Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-429-613/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-06
Bylos Nr.: e2A-429-613/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „GT Transport“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Grindinis“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Ameko konstrukcijos“
Advokatai: Donatas Lengvinas, Eglė Morkūnienė, Linas Jurevičius

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.18.3Statybos ranga
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-429-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00201-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Transport“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindinis“ apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GT Transport“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grindinis“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ameko konstrukcijos“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GT Transport“ kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grindinis“ 3 133,43 Eur skolos, 443,67 Eur palūkanų, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį šalys sudarė žodinę rangos sutartį, pagal ją ieškovė įsipareigojo atsakovės užsakymu atlikti tranšėjos kasimo ir kitus nurodytus darbus objekte UAB „Ameko konstrukcijos“, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti pagal atliktų darbų vertę. 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė sudarė Darbų priėmimo–perdavimo aktą ir už atliktus darbus išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 3 133,43 Eur sumai, išsiuntė ją atsakovei, tačiau atsakovė iki šiol neatsiskaitė. Kadangi atsakovė vėluoja atsiskaityti, prašo priteisi 443,67 Eur palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. vasario 26 d., 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vėliau ieškovė patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės 4 100,03 Eur skolą, 443,67 Eur palūkanas, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal su atsakove sudarytą rangos sutartį, be kitų ieškinyje nurodytų darbų, ieškovė atliko ir statybinio laužo išvežimo ir pridavimo darbus. Vadovaujantis 2018 m. gegužės 14 d. Darbų priėmimo–perdavimo aktu atsakovei buvo išrašyta 2018 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra 1 524,60 Eur sumai, su ja atsakovė nesutiko, nurodė, kad šias išlaidas turi apmokėti UAB „Ameko konstrukcijos“. Tokie atsakovės argumentai nepagrįsti, nes į atsakovės užsakytus tranšėjos kasimo ir kitus darbus įeina statybinio laužo pakrovimas, išvežimas ir pridavimas. Didelis laužo kiekis susidarė dėl to, kad tranšėjos kasimo darbų apimtys buvo didelės, reikėjo laužyti, iškasti ir išvežti ten buvusį gelžbetonį, kitas konstrukcijas. Kadangi atsakovė vengė apmokėti sąskaitą už pagrindinius atliktus darbus, ieškovė PVM sąskaitą faktūrą 1 524,60 Eur sumai anuliavo, tačiau UAB „Ameko konstrukcijos“ atsisakė apmokėti sąskaitą už statybinio laužo išvežimą. Dėl šių aplinkybių ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. išrašė atsakovei naujos redakcijos PVM sąskaitą faktūrą 1 524,60 Eur sumai, todėl bendra atsakovės skola sudaro 4 658,03 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė 2020 m. rugsėjo 20 d. pavedimu sumokėjo ieškovei 558,00 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą 4 100,03 Eur skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė UAB „Grindinis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jame nurodė, kad abi šalys atliko darbus užsakovės UAB „Ameko konstrukcijos“ naudai. Atsakovei prireikus iškasti trasas, ji susitarė su šiame objekte dirbusios ieškovės direktoriumi, kad ieškovė laisvu nuo darbo užsakovei UAB „Ameko konstrukcijos“ metu atliks nedidelius rangos darbus atsakovei, t. y. iškas trasas tame pačiame objekte. Šalys susitarė, kad darbų kaina sieks ne daugiau kaip 1 000,00 Eur be PVM, tačiau faktiškai bus atsiskaityta pagal atliktų darbų apimtis. Ieškovė atsakovei atliko tranšėjų kasimo darbus (apie 12 val.), asfalto pjovimo darbus (apie 4 val.), grunto tankinimo darbus (apie 2 val.), atvežė 1 kubą betono ir 15 kubų smėlio. Pagal įprastas tokių darbų atlikimo kainas bendra ieškovės atliktų darbų vertė yra 558,00 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė turėtų sumokėti už kanalizacijos trasų remonto darbus, tačiau paaiškėjus, kad pati ieškovė, atlikdama kasimo darbus, nutraukė trasą, atsakovė su šia suma nesutinka. 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė pateikė atsakovei du darbų priėmimo–perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras 3 133,43 Eur sumai ir 1 260,00 Eur sumai. Atsakovė nesutiko su pateiktomis sąskaitomis, nes darbų kaina neatitinka įprastos tokių darbų kainos, o dėl statybinio laužo pakrovimo, išvežimo ir pridavimo ieškovė tarėsi ne su atsakove, o su UAB „Ameko konstrukcijos“, todėl ji ir turi mokėti. Ieškovė informavo atsakovę, kad sąskaita dėl statybinio laužo išvežimo laikytina negaliojančia, o reikalavimo dėl PVM sąskaitos faktūros 3 133,43 Eur sumai nepakeitė. Kadangi ieškovės nurodyti darbų įkainiai yra per dideli, atsakovė sutinka sumokėti už faktiškai atliktus darbus, kurių vertė yra 558,00 Eur. 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau 2020 m. liepos 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su ieškiniu nesutiko.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „GT Transport“ atstovai direktorius T. L., advokatas Donatas Lengvinas ir advokato padėjėjas Linas Jurevičius patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Bendrovės vadovas T. L. papildomai paaiškino, kad UAB „Ameko konstrukcijos“ teritorijoje atliekant vandentiekio trasų remonto darbus priėjo UAB „Grindinis“ atstovas K. ir paprašė pagelbėti, t. y. iškasti tranšėjas geoterminiam šildymui. Pabaigęs savo darbus, kurie truko maždaug 2 dienas, pradėjo jų darbus. Reikėjo iškasti iki 100 m tranšėją. Dėl kainos kalbos nebuvo, sakė, kiek reikės, tiek sumokėsim. Pradėjęs kasti pamatė, kad yra gelžbetoniniai pamatai. Geoterminio šildymo trasos negalima sujungti po žeme, dėl to iškilo poreikis remontuoti trasą. Kadangi prie pastato ėjo buitinių nuotekų trasa, tam, kad būtų galima nutiesti geoterminio šildymo vamzdžius, buvo išpjauta buitinių nuotekų trasos dalis. Atsakovės atstovas apie tai buvo informuotas. Reikėjo ne tik iškasti trasą, bet ir statybinį laužą, išlaužti asfaltą, po to išlyginti dugną, užkasti, sutankinti, išvežti statybinį laužą. Geoterminio šildymo vamzdžius, bent jau dalį jų, klojo jų darbuotojai. Dirbo ir šeštadienį, kasė pravažiavimą. Smėlį panaudojo vamzdžiams užpilti. Betonas į objektą buvo atvežtas UAB „Grindinis“ prašymu. Sąskaita buvo išrašyta pagal faktiškai dirbtas valandas. Kiek kokiame objekte dirba, pasižymi patys darbuotojai į knygutes. Darbus atlikti per atsakovės nurodytą laiką gal ir būtų buvę įmanoma, jei nebūtų buvę jokių komunikacijų, senų pamatų, šulinių ir kt. Dėl statybinio laužo išvežimo buvo suderinta su atsakovės atstovu K. V..

