Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. K., jo atstovei advokatei Indrei Lukoševičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atstovo skundą dėl 2023 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas panaikinimo, administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja A. U. 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu išnagrinėjo A. K. skundą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl nutarimo, kai nesurašomas protokolas, priėmė sprendimą panaikinti ne teismo tvarka priimtą Nr. 65-ANR_N-89-2023 skundžiamą nutarimą, administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Pareiškėjos L. K. (toliau – ir pareiškėja) atstovas advokatas G. Č. (toliau – ir pareiškėjos atstovas) pateikė teismui skundą dėl 2023 m. balandžio 20 d. Institucijos nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas panaikinimo Nr. 65-ANR_N-89-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, paskirti A. K. administracinę nuobaudą – įspėjimą. Netenkinus pareiškėjos prašymo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą nagrinėti iš naujo bei priteisti iš Institucijos pareiškėjos L. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Skunde pareiškėjos atstovas nurodė, kad L. K. su priimtu Institucijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu nesutinka, kadangi yra nepagrįstas, todėl naikintinas, nutarimas yra skubotai, nesiaiškinant visų reikšmingų aplinkybių nagrinėtoje situacijoje, tyrimas atliktas vangiai bei formaliai, prioritetiškumą teikiant tik A. K. skunde nurodytoms aplinkybėms, kurios neatitinka faktinės situacijos. Susipažinus ir išanalizavus surašytą nutarimą, susidaro įspūdis, kad minėta tyrėja nesigilindama į faktinę situaciją, nuėjo lengviausiu keliu ir formaliai vertindama situaciją, išimtinai pasirėmė A. K. skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės, bei pateikta prie skundo medžiaga, kuri jo atžvilgiu jam yra palanki ir naudinga. Nors šiai dienai teismų, antstolio R. S. ir vaikų teisių apsaugos specialistų yra aiškiai fiksuojami sistemingi ir tyčia daromi A. K. pažeidimai, manipuliuojant visais įmanomais teismų sprendimais ir prisidengti vaikų nenoru, nepanaudojant tėvo valdžios, tačiau Kauno apskrities VPK vyriausioji tyrėja priimdama skundžiamą nutarimą daro visiškai priešingas išvadas ir neigiamai vertina tik pareiškėją, nesant tam jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pareiškėja, įvertinusi jai ir vaikams daromą neatitaisomą žalą dėl jų santykių griūties, dėl A. K. tyčinių veiksmų, kreipiasi į institucijas, kad būtų išnaudotos visos įmanomos teisinės priemonės ir kad A. K. ne tik būtų sudrausmintas, bet ir sustabdytas bei nustotų tyčiotis iš visos teisinės sistemos, kadangi šiai dienai susidaro neįgali situacija, kuomet ginant savo ir vaikų pažeistas ir toliau pažeidžiamas teises, aptariamoje situacijoje, esant galiojančioms laikinosiomis apsaugos priemonėms, kuriomis nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta su motina L. K., o bendravimo tvarka su tėvu A. K., pastaroji su vaikais negali būti jos nustatytu laiku nuo 2022 m. spalio mėn., kadangi A. K. nepagrįstai, vienašališkai ir savavališkai išsivežė vaikus bei pakeitė jų gyvenamąją vietą. A. K. nepaiso jokių teismo sprendimų, juos savaip interpretuoja, taip pat manipuliuoja vaikais, išimtinai prisidengdamas jų nenoru. Nors A. K. retkarčiais vaikus ir atveža prie šalių namų, tačiau nuo jų nepasišalindamas - lūkuriuoja, laukdamas vaikų, lyg iš anksto žinodamas tokio atvykimo baigtį, ir vaikams išreiškus nenorą su Pareiškėja pasilikti - išvažiuoja. Svarbu tai, kad jau anksčiau teismų buvo aiškiai konstatuota, kad ši vaiku nuomonė ir jų nenoras yra paremtas būtent A. K. suformuota išankstine nuomone, tačiau, priimant skundžiama nutarimą šios aplinkybės net nebuvo tirtos. Pats nutarimas iš esmės priimtas vertinant retrospektyvią bylos medžiagą ir duomenis, kurie šiai dienai yra nebeaktualūs ir pasikeitę.

2023 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai dar kartą įvertinęs visą bylos medžiagą ir faktinę situaciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė ir darė teisingą išvadą, kad iki šiol galiojo ir šiai dienai toliau galioja 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis kaip minėta aukščiau, vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina L. K., o bendravimo tvarka su tėvu A. K.. Tai, kad A. K. nuolatinai nevykdo ir piktybiškai ignoruoja Teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones užfiksuota ir antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra surašęs net 31 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus. Taigi, priešingai nei A. K. skunde nurodoma, antstolis R. S. nėra konstatavęs, kad A. K. būtu vykdęs laikinąsias apsaugos priemones, siekęs, jog vaikai bendrautu su mama L. K., juos asmeniškai pristatytu nustatytu laiku L. K. į namus. Šios aplinkybės A. K. išgalvotos ir turėtų būti vertinamos kritiškai.

Be to, kaip aukščiau minėta, antstolis R. S. už teismo už teismo sprendimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šiai dienai iš viso yra surašęs A. K. net 31 (trisdešimt vieną) Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (dėl tėvo bendravimo tvarkos pažeidimų). Tačiau, A. K. ir toliau daro pažeidimus, jų nenutraukia.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in jurta non oritur jus). Kadangi A. K. veikia nesąžiningai, savavališkai ir toliau interpretuoja nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, vaikų Pareiškėjai iki šiol negrąžina, atitinkamai, tokie A. K. veiksmai negali sukurti teisėto rezultato - galimybės Pareiškėjai negrąžinti vaikų ir / ar galimybės A. K. nesilaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.

