Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos L. K. atstovo advokato G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjos L. K. skundas atmestas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. U. 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) išnagrinėjus A. K. skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarė panaikinti ne teismo tvarka 2023 m. kovo 24 d. priimtą nutarimą, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatavus, kad A. K. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

2. Nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, L. K. atstovas advokatas G. Č. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą panaikinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas; Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, priėjo išvados, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad A. K. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat argumentavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog tarp A. K. ir L. K. santykiai yra įtempti, konfliktiški, vyksta šalių santuokos nutraukimo procesas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarka. Tačiau, tėvai nesutaria dėl šių sąlygų ir natūraliai į savo konfliktus įtraukia ir vaikus. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, jog byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų, kad A. K. veiksmai tyčia buvo nukreipti į vaikų teisių pažeidimą, tai yra, kad bendravimas dirbtinai dėl A. K. veiksmų buvo apribotas. Byloje nėra nustatyta, kad vaikų nuomonė dėl nenoro vykti pas mamą būtų suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Vien tai, jog A. K. prieš vaikų valią vežti jų motinai nenori, nerodo, kad toks vaikų požiūris ir nenoras yra paremtas būtent A. K. suformuota išankstine nuomone.

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjos L. K. atstovas advokatas G. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: panaikinti Institucijos nutarimą kaip nepagrįstą ir paskirti A. K. administracinę nuobaudą – įspėjimą už ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

3.1. Skunde nurodoma, kad nesutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų administracinio nusižengimo padarymą; jog nėra surinkta duomenų apie tai, kad bendravimas su vaikais būtų dirbtinai apribotas dėl A. K. veiksmų; jog byloje taip pat nėra surinkta rašytinių įrodymų, kad A. K. būtų suformavęs išankstinį vaikų nenorą vykti pas mamą. Argumentuojama, kad vaikų teisės buvo pažeistos šiais A. K. veiksmais: teigdamas vaikams su skyrybų procesu susijusią informaciją jis (A. K.) sąmoningai formuoja neigiamą nepilnamečių vaikų nuomonę vieno iš tėvų atžvilgiu; sąmoningai pažeidžia nustatytą laikiną vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, nustatytu laiku nenuveža vaikų atgal pas pareiškėją, ko pasekoje pažeidžia vaikų teisę augti emociškai saugioje šeimos aplinkoje ir vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas visiškai nevertino byloje surinktų rašytinių įrodymų, kurie įrodo A. K. sistemingai daromus vaiko teisių, teisės normų pažeidimus ir vaikų bendravimo su motina neužtikrinimą, taip siekiant formuoti tik savo vieno atžvilgiu stipresnį ir glaudesnį ryšį su vaikais. Argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šių įrodymų: 1) Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1181-324/2022, kurioje nurodoma, kad nepilnamečiai vaikai apie bylos nagrinėjimą sužinojo iš A. K. ir apygardos teismo nuomone, tokie pasisakymai atskleidžia jų nuomonės formavimosi šaltinį; 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-684-528/2023, kurioje nurodoma, kad teismo sprendimo vykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu ir A. K. nustatytos vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nesilaikymas turi neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų psichinei, fizinei būklei ir tinkamai raidai; 3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-689-528/2023, kurioje nurodoma, kad A. K. pasiimdamas vaikus ir neužtikrindamas jų bendravimą su L. K. daro neleistina poveikį nepilnamečiams vaikams, o vaikų nenoras bendrauti su mama yra tiesiogiai įtakotas atsakovo elgesio, kryptingai vaikams teikiama informacija; 4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-689-528/2023, kurioje konstatuota, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą dėl neleistino poveikio nepilnamečiams vaikams, formuojant jų elgesį mamos atžvilgiu; 5) antstolio R. S. 2023 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra fiksuoti nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pažeidimai; 6) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – vaiko teisės) 2023 m. birželio 16 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pažymėta, kad buvo pažeista abiejų nepilnamečių vaikų teisė augti emociškai saugioje aplinkoje ir pažeista abiejų vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais; 7) vaiko teisių atstovo pasisakymų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-695-923/2023, kad A. K. išvykdamas iš šeimos namų pasiėmė su savimi vaikus ir apribojo L. K. teisę su jais matytis, todėl, nors A. K. veika nebuvo tinkamai kvalifikuota, administracinę atsakomybę taikę pareigūnai turėjo užtikrinti tinkamą administracinę teisenos taikymą pilnu aspektu.

