Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1022-566/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-16
Bylos Nr.: eI3-1022-566/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00133-2023-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Diana Butrimienė, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas: Plungės rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas: viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra”
Advokatai: Karolis Merkevičius

Administracinė byla Nr. eI3-1022-566/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00133-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 35; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės

sekretoriaujant Erikai Ramoškienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,atsakovės atstovei Violetai Vyšniauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra” dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau ir – VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“, CPVA) 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. IT-01; (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo užduodant klausimus: Ar Direktyvos 2014/24 18 str. įtvirtinti nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principai, šios direktyvos 71 str. dėl subrangovų pasitelkimo (kartu ar atskirai, bet šiomis nuostatomis neapsiribojant) turi būti aiškinami taip, kad su šiomis normomis suderinama viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai išviešinta sąlyga, pagal kurią tas pats ūkio subjektas vienu metu negali būti pirkimo dalyvis ir kito dalyvio subrangovas. Ar pirmiau nurodyta viešojo pirkimo sąlyga, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24 18 ir 71 str. ir juos aiškinančią Teisingumo Teismo jurisprudenciją (pvz., 2017-04-05 sprendimą byloje Borta, C-298/15) laikytina kaip ribojanti subrangą, kai viešojo pirkimo dalyvis konkrečiai neapibrėžtai sutarties daliai gali pasitelkti bet kurį subrangovą, jei pastarasis pats nepateiks savarankiško pasiūlymo tame pačiame pirkime. Jei atsakymas į pirmiau nurodytą klausimą teigiamas, t. y. tokia subrangovų pasitelkimo tvarka laikytina kaip ribojanti tokių subjektų pasitelkimą, ar dėl perkančiųjų organizacijų siekio užkardyti draudžiamus susitarimus pirkime toks subrangovų pasitelkimo ribojimas gali būti laikomas kaip teisėta ir proporcinga priemone šiam tikslui pasiekti. Ar Reglamento 1013/2013 143 straipsnį, siejamą su šio reglamento 2 straipsnio 36 punktu, reikia aiškinti taip, kad draudimas subrangovu pasitelkti tame pačiame pirkime savarankišką pasiūlymą pateikusį dalyvį (konkurentą) laikytinas pažeidimu, už kurį taikytina finansinė korekcija, nepriklausomai nuo šio pirkimo vertės, dalyvių skaičiaus, darbų pobūdžio, pateiktų pretenzijų (ar ieškinių) dėl tokio draudimo aplinkybės ir kitų su šiuo pirkimu susijusių aplinkybių.

2. Pareiškėja nurodo, kad ji įgyvendina projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Plungės rajone“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-14-0002 (toliau – ir Projektas), finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Įgyvendindama Projektą pareiškėja atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Grupinio gyvenimo namo statyba (duomenys neskelbtini) “, Nr. 601040(toliau – ir Pirkimas). CPVA vertinimu, vykdydama Pirkimą pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją ir VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokią išvadą CPVA padarė įvertinusi Pirkimo sąlygų 58 punktą, kuriame buvo įtvirtinta, kad „Subrangovais negali būti pakviesti šiame pirkime dalyvaujantys Tiekėjai ar jungtinės veiklos partneriai (-is)“. Ginčo Pirkimo sąlyga buvo apribotos tiekėjų galimybes pasitelkti subrangovus bei dalyvauti Pirkime „Lietaus vandens surinkimo, valymo ir nuotekų bei drenažo sistemų projektavimas, diegimas ir renovavimas“ Nr. 05.1.1-APVA-R-007-51-0001 (toliau – ir Projektas). CPVA Sprendimu nustatyta 29 127,65 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma.

3. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Sprendimas, priimtas nemotyvuotų ir neišsamių argumentų pagrindu. Pareiškėja nurodo, kad nei Pirkimo paskelbimo metu, nei ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusios aplinkybės ir kompetentingų institucijų praktika neleido daryti vienareikšmės išvados apie esminį ginčo Pirkimo sąlygos neteisėtumą. Pareiškėjos nuomone, ji nepažeidė VPĮ 17 straipsnyje ir 49 straipsnyje nustatyto reguliavimo, dėl ginčo Pirkimo sąlygos nekilo jokie neigiami padariniai tiekėjų konkurencijai, nes Reikalavimas jos neapribojo, nesąlygojo proporcingumo principo pažeidimo Pirkime. Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančius pasiūlymus pateikė du tiekėjai. Neegzistuojant objektyviam viešųjų pirkimų principų ir tikslų pažeidimui, neegzistuoja joks teisinis ar faktinis pagrindas Pareiškėjos atsakomybei kilti. Reikalavimas buvo nustatytas siekiant teisėto tikslo, t. y. užkardyti nesąžiningus Pirkimo dalyvių susitarimus ir šio tikslo buvo siekiama proporcingomis priemonėmis. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas Sprendimas priimtas pažeidus proporcingumo principą. Be to, CPVA visiškai nevertino to, kokia yra teismų praktika skiriant perkančiosioms organizacijoms sankcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, todėl CPVA nukrypo nuo šios praktikos ir pritaikė neproporcingai didelę finansinę korekciją. Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui, nes pareiškėjo menamas pažeidimas nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos biudžetui. Pareiškėjos nuomone, Skundžiamas Sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą jame išdėstytai argumentais, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

5. Atsakovė CPVA pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pažeidimas buvo nustatytas ne dėl paties Reikalavimo, o dėl to, kad pareiškėja nenurodė jokio teisinio reguliavimo bei nepateikė jokių paaiškinimų ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų tokio Reikalavimo nustatymo būtinumą Pirkime. Pažymi, kad esminis reikalavimas yra tas, kad toks ribojimas turi būti būtinas, pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Pareiškėjai nepagrindus tokio Reikalavimo būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo jis negali būti pripažintas teisėtu bei neribojančiu tiekėjų konkurencijos Pirkime.

6. Atsakovė pažymi, kad kitų įgyvendinančių institucijų pozicija bei veiksmai kreipiantis į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT) negali būti laikomi pakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog CPVA pažeidimo tyrimą atliko netinkamai. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas nenumato CPVA, kaip įgyvendinančiai institucijai, pareigos kreiptis į VPT, o formuojamoje teismų praktikoje yra nurodoma, jog VPT išvados įgyvendinančioms institucijoms nėra privalomos, todėl jos gali priimti skirtingus sprendimus, nei priėmė VPT. CPVA nustatė ir pritaikė pagrįstą bei pareiškėjos pažeidimui proporcingą finansinę korekciją, nes nustačius Reikalavimą buvo apribota tiekėjų galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kas atitinka Gairėse nurodytą analogišką pažeidimą. Pareiškėjos padarytas pažeidimas, vadovaujantis Gairių nuostatomis, taip pat sukelia neigiamas finansine pasekmes Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetui. To, kad korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui, nepaneigia ir skundo argumentai dėl sankcijų (baudų) skyrimo perkančiosioms organizacijoms, nes finansinė korekcija nėra tapatu sankcijai (baudai), todėl skiriasi jų taikymo tikslai. Nurodo, jog CPVA, spręsdama dėl taikytinos finansinės pataisos dydžio vadovavosi proporcingumo principu ir atsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes. Atsakovė pažymi, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas, įvertinus visas faktines aplinkybės, yra motyvuotas išsamus ir aiškus, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo. Priteisti iš CPVA pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas tai pat nėra teisinio pagrindo.

7. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti. Atsakovė pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į ESTT prašė atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešoji pirkimų tarnyba (toliau - ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad perkančiosios organizacijos, formuluodamos viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas, be kita ko, privalo vadovautis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais bei vengti tokių reikalavimų, dėl kurių tam tikri potencialūs tiekėjai (viešojo pirkimo dalyviai), iš esmės pajėgūs ir kompetentingi įvykdyti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį, būtų nepagrįstai eliminuojami iš viešojo pirkimo proceso. Todėl, Tarnyba, laikosi pozicijos, jog tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas, taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar viešajame pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame viešajame pirkime, subtiekėju. Tarnyba laikosi pozicijos, kad bendra taisyklė yra ta, jog subranga viešajame pirkime negali būti nepagrįstai ribojama. Ši taisyklė galioja tiek tais atvejais, kai subranga ribojama visa apimtimi, tiek tais atvejais, kai subrangos ribojimas numatomas tik iš dalies, kaip ginčo Pirkimo atveju, nustačius sąlygą, kad subrangovais negali būti pakviesti tame pačiame viešajame pirkime dalyvaujantys tiekėjai ar jungtinės veiklos partneriai. Tarnyba pažymi, kad tam tikrais atvejais galimas subrangos tam tikras ribojimas. Tačiau pastarasis ribojimas galimas ne visais atvejais. Tarnyba yra viešai paskelbusi paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad sprendžiant ar galima nurodyti, jog esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, privaloma vadovautis 2017 m. balandžio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Borta, C-298/15 suformuotu principu: subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu juo siekiama teisėto tikslo, jis atitinka proporcingumo principą ir jei jo taikymo būtinumą perkančioji organizacija gali pagrįsti. Perkančioji organizacija turi gebėti pagrįsti, kodėl nurodytos užduotys turi būti atliktos tik paties tiekėjo, šias užduotis turi aiškiai įvardinti (ne abstrakčiai ir ne procentais) viešojo pirkimo dokumentuose. Pažymėtina, kad toks reikalavimas turėtų būti suprantamas labiau kaip išimtis, o ne taisyklė.

9. Tarnyba pažymi, kad ji yra nuosekli savo sprendimuose, t. y. viešojo pirkimo sąlygas, nepagrįstai ribojančias subteikėjų pasitelkimą, laiko ydingomis ir neteisėtomis, todėl pažeidžiančiomis Viešųjų pirkimų įstatymo normas, tačiau, priimdama sprendimą kaip kvalifikuoti patį pažeidimą – ar kaip esminį, ar kaip neturintį įtakos viešojo pirkimo rezultatams – įvertina visas konkretaus pirkimo aplinkybes – kiek buvo prisijungusių prie pirkimo tiekėjų, kiek jų pateikė pasiūlymus, kokios buvo prisijungusių prie pirkimo, tačiau nepateikusių savarankiško pasiūlymo tiekėjų intencijos dalyvauti viešajame pirkime, ar buvo paklausimų, pretenzijų ar ieškinių dėl tokios ribojančios nuostatos buvimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

10. Byloje ginčas kilo dėl CPVA 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. IT-01, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja įgyvendindama projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Plungės rajone“, projekto Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-14-000, atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Grupinio gyvenimo namo statyba (duomenys neskelbtini)“. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 16 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 2 tiekėjai. UAB „IVRO“ pasiūlymas (719.215,34 Eur su PVM) buvo atmestas dėl per didelės ir Perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. 2022 m. birželio 17 d. laimėjusiu pripažintas mažiausios kainos pasiūlymą pateikęs tiekėjas UAB „Telšių meistras“ (toliau – ir Tiekėjas) su kuriuo 2022 m. liepos 7 d. sudaryta sutartis Nr. BT6-01-525 (toliau – Sutartis). Sutarties vertė – 582 552,91 Eur su PVM.

12. Nustatyta, kad Projekto vykdytojas 2022 m., rugsėjo 7 d. CPVA pateikė Pirkimo dokumentus patikrai. CPVA, įvertinusi pateiktus Pirkimo dokumentus, nustatė, kad Pirkimo sąlygų 58 punkte buvo nurodyta, kad „Subrangovais negali būti pakviesti šiame pirkime dalyvaujantys Tiekėjai ar jungtinės veiklos partneriai (-is)“.

13. CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo paaiškinimus, teisės aktų nuostatas, teismų ir VPT formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad Projekto vykdytojas, nustatydamas ribojančias ir neproporcingas sąlygas, draudžiančias tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai, taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimus ir VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją pirkime. Nustačius pažeidimą, CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 582 552,91 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 29 127,65 Eur.

