- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- e2-279-860/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01877-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- T. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Justinai Dirmantaitei, atsakovės T. V. atstovui adv. padėjėjui Valerijui Novikovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei T. V. dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:
- įpareigoti atsakovę T. V. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., pastatytus statinius – tvoras, ir sutvarkyti statybvietę;
- atsakovei T. V. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovui pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., pastatytus statinius – tvoras, ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės;
- jei atsakovė per prašomą terminą neįvykdys 1 punkte nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti 30 Eur baudą į ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniai, pasibaigimo.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė T. V., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, jai nuosavybės teise nepriklausančiame valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., pastatė 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio metalo stulpelių ir metalo tinklo tvorą ant betoninio pamato bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio metalo tinklo ant betoninio pamato tvorą. Atsakovės pastatytos tvoros priskirtinos I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal savavališkos statybos fakto nustatymo metu galiojusio statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai buvo reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai reikėjo turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus. Kadangi atsakovė savavališkai pastatė statinius valstybinės žemės sklype, kaip statybą leidžiantį dokumentą privalėjo turėti rašytinį valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, tačiau toks dokumentas statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai nebuvo pateiktas. 2015-07-27 ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą dėl pastatytų statinių valstybinėje žemėje teisėtumo. Atlikus patikrinimą vietoje, 2015-09-09 atsakovei surašyti savavališkos statybos aktai: Nr. SSA-150909-00111 už savavališką 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio metalo stulpelių ir metalo tinklo tvoros ant betoninio pamato statybą ir Nr. SSA-00-150909-00112 už savavališką 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio metalo tinklo ant betoninio pamato tvoros statybą. 2015-09-09 privalomaisiais nurodymais iš statytojos pareikalauta ne vėliau kaip iki 2016-03-09 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvoras ir sutvarkyti statybvietę. 2016-04-13 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini)160413-00004 (versijos Nr. 1) ir Nr. (duomenys neskelbtini)160413-00005 (versijos Nr. 1) nustatyta, kad ieškovo reikalavimai įvykdyti nebuvo, savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Pažymi, kad atsakovė nepasinaudojo Statybos įstatymo numatyta galimybe statytojui gauti statybą leidžiantį dokumentą bei nesikreipė į ieškovą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo. Papildomai nurodė, kad Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Atsižvelgiant į tai, vertinant ginčo statinių statybos teisėtumą bei padarinių šalinimą, tikslinga taikyti tiek savavališkos statybos fakto užfiksavimo metu galiojusius teisės aktus, tiek ir šiuo metu galiojančius teisės aktus. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokie dokumentai laikytini statybą leidžiančiais dokumentais, o 2 straipsnio 87 punktas nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas – tai dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Vadovaujantis nuo 2017-01-01 galiojančiais teisės aktais, tokių statinių statyba nelaikoma savavališka, tačiau vadovaujantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu statytojo teisė įgyvendinama, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise arba kitais pagrindais. Vadovaujantis 2016-12-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu, statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad pasikeitus teisės aktų reglamentavimui, ginčo statinių statyba, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nuo 2017-01-01 laikytina pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus. Tiek savavališkos statybos fakto nustatymo metu, tiek ir šiuo metu – tokių statinių statybai privalomas NŽT rašytinis sutikimas statybai.
