Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje susipažinęs su antstolės D. M. (toliau-antstolė) vykdomąją bylą Nr. 12-1868/16 (toliau-byla) išnagrinėjo šios antstolės 2018-12-04 teikimą Nr. S-18-12-14128 (toliau-teikimas) dėl nuteistajam J. K. 2016-08-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-nuosprendis) paskirtos baudos pakeitimo areštu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. (toliau-nuteistasis, skolininkas) priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-1036/2016, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 200 MGL (7532 eurų) bauda (toliau-bauda).

Teikime nurodoma, jog byloje vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-308-1036/2016 dėl 7532 eurų išieškojimo iš skolininko, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, nustatyta, kad skolininkas baudos geruoju nesumokėjo, niekur nedirba, išmokų, į kurias būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, negauna, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių nerasta, todėl antstolė siūlo teismui spręsti klausimą dėl skolininkui paskirtos baudos pakeitimo areštu.

Motyvuojamoji dalis

Pateikti teikimas ir byla grąžintini antstolei.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK, įstatymas) 16 straipsnis nustato, kad baudos bausmę vykdanti institucija yra antstolis. BVK 25 straipsnis, BK (toliau-įstatymas) 47 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015).

Be to, teismų praktikoje konstatuojama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į visą tai, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme ir tame tarpe areštu, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę bei pagrįsti dokumentais. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas.

Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-10 nutartis byloje Nr. 1S-418-1020/2016). Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo arešto bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių.

Tokių išvadų kontekste Vilniaus apygardos teismas aukščiau minėtoje 2016-05-10 nutartyje pažymėjo, kad antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis keičiant baudos bausmę areštu ar viešųjų darbų bausme. Tai jis gali atlikti įvairiais būdais. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą.

Baudos pakeitimas areštu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Remiantis išdėstytu, teismas mato pagrindą grąžinti antstolei teikimą ir bylą ir siūlyti antstolę pateikti teismui ne tik vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus (išieškojimo negalimumo aktą), bet ir, kaip numato BVK 25 straipsnis, motyvuotą teikimą, aiškiai apibrėžiantį nagrinėjamo klausimo ribas ir atspindintį visus būtinus ir iš įstatymo išplaukiančius duomenis apie baudos pakeitimo kita bausme pagrindus.

Šiuo atveju antstolės teikime ir byloje nėra aiškiai pagrindžiama, ar nuteistasis vengia sumokėti jam paskirtą baudą, ar jis neišgali to padaryti. Kai paaiškino nuteistasis teismo posėdyje, kad šiuo metu nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. 2018 metais antstolis jį kvietė šaukimu, sumokėjo 100 Eur, bet nepamena už ką. Supranta, kad reikia baudą mokėti, bet neturi galimybės, neturiu lėšų ir turto. Turėjo tik transporto priemonė, bet ji konfiskuota, gyvena iš atsitiktinų darbų ir pašalpų. Pas antstolį neidavo, nes negaudavo laiškų, nesupranta lietuvių kalbos. Vasarą, kai turėjo darbų, mažai buvo namuose. Kai būna sezonas, perka patentą statybos darbų. Nepamena, kada iš antstolio pranešimą galėjo gauti. Nuo 2016-02-05 iki šiandien oficialiai nedirbo, tik pagal patentą statybose. Uždirbdavo sutartinę kainą, truputį daugiau nei minimumas – 400-500 Eur. Vos užteko pragyvenimui, dėl to negalėjo mokėti baudų. Galvojo, kad leis išdirbti nemokamus darbus vietoj baudos, tačiau antstolis ne siūlė. Baudos išieškojimo metu nuo sąskaitos paimti visi pinigai ir užblokavo sąskaitą. Nuėmė gal 200-300 Eur. Tuo metu dirbo „Maximoje“, išėjo iš darbo. Nori išdirbti viešuosius darbus.