Atsiliepimas

5. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Grindinis“ atstovė advokato padėjėja Eglė Morkūnienė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas sandoris, taip pat nėra ginčo dėl darbų įkainių, ginčas kyla dėl darbų apimties. Tuometiniam atsakovės direktoriui V. V. buvo žinoma, kad darbai kainuos iki 1 000,00 Eur, tačiau faktiškai šalys planavo apskaičiuoti pagal darbų sąnaudas. Dėl darbų tarėsi projektų vadovas Kęstas. Ši aplinkybė atsispindi susirašinėjime. Pagal įprastai tokiems darbams atlikti reikalingą laiką buvo apskaičiuotos 550,00 Eur sumos sąnaudos, ši suma šiuo metu yra sumokėta. Su ieškovės pateikta sąskaita iš karto nesutiko. Greita reakcija parodo, kad dėl tokių dalykų nebuvo tartasi. Ieškovė nederino jokių papildomų darbų. Net jei ir buvo reikalinga juos atlikti, ieškovė su atsakove jų nederino, atliko savo rizika ir savo valia. Taip pat ieškovė neįsitikino, ar atsakovės projektų vadovas yra įgaliotas sudaryti sandorius, tartis dėl kainų. Pažymėjo, kad prie tranšėjos kasimo darbų vykdymo prisidėjo ir atsakovės darbuotojai. Tranšėjos užkasimas buvo ne UAB „Grindinis“ kompetencija. Užkasimu pagal UAB „Grindinis“ ir UAB „Ameko konstrukcijos“ susitarimą turėjo rūpintis elektrikai, kurie toje pačioje tranšėjoje vedžiojo laidus. Ieškovė vamzdį prakirto per klaidą, todėl remonto darbų įtraukimas į sąskaitą yra nepagrįstas ir neteisingas. UAB „GT Transport“ darbuotojai lygiagrečiai dirbo ir UAB „Ameko konstrukcijos“, ir UAB „Grindinis“. Iš pateikto žiniaraščio nėra galimybės nustatyti, kad ieškovės darbuotojai dirbo būtent atsakovei.

6. Trečiasis asmuo UAB „Ameko konstrukcijos“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas direktorius D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek UAB „GT Transport“, tiek UAB „Grindinis“ dirbo pas juos objekte. Rangovus rinkosi konkurso būdu ir pagal rekomendacijas. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Ieškovė UAB „GT Transport“ atliko vandentiekio remonto darbus, o atsakovė UAB „Grindinis“ atliko geoterminio šildymo įrengimo darbus. Atsakovė turėjo įrengti dvi katilines, sujungti jas tarpusavyje ir paruošti eksploatuoti. Darbams atlikti reikėjo iškasti tranšėjas, tačiau kokio ilgio nurodyti negali, nežino. UAB „Grindinis“ darbai yra priimti ir už juos yra atsiskaityta. Jo žiniomis, tranšėjas kasė UAB „GT Transport“, tačiau kiek laiko, nežino. Ar pagrįstai UAB „GT Transport“ reikalauja iš UAB „Grindinis“ apmokėti už atlikus darbus, nurodyti negali, kadangi nežino jų tarpusavio susitarimo. Darbai buvo vykdomi senos gamyklos teritorijoje, kai kur buvo asfalto. Ar objekte susidarė statybinio laužo, nežino, į jį dėl statybinio laužo išvežimo ir sumokėjimo už išvežimą niekas nesikreipė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Grindinis“ ieškovei UAB „GT Transport“ 2 575,43 Eur skolą, 443,67 Eur palūkanas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 019,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 476,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės UAB „GT Transport“ 5,79 Eur, o iš atsakovės UAB „Grindinis“ 13,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

8. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „GT Transport“ ir atsakovės UAB „Grindinis“ buvo sudaryta žodinė rangos sutartis (kuri pagal savo esmę laikytina subrangos sutartimi). Tą patvirtina ir atsakovės ieškovei 2020 m. rugsėjo 20 d. atliktas 558,00 Eur sumos dalinis mokėjimas už darbus.

9. Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, šalys nesudarė rašytinio susitarimo ir dėl darbų kainos, todėl nagrinėjamu atveju nustatant darbų kainą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.

10. Teismas, kompleksiškai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė atliko rangos darbus atsakovei ir jie truko ieškovės nurodytą laikotarpį. Vien tai, kad susitarimas dėl darbų, kurių vertė viršija 1 500,00 Eur, atlikimo buvo sudarytas žodine forma, teismo vertinimu, nėra pagrindas nesivadovauti liudytojų parodymais, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl skolos pritesimo pagrįstas ir tenkintinas.

11. Teismas, nustatęs, kad atsakovė darbus perdavė ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 14 d., pripažino, kad nuo to momento atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove, todėl už delsimą atsiskaityti iš atsakovės ieškovei priteisė 443,67 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. vasario 26 d., taikydamas 8 proc. palūkanų normą.

12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir šalių elgesį sandorio sudarymo metu ir po jo, padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl statybinio laužo išvežimo nebuvo. Be to, ieškovė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tą laužą iš statybvietės būtų išvežusi, nepateikė, todėl ieškovės reikalavimą dėl 1 524,60 Eur skolos už statybinio laužo pakrovimą, išvežimą ir pridavimą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

14. Teismas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai šalims paskirstė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Ieškovė UAB „GT Transport“ apeliaciniame skunde prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimo dalį dėl 1 524,60 Eur panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 1 524,60 Eur už statybinio laužo atliekų išvežimą, priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 1 524,60 Eur priteisimo už statybinių atliekų išvežimą, netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė CK teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymą su rangovu už faktiškai atliktus darbus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šio teisinio reguliavimo taikymo praktikos, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo dalį dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą.

15.2. Pažymėjo, kad į atsakovės užsakytus atlikti tranšėjos kasimo darbus įeina ir iškasto statybinio laužo pakrovimas, išvežimas ir pridavimas, tai yra loginė atsakovės užsakytų atlikti rangos (tranšėjos kasimo) darbų tąsa.

15.3. Teigia, kad byloje esantys įrodymai (darbų priėmimo–perdavimo aktas, PVM sąskaitos faktūros, liudytojų parodymai) patvirtina statybinių atliekų išvežimo faktą. Išvežtų atliekų kiekį patvirtina krovinio važtaraščiai dėl statybinių atliekų išvežimo. Susitarimą dėl minėtų darbų atlikimo patvirtina atsakovės veiksmai, pasireiškę tuo, kad ji leido išvežti po tranšėjos kasimo darbų atsiradusias statybines atliekas, akceptavo, patvirtino ir pritarė tokiems darbams ir sumokėjimui už juos.

15.4. Mano, kad net ir pritrūkus pirmosios instancijos teismui įrodymų, kad, be tarp šalių sudarytos žodinės rangos sutarties, buvo ir susitarimas dėl statybinių atliekų išvežimo, pirmosios instancijos teismas pagal principą iura novit curia (teismas žino teisę), atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, turėjo pareigą ex officio pritaikyti tinkamą susiklosčiusiam teisiniam santykiui kvalifikuoti teisės normą ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, pasisakyti dėl ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovės 1 524,60 Eur sumos už išvežtas statybines atliekas. To nepadarius, ginčas tarp šalių dėl šios sumos liko neišspręstas, o tai neatitinka civilinio proceso teisės paskirties.