Atsiliepimas
2. A. T. V. pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, kad 2014-02-19 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą dėl sutikimo rekonstruoti nuosavybės teise priklausančius pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4197-7013-9015, ir ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-2079-9908, esančius (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2014-04-04 rašte „Dėl statinių rekonstrukcijos“ nurodė, jog neprieštarauja, kad teisės aktų nustatyta tvarka, gavus Vilniaus rajono savivaldybės pritarimą, nepažeidžiant žemės naudojimo ir tvarkymo režimo, trečiųjų asmenų interesų, būtų vykdomi atsakovės nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. 4197-7013-9015, Nr. 4400-2079-9908) rekonstrukcijos ir remonto darbai, nekeičiant šių pastatų užstatymo ploto. 2014-05-06 iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo gauti Projekto rengimo reikalavimai, kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014-05-08 patvirtino. Taigi, pastatyta tvora yra suprojektuota žemės sklypo ribose, projektas yra parengtas, suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ir pateiktas derinimui Nacionalinei žemės tarnybai. Taip pat Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, bet to, to pačio straipsnio 25 dalis numato, kad 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Kadangi tvora buvo pastatyta 2007 m. ir Nacionalinė žemės tarnyba per metus nuo statybos pradžios nepateikė jokių pretenzijų dėl pastatytos tvoros, tai reiškia kad rašytiniai pritarimai žemės sklypo savininko neprivalomi. Pažymėjo, kad atsakovė negalėjo pasinaudoti Statybos įstatymo 23 straipsnyje numatyta teise, nes apie pradėtą administracinę procedūrą jos atžvilgiu atsakovei apskritai nebuvo žinoma; apie tai, kad yra surašyti savavališkos statybos aktai, duotas privalomasis nurodymas, - atsakovei nėra žinoma; apie šių dokumentų egzistavimą atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį. Atsakovė ir jos sutuoktinis nurodytu adresu gyvena nuolat, tačiau jokių registruotų pranešimų iš ieškovo negaudavo. Kai statytojo gyvenamoji vieta nėra žinoma, ieškovas turi kreiptis į Gyventojų registro tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ar Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaigą. Mano, kad ieškovas taiko ydingą praktiką, t. y. surašo aktus ir privalomuosius nurodymus nedalyvaujant ir nepranešant suinteresuotiems asmenims bei savo veiksmams pateisinti, paskelbia viešai laikraštyje apie priimtus sprendimus suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. A. T. V. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.
5. I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė dubliką, kuriame nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti.
Dublike nurodė, kad atsakovė atsiliepime nurodo negaliojančias ir ginčo teisiniams santykiams netaikytinas teisės normas, o būtent, Statybos įstatymo 27 straipsnį; statybos valstybinė priežiūra nuo 2014-01-01 atliekama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, todėl argumentai, susiję su Statybos įstatymo 27 straipsnio taikymu, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad 2014-02-19 pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui dėl sutikimo rekonstruoti nuosavybės teise priklausančius pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4197-7013-9015, ir ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-2079-9908, esančius (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra savavališkai valstybinėje žemėje pastatytos 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio metalo stulpelių, metalo tinklo tvora ant betoninio pamato bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio metalo tinklo ant betoninio pamato tvora, tad atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovės argumentai turi kokios nors įtakos bylos dėl savavališkos statybos padarinių – tvorų, pašalinimui. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsiliepime nurodomu argumentu, kad kilusio ginčo atveju nereikėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kaip valstybinės žemės, kurioje buvo savavališkai pastatytos tvoros, sutikimo, kadangi netiksliai cituojamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punktas; atsakovė nenurodo, kad šiame punkte nurodyta, jog šios nuostatos netaikomos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, tad darytina išvada, kad ginčo tvoroms, savavališkai pastatytoms valstybinėje žemėje, nurodyta nuostata dėl pretenzijos pareiškimo per vienus metus nėra taikytina, todėl ir šis atsakovės atsiliepime nurodytas argumentas atmestinas. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad apie pradėtą savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą jai tapo žinoma tik gavus ieškovo ieškinį; taip pat ji patvirtino faktą, kad ji ir jos sutuoktinis gyvena nurodytu procesiniuose dokumentuose ir ieškovo raštuose adresu (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių jį neatsiimdavo ieškovo jai siųstų laiškų. Atsiliepime nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas turėjo kreiptis į Gyventojų registro tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Kaip pati atsakovė nurodė atsiliepime, į šią instituciją kreipiamasi tuomet, kai statytojo gyvenamoji vieta nėra žinoma, tačiau šiuo atveju atsakovės gyvenamoji vieta buvo žinoma. Ieškovas tinkamai veikė ir, nepavykus įteikti atsakovei dokumentų jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ieškovas pagrįstai paskelbė spaudoje. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės atsiliepime nurodomi argumentai dėl to, kad savavališkos statybos aktai ir kiti dokumentai jai buvo įteikti netinkamai.
Šalies argumentai
6. A. T. V. pateiktame triplike prašė ieškovo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Triplike nurodė, kad atsiliepime per techninę klaidą buvo nurodyta statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalis. Ieškovui turėtų būti žinoma, kad cituojama atsiliepime straipsnio formuluotė yra statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis ir tai nėra pagrindas nepasisakyti dėl šios teisės normos taikymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovė turėtų pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog savavališkai pastatytos tvoros patenka į formuojamą žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-03-26 įsakymu Nr. 48VJ-(14.48.2.)-1054 „Dėl sprendimo pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant kitos paskirties žemės sklypą, Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams eksploatuoti“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant kitos paskirties žemės sklypo suformavimą atsakovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams (unikalus Nr. 4197-7013-9015, Nr. 4400-2079-9908) eksploatuoti. Ginčo tvora yra pastatyta projektuojamo žemės sklypo ribose, projektas yra parengtas ir suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje bei pateiktas derinimui Nacionalinei žemės tarnybai. Be to, ieškovė nesilaikė procedūrų, numatytų STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, t. y. statybos sustabdymo aktas įteikiamas statytojui jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje arba kuriam iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jo šeimos narių nėra – namo (bendrijos) administracijai arba butų eksploatavimo organizacijai, arba seniūnijos seniūnui, arba darbo vietoje darbovietės administracijai. Taigi ieškovas privalo pateikti įrodymus, kad jis kreipėsi į namo (bendrijos) administraciją arba butu? eksploatavimo organizaciją, arba seniūnijos seniūną dėl pranešimo atsakovei įteikimo ir tik įrodžius, kad ieškovas atliko tinkamai administracinę procedūrą, galima kalbėti apie ieškinio pagrįstumą.
7. Teismo posėdžio metu:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovo atstovė J. D. patikslintą ieškinį pilnai palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad statant valstybinėje žemėje privaloma turėti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, o tokio sutikimo neturint, laikoma, jog statyba pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog atsakovė pati savo atsiliepime nurodo, kad tvora stovi nesuformuotoje valstybinėje žemėje. O kadangi atsakovės tvoros stovi valstybei priklausančiame žemės sklype, tad atsakovė turėjo turėti sutikimą, tačiau ji šio sutikimo neturi, todėl statyba yra neteisėta.
Atsiliepimas
7.2. Atsakovės atstovas adv. padėjėjas V. N. su ieškiniu (patikslintu) nesutiko; paaiškino, kad buvo padaryti pažeidimai, surašant savavališkos statybos aktus. Pripažino, kad atsakovė aktų neginčijo, nors ir tokią teisę turėjo, kai gavo dokumentus iš teismo. Taip pat atsakovės atstovas kėlė klausimą dėl įrodymų leistinumo, kadangi nurodė, jog patikrinimo aktas yra netinkamas ir negali būti savarankišku įrodymu byloje, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra pasisakyta, kad toks aktas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas administracinėje byloje. Mano, kad per 12 mėnesių galėtų parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
8. Byloje nustatyta, kad 50/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4197-7013-9015, ir ½ ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-2079-9908, esančių Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei T. V..
9. Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-06-03 atliko žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo patikrintas valstybinės žemės, tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 4A ir 2H, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., faktinis naudojimas ir nustatyta, jog be kita ko atsakovė T. V. savavališkai užima ir naudojasi 525 kv. m valstybinės žemės plotu ir jos atžvilgiu pradėta administracinių bylų teisena dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
Atliekant 2015-06-03 žemės naudojimo patikrinimą, dalyvavo ir atsakovė T. V., kuri minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės naudojimo patikrinimo aktą pasirašė.
10. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-09-09 surašė atsakovei T. V. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150909-00111, kuriuo nustatė savavališkos statybos faktą, t. y. kad valstybinėje žemėje, adresu Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškės, (duomenys neskelbtini), pastatytas kitos paskirties inžinerinis statinys – 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio tvora (metalo stulpeliai ir metalo tinklas ant betoninio pamato); taip pat 2015-09-09 surašė atsakovei T. V. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150909-00112, kuriuo nustatė savavališkos statybos faktą, t. y. kad valstybinėje žemėje, adresu Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškės, (duomenys neskelbtini), pastatytas kitos paskirties inžinerinis statinys – 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio tvora (metalo tinklas ant betoninio pamato).