3.3. Skunde pažymima, kad A. K. melagingus argumentus paneigia ir vaikams daromą įtaką įrodo civilinėje byloje Nr. e2-689-528/2023 pateiktas 2023 m. sausio 11 d. vaizdo įrašas, kuriame matosi kaip A. K. atveža nepilnamečius vaikus, išlaipinęs neišvažiuoja, tačiau laukia, vaikams priėjus atgal prie mašinos ir A. K. dukrai pasakius neaiškius žodžius, pastarąją ištinka isterijos priepuolis. Taip pat pažymima, kad civilinėje byloje ir vaiko teisių specialistams šis isterijos priepuolis buvo naudojamas kaip įrodymas įrodyti, jog L. K. nepilnametės dukters atžvilgiu naudojo smurtą, tačiau paviešinus vaizdo įrašo medžiagą tiek A. K., tiek jo įtakota nepilnametė dukra pakeitė savo parodymus, nurodant, kad mergaitė neatsimena dėl kokios priežasties ją ištiko isterijos priepuolis. Pareiškėjos ir jos atstovo manymu, tokia A. K. įtaka pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

3.4. Skunde argumentuojama, kad kliudymas bendrauti su vaiku traktuojamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir vaiko interesų pažeidimas. Visi byloje surinkti įrodymai įrodo, kad A. K. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį.

4.1. Atsiliepime pažymima, kad teismo nustatytos laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nevykdymas yra civilinio proceso dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnis). Institucija argumentuoja, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas ne bendravimo tvarkos nevykdymo klausimas, o ar A. K. veiksmai pažeidžia vaikų teises ir ar jam yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuoja nutarties, kuria nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka, nevykdymą, kas nėra šios administracinės bylos dalykas ir dėk kurio yra iškeltos civilinės bylos.

4.2. Institucija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad Kauno apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė visų byloje esančių įrodymų. Pabrėžia, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesivadovavo subjektyviomis nuomonėmis kaip įrodymais, siekiant apkaltinti vieną iš konfliktuojančių pusių administracinio nusižengimo padarymu. Teismo priimtas sprendimas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas atskiriant du atskirus procesus tariamai vaiko teisių pažeidimą nuo teismo nutarties nevykdymo.

4.3. Institucija pabrėžia, kad priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali kilti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės, o asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neteisėta trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Todėl traukinat asmenį už šį nusižengimą turi būti nustatyta viena iš alternatyvių veikų: 1) trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis; 2) kitokia veika, pažeidžiant vaiko teises. Trukdyti reiškia daryti kliūtis, neleisti ką daryti, kliudyti. Institucijos manymu, A. K. veiksmuose nebuvo nustatyti visi nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnyje, sudėties požymiai. Byloje nėra jokių pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, kad būtent A. K. dirbtinai trukdė savo vaikams matytis su motina, taip pažeisdamas jų teises, taip pat nenustatytos ir aplinkybės, kad vaikų nuomonė dėl nenoro vykti pas motina būtu suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjos L. K. atstovo advokato G. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu atmesti pareiškėjos skundą ir Institucijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Pareiškėjos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai rašytinių įrodymų įrodyti A. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

7. Viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. 2023 m. kovo 7 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno apskrities policijos komisariatą, prašydama A. K. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo bylą padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad A. K. nuo 2022 metų balandžio mėnesio trukdo ir nesudaro sąlygų vaikams Ą. K. ir M. K. bendrauti su vaikų mama, tokiais veiksmais pažeidžiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Šiuo pagrindu 2023 m. kovo 24 d. buvo priimtas nutarimas, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. pripažintas pažeidęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta nuobauda – įspėjimas. Nesutikdamas su jam priimtu nutarimu, A. K. 2023 m. balandžio 13 d. skundu prašė nutarimą panaikinti, argumentuojant, kad tarp šalių yra kilęs civilinis ginčas ir nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymas privalo būti sprendžiamas CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Sutikdama su skundo argumentais, Institucija 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu nutarė panaikinti ne teismo tvarka priimtą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties.

8. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, siekiant nustatyti, ar A. K. (ne)vykdė teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbu yra nustatyti civilinėje byloje paskirtų ir panaikintų laikinųjų apsaugos priemonių chronologinę tvarką. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nuo 2022 m. sausio 27 d. buvo nagrinėjama L. K. ir A. K. santuokos nutraukimo byla Nr. e2-689-528/2023, kuri baigta 2023 m. gruodžio 6 d., patvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Taip pat nustatyta, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, tarp šalių kildavo nesutarimai dėl nepilnamečių vaikų Ą. K. ir M. K. bendravimo tvarkos nustatymo, o būtent Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi pritaikė ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių tarpe buvo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su L. K. ir nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka su A. K.. A. K., nesutikdamas su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, prašė jas panaikinti ir taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su A. K. ir nustatyti laikiną L. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi A. K. prašymą tenkino, panaikino 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė A. K. prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perdavė iš naujo spręsti apylinkės teismui.

9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą dėl susitarimo laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, kuriuo, be kita ko, buvo nustatyta M. K. gyvenamoji vieta su L. K., o Ą. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. K., taip pat nustatyta laikina nepilnamečių vaikų ir jų tėvų bendravimo tvarka. A. K., nesutikdamas su naujai pritaikytomis bendravimo tvarkomis, skundė Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį ir prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, tuo pačiu nustatant nepilnamečių vaikų ir mamos bendravimo tvarką. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino A. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, argumentuojant, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau yra išspręstas ir yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su L. K.. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-855-886/2023 panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimus dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir/ar laikinos skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais, laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas be kita ko argumentavo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos klausimai iki šiol nėra išspręsti.

10. Taip pat iš byloje pateikto Antstolio R. S. 2023 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-38) nustatyta, kad A. K. 2023 m. gegužės 15 d. laiko intervale nuo 19:55 val. iki 20:25 val. neatvežė nepilnamečių vaikų Ą. K. ir M. K. į L. K. namus, nors pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones turėjo pareigą pristatyti vaikus į L. K. namus. Taip pat faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo konstatuota, jog A. K. į L. K. raginimus atvežti vaikus neatrašo, o Ą. K. ir M. K. išreiškė nenorą važiuoti pas mamą L. K.. Iš byloje pateikto vaiko teisių 2023 m. liepos 5 d. atsiliepimo (b. l. 67-70) nustatyta, kad laikotarpyje tarp 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. birželio 16 d. buvo nustatyti šeši galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai abiejų vaikų atžvilgiu ir vienas galimas smurto atvejis abiejų nepilnamečių atžvilgiu. Iš byloje pateikto antstolės A. A. 2023 m. liepos 25 d. akto dėl 2023 m. liepos 24 d. neįvykusio bendravimo teismo nustatyta tvarka Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 114) matyti, kad dalyvaujant antstolei, jos padėjėjui ir vaiko teisių apsaugos specialistui A. K. atvežė nepilnamečius vaikus Ą. K. ir M. K. L. K. gyvenamosios vietos adresu, tačiau bendravimas teismo nustatyta tvarka neįvyko vaikams atsisakius likti su motina.

11. Įvertinusi administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ir A. K. skundo argumentus, Institucija sprendė, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir A. K. veiksmai turi būti sankcionuojami ne administracinių nusižengimų teisenos tvarka, tačiau civiline tvarka. Kauno apylinkės teismas, papildomai įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus rašytinius įrodymus, priėjo išvados, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog A. K. veiksmai tyčia buvo nukreipti į vaikų teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės apylinkės teismo buvo tinkamai įvertintos. Priešingai pareiškėjos skundo argumentams, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas netinkamai ištyrė administracinį teisės pažeidimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, o ištirtus vertino akivaizdžiai priešingai nei faktinė situacija.

12. Iš bylos duomenų visumos yra aišku, kad L. K. ir A. K. santykiai yra įtempti ir konfliktiški dėl santuokos nutraukimo ir susijusių procesų. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo išklausyta abiejų tėvų nuomonė bei paaiškinimai dėl nagrinėjamo klausimo, o jų pateikti atsakymai tarpusavyje yra priešingi, tačiau byloje esančių duomenų visuma, net ir įvertinus įtemptus šalių santykius, leidžia daryti pagrįstas išvadas byloje sprendžiamu klausimu.

13. ANK 72 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, atsakomybę užtraukia tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius. Šiuo konkrečiu atveju A. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad savo veiksmais pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę.

14. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai), tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu (ANK 5 straipsnio 1 dalis), kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

15. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

16. Nagrinėjamu atveju svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, kad kaip teisingai yra nurodęs Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-855-886/2023, nepilnamečių vaikų laikinos gyvenimo vietos ir laikinos bendravimo tvarkos klausimai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nutarties priėmimo dienos nėra išspręsti. Svarbu yra pažymėti, kad pareiškėja administracinio nusižengimo bylą Institucijoje inicijavo vieninteliu argumentu, t. y., kad tėvas nevykdo teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, neatveža nepilnamečių vaikų ir kliudo jai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, o kreipiantis į apylinkės teismą, skundą papildė argumentu, kad A. K. nuteikinėja nepilnamečius vaikus prieš ją. Pažymėtina, kad visos civilinės bylos Nr. e2-689-528/2023 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pilna apimtimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, viso proceso metu pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo skundžiamos Kauno apygardos teismui, o pastarasis klausimą iš naujo perduodavo spręsti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pabrėžtinas ir faktas, kad priklausomai nuo laikotarpio skirdavosi ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, o būtent Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties galiojimo laikotarpiu nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. K., taip pat Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties galiojimo laikotarpiu M. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su L. K., o Ą. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. K.. Kauno apygardos teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia pareiškėjos L. K. argumentus, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja.

17. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde ir siekia įrodyti, kad A. K. panaudoja savo, kaip tėvo valdžią, priešingai nepilnamečių vaikų interesams, vaikus nuteikinėja prieš motiną, trukdo dalyvauti susitikimuose, tačiau administracinio nusižengimo byloje, apart L. K. teiginių, nenustatyti jokie faktai, rodantys jog A. K. pažeidė savo nepilnamečių vaikų teises ar teisėtus interesus. Pareiškėja A. K. kaltę įrodinėja aukščiau aptartomis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutarčių ištraukomis, antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santuokos nutraukimo bylos fakto atskleidimas nepilnamečiam vaikui savaime neužtraukia administracinės atsakomybės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios administracinio nusižengimo bylos faktinių aplinkybių kontekste, o būtent laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo nepastovume, kai civilinės bylos nagrinėjimo metu pastoviai keisdavosi laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo su jais tvarka, nėra galimybės spręsti, kad nepilnamečių vaikų neatvežimas pas pareiškėją A. K. užtraukia administracinę nuobaudą.

18. Kauno apygardos teismo vertinimu, antstolio R. S. 2023 m. gegužės 7 d. faktinių aplinkybių vertinimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste, neįrodo A. K. administracinio nusižengimo padarymo, nes faktinės aplinkybės buvo konstatuotos 2023 m. gegužės 15 d. pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kurios buvo panaikintos Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi, t. y. antstolis R. S. konstatavo faktines aplinkybes pagal jau nebegaliojančią laikiną bendravimo tvarką. Taip pat pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus apie A. K. formuojamą nepilnamečių vaikų nenorą bendrauti su mama paneigia antstolės A. A. 2023 m. liepos 25 d. aktas dėl 2023 m. liepos 24 d. neįvykusio bendravimo teismo nustatyta tvarka Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad bendravimas teismo nustatyta tvarka neįvyko vaikams atsisakius likti su motina. Svarbu pažymėti, kad 2023 m. liepos 24 d. susitikimo metu dalyvavo ne vien tik proceso dalyviai, tačiau ir antstolė, jos padėjėjas, vaiko teisių apsaugos specialistas, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų nustatę A. K. neteisėtus veiksmus.

19. Taip pat priešingai pareiškėjos apeliacinio skundo argumentams, vaiko teisių apsaugos tarnyba 2023 m. liepos 5 d. atsiliepime (b. l. 67-70) patvirtina apeliacinės instancijos teismo šios nutarties 12 punkte nurodytą poziciją, kad dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso tarp L. K. ir A. K. nuolatos vyksta konfliktai, į kuriuos ypatingai yra įtraukiami nepilnamečiai vaikai. Vaiko teisių apsaugos tarnyba taip pat pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. birželio 16 d. buvo nustatyti šeši galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ir vienas galimai smurtinis atvejis, neišskiriant nei vieno iš tėvų kaip vaiko teisių pažeidėjo, tik pažymint, jog atvejo valdybos procesas (situacijos stebėjimas ir pagalbos teikimas) yra taikomas tiek L. K., tiek A. K. atžvilgiais.

20. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Tiek Institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tiek apylinkės teismas, atmesdamas skundą, pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti, todėl vien tai, kad teismas, akcentuodamas A. K. veiksmų ir nuomonės formavimo nenustatymą, kitų duomenų (aplinkybių) plačiau neaptarė, nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti. Teismo išvada, kad tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. K. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra pagrįsta ir teisinga, todėl vien tik motyvacijos trūkumas nutarties nedaro neteisėta ir (ar) nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos m 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos L. K. atstovo advokato G. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.