- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-276-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07618-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje antstolis J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio 2022 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-22-172-62232 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priimti vykdyti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2022 m. birželio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5875 ir pakeisti pradinį išieškotoją O. R. į naująją išieškotoją – pareiškėją.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė antstoliui J. P. prašymą priimti vykdyti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2022 m. birželio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5875 ir prašymą dėl išieškotojo pakeitimo. Antstolis skundžiamu patvarkymu atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodęs, kad išieškotojas yra O. R., o ne pareiškėja. Todėl dėl išieškojimo į antstolius turi kreiptis būtent O. R. ir (ar) jo atstovas ar įgaliotas asmuo. Tačiau, pareiškėjos nuomone, vykdomuosius dokumentus išduoda ne tik teismas, bet ir kitos institucijos, pareigūnai ir šioms institucijoms įstatymuose nenumatyta teisė keisti proceso šalį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pareiškėjos skundo netenkino ir skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad atsisakė priimti vykdyti pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą, nes pareiškėja nėra išieškotoja ar išieškotojo atstovė. Pareiškėjos pateikta 2022 m. spalio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2022-10/73 nėra atstovavimo sutartis ar įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus už išieškotoją O. R..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino – panaikino antstolio 2022 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-22-172-62232 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir klausimą dėl Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2022 m. birželio 20 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 5875 vykdymo ir pradinio išieškotojo pakeitimo perdavė antstoliui spręsti iš naujo.
5. Teismas konstatavo, jog teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio nustatyta tvarka gali pakeisti ne bet kokio teisinio santykio dalyvį, o tik tokio teisinio santykio, ginčas dėl kurio yra ar buvo sprendžiamas teisme. Dėl kitų institucijų procesuose įvykusių procesinių padėčių pakeitimų teismas nesprendžia. Kita vertus, vykdymo procese antstolis turi įgaliojimus pakeisti vykdymo proceso dalyvius vykdomosiose bylose, inicijuotose tiek teismo išduotų, tiek kitų institucijų ir pareigūnų (notarų, policijos, darbo ginčų komisijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt.) išduotų vykdytinų dokumentų pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia vykdyti priverstinį skolos išieškojimą notaro išduoto vykdytino dokumento pagrindu, todėl CPK 48 straipsnis negali būti taikomas, nes šis konkretus ginčas dėl skolos nebuvo nagrinėjamas teisme.
6. Teismas padarė išvadą, jog skundžiamu patvarkymu antstolis nepagrįstai įpareigojo pareiškėją kreiptis į teismą dėl proceso šalies pakeitimo CPK 48 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat nepagrįstai siejo antstolio įgaliojimus pakeisti išieškotoją vykdymo procese išimtinai tik su laiko momentu, kada toks prašymas yra teikiamas, juolab kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl išieškotojo pakeitimo ir prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo pateikti tuo pačiu metu. Pradinio išieškotojo ir skolininko ginčui esant nenagrinėtam teismine tvarka, teismas neturi kompetencijos spręsti dėl proceso šalies (šiuo atveju – išieškotojo) pakeitimo, todėl šį klausimą turėjo išspręsti antstolis.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos skundo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nesivadovavo teismų praktika. Pasak antstolio, procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įvirtintos CPK 48 straipsnio l dalyje ir 596 straipsnyje. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju notaro vykdomasis įrašas išduotas, tačiau vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. M. (M. M.) nebuvo pradėta, skolos išieškojimas nebuvo vykdomas, todėl nesant duomenų apie antstolio pradėtus vykdymo veiksmus teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 596 straipsnio nuostatomis ir nusprendė, kad pareiškėja dėl proceso šalies (išieškotojo) pakeitimo turėtų kreiptis į antstolį.
7.2. Teismas skundžiama nutartimi įpareigojo antstolį iš naujo spręsti klausimą dėl išduoto vykdomojo įrašo vykdymo ir pradinio išieškotojo pakeitimo. Tokio veiksmo antstolis praktiškai neturi galimybės atlikti. Pagal Antstolių informacinės sistemos bei Vykdomųjų bylų portalo veikimo principą asmuo, gavęs atsisakymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir vykdomąjį dokumentą turi teikti pakartotinai per Vykdomųjų bylų portalą.
8. Pareiškėja atsiliepimo į antstolio atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolio patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir klausimas dėl vykdomojo įrašo vykdymo ir pradinio išieškotojo pakeitimo perduotas antstoliui spręsti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad antstolis nepagrįstai įpareigojo pareiškėją kreiptis į teismą dėl proceso šalies pakeitimo CPK 48 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat nepagrįstai siejo antstolio įgaliojimus pakeisti išieškotoją vykdymo procese išimtinai tik su laiko momentu, kada toks prašymas yra teikiamas, juolab kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl išieškotojo pakeitimo ir prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo pateikti tuo pačiu metu. Pradinio išieškotojo ir skolininko ginčui esant nenagrinėtam teismine tvarka, teismas neturi kompetencijos spręsti dėl proceso šalies (šiuo atveju – išieškotojo) pakeitimo, todėl šį klausimą turėjo išspręsti antstolis. Antstolis J. P. nesutinka su tokia teismo išvada, cituodamas Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir argumentuodamas, kad CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. kai antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus, todėl nesant duomenų apie antstolio pradėtus vykdymo veiksmus teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 596 straipsnio nuostatomis ir nusprendė, kad pareiškėja dėl proceso šalies (išieškotojo) pakeitimo turėtų kreiptis į antstolį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius antstolio argumentus kaip nepagrįstus.
13. Pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į antstolio cituojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką civilinėse bylose Nr. 2-716-943/2016, Nr. 2-651-196/2017 ir Nr. e2-210-798/2021. Šiose bylose, priešingai nei nagrinėjamu atveju, vykdytinas dokumentas buvo teismo procesinis sprendimas. Kadangi nagrinėjamu atveju vykdytinas dokumentas nėra teismo procesinis sprendimas, ši antstolio cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika nėra aktuali, nes skiriasi antstolio cituojamų bylų ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybės.
14. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio pozicija, kad CPK 596 straipsnio nuostatos iš esmės taikomos tik tuomet, kai jau yra pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Vis dėlto CPK 48 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytos bendrosios procesinių teisių perėmimo sąlygos, taikytina tik teismo procesui ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Šiuo atveju 2022 m. birželio 20 d. vykdomasis įrašas Nr. 5875 buvo išduotas notaro, t. y. ne civiliniame procese. Todėl CPK 48 straipsnio 1 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK nėra nustatyta, ką reikėtų daryti tokiu atveju, jeigu reikalavimo teisių perleidimas įvyksta ne dėl vykdytino teismo dokumento ir dar neprasidėjus vykdymo procesui, tačiau akivaizdu, kad poreikis tokį teisinį santykį sureguliuoti yra, kadangi, įvykus teisių perleidimui materialiosios teisės prasme, teisių įgijėjas turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į antstolį su prašymu pradėti vykdyti išieškojimą pagal perimtą vykdomąjį įrašą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, tai tas, kas įgijo (perėmė) materialiąsias teises, įgija teisę ir į priverstinį vykdymą, jeigu tokią teisę turėjo pradinis kreditorius.
16. Remiantis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).
17. Kadangi vykdymo procesas yra skirtas ne tik vykdytiniems teismo dokumentams vykdyti, bet ir, be kita ko, notaro išduotiems vykdomiesiems įrašams vykdyti, apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju būtent vykdymo proceso proceso normų pagalba turi būti sprendžiamas ginče iškilęs klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui, kad antstolis, iš tikėtino materialiųjų teisių perėmėjo gavęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą kartu su prašymu pakeisti išieškotoją vykdymo procese, neturėtų atsisakyti priimti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą vien tuo pagrindu, kad yra įvykęs teisių perleidimas ir prašymą vykdyti dokumentą pateikia ne vykdomajame įraše nurodytas kreditorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis tokiu atveju turėtų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pagal CPK 596 straipsnio nuostatas nedelsiant išspręsti teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) klausimą. Jeigu antstolis nustato, kad pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą asmeniui, pateikusiam vykdomąjį įrašą, antstolis turėtų priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir tęsti vykdymo procesą. Jeigu nustato, kad pateikti dokumentai nepatvirtina teisių perėjimo, tuomet antstolis turėtų nutraukti vykdomąją bylą dėl to, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas be pagrindo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tiek pagal šioje byloje Lietuvos antstolių rūmų 2023 m kovo 1 d. gautą raštą, tiek pagal kitoje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-756-538/2022 nustatytas aplinkybes dėl techninių Antstolių informacinės sistemos apribojimų antstolis neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimo iš naujo išspręsti pateikto vykdomojo įrašo priėmimo klausimo. Pagal Antstolių informacinės sistemos bei Vykdomųjų bylų portalo veikimo principą asmuo, gavęs atsisakymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir vykdomąjį dokumentą turėtų teikti pakartotinai per Vykdomųjų bylų portalą. Dėl šios priežasties yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl antstolio įpareigojimo panaikinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja turėtų pakartotinai pateikti vykdomąjį įrašą per Vykdomųjų bylų portalą kartu su prašymu pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Šį dokumentą gavęs bet kuris antstolis spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdymo klausimą turi vadovautis šios nutarties išaiškinimais.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria nutarta klausimą dėl Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2022 m. birželio 20 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 5875 vykdymo ir pradinio išieškotojo pakeitimo perduoti antstoliui J. P. spręsti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.