Aktuose pažymėta, kad atsakovė su statyba susijusių dokumentų nepateikė, statiniai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, statybą leidžiančio dokumento, žemės sklypo ar gretutinių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų nėra.
11. Taip pat 2015-09-09 surašyti privalomi nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150909-00115 ir Nr. PRN-00-150909-00114, kuriuose statytojai T. V. nurodyta ne vėliau kaip 2016-03-09 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę.
12. Minėti savavališkos statybos aktai ir privalomi nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovei išsiųsti susipažinti registruotu paštu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini)), tačiau ji jų neatsiėmė pašte; laiškai grąžinti neįteikti su pašto darbuotojo žyma „neatsiėmė pašte“. Tuomet ieškovas 2015-11-26 dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė apie surašytus savavališkos statybos aktus, privalomuosius nurodymus, nurodė, kada vyks statybos patikrinimas ir kitas svarbias aplinkybes.
13. 2016-04-13 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini)160413-00004 ir Nr. (duomenys neskelbtini)160413-00005 nustatyta, kad atsakovė privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę neįvykdė.
14. LR CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.
Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalis (savavališkos statybos fakto nustatymo metu galiojusios redakcijos 2 straipsnio 71 dalis) apibrėžia savavališkos statybos sąvoką – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose (redakcija, galiojusi tiek savavališkos statybos nustatymo metu, tiek ir šiuo metu) nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).
16. Statybą leidžiantys dokumentai pagal savavališkos statybos fakto nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalį – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokie dokumentai laikytini statybą leidžiančiais dokumentais, o 2 straipsnio 87 punktas nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas – tai dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.
17. Taigi, minėta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise arba kitais pagrindais.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, t.y. jo 50 punktą, statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka.
Toks leidimas buvo būtinas ir pagal anksčiau galiojusius teisės aktų reikalavimus.
18. Taigi, bet kokia statyba valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, laikytina pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pagal LR Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostatas žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.
20. Nagrinėjamu atveju pastatytos 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio ginčo tvoros priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams (savavališkos statybos fakto nustatymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 3.1 eilutė; šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 papunktis).
21. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo statinių – minėtų tvorų, statybai atsakovė T. V. neturi privalomo statybą leidžiančio dokumento – rašytinio žemės sklypo savininko ar valdytojo, t.y. valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sutikimo.
22. Atsakovė T. V. su ieškiniu, minėta, nesutinka. Iš esmės nurodė, kad ieškovas nepagrindė leistinais įrodymais, jog buvo užimta būtent valstybinė žemė; buvo padaryti pažeidimai surašant savavališkos statybos aktus, privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat ieškovas neatliko visų privalomų procedūrų, kaip antai, atsakovei dokumentai nebuvo įteikti nustatyta tvarka ir pan.
23. Tačiau teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, su tokiais atsakovės nurodytais argumentais nesutinka.
24. Visų pirma, vertinant visų byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, t. y. ieškovo surašytus savavališkos statybos aktus, privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atlikto žemės naudojimo patikrinimo aktą, kitus rašytinius įrodymus, - nėra jokios abejonės, kad atsakovės pastatyti statiniai – tvoros, adresu Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškės, Sodų g. 2K, yra valstybinėje žemėje.
Be to, iš pačios atsakovės pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo; tripliko) galima daryti išvadą, kad ginčo tvoros stovi būtent nesuformuotoje valstybinėje žemėje.
Atsakovė nurodė, kad jai priklausanti dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4197-7013-9015, ir ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-2079-9908, yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Ji siekia minėtą žemės sklypą įsigyti iš valstybės, tuo tikslu yra pradėtas rengti formavimo ir pertvarkymo projektas, numatant kitos paskirties žemės sklypo suformavimą T. V. nuosavybės teise priklausantiems minėtiems statiniams eksploatuoti. Taip pat atsakovė nurodė, kad pastatyta tvora yra suprojektuoto minėto žemės sklypo ribose. Tad akivaizdu, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažįsta, jog ginčo tvoros yra valstybinėje žemėje, kuri yra pertvarkoma ir projektuojama siekiant ją įsigyti nuosavybėn.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teigdama, jog ginčo tvoros stovi ne valstybinė žemėje, iš esmės nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat atsakovė negalėjo nurodyti, kam ši žemė galėtų priklausyti, jeigu ji nėra valstybinė žemė.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovo į bylą pateiktų duomenų (įrodymus), kurie, minėta, neginčijamai tvirtina, jog ginčo tvoros stovi nesuformuotame valstybės žemės sklype.
25. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo pateiktas Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-06-03 žemės naudojimo patikrinimo aktas yra netinkamas ir negali būti savarankišku įrodymu byloje, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra pasisakyta, jog toks aktas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas administracinėje byloje.
Tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniais duomenys nustatomo šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, <...>, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 d.).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad žemės naudojimo akte užfiksuoti duomenys, taip pat jo priedai gali būti įrodymais civilinėje byloje. Tai, kad toks įrodymas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo teisme dalykas, nereiškia, jog jis negali būti įrodymu (ar vienu iš įrodymų) civilinėje byloje, jeigu jame yra užfiksuoti svarbūs duomenys nagrinėjamai civilinei bylai.
Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad ieškovo į bylą pateikti duomenys, tame tarpe žemės naudojimo patikrinimo aktas, atitinka civilinėje byloje įrodymams keliamus reikalavimus (LR (duomenys neskelbtini) str.), todėl, priešingai nei teigia atsakovė ir jos atstovas, jie yra leistini ir jais gali būti nustatytos svarbios bylai aplinkybės; beje, tas ir padaryta.
26. Atsakovė dar nurodė, kad ji apie savavališkos statybos aktus ir kitus ieškovo dokumentus sužinojo tik gavusi ieškinį; nurodo, kad ieškovas neatliko visų privalomų procedūrų, todėl savavališkos statybos aktai ir kt. dokumentai atsakovei nebuvo įteikti nustatyta tvarka.
Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovas siuntė atsakovei dokumentus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškės, (duomenys neskelbtini), tačiau laiškai buvo grąžinti siuntėjui su pašto darbuotojo žyma „neatsiėmė pašte“. Tuomet, nepavykus įteikti dokumentų atsakovei jos žinomos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ieškovas dienraštyje „Lietuvos žinios“ 2015-11-26 paskelbė apie atsakovei T. V. surašytus savavališkos statybos aktus, privalomuosius nurodymus; nurodė, kada vyks statybos patikrinimas bei pakvietė atsakovę jame dalyvauti bei nurodė kitas svarbias aplinkybes.
Tad atsakovės nurodomi argumentai, kad ieškovas neatliko privalomų procedūrų, todėl savavališkos statybos aktai jai nebuvo įteikti nustatyta tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, minėta, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-06-03 atliko žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu be kita ko buvo nustatyta, jog T. V. savavališkai užima ir naudojasi 525 kv. m valstybinės žemės plotu; atliekant šį patikrinimą asmeniškai dalyvavo atsakovė T. V., kuri Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės naudojimo patikrinimo aktą pasirašė. Tad atsakovei aplinkybės, kurios nurodytos savavališkos statybos aktuose, - iš esmės buvo žinomos.
27. Kita vertus, net ir laikant, kad ieškovas pažeidė teisės aktuose numatytą savavališkos statybos akto ar privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įteikimo tvarką, tai laikytina tik formaliu pažeidimu, kuris nėra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti; ar pripažinti statybas teisėtomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei visos teisės, susijusios su ieškovo surašytais aktais, buvo užtikrintos bylą nagrinėjant teisme; atsakovė minėtus dokumentus iš teismo gavo, su jais susipažino, teikė teismui savo argumentus ir pan.
28. Dėl atsakovės nurodomų ieškovo padarytų pažeidimų, surašant savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius pasakytina, kad atsakovė nustatyta tvarka ir terminu privalomųjų nurodymų neskundė, nors tokią teisę turėjo, kai iš teismo gavo dokumentus. Tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra privalomųjų nurodymų teisėtumas ir pagrįstumas. Tad teismas plačiau dėl to nepasisako.
29. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė T. V., būdama 50/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4197-7013-9015, ir ½ ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-2079-9908, esančių Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini), savininkė, valstybiniame žemės sklype, adresu Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškės, (duomenys neskelbtini), savavališkai (neteisėtai) pastatė 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio tvoras, neturėdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos leidimo statyti ant valstybinės žemės.
30. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2009-06-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2008-10-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; ir kt.).
31. Savavališkos statybos fakto nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (šiuo metu galiojančios redakcijos 32 str.). Savavališkos statybos fakto nustatymo metu galiojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis (9 d.).
32. Atsakovė (jos atstovas) nurodė, kad T. V. siekia išpirkti minėtą valstybinę žemę iš valstybės, yra parengusi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį ginčo tvoros patenka į formuojamo žemės sklypo ribas; atsižvelgiant į tai, prašė nustatyti 12 mėnesių terminą projektui parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Šie atsakovės paaiškinimai iš esmės patvirtinami byloje esančiais įrodymais.
Taip pat teismas pažymi, kad byloje iš esmės nenustatyta objektyvių kliūčių, kurios trukdytų atsakovei suformuoti ir įsigyti iš valstybės žemės sklypą, kuriame šiuo metu stovi savavališka statyba. Tokiu atveju išnyktų savavališkos statybos pagrindas.
33. Įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, teisinį ginčo santykių reglamentavimą bei vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti savavališkos statybos fakto nustatymo metu galiojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir nustatyti dvylikos mėnesių terminą ginčo objektų statybai įteisinti, t. y. taikyti alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą; neįvykdžius teismo nurodymo, atsakovei turi būti taikomi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 7 dalies 2 punkto ir 9 dalies nurodymai – savavališkai pastatytų statinių nugriovimas.
34. Ieškovas taip pat prašo atsakovei per prašomą terminą nepašalinus neteisėtos statybos padarinių, įpareigoti atsakovę mokėti 30 Eur baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniai, pasibaigimo.
35. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2017 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.
Anksčiau galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje, galimybę skirti baudą atsakovui už įpareigojimų nevykdymą nustatytu terminu buvo siejama tik su ta aplinkybe, jeigu teismo nurodytus veiksmus galėjo atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas (pažymėtina, kad šioje teisės normoje kaip alternatyvus variantas - atsakovo įpareigojimas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nebuvo numatytas). Tuo tarpu jeigu nurodytus veiksmus galima buvo atlikti ne būtinai pačiam atsakovui, bet ir kitiems asmenims, pvz., ieškovui, tuomet taikyti LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį nebuvo galima.
Nagrinėjamu atveju, minėta, teismas taiko savavališkos statybos fakto nustatymo metu galiojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas. Tuo pačiu nėra ir pagrindo taikyti LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.
Be to, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo taikyti dvigubą garantiją ieškovo naudai, jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdytų teismo įpareigojimų, t.y. ir leisti ieškovui pačiam pašalinti neteisėtos statybos padarinius, reikiamas lėšas išieškant iš atsakovės, ir tuo pačiu įpareigoti atsakovę dar mokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną.
36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra pagrįstas, tad jis tenkintinas.
37. Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,58 Eur pašto išlaidų valstybei, iš viso 31,58 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas
n u sprendė:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti atsakovei T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 (dvylikos) mėnesių terminą, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio tvoros bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio tvoros, esančių Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškės, (duomenys neskelbtini), statybas.
A. T. V. neįvykdžius šio nurodymo – įpareigoti atsakovę T. V. per 3 (tris) mėnesius nuo įpareigojimo įteisinti savavališką statybą pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., pastatytus statinius – tvoras, ir sutvarkyti statybvietę.
Priteisti iš atsakovės T. V. 31,58 Eur (trisdešimt vieną eurą 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.