15.5. Teigia, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė išvežė 90 kub. m statybinio laužo atliekų, atsiradusių po tranšėjos kasimo darbų. Kad statybinis laužas buvo išvežtas ir tranšėjos kasimo darbai buvo atlikti tinkamai, patvirtina ir faktas, kad užsakovė UAB „Ameko konstrukcijos“ darbus priėmė, jokių pastabų dėl šių darbų nereiškė. Ieškovės vertinimu, atsakovė sutaupė ieškovės sąskaita, t. y. nepagrįstai praturtėjo, nes už statybinio laužo atliekų, atsiradusių po tranšėjos kasimo darbų, išvežimą sumokėjo ieškovė ir tai padarė už atsakovę. Todėl atsakovė turi pareigą atsikaityti su ieškove, t. y. piniginiu akvivalentu grąžinti tai, ką nepagrįstai gavo iš ieškovės, – statybinio laužo išvežimo paslaugas, kurios kainavo 1 524,60 Eur.

15.6. Pažymėjo, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).

15.7. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, tai padarė be jokio teisinio pagrindo, nes ieškovė neturi ir neturėjo jokios prievolės atsakovei neatlygintinai suteikti po tranšėjos kasimo darbų atsiradusio statybinio laužo atliekų išvežimo paslaugas. Tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Grindinis“ su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Priešingai, negu nurodo ieškovė, priimdamas ginčijamo sprendimo dalį dėl 1 524,60 Eur priteisimo, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs priimdamas ieškovei nepalankią sprendimo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos deklaratyvius teiginius apie sudarytą žodinį susitarimą dėl statybinio laužo išvežimo. Ieškovės pozicija grindžiama ne objektyviais duomenimis, o subjektyvaus pobūdžio aiškinimu, byloje nėra konkrečių įrodymų, išskyrus pačios apeliantės paruoštus dokumentus ir išsakytus teiginius, kad ji atsakovės naudai išvežė statybinį laužą.

16.3. Teigia, kad jokia žodinė rangos darbų sutartis, įskaitant dėl statybinio laužo išvežimo, atsakovės direktoriaus akceptuota nebuvo, ją savo elektroniniuose laiškuose neigė ir buvęs statybos darbų vadovas. Jeigu atstovas veikia viršydamas savo teises, nėra įgaliotas sudaryti sandorių įmonės vardu, kurie sukuria finansines prievoles įmonei, atsakovei toks sandoris netampa privalomas. Ieškovės direktorius, būdamas verslininkas, turėjo ir galėjo aiškiai suprasti, kad jis prisiima riziką sudarydamas žodinį sandorį su neįgaliotu asmeniu, neįsitikindamas, kad toks sandoris atsakovės direktoriaus bus patvirtintas.

16.4. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinio dalyką dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą pakeitė bylą nagrinėjant teismo posėdyje, būtinumo pakeisti neįrodinėjo. Atsakovė nedavė sutikimo, kad ieškinys būtų tikslinamas. Dėl ieškinio dalyko pakeitimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Atsakovės vertinimu, toks ieškovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, į jį turėjo būti atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

16.5. Taip pat pažymėjo, kad ieškinyje ir atsakovės atsiliepime į ieškinį buvo apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat bylos nagrinėjimo ribos. Ieškovė byloje įrodinėjo žodinės sutarties sudarymo faktą ir jos pagrindu atliktus darbus, jų priėmimą, kiekį ir kainą. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, neigė žodinės sutarties sudarymą, darbų atlikimą ir priėmimą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl galimo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, neįrodinėjo, kuo šis atsakovės nepagrįstas praturtėjimas pasireiškė, ką konkrečiai atsakovė įgijo be pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo peržengti ieškovės ieškinio ribų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamos bylos ribas ir nepažeidė teisinių santykių kvalifikavimą reglamentuojančių teisės normų.

Šalies argumentai

17. Atsakovė UAB „Grindinis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimo dalį, kuria priteista skola, palūkanos ir procesinės palūkanos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė skolinga ieškovei.

17.2. Teigia, kad žodinė statybų rangos sutartis sudaryta su neįgaliotu asmeniu. Ieškovė turėjo kreiptis į atsakovę dėl tokio sandorio patvirtinimo, tačiau to nepadarė.

17.3. Ieškovė nesiuntė atsakovei jokio pranešimo apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą, kaip tai numato CK 6.694 straipsnio 1 dalis.

Atsiliepimas

17.4. Atsakovė nesutinka su darbų priėmimo–perdavimo aktais, nes juose nurodyti darbų atlikimo kiekiai neatitinka realybės.

17.5. Pirmosios instancijos teismas darbų kainą įvertino pagal ieškovės pateiktus apskaičiavimus, o ne remdamasis įstatymu ir teismų praktika.

17.6. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie konkretaus dydžio darbų atlikimą padarė, remdamasis ieškovės vienašališkai parengtu aktu ir ieškovės darbuotojų paaiškinimais, kuriuos teismas turėjo vertinti kritiškai. Tenkindamas ieškovės reikalavimą, iš esmės rėmėsi tik ieškovės darbuotojų, kurie laikytini suinteresuotais bylos baigtimi, parodymais. Teismas visiškai nevertino rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia, kad atsakovė nesutiko su ieškovės išrašytomis sąskaitomis, jų nepriėmė.