14. Viešųjų pirkimų tikslas, įtvirtintas VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje, yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkinių ir projekto konkursų atlikimą. VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. VPĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

15. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021). Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

16. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 1303/2013, Europos Komisija atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą programai arba jo dalį ir susigrąžindama lėšas iš valstybės narės, kad Sąjungos lėšomis nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikytina teisė (85 straipsnis), Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas (122 straipsnio 2 dalis), atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms (143 straipsnio 1 dalis), atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis (143 straipsnio 2 dalis).

17. Reikalavimus projektų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato PAFT. Kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti visus PAFT VI skyriuje nustatytus projektų išlaidų reikalavimus (bendruosius ir specialiuosius). PAFT 407 punkte nuryta, kad apmokant išlaidas negali būti pažeisti šiose Taisyklėse nurodytų ES teisės aktų reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos reglamentų, schemų ar ad hoc sprendimų, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir taikytinų horizontaliųjų principų reikalavimai. PAFT 464 punkte numatyta, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ar perkantysis subjektas pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

18. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui”.

19. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), 18 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu“, o 63 straipsnio 1 dalyje nurodomos tokios sąlygos, kad Pagal 58 straipsnio 3 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, ir pagal 58 straipsnio 4 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su techniniu ir profesiniu pajėgumu, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais dėl konkrečios sutarties gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio. Tačiau kriterijų, susijusių su išsilavinimu ir profesinėmis kvalifikacijomis, kaip nustatyta XII priedo II dalies f punkte, arba su atitinkama profesine patirtimi, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai gali remtis kitų subjektų pajėgumu tik tuo atveju, kai pastarieji atliks tuos darbus ar teiks tas paslaugas, kuriems reikalaujama šių pajėgumų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis perkančiajai organizacijai turi įrodyti, pavyzdžiui, pateikdamas šių subjektų tuo tikslu patvirtintą įsipareigojimą, kad jis turės reikiamus išteklius. Perkančioji organizacija pagal 59, 60 ir 61 straipsnius patikrina, ar subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis ekonominės veiklos vykdytojas, tenkina atitinkamus atrankos kriterijus ir ar nėra pašalinimo pagrindų pagal 57 straipsnį. Perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kuris netenkina atitinkamo atrankos kriterijaus arba kurio atžvilgiu yra privalomų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad ji reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą. Tomis pačiomis sąlygomis 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų subjektų pajėgumu, t. y. numatytos galimybės pirkimo dokumentuose kelti tam tikrus reikalavimus dėl subrangovų atitikties kriterijams, susijusiems su ekonomine ir finansine būkle, ar techniniu bei profesiniu pajėgumu, neturėti pašalinimo pagrindų ir būti prieinamais visu sutarties vykdymo laikotarpiu.

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2013 m. rugpjūčio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą). Perkančiosios organizacijos/perkančiojo subjekto diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas nepateisina tokio ribojimo (subrangos/subtiekimo), net ir siekiant didesnių viešojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų. Realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie pirkimą bei pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu dalyvauti pirkimo procedūrose (ESTT 2013-10-10 sprendimas byloje Nr. C-94/12; ESTT 2017-04-05 sprendimas byloje Nr. C-298/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti, tinkamai informuoti perkantįjį subjektą apie rėmimąsi kito ūkio subjekto pajėgumais ir tinkamai pagrįsti perkančiajam subjektui, kad jo nurodomi pajėgumai tiekėjui bus prieinami per visą sutarties vykdymo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2283-502/2023).

21. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) konstatuota, kad pagal viešųjų pirkimų direktyvų nuostatas nedraudžiama, kad esant išimtinėms aplinkybėms naudojimasis viešųjų pirkimų direktyvoje įtvirtinta teise būtų ribojamas; negalima atmesti tikimybės, kad ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus bei atitinkamus darbus, trečiasis subjektas negalės perduoti dalyviui savo pajėgumų, kurie būtini tam tikrai pirkimo sutarčiai įvykdyti, todėl šis galės remtis tokiais pajėgumais tik tuo atveju, jei trečiasis subjektas tiesiogiai ir asmeniškai dalyvaus vykdant atitinkamą pirkimo sutartį; tokiomis aplinkybėmis siekdamas, kad atitinkama sutartis būtų tinkamai įvykdyta, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nurodyti išsamias taisykles, pagal kurias ūkio subjektui leidžiama remtis kitų subjektų pajėgumais, jeigu šios taisyklės susijusios su tos sutarties objektu ir tikslais ir yra jiems proporcingos (ESTT 2016 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Nr. C‑324/14). Apibendrinant kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį, ir ribojimų proporcingumą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, jau yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (ESTT 2005 m. kovo 5 d. Sprendimas byloje Fabricom C-21/03). ESTT ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas taip pat reiškia būtinumą kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) interesais užtikrinti pakankamą viešumą, leidžiantį atverti rinką ir sudarantį galimybes suinteresuoto tiekėjo patekimui į ją bei įgalinantį kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą (ESTT byla Parking Brixen GmbH Nr. C-458/03).

24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja Pirkimo sąlygų 58 punkte nustatė Tiekėjams ribojimą pasitelkti subrangovus. Kaip minėta, kito subjekto pasitelkimas yra neribojamas ir rinkos subjektai yra neribojami kooperuotis išskyrus išskirtines aplinkybes, kurios turi būti aiškios, tikslios, proporcingos ir paremtos konkrečiomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog Pirkimo sąlygų 58 punkte numatytas ribojimas buvo būtinas. Pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad minėta sąlyga neturėjo įtakos Pirkimui nesudaro pagrindo pripažinti ją teisėta ir atitinkančią minėtą teisinį reglamentavimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių ypatingų aplinkybių patvirtinančių šios sąlygos būtinumą. Be to, ši sąlyga apribojo galimybę tiekėjams dalyvauti pirkime bendrai, be apribojimų, įvairiomis bendros veiklos formomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visiems tiekėjams nebuvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti pirkime, nes tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti savarankiškai ar būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė nebuvo suteikta. Pažymėtina ir tai, kad būtent perkančiajai organizacijai yra numatyta pareiga nustatyti pagrįstus ir teisės aktų įpareigojimus atitinkančius reikalavimus. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pareiškėja Pirkimo sąlygų 58 punkte nustatytą ribojimą Tiekėjams pasitelkti subrangovus, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei apribojo Pirkimu konkurenciją. Todėl, pareiškėjos argumentai, kad jos pažeidimas laikytinas formalus atmestini. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog CPVA Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 58 punktu buvo pažeisti VPĮ įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas dirbtinai sumažinti konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

25. Pareiškėja skunde nurodo, kad pritaikyta finansinė korekcija (5 proc.) yra neproporcinga padarytam menamam pažeidimui, neatitinka teismų formuojamos praktikos dėl sankcijų taikymo už viešųjų pirkimų pažeidimus, nes Reikalavimas neribojo tiekėjų konkurencijos, nesukėlė jokios žalos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetui.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, jog finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) bei Reglamentą Nr. 2988/95 nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą), darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą. Nesilaikydamas viešųjų pirkimų reikalavimų, ūkio subjektas daro pažeidimą, kurio pasekmė – nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gauta nauda. Pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 kvalifikavimui Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neteikia reikšmės tokioms aplinkybėms, kurios yra susijusios su viešojo pirkimo procedūros atitiktimi nacionalinei teisei ar ją aiškinančiai praktikai, tokios aplinkybės gali tik turėti įtakos finansinio koregavimo apimčiai.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog aplinkybė, kad įgyvendinančioji institucija pastabų dėl viešojo pirkimo rezultatų ir pasirašytos rangos sutarties neturėjo, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja įgyvendinančiosios institucijos teisės atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinoms netinkamomis finansuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Tikrindama pirkimą, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, įgaliotoji institucija turi pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir nuodugniai jį atlikti, tačiau vertinant, be kita ko, tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga tinkamai suforminti pirkimo sąlygas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis pagrindų išvadai, jog viešojo paslaugų pirkimo taisyklių pažeidimas kyla iš įgyvendinančiosios institucijos veiksmų, nebuvo nustatyta. Aplinkybių, kurios leistų teigti, kad pažeidimas buvo padarytas kitų valstybės institucijų (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos) veiksmais, šioje byloje taip pat nebuvo nustatyta. Įvertinus tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas būtent pareiškėjos veiksmais.

28. Pažymėtina, kad vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, taip pat reikia įvertinti tai, ar, atsižvelgiant į viešojo pirkimo aplinkybes, negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022).

29. Teismo vertinimu, negalima atmesti galimybės, kad subrangos apribojimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad nesant apribojimo, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pasitelkti subrangovus. Dėl šio apribojimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus. Pareiškėja Pirkimo sąlygų 58 punkte apribojusi subrangą, kaip minėta, pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, dėl kurių galėjo kilti finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas, vykdant viešuosius pirkimus, negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytos pirkimo sąlygos yra neproporcingos ir ar buvo pažeisti VPĮ nustatyti principai.

31. Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte yra nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

32. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjai buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 13 punktu, kuriame nustatyta, kad kai nustatomas nepagrįstas subrangos apribojimas – pirkimo dokumentuose (pvz., techninės specifikacijos) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio, taikoma 5 procentų pataisos norma. Nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, taigi Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina tinkama keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, teismas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnyje (ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnis) detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

34. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad CPVA teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

35. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlandsjudgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.

Dėl reikalavimo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

36. Pareiškėja pateikė prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo užduodant klausimus: Ar Direktyvos 2014/24 18 str. įtvirtinti nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principai, šios direktyvos 71 str. dėl subrangovų pasitelkimo (kartu ar atskirai, bet šiomis nuostatomis neapsiribojant) turi būti aiškinami taip, kad su šiomis normomis suderinama viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai išviešinta sąlyga, pagal kurią tas pats ūkio subjektas vienu metu negali būti pirkimo dalyvis ir kito dalyvio subrangovas. Ar pirmiau nurodyta viešojo pirkimo sąlyga, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24 18 ir 71 str. ir juos aiškinančią Teisingumo Teismo jurisprudenciją (pvz., 2017-04-05 sprendimą byloje Borta, C-298/15) laikytina kaip ribojanti subrangą, kai viešojo pirkimo dalyvis konkrečiai neapibrėžtai sutarties daliai gali pasitelkti bet kurį subrangovą, jei pastarasis pats nepateiks savarankiško pasiūlymo tame pačiame pirkime. Jei atsakymas į pirmiau nurodytą klausimą teigiamas, t. y. tokia subrangovų pasitelkimo tvarka laikytina kaip ribojanti tokių subjektų pasitelkimą, ar dėl perkančiųjų organizacijų siekio užkardyti draudžiamus susitarimus pirkime toks subrangovų pasitelkimo ribojimas gali būti laikomas kaip teisėta ir proporcinga priemone šiam tikslui pasiekti. Ar Reglamento 1013/2013 143 straipsnį, siejamą su šio reglamento 2 straipsnio 36 punktu, reikia aiškinti taip, kad draudimas subrangovu pasitelkti tame pačiame pirkime savarankišką pasiūlymą pateikusį dalyvį (konkurentą) laikytinas pažeidimu, už kurį taikytina finansinė korekcija, nepriklausomai nuo šio pirkimo vertės, dalyvių skaičiaus, darbų pobūdžio, pateiktų pretenzijų (ar ieškinių) dėl tokio draudimo aplinkybės ir kitų su šiuo pirkimu susijusių aplinkybių.

37. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą

38. Pažymėtina, jog prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų turinio aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo. Taigi iš minėtų teisės normų matyti, kad teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas teisingas sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į ESTT. Nagrinėjamoje byloje nekyla pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo, tokio pobūdžio klausimai jau spręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, ESTT praktika, kuria remiamasi byloje, iš esmės nėra pasikeitusi. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į ESTT tam, kad ši byla būtų išnagrinėta

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje normoje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, jog išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010 m., 500–503 p., 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, todėl pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė