Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

3. Po vaizdo įrašo peržiūros kaltinamasis M. B. parodė, kad specialiai buvo duotas ne visas vaizdo įrašas. Nukentėjusiojo sutuoktinė turi prieigą ir iškarpė tai, ką teismui reikia pamatyti. Turi būti vaizdo įrašas iš klubo, kur matosi, kad nukentėjusysis bėga į jį. Vienas iš asmenų, užfiksuotų vaizdo įraše, yra D. S., tada du klubo klientai (eina paskutiniai) ir N. (kito klubo apsauginis).

4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. parodė, kad su J. F. yra kolegos. 2024 m. gegužės 26 d. jis kartu su kolega D. S. atvažiavo prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), darbo reikalais. Kartu buvo dar du klientai. Prie įėjimo durų stovėjo J. F., kuris dirbo apsauginiu. Jis su J. F. pradėjo aiškintis dėl įvykio, kuris nutiko darbe, kai J. F. pavogė pinigus. D. S. visą laiką stovėjo šalia ir viską matė bei girdėjo jų pokalbį. J. F. pradėjo agresyvėti, prisipažino, kad pavogė pinigus, didžiavosi tuo, ėjo vis artyn ir provokavo jį. J. F. artinantis link jo, jis vieną kartą delnu švelniai trinktelėjo jam per veidą. Tai nebuvo smūgis, labiau pagąsdinimas ir atstūmimas. Po smūgio J. F. toliau šaukė, provokavo, elgėsi agresyviai, keikėsi. Jis nuėjo į klubo vidų ir kalbėjo su J. F. sutuoktine. Tuo metu į klubo vidų įėjo ir pats J. F., priėjo prie jo, buvo agresyviai nusiteikęs, bandė trenkti, bet jis sureagavo pirmas ir, ištiesęs ranką, J. F. dar vieną kartą delnu pliaukštelėjo per veidą. Gal po savaitės darbe vyko susirinkimas, kurio metu J. F. prisipažino, kad pavogė pinigus, buvo atleistas. Kai gavo šaukimą, paskambino J. F. paklausti, kodėl parašė pareiškimą, šis pasakė, kad pareiškimą parašė tam, kad jis nueitų pas valdžią ir pasakytų, kad jį priimtų atgal į darbą. Jis J. F. koja nespyrė, jokios nepagarbos aplinkiniams nedemonstravo. Po jo suduotų pliaukštelėjimų J. F. niekuo nesiskundė, nerodė ir nesakė, kad jam skauda, toliau dirbo, atidirbo visą pamainą, jokių mėlynių nebuvo (t. 1, b. l. 132–134, 147–149).

5. Nukentėjusysis J. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo daugiau nei prieš metus. Naktį atvažiavo aplankyti sutuoktinės, kuri dirba naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) personalo vadove. Prie klubo vaikščiojo žmonės. Jis žinojo, kad klube nėra darbo, su savimi turėjo skrajutes, todėl pasiūlė žmonėms užeiti, norėjo, kad būtų darbo. Jie turėjo skrajutes, jis pasiėmė jas sau ir davė jiems savo skrajutes. Nemato čia vagystės. Laukė, kol išeis sutuoktinė. Pasirodė M. B. su D. S. ir dar du žmonės, kuriuos jis kvietė užeiti. Jie priėjo, M. B. buvo agresyviai nusiteikęs, paklausė, kur kortelės, jis atsakė, kad paėmė, prasidėjo muštynės. Nesitikėjo, kad jį puls. Jam sudavė apie keturis smūgius į galvą, o būtent į dešinės pusės veido sritį, į krūtinę ir koja kokius keturis kartus į šonus, į abi šlaunis. Tai buvo realūs smūgiai. Neprisimena, kuria ranka jam buvo suduota. Tuo metu jautė išgąstį ir skausmą (tuo metu jį vertino 9/10, dabar – 7/10), skaudėjo tas vietas, į kurias mušė, nenorėtų to patirti dar kartą. Viskas vyko apie 10–15 m atstumu nuo klubo. Jį kaltino vagyste, apspjaudė. Po smūgių jie visi nuėjo į klubą, kur dirba sutuoktinė. Jis atidarė duris ir girdėjo, kad kaltinamasis įžeidinėjo G. F., todėl jis įžeidė kaltinamąjį ir tada dar gavo smūgį. Mano, kad daugiau niekas nematė konflikto, su kaltinamuoju buvę žmonės nieko nedarė, niekaip nereagavo. Buvo triukšmas iš M. B. pusės, kaltinamasis jį vadino žiurke. Iškvietė policiją, kad užregistruoti įvykį, į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)) buvo atvykę policijos pareigūnai. Sutuoktinė baigė darbą ir tada vyko į Lazdynų ligoninę, nes buvo kraujas, blogai jautėsi, stresas. Apžiūrėję medikai nustatė, kad reikia „šviesti“ galvą. Nieko nerado. Nustatė, kad yra lūpos palpacija, į lūpą atsitrenkė dantis, dėl to kraujavo. Kai grįžo namo, dešinėje pusėje prie lūpos išryškėjo mėlynė, kuri buvo apie dvi savaites, skaudėjo žandikaulį, 3–4 dienas buvo didžiausias diskomfortas. Buvo nemalonu, visi klausdavo, kas atsitiko. Daugiau po įvykio pas medikus nebuvo. Neturtinės žalos atlyginimo prašo už depresiją, dvasiškus išgyvenimus, turėjo vykti į ligoninę, buvo pažemintas. Su civiliniu ieškiniu pateiktos nuotraukos buvo darytos tuo laiku, kuris nurodytas ant jų. Po konflikto su M. B. bendravo telefonu. Šis norėjo, kad atsiimtų pareiškimą ir gąsdino, kad pasakys, kad jis jį (kaltinamąjį) sumušė. Jis norėjo, kad kaltinamasis atsiprašytų, suprastų, prašė, kad nueitų ir valdžiai pasakytų, kad įvyko nesusipratimas. M. B. jo neatsiprašė, žalos neatlygino. Su kaltinamuoju toje pačioje įmonėje dirbo vadybininkais, tačiau buvo labiau konkurentai, nes jis dirbo kitame klube.

6. Nukentėjusysis J. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 26 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), atvažiavo aplankyti sutuoktinę G. F. į jos darbo vietą – MB „J.“ klubą „(duomenys neskelbtini)“. Jis šioje įmonėje dirba vadybininku, bet tą dieną buvo laisva diena. Jam belaukiant lauke prie klubo, prie jo priėjo M. B., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, kaltino vagyste. Nieko nepasakęs jį pastūmė, po to kaire ranka smogė jam į veidą mažiausiai keturis kartus bei apspjaudė ir kaire koja spyrė jam į abi kojas mažiausiai du kartus, į dešinę koją spyrė aukščiau kelio, į kairės kojos blauzdą, taip sukeldamas fizinį skausmą. M. B. visą laiką grasino fiziniu susidorojimu. Jis nesigynė, kadangi M. B. už jį pranašesnis tiek ūgiu, tiek svoriu. Sukeltą fizinį skausmą vertina 10 balų. M. B. pažįsta apie 2 mėn., nes dirba vienoje įmonėje. Dėl kokios priežasties M. B. jį užpuolė, pasakyti negali, nes jokių konfliktų nebuvo. M. B. buvo kartu su jam nepažįstamu vyru, tačiau šis vyras tik stovėjo šalia ir nieko nedarė. Sulaukęs sutuoktinės po darbo, 6.00–7.00 val. nuvyko į VšĮ Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, kur jam atliko galvos rentgeną, smegenų sutrenkimo nenustatė. Po rentgeno paleido namo, gydymo neskyrė. Kitą dieną prie lūpos pamatė patinimą ir mėlynę, apie dvi savaites skaudėjo žandikaulį, buvo sunku valgyti, tačiau daugiau pas medikus nebuvo (t. 1, b. l. 19–29, 32–34).

7. Liudytoja G. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų gegužės mėnesį M. B. sumušė jos sutuoktinį. Paties fakto nematė, nes tą naktį dirbo, buvo klube, negirdėjo, kad vyksta konfliktas. M. B. atbėgo į klubą, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji išbėgo į lauką, prie durų pamatė išsigandusį sutuoktinį, patinusią jo lūpą. Sutuoktinis sakė, kad jam skauda lūpą, žandikaulį, svaigsta galva. Buvo D. S. ir dar du asmenys, kurie nieko nedarė, klientų nebuvo. Buvo priimtas sprendimas kviesti policiją, buvo atvykę policijos pareigūnai, o darbo pabaigoje ji nuvežė sutuoktinį į ligoninę, kur jam buvo nustatyta hematoma, darė kompiuterinę tomografiją. Sutuoktinis papasakojo, kad atėjo M. B. ir pradėjo jį įžeidinėti, smūgiavo rankomis, kojomis į veidą, šonus, apspjovė, jis nesuprato, dėl ko tai įvyko, iki tol su M. B. konfliktų neturėjo. Sutuoktinio lūpos dešinėje pusėje iki savaitės buvo hematoma. Ilgai skaudėjo žandikaulį. Sutuoktinio psichologinė būklė ilgai buvo bloga. Jam prieš ją buvo nemalonu. Iki šios dienos tai tęsiasi, kai vyksta teismai. Kaltinamasis jos yra atsiprašęs, o sutuoktiniui atsiprašymas perduotas nebuvo. Tą naktį jos sutuoktiniui buvo trenkta ir klubo viduje.

8. Liudytoja G. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 26 d., naktį, (duomenys neskelbtini), naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, jai būnant prie baro, iš lauko įbėgo agresyviai nusiteikęs ir šaukiantis kolega M. B., pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Ji pasimetė ir liepė išeiti iš klubo, nuėjo į lauką. Lauke pamatė savo sutuoktinį J. F., kurio paklausė, kas nutiko, o jis jai pasakė, kad M. B. jam kelis kartus sudavė ranka per veidą ir koja spyrė į šoną, apspjovė, dėl ko taip įvyko – sutuoktinis paaiškinti negalėjo. Apžiūrėjusi savo sutuoktinį pamatė patinusį veidą, prie lūpos buvo mėlynė, taip pat lūpa iš vidinės pusės buvo prakirsta. Pasakė, kad būtinai reikia kviesti policijos pareigūnus, sutuoktinis taip ir padarė. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai užregistravo įvykį. Apie 7.00 val. nuvyko į Lazdynų ligoninę, kadangi po įvykio sutuoktiniui svaigo galva. Ligoninėje rimtų sužalojimų nenustatė (t. 1, b. l. 41–42).

9. Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo kartu su J. F., šis „apsivogė“ ir M. B. jį tėviškai paauklėjo – 3–4 kartus trenkė jam rankomis, delnais per veidą, į krūtinę. Tai vyko prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Tą dieną kartu su M. B. dirbo, atvežė į klubą klientus ir atėjo pasikalbėti su J. F., buvo tai aptarę, žinojo, kad šis yra prie klubo, J. F. mušti neketino. Jis buvo kartu M. B. ir viską matė. Pokalbį pradėjo M. B., pareiškė pretenzijas, kad J. F. vagia pinigus. Šis to neneigė. Jie apsistumdė. Iš nukentėjusiojo pusės buvo gal ne smūgis, gal jis pirmas mostelėjo ranka, akivaizdžiai pirmas smogti kaltinamajam nebandė. M. B. jam broliškai trenkė. Smūgių kojomis nematė. Aplink buvo pašalinių žmonių. Nematė pas J. F. kraujo ar sužalojimų. Po to M. B. įėjo į klubą, pasakė G. F., kad jos sutuoktinis vagis ir bus atleistas iš darbo. Įbėgo J. F., pasakė M. B., kad jis gaidys, norėjo jį užpulti iš nugaros, M. B. tada dar kartą jam trenkė. Jeigu J. F. būtų išsigandęs, vėl neitų pas tą, kuris jį mušė. Klubo viduje lankytojų nebuvo.

10. Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės mėnesio pabaigoje darbovietėje, (duomenys neskelbtini), apie 3.00 val. pamatė konfliktą tarp kolegų J. F. ir M. B., tai yra M. B. J. F. pasakė, kad jis iš kolektyvo vagia pinigus. J. F. prisipažino, pradėjo elgtis agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius ir tyčiojosi iš M. B., vadindamas jį gaidžiu ir kitais necenzūriniais žodžiais. J. F. mosikavo rankomis ir šaukė, kad jam niekas nieko dėl vagysčių nepadarys, taip pat bandė pirmas dešiniu kumščiu trenkti M. B. į veido sritį, tačiau M. B. dešine ranka (ne kumščiu) du kartus gan nestipriai trenkė J. F. per veidą. Konfliktas pasibaigė ir visi išsiskirstė. Kad buvo vykdytos pinigų vagystės, buvo informuoti darbdaviai, kurie J. F. atleido iš darbo. Tuomet M. B. gavo SMS žinutę iš J. F., kurioje buvo šantažuojamas, kad jei jis nenueis pas valdžią ir nepaprašys, kad jį grąžintų į darbą, jis kreipsis į policiją, o kitu atveju atsiimtų pareiškimą (t. 1, b. l. 44–46).

11. 2024 m. gegužės 26 d. nukentėjusiojo J. F. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2024 m. gegužės 26 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), atvažiavo aplankyti sutuoktinės į jos darbo vietą – MB „J.“ klubą „(duomenys neskelbtini)“. Jam belaukiant sutuoktinės lauke prie klubo prie jo priėjo pažįstamas M. B., kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir kaire ranka smogė jam mažiausiai keturis kartus į veidą ir kaire koja mažiausiai du kartus spyrė jam į abi kojas, taip sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 19–29).

12. 2024 m. gegužės 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta vieša vieta – aikštė, esanti (duomenys neskelbtini). Nuo Neries upės pusės pakilus laiptais yra aikštė, kuri yra išklota grindinio trinkelėmis, yra įrengti suoliukai, kairėje pusėje yra kelias, už kurio yra „Radisson BLU“ viešbutis, dešinėje pusėje – PC „CUP“. Aikštės dešinėje pusėje yra klubas „(duomenys neskelbtini)“, ant kurio yra vaizdo stebėjimo kameros. Teritorija neaptverta, į ją laisvai patenkama (t. 1, b. l. 19–29).

13. 2024 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo papildomai apžiūrėtas 2024 m. gegužės 16 d. MB „J.“ pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „20240526023101181_K93931687480_K93931687“, iš kurio matyti, kad vaizdo fiksavimo kamera yra įrengta lauke, aikštelėje prie Baltojo tilto. Vaizdo įraše matyti einantys trys asmenys. Pirmas asmuo yra nuskustais plaukais, juodos spalvos megztiniu, baltos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis ir avintis juodos spalvos batus (vyras Nr. 1). Antras asmuo yra tamsios spalvos trumpais plaukais, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striukę, vilki juodos spalvos kelnes ir avi juodos spalvos batus (vyras Nr. 2). Trečias asmuo yra su juodos spalvos kepure su snapeliu, pilkos spalvos megztiniu, juodos spalvos kelnėmis ir avi juodos spalvos batus (vyras Nr. 3). Toliau matyti vyras žalsvos spalvos megztiniu, juodos spalvos kelnėmis (vyras Nr. 4). Vyras Nr. 1 prieina prie vyro Nr. 4 ir dešine ranka trenkia vyrui Nr. 4 į kairio peties viršutinę dalį. Vaizdo fiksavimo ribose matyti dar du vyrai, kurie prieina ir sustoja prie likusių vyrų: vienas iš jų yra su šviesiai mėlynos spalvos kepure su snapeliu, geltonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsiai mėlynos spalvos liemene su gobtuvu, juodos spalvos kelnėmis, avi tamsios spalvos batus (vyras Nr. 5) ir dar vienas asmuo su baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsiai žalios spalvos liemene, mėlynos spalvos šortais, ant dešinio peties – juodos spalvos rankinė, avi tamsios spalvos batus, taip pat matyti tatuiruotės ant dešinės rankos bei abiejų kojų (vyras Nr. 6). Tada vyras Nr. 1, tęsdamas savo veiksmus, kaire ranka trenkia vyrui Nr. 4 į tą pačią kairio peties viršutinę dalį ir tuo pačiu metu kaire koja spiria vyrui Nr. 4 į dešinės pusės peties sritį. Tuo metu vyrai kalbasi, vyras Nr. 1 neleidžia vyrui Nr. 4 praeiti, vėl trenkdamas kaire koja į vyro Nr. 4 dešinį šoną. Tada vyras Nr. 1 kaire ranka vyrui Nr. 4 trenkia į dešinės pusės peties sritį, tuo pačiu iš dalies pataikydamas į veido sritį, taip gąsdindamas vyrą Nr. 4. Tada vyras Nr. 4 eina tolyn link suoliukų, vyras Nr. 1 kartu su vyrais Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 6 eina iš paskos. Vyras Nr. 1 kartu su likusiais vyrais palieka vyrą Nr. 4 ir nueina atskirai (t. 1, b. l. 88–90).

14. 2024 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas 2024 m. gegužės 26 d. garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas ( ID 92281010078, skambučio pradžia 2024-05-26 02 37 10 )“, kuriame užfiksuota, kaip pranešėjas prašo iškviesti policiją, nes jį maždaug prieš 20 min. (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, prie Baltojo Tilto sumušė M. B., su kuriuo kartu dirba naktiniame klube, greitosios medicinos pagalbos nereikia (t. 1, b. l. 91–92).

15. 2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta M. B. 2024 m. spalio 3 d. el. paštu pateikta telefono ekranvaizdžio nuotrauka, kurioje matomas susirašinėjimas su asmeniu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimas vyksta lotyniškomis raidėmis, rusų kalba: ketvirtadienis 21:55 išsiųsta žinutė: Labas, paskambink reikia pakalbėt; penktadienis 00:36 išsiųsta žinutė: Ar tu realiai atsiimsi pareiškimą, jeigu pakalbėti su valdžia, kad tave priimtų į darbą? 00:51 gautas atsakymas: Pasakyk, kad ne prieš, kad grįšiu, ir pasakyk, kad nesusipratimas įvyko toj situacijoje pas mus visus. Žinoma, paimsiu, kam tada niekais užsiimti, jeigu viską išspręsim žmoniškai (t. 1, b. l. 140–141).

16. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024 m. gegužės 26 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, iš kurio matyti, kad J. F. į Skubiosios Medicinos Centro Skubiosios Pagalbos Skyrių atvyko 2024 m. gegužės 26 d. 7.25 val., nurodė, kad 2024 m. gegužės 26 d. 1.30 val. pažįstamas žmogus (duomenys neskelbtini) kelis kartus trenkė per galvą, skundėsi galvos skausmu, pykinimu, bendru silpnumu, skausmą vertino 5 balais. Išplėstinės klinikinės apžiūros metu nustatyta skausminga palpacija ties dešiniu lūpų kampu ir smilkinio srityje. Diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Rekomenduota ramybė, apie savaitę riboti fizinį krūvį, šaltis ant sumuštos vietos ir analgetikai pagal poreikį (t. 1, b. l. 52–53).

17. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024 m. gegužės 26 d. diagnostinis tyrimas Nr. CTA-24-20464 (galvos kompiuterinė tomografija), iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 26 d. 8.29 val. J. F. buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija – galvos smegenyse ūmių trauminių pakitimų ar kaukolės lūžių nematyti (t. 1, b. l. 51).

19. Specialistas R. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pagal pateiktus dokumentus jokių sužalojimų nekonstatavo. Paciento pats neapžiūrinėjo. Aplinkybės, kad vėliau išryškėjo kraujosruvos prie lūpos, jam nebuvo žinomos. Tai jokios įtakos jo išvadai neturėtų. Parodymai nėra teismo medicinos tyrimo objektas. Vien pagal nuotraukas išvadų neteikia. Jeigu būtų nuotrauka, kurioje užfiksuoti sužalojimai po paros, tai jokios įtakos jo išvadai neturėtų. Jeigu medicininiuose dokumentuose neaprašyti sužalojimai, vaizdinė medžiaga nėra tyrimo objektas, nes tai vertinti yra neprofesionalu. Medikas turėtų aprašyti, koks yra sužalojimas, jo požymius. Palpacija yra čiuopimas. Pacientas tuo metu nurodė, kad tą vietą jam skauda, spaudžiant, liečiant, bet tai yra subjektyvus dalykas. Jeigu nedelsiant medikas apžiūrėjo ir fiksavo palpaciją, gali būti, kad sužalojimas išryškėjo tik praėjus kuriam laikui, tačiau konfliktas įvyko 1.10 val., o į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę asmuo kreipėsi 7.30 val., tai yra toks laikas, kai jau turėjo būti išryškėję. Veidas yra ta vieta, kur išryškėjimas skaičiuojamas keliomis valandomis. Buvo skiriamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, nes pacientas nurodė, kad jam buvo traumuota galva. Tai daroma prevenciškai.

20. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.).

21. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi būti keičiamos faktinės kaltinime nurodytos veikos aplinkybės, o būtent – kaltinamajam M. B. turi būti inkriminuotas dar vienas smūgis – kaire ranka nukentėjusiajam į dešinės pusės veido sritį, apie ką proceso dalyviai buvo informuoti teisiamojo posėdžio metu. Šio smūgio sudavimą kaltinamasis pripažino. Nukentėjusysis J. F. viso baudžiamojo proceso metu kalbėjo apie keturių smūgių rankomis sudavimą, šis – paskutinis – smūgis kaire ranka į nukentėjusiojo veido sritį akivaizdžiai matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo (00:57 min. vaizdo įrašo laiku). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nagrinėjamu atveju nepasisako dėl kaltinamojo M. B. nukentėjusiajam J. F. galimai suduoto smūgio klubo „(duomenys neskelbtini)“ viduje, kadangi šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos, dėl to kaltinimas M. B. nebuvo pareikštas.

23. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju smūgių sudavimo faktas, jų skaičius ir lokalizacija yra neginčijamai įrodyti, todėl teismas dėl to išsamiau nepasisako. Kaltinamasis M. B. šias jam inkriminuotos veikos aplinkybes pripažino, jos įrodytos ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, pareiškime, apžiūros protokoluose ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Vis tik kaltinamasis nesutiko savo veiksmais sukėlęs nukentėjusiajam J. F. fizinį skausmą, nurodė, kad nukentėjusiajam galbūt galėjo skaudėti tik tuo metu, kai jis spyrė, visumoje jo smūgiai buvo labiau pagąsdinančio pobūdžio, „tėviški paauklėjimai“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatant asmeniui sukeltą fizinį skausmą, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-180-689/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir teismas, vadovaudamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį buvo kitaip smurtaujama.

24. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis M. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį J. F. – sudavė keturis smūgius rankomis ir du smūgius koja į įvairias kūno vietas (krūtinę, ranką, šoną, veidą). Nukentėjusysis teisme nurodė, kad tai buvo realūs smūgiai, jis jautė išgąstį ir skausmą, kurį tuo metu vertino 9/10 balų, dabar vertina 7/10 balų, jam skaudėjo tas vietas, į kurias mušė, nenorėtų to patirti dar kartą. Ikiteisminio tyrimo metu jam sukeltą fizinį skausmą J. F. įvertino 10 balų. Nedelsiant po smurtinių veiksmų nukentėjusįjį mačiusį G. F. parodė, kad matė patinusį savo sutuoktinio veidą, prie lūpos buvo mėlynė, taip pat lūpa iš vidinės pusės buvo prakirsta, J. F. sakė, kad jam skauda lūpą, žandikaulį, svaigsta galva, apie 7.00 val. jie vyko į ligoninę. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024 m. gegužės 26 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad J. F. 2024 m. gegužės 26 d. 7.25 val. iš tiesų buvo atvykęs į Skubiosios Medicinos Centro Skubiosios Pagalbos Skyrių, skundėsi galvos skausmu, pykinimu, bendru silpnumu, skausmą vertino 5 balais, išplėstinės klinikinės apžiūros metu jam buvo nustatyta skausminga palpacija ties dešiniu lūpų kampu ir smilkinio srityje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, įvertinęs panaudoto fizinio smurto pobūdį, smūgių skaičių ir lokalizaciją, tai, kad kaltinamasis yra fiziškai pranašesnis prieš nukentėjusįjį, nukentėjusysis fiziniu skausmu skundėsi tiek iš karto po įvykio, tiek ir praėjus kuriam laikui nuvykęs į gydymo įstaigą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam J. F. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sukeltas fizinis skausmas.

26. Šioje situacijoje nekyla abejonių ir dėl būtinojo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Kaltinamasis M. B., ypač turint omenyje jo darbinę patirtį naktiniuose klubuose, neabejotinai suvokė, kad jo veiksmai peržengia privataus konflikto ribas ir viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kaltinamasis neabejotinai numatė ir tai, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bet vis tiek savo elgesio nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu M. B. nurodė, kad tą vakarą jis priėjo prie J. F. pasikalbėti apie tai, kad šis darbe vagia pinigus. Kaltinamojo teigimu, J. F. su šypsena veide jį provokavo, pradėjo atsikalbinėti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis tėviškai pamokė nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad J. F. įvykio metu elgėsi agresyviai, keikėsi, šaukė, ėjo vis artyn, provokavo. Konfliktą matęs liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu antrino kaltinamajam, taip pat teigdamas, kad J. F. pradėjo elgtis agresyviai, tyčiojosi iš M. B., vadindamas jį gaidžiu ir kitais necenzūriniais žodžiais, mosikavo rankomis, šaukė, taip pat bandė pirmas dešiniu kumščiu trenkti M. B. į veido sritį. Vis tik teisme liudytojas tokios kategoriškos pozicijos nesilaikė ir nurodė, kad iš nukentėjusiojo pusės buvo gal ne smūgis, gal jis pirmas tik mostelėjo ranka, akivaizdžiai pirmas smogti kaltinamajam nebandė. Visa konflikto eiga yra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše, iš kurio aiškiai matyti, kad M. B. tikslingai prieina prie nukentėjusiojo (kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, jis ir atvyko, turėdamas tikslą pasikalbėti su J. F.), jie ima kalbėtis ir neilgai trukus kaltinamasis pradeda smurtauti. Pažymėtina, kad prieš M. B. suduodant pirmąjį smūgį dešine ranka J. F. į krūtinės sritį pastarasis jokių fizinių veiksmų neatlieka, tiesiog stovi susikišęs abi rankas į kišenes. Nukentėjusysis ir viso konflikto metu neatlieka jokių aktyvių fizinių veiksmų, nekelia rankų, neužsimoja, nesmūgiuoja pats, atvirkščiai, rankas užsideda už nugaros, vėliau jomis dengia savo kūną, bando praeiti pro kaltinamąjį, tačiau šis jo nepraleidžia ir toliau smurtauja. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad prieš fizinio smurto panaudojimą nukentėjusysis nėjo link kaltinamojo agresyviai nusiteikęs, nebuvo užsimojęs ar kaip nors kitaip demonstruojantis ketinimą imtis smurtinių veiksmų, iniciatyvą buvo perėmęs ir agresyvų elgesį demonstravo būtent kaltinamasis M. B.. Tai leidžia teismui spręsti, kad jis nejautė jokio realaus pavojaus iš nukentėjusiojo, atvirkščiai, jis pats prie jo priėjo, siekdamas išsiaiškinti darbe susiklosčiusią situaciją, tačiau jo neteisėtas elgesys nebuvo adekvatus tai situacijai.