17.7. Mano, kad ieškovė, nustačiusi, kad negalės atlikti darbų už sutartą kainą, turėjo apie tai pranešti atsakovei. Kadangi ieškovė atsakovės neįspėjo dėl galbūt padidėjusių darbo sąnaudų, dėl to būtent ieškovei teko rizika atlikti darbą už sutartą kainą.

17.8. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais laikydamas ieškovės vienašališkai surašytus ir atsakovės nepriimtus darbų priėmimo–perdavimo aktus, darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pačios ieškovės darbuotojų paaiškinimus, tačiau nesiaiškindamas tikrosios sutarties šalių valios, neatsižvelgdamas į tai, kad sandoris buvo sudarytas su atsakovės neįgaliotu darbuotoju ir direktoriaus patvirtintas kitomis, nei nurodo ieškovė sąlygomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė yra skolinga ieškovei.

17.9. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Būtent ieškovė privalėjo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, o ne atsakovė turėjo įrodinėti, kad ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Nesudarius rašytinės rangos sutarties su įgaliotu asmeniu, ieškovė turėjo pareigą įrodyti ne tik šios sutarties sudarymo aplinkybes, sudarytos sutarties turinį, bet ir faktą, kad atsakovė tokias sutarties sąlygas patvirtinto, taip pat kad atsakovei buvo perduotas ieškovės darbo rezultatas. Atsakovė nuo pat sąskaitų ir priėmimo–perdavimo aktų pateikimo neigė juose nurodytą informaciją, o ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad ji atsakovės naudai atliko daugiau darbų ir už didesnę kainą, nei pripažįsta pati atsakovė.

17.10. Be to, pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovės galimybę gintis nuo jai pareikšto ieškinio, netenkindama prašymo kaip liudytoją apklausti K. V., kuris sudarė ginčo sandorį.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „GT Transport“ su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliaciniame skunde atsakovė dėsto tuos pačius argumentus, atsikirtimus, kurie aiškiai ir išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų bylos nagrinėti dar kartą iš naujo.

18.2. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl sandorio sudarymo su neįgaliotu asmeniu ir dėl darbų apimties ir kainos prieštarauja vieni kitiems.

18.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, priėmė byloje įrodymų visuma grindžiamą sprendimą. Tai, kad atsakovės netenkina teismo sprendimas, tai, kad ji galbūt nevisiškai suvokia ginčo esmę ir įrodinėjimo standartą civiliniame procese, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai tyrė ir (ar) vertino byloje esančius įrodymus.

18.4. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, tai yra teismo nepriklausomumo išraiška.

18.5. Teigia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nepagrįsti. Pažymėjo, kad būtent šalims tenka įrodinėjimo našta, t. y. jos turi įrodyti savo reikalavimus ir (ar) atsikirtimus pateikdamos įrodymus. Pagal CPK įtvirtintą įrodinėjimo standartą, atsakovui pateikiant atsikirtimus į ieškinį, įrodinėjama ne neigiant, o pateikiant įrodymus ir įrodant priešingai, nei teigia ieškovas. Atsakovė šioje byloje turėjo pareigą pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės ieškiniu keliamus reikalavimus ir patvirtinančius jos atsikirtimus, tačiau atsakovė savo pareigos neįvykdė.

18.6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniais, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir skundžiamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kaip ir kokia apimtimi šalys šią pareigą įgyvendino, grįsdamos savo reikalavimus / atsikirtimus.

18.7. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas, netenkindamas atsakovės prašymo kaip liudytoją apklausti K. V., apribojo atsakovės galimybę gintis nuo jai pareikšto ieškinio, nepagrįstas, kadangi, visų pirma, teismas ne kartą visomis įmanomomis priemonėmis bandė iškviesti minėtą liudytoją. Antra, prašymo pakartotinai kviesti liudytoją teismas netenkino motyvuotai, išklausęs šalių nuomonės. Be to, ieškovės vertinimu, šio asmens apklausa neturi ir negalėjo turėti jokios įtakos ginčo, o kartu ir apeliacijos klausimui dėl atliktų darbų kiekio ir sumokėjimo už darbus. Šį asmenį buvo siekiama apklausti dėl sutarties sudarymo fakto ir darbų vykdymo, bet ne dėl sumokėjimo už atliktus darbus.

18.8. Apeliacinio skundo teiginiai (aplinkybės) dėl žodinės sutarties sudarymo su neįgaliotu asmeniu – darbų vadovu K. V., dėl darbų vykdymo viršijus 1 000,00 Eur ribą buvo jau ištirti ir teismo įvertinti, pripažinti nepagrįstais, todėl vertintini ipso facto (lot. tuo pačiu) kaip nepagrįsti.

18.9. Ieškovės vertinimu, atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, paremtas klaidingu teisės aiškinimu ir neteisingu, selektyviu faktinių aplinkybių perteikimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis jų visuma, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia ginčo klausimui teismų praktika ir priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

22. Ieškovė UAB „GT Transport“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą ir prašo priimti naujus įrodymus: 2018 m. gegužės 8 d. Krovinio važtaraščius Nr. 00039, Nr. 00040, Nr. 00041, Nr. 00042, Nr. 00043 ir Nr. 00044, iš kurių matyti, kad ieškovė pateikė gavėjui, esančiam Rimkų k., aikštelėje iš viso 90 kub. m statybinio laužo atliekų, motyvuodama tuo, kad naujų įrodymų pateikimą sąlygojo teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad iš objekto buvo išvežtas statybinis laužas. Mano, kad prašomi pridėti įrodymai nepažeis atsakovės teisių, nesuvaržys jos procesinės galimybės pasisakyti dėl šiuose įrodymuose esančios informacijos, nes ji, teikdama atsiliepimą, turės galimybę dėl jų pasisakyti. Atsakovės manymu, ieškovė turėjo objektyvią galimybę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, o vėlesnis jų pateikimas rodo ieškovės piktnaudžiavimą teikiant įrodymus dalimis. Be to, ieškovė buvo atstovaujama trijų atstovų, byloje buvo keliami klausimai ir abejonės dėl statybinio laužo išvežimo, todėl ieškovė turėjo ir galėjo suprasti būtinybę pagrįsti savo teiginius rašytiniais įrodymais.

23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje pateikti nauji įrodymai kartu su apeliacinės instancijos teismui skirtais procesiniais dokumentais buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl pateiktų naujų įrodymų, pateikti įrodymai susiję su šalių įrodinėtinomis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad teismui pateikti papildomi įrodymai pridėtini prie bylos medžiagos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

24. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Grindinis“ ir trečiasis asmuo UAB „Ameko konstrukcijos“ 2018 m. balandžio 5 d. sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė vykdė geoterminės šildymo sistemos įrengimo darbus trečiojo asmens objekte, adresu Statybininkų g. 1, 3, Gargždai. Geoterminiam šildymui įrengti, be kitų darbų, buvo reikalinga iškasti tranšėją ir pakloti požeminius vamzdžius.

25. 2018 m. gegužės mėn. ieškovė UAB „GT Transport“, kuri tuo metu trečiojo asmens objekte vykdė vandentiekio remonto darbus, ir atsakovė UAB „Grindinis“ sudarė žodinę subrangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti tranšėjos kasimo ir kitus darbus trečiojo asmens objekte, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti pagal atliktų darbų vertę.

26. Ieškovė, atsakovės naudai atlikusi subrangos darbus, 2018 m. gegužės 14 d. sudarė Darbų priėmimo–perdavimo aktą ir už atliktus darbus atsakovei tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GT 0647, suma – 3 133,43 Eur. Atsakovei tą pačią dieną buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. GT0649, suma – 1 524,60 Eur, už statybinio laužo pakrovimą, išvežimą ir pridavimą.

27. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. gegužės 24 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad nepriima pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, nes šalys buvo susitarusios, jog darbų kaina bus ne didesnė kaip 1 000,00 Eur. Atsakovė įvertino, kad atlikti darbai pagal rinkoje vyraujančias kainas galėjo kainuoti ne daugiau kaip 718,00 Eur (be PVM), t. y. tranšėjų kasimas – 1 val./25,00 Eur (atsakovės vertinimu, tokiems darbams atlikti reikėjo 12 val., bendra kaina už darbus – 300,00 Eur), asfalto pjovimas – 1 val./13,00 Eur (atsakovės vertinimu, tokiems darbams atlikti reikėjo 4 val., bendra kaina už darbus – 52,00 Eur), grunto tankinimas – 1 val./13,00 Eur (atsakovės vertinimu, tokiems darbams atlikti reikėjo 2 val., bendra kaina už darbus – 26,00 Eur), kanalizacijos trasų remontas – 160,00 Eur, betonas – 1 kub. m/60,00 Eur (pasak atsakovės, objektui reikėjo 1 kub. m), smėlis – 1 kub. m/8,00 Eur (pasak atsakovės, objektui reikėjo 15 kub. m už bendrą 120,00 Eur sumą). Be to, atsakovė nurodė, kad dėl statybinio laužo išvežimo UAB „GT Transport“ tarėsi tiesiogiai su užsakove UAB „Ameko konstrukcijos“, atsakovė šiems darbams atlikti nebuvo davusi sutikimo, todėl neprivalo už juos sumokėti. 2018 m. liepos 23 d. rašte atsakovė dar papildomai nurodė, jog nesutinka sumokėti 160,00 Eur už kanalizacijos trasų remonto darbus, kadangi ieškovė pati juos nutraukė ir atsakovė nėra už tai atsakinga.

28. Ieškovė, atsakydama į gautą raštą, nurodė, kad darbų kaina buvo apskaičiuota pagal faktiškai dirbtą laiką: tranšėjų kasimas – 1 val./30,00 Eur (ieškovė nurodė, kad tokiems darbams atlikti reikėjo 45 val., bendra kaina už darbus – 1 350,00 Eur), rankinis darbuotojų darbas – 1 val./12,00 Eur (ieškovė nurodė, kad tokiems darbams atlikti reikėjo 120 val., bendra kaina už darbus – 1 440,00 Eur), kanalizacijos trasų remontas – 160,00 Eur, betonas – 1 kub. m/63,43 Eur (pasak ieškovės, buvo atvežta 1 kub. m), smėlis – 1 kub. m/8,00 Eur (pasak ieškovės, buvo atvežta 15 kub. m už bendrą 120,00 Eur sumą). Ieškovės skaičiavimu, buvo atlikta darbų už 3 133,43 Eur sumą. 2018 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GT0649, suma – 1 524,60 Eur, prašė laikyti anuliuota, kadangi už statybinio laužo išvežimą sumokės UAB „Ameko konstrukcijos“. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė naujos redakcijos, t. y. 2020 m. rugsėjo 22 d. išrašytą, PVM sąskaitą faktūrą Nr. GT1070, suma – 1 524,60 Eur, ir patirtas išlaidas už statybinio laužo išvežimą ir pridavimą prašė priteisti iš atsakovės.

29. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žodinės rangos (subrangos) sutarties sudarymo ir atsakovės pareigos atsiskaityti ieškovei už atliktus pagal sutartį darbus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė skolą, palūkanas ir 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o reikalavimą dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą atmetė kaip neįrodytą.

30. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė nesutinka su skundžiamos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie, ieškovės manymu, patvirtina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovei skolą už statybinių atliekų išvežimą. Be to, mano, kad teismas turėjo taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, t. y. sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės skolą už atlikus darbus pagal subrangos sutartį, delspinigius ir palūkanas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė yra skolinga ieškovei.

31. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų

32. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, neperžengiant šių nagrinėjimo ribų, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Taigi asmuo, naudodamasis savo nuožiūra civilinėmis teisėmis, turi įvertinti savo būsimo elgesio variantus ir neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, pareiškė ieškinio reikalavimą (patikslintą) dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, tai jis, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir darė. Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje laiduojama asmens teisė kreiptis į teismą, bet ne teisė į ieškinio patenkinimą, kuri priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, tokių kaip ieškinio faktinio pagrindo įrodytinumas; ieškinio teisinio pagrindo įrodytinumas ir kt. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Ši CPK nuostata taip pat nedraudžia ir vėlesnio ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo keitimo, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kai tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokia jai įstatymo nustatyta procesine teise pasinaudojo, patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės išlaidų už išvežtas statybines atliekas atlyginimą. Savo reikalavimą grindė tuo, kad statybinių atliekų pakrovimas, išvežimas ir pridavimas yra tranšėjos kasimo darbų, kuriuos ji atliko atsakovės užsakymu trečiajam asmeniui, tąsa. Teismui pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovės nurodytą ieškinio dalyką ir suformuluotą pagrindą, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, turėjo pareigą ex officio taikyti teisiniam santykiui kvalifikuoti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, atmestinas kaip nepagrįstas.

34. Be to, esminis civilinės bylos pagal pareikštus ieškovo reikalavimus nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

35. Ieškovė, skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumą apeliaciniame skunde, be kita ko, grindžia naujomis aplinkybėmis, t. y. kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, tai padarė be jokio teisinio pagrindo, nes ieškovė neturi ir neturėjo jokios prievolės atsakovei neatlygintinai suteikti po tranšėjos kasimo darbų atsiradusio statybinio laužo atliekų išvežimo paslaugų; tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys; kad kilusiam ginčui išspręsti taikytinos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos, kurios nebuvo analizuojamos pirmosios instancijos teisme. Tokių aplinkybių ieškovė pirmosios instancijos teisme nenurodė, apie jas neužsiminta ir patikslintame ieškinyje, dėl jų neteikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

36. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė CK teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymą su rangovu už faktiškai atliktus darbus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šio teisinio reguliavimo taikymo praktikos, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo dalį dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą. Teisėju kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

37. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl statybinio laužo išvežimo nebuvo, kad ieškovės reikalavimas dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą atmestinas kaip nepagrįstas, o apeliantė be pakankamo pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina priešingai.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip vertina tarp šalių susiklosčiusius santykius, pateikia nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir konstatuodamas tam tikrų aplinkybių (ne)egzistavimą, būtų pažeidęs teises normas ar netinkamai šias išlaidas priteisęs priimdamas nepalankią ieškovei sprendimo dalį. Be to, pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde ieškinio reikalavimą dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą grindžia ne buvus tarp šalių susitarimui dėl tokios paslaugos atlikimo, o atsakovei nepagrįstai praturtėjus ieškovės sąskaita.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, teikdama argumentus dėl tariamo materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo teismui sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

40. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus: 2018 m. gegužės 8 d. Krovinio važtaraščius Nr. 00039, Nr. 00040, Nr. 00041, Nr. 00042, Nr. 00043 ir Nr. 00044, kurie neva pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė pateikė gavėjui, esančiam Rimkų k., aikštelėje 90 kub. m statybinio laužo atliekų, statybinis laužas buvo išvežtas iš objekto, kuriame vykdė tranšėjos kasimo darbus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktų įrodymų turiniu, pažymi, kad važtaraščiuose nėra žymos, kad prekės buvo priimtos ir kas jas priėmė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė statybinį laužą pristatė būtent į aikštelę, esančią adresu Rimkų k., ir kad už statybinio laužo išvežimą patyrė 1 524,60 Eur dydžio išlaidų. Taip pat nepatvirtina fakto, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl statybinio laužo išvežimo.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutartinius santykius, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų

42. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovės nurodytų argumentų.

43. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad žodinė statybos rangos sutartis sudaryta su neįgaliotu asmeniu – darbų vadovu K. V. ir atsakovės direktoriaus patvirtinta kitomis, priešingai, nei nurodo ieškovė, sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

45. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

46. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

47. Nagrinėjamu atveju tai, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinės rangos (subrangos) sutartis, pirmosios instancijos teismas nustatė, išanalizavęs ir įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovė nurodė, kiek už atliktus tranšėjos kasimo darbus yra skolinga atsakovė, pateikė skolos apskaičiavimus. Atsakovė, nesutikdama su skolos dydžiu, į bylą pateikė savo apskaičiavimus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tranšėjos kasimo darbai truko būtent tiek laiko, kiek apskaičiavo pati atsakovė, nepateikė, darbuotojų apklausti teismo posėdyje neprašė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškovė teikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą dėl skolos egzistavimo ir jos dydžio, atsakovė turėjo procesinę pareigą pagrįsti savo nesutikimą, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo nesutikimą, įrodyti, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei ir kad ieškovės nurodytos darbų apimtys yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokia apimtimi šalys savo pareigą pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus įgyvendino.

48. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus (tranšėjos kasimą), neatsižvelgė (neįvertino) į tai, kad sandoris buvo sudarytas su atsakovės neįgaliotu darbuotoju ir direktoriaus patvirtintas kitomis, nei nurodo ieškovė, sąlygomis.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės teiginiai, susiję su tuo, kad rangos (subrangos) sutartis buvo sudaryta su neįgaliotu asmeniu, buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad tai, kad atsakovė darbus priėmė ir perdavė juos UAB „Ameko konstrukcijos“ ir sumokėjo dalį sumos už atliktus darbus, įrodo, kad atsakovės direktorius tokį sandorį patvirtino. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pozicija dėl skolos egzistavimo yra prieštaringa, t. y. iš vienos pusės atsakovė teigia, kad sutartis sudaryta su neįgaliotu asmeniu ir ji nėra skolinga ieškovei, iš kitos pusės – atsakovė sutinka, kad atsakovės direktorius patvirtino sutartį, tik kitomis, priešingai, nei nurodo ieškovė, sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė atliko rangos darbus atsakovei ir juos atlikti truko tiek laiko, kiek nurodė ieškovė. Vien tai, kad faktiškai atliktų darbų kaštai neatitiko atsakovės lūkesčių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei ir (ar) kad atliktų darbų vertė yra 558,00 Eur. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pagal atsakovės pateiktus į bylą įrodymus, atsakovė ir UAB „Ameko konstrukcijos“ buvo sutarusios, kad tranšėjos kasimo darbai kainuos 1 400,00 Eur plius PVM, o ieškovei už jos atliktą darbą sumokėjo tik 558,00 Eur.

50. Atsakovė savo apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovės galimybę gintis nuo jai pareikšto ieškinio, netenkindamas prašymo kaip liudytoją apklausti K. V., kuris sudarė ginčo sandorį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės teiginiu.

51. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą pakartotinai kviesti į teismo posėdį liudytoją K. V. atmetė išklausęs šalių nuomonę, motyvuotai, t. y. atsižvelgęs į tai, kad K. V. yra atsakovės buvusio vadovo tėvas, liudytojas į teismo posėdį buvo kviečiamas visomis priemonėmis ne vieną kartą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovė, turėdama ryšius su liudytoju, galėjo užtikrinti jo dalyvavimą teisme. Teismas padarė išvadą, kad pakartotinis liudytojo kvietimas į teismo posėdį prieštarautų proceso ekonomiškumo principui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padaryta išvada. Be to, pažymi, kad atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, neprašo žodinio bylos nagrinėjimo ir nebeprašo kaip liudytojo apklausti K. V.. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nenurodo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes minėtas liudytojas paliudys.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodytą skundžiamame teismo sprendime, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui bei padarytoms išvadoms.

53. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė, teikdama savo apeliaciniame skunde argumentus dėl tariamo procesinės teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, nei procesinės teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad remiantis ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

56. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad remiantis atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

57. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

59. Atsižvelgdama į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, teisėjų kolegija nusprendžia bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstyti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė