Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei T. V. dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 284 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

21. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Asmuo, prašantis teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (pratęsimo), turi įrodyti ir pagrįsti savo prašymą, pagrįsti savo aktyvumą siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagrįsti išimtinai susidariusias aplinkybes bei pagrįsti savo nurodomą pratęsimo terminą (jog iki šio prašyme nurodomo termino tikrai bus įvykdytas teismo sprendimas), nes šis terminas turi būti nustatomas realus ir protingas.

23. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu atsakovė buvo įpareigota per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Tvorų statybas; atsakovei neįvykdžius šio nurodymo ji įpareigota per 3 mėnesius nuo įpareigojimo įteisinti savavališką statybą pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius – Tvoras ir sutvarkyti statybvietę. Be to, neįvykdžius šio įpareigojimo, nuspręsta leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti Tvoras, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d.

24. Atsakovei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytas 12 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suėjo 2018 m. birželio 30 d., o papildomai suteiktas 3 mėnesių terminas statiniams nugriauti baigėsi 2018 m. rugsėjo 30 d. Ieškovei 2019 m. sausio 8 d. išduotas vykdomasis raštas dėl Sprendimo vykdymo.

25. 2019 m. spalio 4 d. atsakovė pateikė prašymą teismui dėl Sprendimo įvykdymo atidėjimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovės prašymas buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi minėta nutartis panaikinta ir 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo įvykdymas atidėtas 12 mėnesių, t. y. iki 2021 m. vasario 13 d.

26. 2021 m. balandžio 9 d. atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama atidėti sprendimo įvykdymą 12 mėnesių terminui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atidėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo įvykdymą 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad šiuo atveju Sprendimo įvykdymo terminas buvo atidėtas iš esmės dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-3280-821/2021 nagrinėjo atsakovės skundą dėl NŽT atsisakymo patvirtinti jos pateiktą projektą dėl Tvorų įteisinimo. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d. Taigi, atsakovė Sprendimą įvykdyti turėjo iki 2022 m. birželio 30 d. 2023 m. balandžio 21 d. t. y. praėjus nepilniems 10 mėnesių po Sprendimo įvykdymo termino suėjimo dienos, atsakovė pateikė prašymą dėl termino pratęsimo. Atsakovė prašė atidėti Sprendimo įvykdymą 8 mėnesių terminui.

29. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).

30. Teismo sprendimas, kuriuo nustatytas terminas savavališkai statybai įteisinti ar jos padariniams pašalinti, reiškia, kad tokio pobūdžio įpareigojimai gali būti atliekami iki šio termino pabaigos. Taigi būtent šiuo laikotarpiu turi būti atlikti visi veiksmai, skirti atitinkamais terminais savavališkai statybai įteisinti ar jos padariniams pašalinti: atliekami, derinami projektavimo darbai, esant poreikiui gaunamas bendraturčių sutikimas, atliekami statybos darbai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, susijusias su atsakovės veiksmais siekiant įteisinti Tvorų statybą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai NŽT Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo išduoti dar 2019 m. gruodžio 5 d., atsakovei parengus minėtą projektą NŽT atsisakė jį suderinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu išnagrinėjęs atsakovės skundą administracinėje byloje Nr. eI3-3280-821/2021 dėl NŽT atsisakymo suderinti anksčiau parengtą projektą, konstatavo, kad NŽT atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundą atmetė, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT 2023 m. kovo 31 d. pateikė atsakymą į atsakovės 2023 m. vasario 27 d. prašymą išduoti sutikimą statyti tvorą nesuformuotame žemės sklype, esančiame prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo prašymą atsisakė tenkinti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis raštas nėra susijęs su naujo projekto rengimu, tačiau buvo bandoma Tvorų statybą įteisinti ir kitu būdu (2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. iki 21 min.).

