- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-362-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01877-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- T. V.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos pagal atsakovės T. V. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, pateiktą civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei T. V. dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė T. V. kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo įvykdymą dvylikai mėnesių ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio tvoros bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), statybas. Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-279-860/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Inspekcija) ieškinį atsakovei T. V. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir nusprendė nustatyti atsakovei dvylikos mėnesių terminą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio tvoros bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), statybas. Atsakovei neįvykdžius minėto nurodymo nuspręsta ją įpareigoti per tris mėnesius nuo įpareigojimo įteisinti statybas pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti aukščiau minėtus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Be kita ko, atsakovei neįvykdžius ir šio nurodymo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti minėtus statinius, ir išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovės T. V.. 2014 m. kovo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu buvo priimtas sprendimas rengti projektą, numatant kitos paskirties, t. y. vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypo suformavimą po atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė reikalavimus atsakovės formuojamam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); vėliau buvo parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, pagal kuriuos turi būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas. UAB „Inreal GEO“ 2016 m. gegužės 26 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai derinti parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2016 m. birželio 22 d. atsisakė derinti minėtą projektą, nurodydamas, kad projekto sprendiniai neatitinka įstatymų reikalavimų. Atsakovė 2016 m. liepos 12 d. pateikė skundą dėl minėto atsisakymo, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba šio skundo netenkino. Atsakovės kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti aukščiau minėtą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu (bylos Nr. eI-958-629/2017) atsakovės skundą dėl sprendimo panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi (bylos Nr. eA-1743-556/2018) paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1743-556/2018. Atsakovė pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl projektavimo sąlygų gavimo. Nacionalinė žemės tarnyba parengė sąlygas naujam projektui ir atsakovė pradėjo rengti naują projektą žemės sklypo formavimui, kuris gali užtrukti iki 12 mėnesių. Dėl šios aplinkybės mano, kad tai yra svarbios priežastys termino pratęsimui.
Atsiliepimas
2. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, prašė atsakovės T. V. prašymą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovei T. V. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d., o atsakovei suteiktas dvylikos mėnesių terminas statinių įteisinimui baigėsi 2018 m. birželio 30 d. Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 30 d. baigėsi atsakovei suteiktas papildomas trijų mėnesių terminas statiniams nugriauti. 2018 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad minėtas įsiteisėjęs sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019 m. pradžioje kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o jį gavusi kreipėsi į antstolę, kuri 2019 m. rugpjūčio 21 d. su vykdomuoju raštu kreipėsi į teismą dėl priverstinio vykdymo procedūrų pradėjimo. Pažymėjo, kad atsakovė T. V. į teismą su prašymu atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą kreipėsi tik 2019 m. spalio 1 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui įteisinti bei nugriauti statinius, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai gavus vykdomąjį raštą, inicijavus priverstinį teismo sprendimo vykdymą bei antstolei pasikreipus į teismą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Atsakovės veiksmai, kuriuos ji atliko, siekdama įteisinti savavališką statybą, buvo atlikti dar iki įsiteisėjusio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo priėmimo. Prašyme nenurodytas nei vienas veiksmas ar procedūra, kurios pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės atliekamus aktyvius veiksmus po įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius. Savavališkos statybos faktas konstatuotas dar 2015 m. rugsėjo 9 d., taigi ilgiau nei 4 metus savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti ir byloje nėra duomenų, kad aktyviais veiksmais buvo siekiama tai padaryti arba, nepavykus to įgyvendinti, statinius nugriauti.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės prašymą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. R. ir atsakovei T. V.. Minėti pastatai yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Atsakovė ir K. R. 2014 m. vasario 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti projekto rengimą, kuriuo prašė organizuoti žemės sklypo suformavimą po atsakovei ir K. R. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais aukščiau minėtu adresu. 2016 m. gegužės 26 d. UAB „Inreal GEO“ parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą pateikė derinti Nacionalinei žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui, tačiau buvo atsisakyta derinti projektą, kadangi jo sprendiniai neatitiko įstatymų. Atsakovė ir K. R. pateikė skundą dėl šio sprendimo, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi VAAT 2017 m. balandžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. K. R. 2019 m. spalio 8 d. pateikė prašymą dėl žemės sklypo suformavimo organizavimo po atsakovei ir K. R. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – žemės sklypo suformavimas po statiniais, esančiais minėtu adresu. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gruodžio 2 d. parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, pagal kuriuos turi būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu atsakovė buvo įpareigota per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio tvoros bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), statybas; taip pat, atsakovei T. V. neįvykdžius šio nurodymo ji įpareigota per 3 mėnesius nuo įpareigojimo įteisinti savavališką statybą pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius – tvoras, ir sutvarkyti statybvietę. Be to, neįvykdžius ir šio įpareigojimo, nuspręsta leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius – tvoras, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės T. V.. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Inreal GEO“ 2016 m. gegužės 26 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai derinti parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. birželio 22 d. atsisakė derinti minėtą projektą, nurodydama, kad projekto sprendiniai neatitinka įstatymų reikalavimų. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti aukščiau minėtą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu (bylos Nr. eI-958-629/2017) atsakovės skundą dėl sprendimo panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi (bylos Nr. eA-1743-556/2018) paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytas 12 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suėjo 2018 m. birželio 30 d., o papildomai suteiktas 3 mėnesių terminas statiniams nugriauti baigėsi 2018 m. rugsėjo 30 d. Teismo vertinimu tuo metu kai dar vyko teisminis procesas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, jo metu atsakovė žinodama, kad iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nebus įteisinta savavališka statyba prašymo dėl teismo sprendime numatyto termino pratęsimo neteikė. Net ir pasibaigus minėtam terminui atsakovė, žinodama, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, jokių veiksmų, susijusių su savavališkų statybų įteisinimu, neatliko. Dar po pusės metų atsakovė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau jos prašymas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo atmestas.
8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymo atidėjimas dar vieneriems metams akivaizdžiai neatitiktų CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų, paskirties bei esmės, kadangi bylos duomenys paneigė atsakovės argumentus, kad termino praleidimo priežastys yra susijusios vien su procedūrų, atliekamų įteisinant savavališką statybą, kurioms atsakovė negali daryti įtakos trukme, nes po Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismo nutarties priėmimo 2018 m. gruodžio 5 d. jokie savavališkos statybos įteisinimo veiksmai nebuvo atliekami.
9. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pradėjo aktyviai siekti įvykdyti teismo sprendimą tik po priverstinio vykdymo procedūrų pradžios, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nesant priverstinio teismo sprendimo vykdymo, atsakovė toliau jokių veiksmų siekiant įteisinti statybas nebūtų atlikus ir ilgesnį laiką.
10. Teismas sutiko su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentu, kad vien į bylą pateikti 2019 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai nesudaro pagrindo spręsti, kad savavališka statyba per atsakovės prašomą papildomą terminą bus įteisinta. Teismo vertinimu atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl pateisinamo/pagrįsto delsimo įteisinti savavališkos statybos padarinius, todėl papildomo termino suteikimas iš esmės reikštų nepagrįstą savavališkos statybos padarinių toleravimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atsakovė T. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir tenkinti atsakovės prašymą, atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo įvykdymą 12 mėnesių ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 10,77 m ilgio ir 1,20 m aukščio tvoros bei 34,29 m ilgio ir 1,26 m aukščio tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), statybas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. atsakovė nustatyta tvarka pradėjo rengti formavimo ir pertvarkymo projektą 2014 metais. Savavališkos statybos aktas buvo surašytas 2015 m. rugsėjo 9 d. po kaimyno kreipimosi į atitinkamas institucijas. Ginčo tvora yra valstybinėje žemėje, ir parengus projektą bei tuo pačiu atsakovei išpirkus žemės sklypą savavališka statyba bus įteisinta;
11.2. atsakovė pradėjo aktyviai veikti ir parengė projektą iki 2015 m. rugsėjo 9 d. savavališkos statybos akto surašymo. Projekto parengimo kaštai yra nemaži, asmuo manantis, kad institucijos priimtas sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę kreiptis į teismą (šiuo atveju atsakovė kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti sprendimą dėl projekto nederinimo), todėl negalima sutikti su teismo vertinimu, kad atsakovės veiksmai įteisinant savavališką statybą buvo neaktyvūs;
11.3. atsakovė po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarimo kreipėsi per ŽPDRIS sistemą dėl naujų sąlygų išdavimo. Kadangi prašymas buvo užpildytas netinkamai, sąlygos nebuvo išduotos. Tik po kreipimosi į teismą šios aplinkybės paaiškėjo. Atsakovė kitų asmenų pagalba prašymą tinkamai užpildė ir pateikė per ŽPDRI sistemą. 2019 m. gruodžio 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė žemės sklypų formavimo ir rengimo reikalavimus. UAB „Inreal GEO“ 2019 m. lapkričio 7 d. informaciniame rašte nurodė jog projektavimo darbai bus tęsiami, kai atsakovė gaus naujus Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o projektavimo darbų terminas yra 12 mėnesių nuo minėtų reikalavimų gavimo dienos;
11.4. atsakovė aktyviais veiksmais siekė, kad savavališka statyba būtų įteisinta. Atsakovė investavo ženklią sumą projekto rengimui, ir tvoros griovimas, į kurios statybą atsakovė taip pat nemažai investavo, būtų neproporcinga priemonė.
Atsiliepimas
12. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo Vilniaus regiono apylinkės 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. 2018 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-3335 buvo nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl Inspekcija gavusi 2019 m. sausio 8 d. vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolę prašydama pradėti priverstinio vykdymo procedūras. Antstolė 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio pagrindu prašydama išspręsti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo pasekmes. Ir tik 2019 m. spalio 18 d. buvo gautas pranešimas, kad skolininkė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą prašydama atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą;
Šalies argumentai
12.2. prašyme dėl vykdymo atidėjimo nurodoma, kad atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl projektavimo sąlygų gavimo ir pradėjo rengti naują projektą, tačiau kaip paaiškėjo vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje – į Nacionalinę žemės tarnybą buvo kreiptasi tik 2019 m. spalio 8 d., ir tik 2019 m. gruodžio 2 d. buvo gautos naujos sąlygos projekto rengimui. Taigi atsakovė pateiktame prašyme buvo nurodžiusi tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o be kita ko, jame nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Nurodytos aplinkybės, kad atsakovė manė pateikusi prašymą, nėra patvirtintos jokiais įrodymais, juo labiau, kad atsakovė nuo pat savavališkos statybos padarinių šalinimo pradžios yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, kuris ir pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo;
12.3. kiti nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriuos pati atsakovė vertina kaip aktyvius veiksmus šalinant savavališkos statybos padarinius buvo atlikti dar iki įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė nenurodė nei vieno veiksmo ar atliekamos procedūros, kurios pagrindu būtų galima spręsti apie pareiškėjos atliekamus aktyvius veiksmus po įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo, siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius;
12.4. Nacionalinei žemės tarnybai 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr.48SD-8120-(14.48.104.) atsisakius derinti projektą (dėl sklypo formavimo), kadangi projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovei tokį atsisakymą apskundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Aplinkybė, kad atsakovė pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo nelaikytina svarbia priežastimi sprendžiant dėl atsakovės veiksmų aktyvumo, kadangi teismų praktikoje išaiškinta jog proceso atnaujinimas nėra ginčo tęstinumas ir galimas tik išimtiniais atvejais;
Žemesnės instancijos teismas
12.5. įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismas jau buvo nustatęs 15 mėnesių terminą, o pats savavališkos statybos faktas konstatuotas dar 2015 m. rugsėjo 9 d., t.y. daugiau nei 4 metus savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo ir kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, byloje nėra duomenų, kokiais aktyviais veiksmais buvo siekiama įteisinti statinius, ir kodėl nepavykus jų įteisinti, jie nebuvo nugriauti per suteiktą terminą. Aplinkybė, kad tik Inspekcijai iniciavus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, atsakovė nusprendė, kad norėtų įteisinti ginčo statinius, nesudaro pagrindo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimui CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu;
12.6. teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė tiek Inspekcijos suteiktu terminu, tiek ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu suteiktu terminu savavališkos statybos padariniams pašalinti buvo pasyvi, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kreipdamasi į teismą, prašo atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo vykdymą 12 mėnesių motyvuodama tuo, kad siekia įteisinti tvorų statybas.
15. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
17. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu T. V. buvo nustatytas 12 mėnesių terminas, teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinių – tvorų statybas. Atsakovei neįvykdžius šio nurodymo teismas įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo įpareigojimo įteisinti savavališką statybą pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti valstybinės žemės sklype pastatytus statinius – tvoras, ir sutvarkyti statybvietę. Teismas taip pat suteikė teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti valstybinės žemės sklype pastatytus statinius – tvoras, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės T. V.. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d., suteiktas 12 mėnesių terminas statinių įteisinimui baigėsi 2018 m. birželio 30 d., o suteiktas dar 3 mėnesių terminas statiniams nugriauti baigėsi 2018 m. rugsėjo 30 d. Byloje ginčo nėra, kad iki šios dienos teismo sprendimas nėra įvykdytas (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
18. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo vykdymo atidėjimo. Nutartį argumentavo tuo, kad atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, susijusių su savavališkų statybų įteisinimu. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, nurodo, kad siekia įteisinti valstybinės žemės sklype pastatytas tvoras. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė žemės sklypų formavimo ir rengimo reikalavimus. Projektuotojo UAB „Inreal GEO“ 2019 m. lapkričio 7 d. informaciniame rašte nurodyta, jog projektavimo darbai bus tęsiami, kai atsakovė gaus naujus Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o projektavimo darbų terminas yra 12 mėnesių nuo minėtų reikalavimų gavimo dienos.
20. Konstitucinio Teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad konstitucinis teisinės valstybės principas apima ir teisėtų lūkesčių principą, kitaip tariant, nors šis principas nėra pažodžiui įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau yra neatsiejama kitų konstitucinių normų turinio dalis. Pradinis šio principo turinys, t. y. teisėtų lūkesčių principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Tuo pačiu pažymima, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
21. Nagrinėjamo ginčo atveju susidarė situacija, kad viena vertus atsakovė galėjo būti aktyvesnė ir daugiau įdėti pastangų siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius įsiteisėjus teismo sprendimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kita vertus, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinė institucija, išdavė žemės sklypų formavimo ir rengimo reikalavimus esant įsiteisėjusiam, tačiau neįvykdytam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir tokiu būdu atsakovė turi teisėtą lūkestį įteisinti tvorų statybas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė siekė išpirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra ginčo tvoros ir dar 2016 metais buvo parengusi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė suderinti šį projektą. Atsakovė pradėjo teisminius procesus dėl tokio Nacionalinė žemės tarnybos sprendimo panaikinimo. Administracinių teismų sprendimai buvo nepalankūs atsakovei.
22. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė ėmėsi veiksmų įteisinti savavališkas statybas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, jog 2019 m. gruodžio 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė žemės sklypų formavimo ir rengimo reikalavimus, patvirtina, kad ji siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Projektuotojo UAB „Inreal GEO“ 2019 m. lapkričio 7 d. informaciniame rašte nurodyta jog projektavimo darbų terminas yra 12 mėnesių nuo Nacionalinės žemės tarnybos išduotų žemės sklypų formavimo ir rengimo reikalavimų gavimo dienos. Duomenų, kad tvorų statybos įteisinimas iš esmės nėra galimas, byloje nėra, o ieškovė tokių net neįrodinėjo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo vykdymas būtų atidėtas 12 mėnesių. Teismo vertinimu ieškovės pateikti į bylą įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog siekiama įteisinti savavališką statybą.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-279-860/2017, įvykdymą dvylikai mėnesių, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2021 m. vasario 13 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos T. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti.
Atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-279-860/2017 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-01877-2016-4), įvykdymą dvylikai mėnesių, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos įvykdymą, t. y. iki 2021 m. vasario 13 d.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.