Savo teikime antstolė nurodė, kad skolininkui 2017-07-24 patvarkymu buvo išaiškintos skolininko teisės ir pareigos vykdymo, taip pat išaiškinta, kad remiantis BVK 25 straipsniu skolininkas (nuteistasis) neturėdamas lėšų baudai sumokėti, turi teisę pateikti prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, o nepageidaujant atlikti viešųjų darbų ir nesant galimybės išieškoti baudos ji gali būti pakeista areštu. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2018-07-31, tačiau iš skolininko negauta jokių raštų ar prašymų, taip pat ir dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, pat skolininkas nesidomėjo vykdoma byla, nevykdė jokių mokėjimų į antstolio depozitinę sąskaitą. Vadovaujantis tuo, kad skolininko veiksmai ignoruojant teisėtus antstolio reikalavimus, nesidomint vykdymo eiga bei nevykdant jokių mokėjimų turi būti kvalifikuojami kaip vengimas atlikti bausmę.

Pažymėtina ir tai, jog antstolės pateikiama informacija yra prieštaringa ir netiksli. Jos surašytame teikime nurodoma, jog J. K. baudos geruoju nesumokėjo, niekur nedirba. Kaip nustatyta iš pateiktos bylos, 2016-11-09 patvarkymas Nr. S-16-12-5016 priimti vykdomąją raštą buvo gautas 2016-11-09. Kitą dieną 2016-11-10 buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, apskaičiuotos vykdymo išlaidos bei nurodymas priverstinai nurašyti piniginės lėšas. Tačiau nėra jokių duomenų, kad J. K. buvo kviečiamas nuo šio patvarkymo gavimo dienos atvykti į antstolių kontorą, kad jam paaiškinta, kad atvykus bus išaiškintos skolininko teisės ir pareigos vykdymo procese bei išklausyti skolininko pasiūlymai dėl vykdomojo dokumento įvykdymo; taip pat, kad skolininkui išaiškinta, kad remiantis BVK 25 straipsniu, skolininkas (nuteistasis) neturėdamas lėšų baudai sumokėti, turi teisę pateikti prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Toks patvarkymas buvo išsiustas tik 2018-07-24, tačiau nėra duomenų, kad J. K. asmeniškai gavo patvarkymą, nes kai paaiškino J. K. jis lietuviškai nesupranta, vasara ilgam laikui laukui išvažiuoja uždarbiauti, jokių laiškų iš antstolių kontoros gavęs nebuvo. Be to teismui pateiktoje medžiagoje nėra tikslios informacijos, kiek vykdomųjų bylų J. K. atžvilgiu buvo pradėta ar tęsiama, nors iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdžiai nustatyta, jog tokių vykdomųjų bylų minėtu laikotarpiu buvo. Ši informacija ypatingai svarbi, nes antstoliui surinkus ir įvertinus kitose vykdomosiose bylose sukauptą informaciją (J. K. turimų įsipareigojimų dydį, jų eiliškumą vienas kito atžvilgiu, daromų išskaitymų iš darbo užmokesčio ar kitokių įsiskolinimo padengimo priemonių apimtį) antstolis galėtų padaryti pagrįstą išvadą vertinant, ar J. K. vengia mokėti teismo jam paskirtą baudą, ar jos neišgali sumokėti, o kartu būtų galima daryti išvadą ir dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme tikslingumo. Kaip minėta, aukščiau išvardintų veiksmų atlikimas visų pirma yra baudos bausmės vykdymą užtikrinančio antstolio, o ne teismo pareiga.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nėra surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Nuo to momento, kai antstolė gavo nurodytą informaciją, byloje apie 2 metus nebuvo absoliučiai jokių veiksmų, kas sudaro pagrindą tvirtinti, jog teismo paskirtos baudos išieškojimas apskritai buvo vykdomas pakankamai formaliai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog antstolės teismui pateiktame teikime išdėstytos aplinkybės nurodytos deklaratyviai, šios aplinkybės prieštarauja kituose antstolės priimtuose procesiniuose dokumentuose bei byloje esančiuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms. Teismas pripažįsta, kad teikimas ir byla pateikti su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo arešto bausme iš esmės, todėl grąžintini antstolei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BVK 25 straipsniu, BK 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 362 straipsniais,

nutaria:

antstolės D. M. 2018-12-04 teikimą Nr. S-18-12-14128, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl nuteistajam J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-09 nuosprendžiu skirtos baudos pakeitimo areštu karu su vykdomąja byla Nr. 12-1868/16 jai grąžinti.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo gali būti gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.