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu prašė atsakovės atstovo paaiškinti, kokių konkrečių veiksmų atsakovė ėmėsi dėl Tvorų įteisinimo nuo teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atidėto termino suėjimo dienos, t. y. 2022 m. birželio 30 d. Atsakovės atstovas nurodė, kad sudarė sutartį su matininke ir pradėjo rengti projektą, tačiau dėl tokių įrodymų pateikimo galimybės nesugebėjo paaiškinti. Teismas atsakovei taip pat paaiškino, kad atsakovei šiuo atveju kyla pareiga įrodinėti, jog per teismo suteiktą terminą ji ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti Tvoros statybą, o Sprendimo neįvykdymą išimtinai lėmė ne nuo atsakovės veiksmų susiklosčiusios aplinkybės (2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 40 min. iki 45 min.). Kito teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas pakartotinai prašė atsakovės atstovo paaiškinti, kokių konkrečių veiksmų ir kada ėmėsi nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3280-821/2021 įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d., tačiau atsakovės atstovas nenurodė jokių kitų aplinkybių, tik 2022 m. gruodžio mėnesį atliktus kadastrinius matavimus ir 2023 m. vasario 27 d. NŽT pateiktą prašymą išduoti sutikimą statyti tvorą, kokius veiksmus atliko per metus, nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. gruodžio mėnesio, paaiškinti negalėjo (2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 46 min. 20 s. iki 49 min.).

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį buvo atlikti Tvorų kadastriniai matavimai, tačiau šiuo aspektu reikšminga tai, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami taip pat praėjus beveik metams nuo teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad jie buvo atliekami ne dėl naujo projekto rengimo (2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 48 min.).

34. Taigi, nustatytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą teigti, kad atsakovė per teismo suteiktą terminą nesiėmė jokių aktyvių veiksmų Tvorų statybai įteisinti, visus minimus veiksmus: 2022 m. gruodžio mėnesį atliktus kadastrinius matavimus; 2023 m. vasario 27 d. kreipimąsi į NŽT; 2023 m. balandžio 20 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. VI-158 su matininke V. I. sudarymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, atliko jau po atidėto Sprendimo įvykdymo laikotarpio. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, kad šiai dienai projektas nėra parengtas, taip pat nėra aišku kokiame etape yra projekto rengimas.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakovės atliktus veiksmus per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atidėto Sprendimo įvykdymo laikotarpį bei pagrįstai sprendė, kad atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų Tvorų statybai įteisinti ir, kad Sprendimo neįvykdymą sąlygojo tik pačios atsakovės neveikimas.

36. Apeliantė atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad ji turi teisėtą lūkestį įteisinti Tvorų statybą, kadangi NŽT išdavė žemės sklypų formavimo ir rengimo reikalavimus, be to, Inspekcija nenurodė kaip yra pažeidžiamos Inspekcijos teisės ir kaip neproporcingai atsakovė jas pažeis, jei terminas bus pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jau nurodyta, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus ir lūkesčius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste atsakovės neveikimas, kai per teismo nustatytą Sprendimo atidėjimo laikotarpį atsakovė nesiima aktyvių veiksmų Tvorų statybai įteisinti, negali paneigti ieškovės teisėto ir pagrįsto lūkesčio, kad neteisėtos statybos padariniai bus pašalinti per kuo trumpesnį laiką. Tuo tarpu atsakovė negali turėti teisėto lūkesčio, kad terminas Sprendimui įvykdyti bus dar kartą atidėtas, jeigu ji per nustatytą terminą nesiima aktyvių veiksmų, reikalingų Sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl jos teisėtų lūkesčių ir šalių interesų proporcingumo principo pažeidimo.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus, kad teismas turėtų įvertinti aplinkybes, jog ginčo tvora buvo pastatyta kitų asmenų dar 1977 metais ir, kad remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Inspekcija turėjo nutraukti pradėtą administracinę procedūrą.

38. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021). Kaip minėta, CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo (reikalavimo) kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis), ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).

39. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė naudodamasi sprendimo vykdymo atidėjimo institutu negali kvestionuoti teismo priimto savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo – įpareigojimo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, taikymo ir tokiu būdu siekti sprendimo pakeitimo.

40. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti apeliantės T. V. atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.