, 40 ir 43 punktų reikalavimų, t. y. žemės sklypai suformuoti neracionalių ribų, žemės sklypų ribos nesuderintos su statinių išdėstymu, gyvenamosios paskirties ir jo priklausiniui be pagrindo suformuoti atskiri žemės sklypai, o Projekto aiškinamasis raštas yra neišsamus ir pagrįsti ne visi sprendiniai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu Pardavimo ir nuomos taisyklių 8 ir 9 punktų aiškinimu bei taikymu (žr. šios nutarties 20.1 ir 20.3 p.), su teismo padaryta išvada dėl suformuoto sklypo Nr. 2 (žr. šios nutarties 20.2 p.), taip pat nesutinkama, jog 2015 m. birželio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas galėjo tarnauti kaip argumentas atmetant pareiškėjų skundą (žr. šios nutarties 20.4 p).

23. Apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 48SD-8120(14.48.104), kuriuo atsisakyta derinti Projektą, grindžiamas Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 ir 8 punktais, Taisyklių 32, 36, 40 ir 43 punktais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas būtent nurodyto teisinio reguliavimo apimtyje ir turėjo atlikti patikrą, kas iš esmės ir buvo padaryta bei nulėmė negatyvų sprendimą pareiškėjų (apeliančių) atžvilgiu.

24. Apeliacija dėl Pardavimo ir nuomos taisyklių 9 punkto netinkamo taikymo, kuris nebuvo vienu iš atsisakymo derinti Projektą pagrindų, yra teisiškai reikšminga ta prasme, kad yra išsiskyrusios atsakovo ir pareiškėjų pozicijos dėl faktinės situacijos vertinimo, kuri ir suponuoja teisinį kvalifikavimą. Pareiškėjos tvirtina apie esančią situaciją, t. y. atitinkančią Pardavimo ir nuomos taisyklių 9 punktą, kai gyvenamojo namo pagalbinio ūkio paskirties statiniai (šiuo atveju pagalbinio ūkio statinys), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype, ne tame, kuriame stovi gyvenamasis namas, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai formuojami kaip namų valdos žemės sklypas ir parduodami tokia pat tvarka kaip namų valdos žemės sklypas, jeigu tokiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas atskiras žemės sklypas (buvo suprojektuoti sklypai Nr. 1 ir Nr. 2).

25. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jokio kelio nėra ir turėjo būti vadovaujamasi Pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktu, kaip ir pažymėta Sprendime Nr. 8120, o tai lemia tik vieno žemės sklypo formavimą.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, aptariama ginčo kelio aplinkybė yra esminė, nes pareiškėjų siekis – dviejų sklypų formavimas vietoj vieno. Todėl tik atsakius teigiamai į galimybę formuoti du atskirus žemės sklypus, būtų teisiškai reikšminga pasisakyti ir dėl kitų aplinkybių, paneigusių Projekto derinimą.

27. Apeliaciniame skunde dėl kelio aspekto nurodyta, jog šio objekto egzistavimą įrodo Vilniaus rajono savivaldybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai (2014 m. balandžio 9 d.), kur nurodyta sklypą formuoti atsižvelgiant į įregistruotų gretimų žemės sklypų ribas, numatyti servitutinę teritoriją kelio ir inžinerinių tinklų infrastruktūrai įrengti, NŽT patikrinimo akto priedas, ištrauka iš skaitmeninio žemėlapio.

28. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi įtvirtinta, kad kelio savininku gali būti valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį keliai skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Kelių įstatymo 7 straipsnio 3 dalis – kad valstybinės ir vietinės reikšmės kelių duomenys tvarkomi Kelių kadastre, t. y. yra vieši.

29. Šios nutarties 28 punkte nurodytas teisinis reguliavimas pakankamai aiškiai apibrėžia kelių savininkus, kelių rūšis, subjektus, sudarančius kelių sąrašus, kelių duomenų tvarkymą ir kt. Iš čia seka, kad siekiant pagrįsti (įrodyti) ginčo kelio, kaip prielaidos dviejų žemės sklypų formavimui, egzistavimą, jokių kliūčių kilti neturėjo, tačiau faktinių oficialių duomenų dėl kelio byloje nėra. Todėl tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu pareiškėjų įvardytais šios nutarties 27 punkte nurodytais argumentais nebuvo paneigta.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ginčo kelio egzistavimo aplinkybės paneigimas, buvo pakankamas pagrindas atsisakyti patvirtinti Projektą, todėl kitų apeliacinio skundų argumentų aptarimas tampa teisiškai nebereikšmingu.

31. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir iš esmės išnagrinėjęs administracinę bylą taikė tinkamą teisinį reguliavimą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o K. R. ir T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius