- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- eI-958-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03412-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- K. R., T. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Valerijus Novikovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kostui Baužai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. R. ir T. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
K. R. ir T. V. (toliau – ir pareiškėjos) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti 2016 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) sprendimą Nr. 48SD-8120(14.48.104) (toliau – ir Sprendimas Nr. 8120) (išskyrus dalį dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų taikymo), 2016 m. rugpjūčio 1 d. NŽT sprendimą Nr. 1SS-2393-18.5 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2393) bei įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakartotinai nagrinėti žemės sklypų, reikalingų pastatams – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – ūkio pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas).
Pareiškėjos nurodė, kad ginčo teritorijai nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas, todėl sklypo plotas ir ribos nustatomas pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas 2015 m. birželio 3 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė̇ naudojamo žemės sklypo ribas ir naudmenas. Šie nustatyti duomenys patvirtina, kad Projektas ir nustatytos žemės sklypo ribos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 8 p. reikalavimus.
Pasak pareiškėjų, nėra aišku, kokius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 36 p. reikalavimus pažeidžia Projektas (ar sklypo ribos nesuderintos su natūraliomis ribomis, ar tai susiję su statinių išdėstymu). Pažymėjo, jog nesuprantami ir Projekto prieštaravimai Taisyklių 43 p., nes šio punkto reikalavimai taikomi tik, kai žemės sklypas yra atskiriamas iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Be to, neaišku, apie kokius į projektą įtrauktus neregistruotus, neaiškios funkcinės priklausomybės statinius kalba atsakovas.
Pareiškėjos nesutinka ir su išvada dėl Projekto sprendinių prieštaravimo Taisyklių 32, 40 p. Pažymėjo, kad pagal Pardavimo ir nuomos taisyklių 9 p., kai gyvenamojo namo pagalbinio ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype, ne tame, kuriame stovi gyvenamasis namas, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai formuojami kaip namų valdos žemės sklypas ir parduodami tokia pat tvarka kaip namų valdos žemės sklypas, jeigu tokiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas atskiras žemės sklypas. Paaiškino, kad šiuo atveju, rengiant Projektą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 13 d. spendimu, kuriame nurodyta, kad prie nuosavybės teise valdomų žemės pastatų (gyvenamojo namo ir ūkio pastato) turėtų būti formuojami atskiri žemės sklypai gyvenamojo namo ir ūkio pastato eksploatavimui. Pabrėžė, jog išilgai (duomenys neskelbtini) yra suformuoti žemės sklypai pagal vietinės reikšmės kelią ir šiuo atveju nepagrįstai reikalaujama pagrįsti šio kelio egzistavimą.
Pareiškėjos taip pat pažymėjo, kad neaišku, kokiais teisės aktais vadovavosi atsakovas, darydamas išvadą, jog žemės sklypo formavimas po gyvenamuoju namu negalimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 65–72)prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog atsisakė derinti Projektą, kadangi jo sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 40 str., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 9 str. 2 d., Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2, 8 p., Taisyklių 32, 36, 40, 43 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09.2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09.2005) 8 priedo 1.1 papunkčio reikalavimų (Taisyklių 63 p.). Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. birželio 3 d. patikrino vietovėje valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir nustatė, kad valstybinėje žemėje, tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos yra išarusios ir apsėjusios grūdinėmis kultūromis dalį žemės (ne vientisas arimas, o atskirais plotais), taip pat sandėliuojamos statybinės medžiagos, malkos, įrengti dekoratyviniai akmenų stulpeliai, teritorijoje pasodinti vaiskrūmiai ir vaismedžiai, įrengta smėlio dėžė, pastatytos sūpynės, stovi ūkinis pastatas (registruotas). Taip pat nustatyta, kad greta pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos T. V. aptverta teritorija (aptverta tvora ant betoninio pamato). Aptvertoje teritorijoje pastatytas metalinis garažas (už garažo sandėliuojama nedidelė dalis malkų).
Pabrėžė, jog ŽRĮ 9 str. 2 d. nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 p. Šiuo atveju didžiąją formuojamo žemės sklypo (projektinis Nr. 2) dalį sudaro kiemas, kuriame parkuojami automobiliai, pasodinti pavieniai želdiniai, vaikų žaidimų aikštelė, sandėliuojamos malkos, plytos, mediniai padėklai, briketai, žvyras, smėlis bei dalį naudmenų sudaro ariama žemė, kuri nėra dirbama kaip vientisas plotas, kurie pagal ŽRĮ bei Pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas nepriskirtini sodybos (namų valdos) naudojamam žemės sklypo plotui, nes yra už sodybos teritorijos ribų, todėl neatitinka sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimų. Be to, iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio bei Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių matyti vis didėjantis žemės sklype (projektinis Nr. 2) naudojamos žemės plotas.
Atkreipė dėmesį, jog formuojamo žemės sklypo (sklypų) naudmenų eksplikacijoje žemės sklypo (projektinis Nr. 2) žemės ūkio naudmenų lentelėje nurodyta, kad ariamos žemės plotas yra 0,0481 ha, o patikrinimo akte užfiksuota, kad ariamos žemės plotas yra 487 kv. m.; žemės ūkio naudmenų lentelėje nurodyta, kad sodų užimtas plotas yra 0,0836 ha, tačiau Projekto sprendinių brėžinyje nenurodyta tiksli sodo naudmenų vieta; užstatyta teritorija 0,0017 ha, o VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 p. nurodyta, kad ūkio pastato užstatytas plotas yra 15.00 kv. m.
NŽT Vilniaus rajono skyrius taip pat pažymėjo, kad formuojamo žemės sklypo Nr. 1 ribose pažymėti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir du Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai. Pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra savavališka statyba ir T. V. nurodyta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Pabrėžė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, po savavališkai pastatytais statiniais ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais, neaiškios paskirties statiniais negali būti formuojamas žemės sklypas.
Taip pat paaiškino, kad galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, galima tik esant konkrečiai sąlygai, t. y. kai toks žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Tam, kad atsirastų reali galimybė tokią žemę įsigyti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuomone, formuojamas 0,1334 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 2) po pagalbinio ūkio pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra per didelis šiam statiniui eksploatuoti, nes statinys užima tik 15 kv. m. ir formuojamo žemės sklypo naudmenos neatitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimų. Be to, Projekto formuojamo žemės sklypo (sklypų) naudmenų eksplikacijos žemės sklypo (projektinis Nr. 1) lentelėje nurodyta, kad užstatytas plotas yra 0,0567 ha, tačiau pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytas plotas yra 112,55 kv. m.
Taip pat atkreipė dėmesį, jog STR 2.02.09:2005 8 priede nurodyta, kad nuo statinių iki gretimo sklypo ribos turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 3 m atstumas. Šis atstumas gali būti sumažinamas, jei gautas gretimo žemės savininko sutikimas raštu. Projekto sprendinių brėžinyje formuojamame žemės sklype (projektinis Nr. 1) nėra nurodyti atstumai nuo gyvenamojo namo iki žemės sklypo ribų, todėl neaišku, ar šie Projekto sprendiniai nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų interesų. Be to, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas statinys ribojasi su formuojamo žemės sklypo (projektinis Nr. 1) pietine riba.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad formuojami du žemės sklypai, nes pastatus skiria neprivatizuojamas keliukas, tačiau Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kokiu teritorijų planavimo dokumentu buvo suprojektuotas tas kelias, nepateikti duomenys apie kelio kategoriją, plotį ir teisinį statusą. Aiškinamajame rašte taip pat nepaaiškinta, kokiu pagrindu į formuojamo žemės sklypo (projektinis Nr. 1) ribas įtraukti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti du statiniai. Taigi Projekto aiškinamasis raštas yra neišsamus, jame paaiškinti ir pagrįsti ne visi Projekto sprendiniai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad 2012 m. sausio 23 d. atsakovo raštu pareiškėjoms buvo pasiūlyta formuoti du žemės sklypus, atskirtus keliuku. Visi neaiškios paskirties pastatai buvo užfiksuoti minėtame pasiūlyme. Mano, kad pareiškėjų formuojami sklypai atitinka racionalumo reikalavimus.
Atsiliepimas
NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad esminis ginčas šiuo atveju yra dėl dviejų sklypų formavimo vietoj vieno ir dėl antrojo žemės sklypo dydžio. Pabrėžė, kad sklypai formuojami statiniams, o ne atvirkščiai. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos nepateikė jokių duomenų apie oficialiai registruoto kelio ar gatvės buvimą ginčo teritorijoje. Paaiškino, kad ūkinis pastatas sklype Nr. 2 yra tik 15 kv. m, todėl jam eksploatuoti naudojamas plotas Projekte yra dirbtinai išplėstas. Dėl savavališkos statybos įtakos pažymėjo, kad, galimai, sklypas Nr. 1 dėl racionalumo galėtų būtų formuojamas toks kaip nurodytas Projekte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo derinti pareiškėjų užsakymu parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms nuosavybės teise (po ½ pastatų) priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–42). Minėti pastatai yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje.
Pareiškėjos 2014 m. vasario 19 d. pateikė atsakovui prašymą organizuoti žemės sklypo suformavimą po minėtais joms nuosavybės teise priklausančiais statiniais. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1054 priėmė sprendimą pradėti rengti Projektą, numatant kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypo suformavimą po pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiais statiniais (b. l. 56–57).
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015 m. birželio 3 d. patikrino vietovėje valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-156-(14.48.73.) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, be kita ko, nurodė, jog valstybinėje žemėje, tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), T. V. ir K. R. išarusios ir apsėjusios grūdinėmis kultūromis dalį žemės (ne vientisas arimas, o atskirais plotais), taip pat sandėliuojamos statybinės medžiagos, malkos, įrengti dekoratyviniai akmenų stulpeliai, teritorijoje pasodinti vaiskrūmiai ir vaismedžiai, įrengta smėlio dėžė, pastatytos sūpynės, stovi ūkinis pastatas (registruotas). Visų aukščiau minėtų objektų (išskyrus, vaismedžių ir vaiskrūmių) padėtis GPS imtuvo užfiksuota valstybinėje koordinačių sistemoje. Be to, greta pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra T. V. aptverta teritorija (aptverta tvora ant betoninio pamato). Aptvertoje teritorijoje pastatytas metalinis garažas (už garažo sandėliuojama nedidelė dalis malkų) (b. l. 75–77).
2016 m. gegužės 26 d. UAB „Inreal GEO“ parengtą Projektą pateikė derinti NŽT Vilniaus rajono skyriui (b. l. 24).
Kaip matyti iš parengto Projekto ir jo aiškinamojo rašto (b. l. 48–51), kadangi pastatus skiria neprivatizuojamas keliukas, abipus kelio formuojami du žemės sklypai: 0,0641 ha ploto (užstatytas plotas 0,0567 ha) sklypas Nr. 1 po pareiškėjoms priklausančiu gyvenamuoju namu ir 0,1334 ha ploto (užstatytas plotas 0,0017 ha) sklypas Nr. 2 po pareiškėjoms priklausančiu ūkiniu pastatu.
Atsakovas, atsižvelgdamas į Patikrinimo aktą, 2016 m. birželio 22 d. Sprendimu Nr. 8120 (b. l. 9–10) atsisakė derinti Projektą, kadangi jo sprendiniai neatitinka Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2, 8 p., Taisyklių 32, 36, 40, 43 p., reikalavimų. Sprendime Nr. 8120 nurodyta, kad formuojami žemės sklypai didesni, nei reikalinga pastatams eksploatuoti, Projekto sprendiniuose nepagrįstas formuojamų žemės sklypų dydžių būtinumas, į Projektą įtraukiami neregistruoti, neaiškios funkcinės priklausomybės statiniai. Be to, Projekto sprendiniuose nepagrįstas atskirų žemės sklypų formavimas kiekvienam statiniui, o žemės sklypo formavimas po pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negalimas dėl savavališkos statybos. Sprendime taip pat atkreiptas dėmesys, jog Projekte turi būti laikomasi STR 2.02.09:2005 reikalavimų.
Pareiškėjos 2016 m. liepos 12 d. minėtą atsakovo sprendimą apskundė NŽT, kuri 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 2393 pareiškėjų skundo netenkino (b. l. 6–8).
Pažymėtina, jog ŽĮ 40 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal ŽĮ 10 str. 5 d. 1 p. valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. ŽRĮ 9 str. 2 d. nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.
Pagal Taisyklių 36 p., formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu. Pagal Taisyklių 43 p., atskiriant kitos paskirties žemės sklypą (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kitos paskirties žemės sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų gyvenamosios paskirties pastatas ir jo priklausiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės plotas.
Vadovaujantis Taisyklių 32 p., žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Pagal ŽĮ 40 str. 6 d. 1 p. prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Taisyklių 40 p. nustatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji, vidaus) keliai, geležinkelio keliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad žemės sklypai turi būti formuojami racionalių ribų, tokio dydžio, kuris reikalingas juose esantiems teisėtiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį. Be to, prie statinio ar įrenginio formuojamas tik vienas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai žemės plotus skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji, vidaus) keliai, geležinkelio keliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Projekte suformavo du atskirus žemės sklypus gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui eksploatuoti. Projekto aiškinamajame rašte toks žemės sklypų formavimas grindžiamas tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato esančio kelio egzistavimu. Be to, teismo posėdyje pareiškėjų atstovas nurodė, kad dviejų atskirų sklypų formavimas minėtiems statiniams buvo pasiūlytas ir 2012 m. atsakovo raštu (b. l. 143). Tačiau teismas pažymi, kad tokio pasiūlymo buvimas nereiškia jo privalomumo, nes visais atvejais žemės formavimo ir pertvarkymo projektai turi būti rengiami, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vienas žemės sklypas suformuotas prie gyvenamojo namo, o antrasis – prie ūkinio pastato, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Abu šie statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tuo pačiu registro numeriu. Atsižvelgiant į ūkinio pastato paskirtį, darytina išvada, jog jis funkciškai susijęs nuolatiniu ryšiu su gyvenamuoju namu ir yra skirtas nuolat patenkinti namų valdos gyventojo poreikius, t. y. ginčo ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys (tarnaujantis daiktas), susijęs bendra ūkine paskirtimi su gyvenamuoju namu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 str. nuostatas, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Taigi ginčo ūkinis pastatas negali funkcionuoti kaip atskiras daiktas, todėl jam ir gyvenamajam namui turėjo būti formuojamas vienas bendras žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie Taisyklių 40 p. nustatytas aplinkybes, kurioms esant pareiškėjoms priklausantiems statiniams būtų galima formuoti du atskirus žemės sklypus, nenustatyta. Nei į bylą pateikti dokumentai, nei Projekto aiškinamasis raštas, kuriame apibūdinami Projekto tikslai, įvertinama esama būklė, paaiškinami Projekto sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai neįrodo, jog žemės plotus prie pareiškėjoms priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato skiria valstybinės reikšmės (magistralinis, krašto, rajoninis), vietinės reikšmės (viešasis, vidaus) kelias, todėl dviejų žemės sklypų formavimas šiuo atveju yra nepagrįstas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tvirtinti Projektą šiuo aspektu.
Teismas taip pat sutinka su atsakovo išvadomis dėl per didelio pareiškėjų formuojamų sklypų ploto. Kaip minėta, sklypas turi būti formuojamas tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Į kitos paskirties žemės sklypą gali patekti gyvenamosios paskirties pastatas ir jo priklausiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės plotas.
Nagrinėjamu atveju, ūkiniam pastatui, kurio užstatytas plotas, VĮ Registrų cento duomenimis, yra 15 kv. m (Projekte užstatyta teritorija nurodoma 0,0017 ha), suformuotas net 0,1334 ha žemės sklypas, į kurį patenka kiemas, kuriame statomi automobiliai, pavieniai želdiniai, vaikų žaidimų aikštelė, sandėliuojamos malkos, plytos, mediniai padėklai, briketai, žvyras, smėlis bei pavieniai ariamos žemės plotai. Kaip teisingai nurodo NŽT Vilniaus rajono skyrius, minėti objektai nepatenka į ŽRĮ ir Pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis apibrėžiamą sodybos (namų valdos) teritoriją. Tai, kad pareiškėjos faktiškai naudoja apie 0,1334 ha teritoriją savo reikmėms, negali būti pagrindu visą šį žemės plotą laikyti reikalingu pareiškėjų pastatams eksploatuoti, tuo labiau, kai toks valstybinės žemės užėmimas atsakovo buvo pripažintas savavališku (b. l. 89–93). Be to, iš Projekto duomenų matyti, kad į prie gyvenamojo namo formuojamo sklypo Nr. 1 teritoriją patenka metalinis garažas bei savavališka statyba pripažintas ūkinis pastatas. Pagal Projektą užstatytas plotas sklype Nr. 1 nurodomas 0,0567 ha, nors vienintelis registruotas pastatas minėtame plote užima 112,55 kv. m, taigi pareiškėja į projektą įtraukė Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus du statinius, nors pastariesiems eksploatuoti žemės sklypas negali būti formuojamas.
Teismas taip pat pritaria atsakovo pozicijai, kad šiuo atveju Projektas nėra išsamus, nes iš pastarojo nėra aišku, ar iki gretimo sklypo ribos išlaikomas 3 m atstumas (STR 2.02.09:2005 8 priedo reikalavimai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjų Projektas neatitinka Taisyklių 32, 36, 40, 43 p. reikalavimų, t. y. žemės sklypai suformuoti neracionalių ribų, sklypų ribos nesuderintos su statinių išdėstymu, gyvenamosios paskirties pastatui ir jo priklausiniui be pagrindo suformuoti atskiri žemės sklypai. Dėl minėtų priežasčių, atsakovas Sprendimu Nr. 8120 teisėtai ir pagrįstai atsisakė derinti tokį pareiškėjų Projektą, o NŽT Sprendimu Nr. 2393 tokį atsakovo sprendimą pagrįstai patvirtino. Taigi nėra pagrindo panaikinti pareiškėjų ginčijamų sprendimų ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakartotinai nagrinėti Projektą, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjų K. R. ir T. V. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.