Taigi, reziumuojant visą kas išdėstyta aukščiau, galima daryti vienareikšmę išvadą, kad A. K. piktybiškas ir tyčinis elgesys yra pilnai įrodytas aukščiau analizuota ir aptarta medžiaga, dėl ko yra visi būtinieji jam inkriminuoto nusižengimo numatyto ANK 72 straipsnio sudėties požymiai, o priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko naikintinas. (1 t. 3–12)

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad 2023 m. kovo 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. M. atlikęs tyrimą administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą, dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 65-ANR_N-89-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. skyrė įspėjimą už tai, kad nuo 2022 m. balandžio 17 d. 00 val. 00 min. iki 2023 m. kovo 23 d. 00 vai. 00 min. (duomenys neskelbtini) A. K. vaikams Ą. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K. gim. (duomenys neskelbtini) trukdė, tai yra nesudarė sąlygų, bendrauti su vaikų mama L. K.. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str., 1 d. ir padarė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 72 str. 1 d.

2023 m. balandžio 13 d. A. K. nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu 65- ANR_N-89-2023, pateikė skundą, kuriuo prašė nutraukti bylą, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto LR ANK 72 str. 1 d. sudėties.

2023 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius išanalizavę pareiškėjo skundo argumentus reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, taip pat įvertinę visas nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgę į byloje surinktų duomenų visumą, A. K. skundą tenkino, priimdami Institucijos manymu teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla, nesant administracinio nusižengimo numatyto ANK 72 straipsnio sudėties.

Skundžiamuoju atveju byloje buvo nustatyta, kad tarp A. K. ir L. K. santykiai yra įtempti, konfliktiški, vyksta šalių santuokos nutraukimo procesas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos vaikų Ą. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K. gim. (duomenys neskelbtini) laikinosios gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarka. Tačiau, tėvai nesutaria dėl šių sąlygų ir natūraliai į savo konfliktus įtraukia ir vaikus. Pažymėtina, kad prievartos vaikui taikymas negalimas. Byloje nėra nustatyta neginčijamų įrodymų, kad vaikų nuomonė dėl nenoro vykti pas motina, būtu suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, nes nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą - visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos turi būti pasirenkami tokie būdai ir formos, kurie labiausiai atitiks jo poreikius ir darys mažiausią psichologinę žalą. Tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Kai asmenų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, tiek teismas tiek tyrimą atliekantis ir sprendimą priimantis pareigūnas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. siekiant palankių sprendimų tolimesniuose civiliniuose ginčuose.

Institucija pažymi, kad teismo nutarties bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymas yra civilinio proceso dalykas (CPK 771). Institucija, nagrinėjamu atveju sprendė ne nutarties nevykdymo klausimus, o ar A. K. veiksmai pažeidžia vaiku teises ir jam yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę.

Institucijos manymu, A. K. veiksmuose nebuvo nustatyti visi nusižengimo numatyto ANK 72 str. sudėties požymiai. Byloje nėra jokių pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, kad būtent A. K. dirbtinai trukdė savo vaikams matytis su motina, taip pažeisdamas jų teises, taip pat nenustatytos ir aplinkybės, kad vaikų nuomonė dėl nenoro vykti pas motina, būtų suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Pareiškėjos atžvilgiu prašomos proceso išlaidos neatitinka teisinio reguliavimo, todėl negali būti priteistos iš Institucijos. (1 t., 21–24)

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. K. bei atstovė advokatė palaikė skundą, skunde nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu A. K. ir jo atstovė advokatė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo, pateiktame atsiliepime prašė skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, tai yra pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius. Vaikas turi teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose renginiuose (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, tai yra visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, turi būti nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymo šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal 2023 m. kovo 7 d. L. K. pateiktą pareiškimą dėl to, jog A. K. veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas savo teises ir pareigas, nutarčių sąmoningai nevykdo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2023 m. kovo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) nubaudė A. K. įspėjimu dėl to, kad (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 17 d. 00.00 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 00.00 val. vaikams Ą. K. ir M. K. trukdė, tai yra nesudarė sąlygų bendrauti su vaikų motina L. K.. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. U., išnagrinėjusi A. K. skundą, 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje dėl gauto skundo, su A. K. skundu sutiko ir panaikino ne teismo tvarka priimtą nutarimą Nr. 65-ANR_N-89-2023, administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančią medžiagą ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucija byloje surinkus įrodymus vertino tinkamai, vertinant tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, išvados pagrįstos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Iš bylos duomenų matyti, jog tarp A. K. ir L. K. santykiai yra įtempti, konfliktiški, vyksta šalių santuokos nutraukimo procesas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarka. Tačiau, tėvai nesutaria dėl šių sąlygų ir natūraliai į savo konfliktus įtraukia ir vaikus. Byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų, kad A. K. veiksmai tyčia buvo nukreipti į vaikų teisių pažeidimą, tai yra, kad bendravimas dirbtinai, būtent dėl A. K. veiksmų, buvo apribotas. Byloje nėra nustatyta neginčijamų įrodymų, kad vaikų nuomonė dėl nenoro vykti pas mamą, būtų suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Vien tai, jog A. K. prieš vaikų valią vežti jų motinai nenori, nerodo, kad ši vaikų nuomonė ir jų nenoras yra paremtas būtent A. K. suformuota išankstine nuomone.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kitaip vertinti bylos įrodymų, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija, ar pripažinti, kad skundžiamame Institucijos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjos skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Institucijos padarytų išvadų šiuo klausimu.

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai L. K. nepriteistinos, kadangi skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti L. K. skundą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.