- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1282-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04933-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., A. K.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 15 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2VP-9988-877/2020 pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys S. P., A. K., išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. A. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu prašydama skirti suinteresuotam asmeniui S. P. iki 200,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo ir antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo antstolės kreipimosi į teismą dienos. Baudą prašė priteisti suinteresuoto asmens (išieškotojo) A. K. naudai.
2. Pareiškime nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 buvo nustatyta A. K. bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku A. K.. 2020 m. sausio 3 d. antstolei buvo pateiktas vykdymui Vilniaus apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-812-1045/2019, išduotas 2019 m. lapkričio 29 d. dėl skolininkės S. P. įpareigojimo, kuriuo nustatyta, jog abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu nuo 19 val. vakaro iki 21 val. vakaro (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma. 2020-02-17 išieškotojas kreipėsi su prašymu ir nurodė, kad bendravimas skambučiais su dukra nevyko teismo nustatyta tvarka šiomis dienomis: 2020-01-23; 2020-01-27; 2020-01-28; 2020-01-30; 2020-02-02; 2020-02-03; 2020-02-04; 2020-02-06; 2020-02-10; 2020-02-13; 2020-02-14; 2020-02-17, nes skolininkė nesilaikė teismo įpareigojimo ir neužtikrino A. K. galimybės susisiekti su dukra.
3. Pareiškime nurodė, kad teismo sprendime nurodyta, kad „1.2. Tomis savaitėmis, kai savaitgaliais tėvas su vaiku nebendrauja, tėvas bendrauja su dukra trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba gyvenamosios vietos 17 val., ir gražindamas vaiką ketvirtadienį į ugdymo įstaigą; tomis savaitėmis, savaitgaliais tėvas su vaiku bendrauja, tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją dieną iki tos pačios dienos 19.30 val.“ Išieškotojo bendravimas pagal šį teismo sprendimo punktą nevyko šiomis dienomis: 2020-01-29; 2020-02-12; 2020-04; 2020-03-18; Teismo sprendime nurodyta, kad „1.15. Kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę mokslą rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Konkretus moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, tačiau jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti pusę atostogų su vaiku. Apie planuojamas atostogas abu tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) mėnesiams iki norimos atostogų pradžios datos. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą elektroniniu paštu ar SMS žinute. Vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu datą arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal tėvo pasiūlymą. Tėvas pasiima dukrą atostogoms jų išvakarėse iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų diena val.“ Skolininkė savo pasiūlymo dėl vaiko bendravimo atostogų metu nepateikė. Taip pat nesutinka leisti atostogauti tėvo prašomu laiku, taip savo veiksmais daro šį įpareigojimą neįvykdomu.
4. Pareiškime nurodė, kad teismo sprendime nurodyta, kad „1.24. Vaiko motina įpareigojama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, informuoti vaiko tėvą vaikui susirgus bei apie numatomus vizitus pas gydytoją: jeigu jie planiniai - prieš 1 dieną, jeigu jie skubūs - esant pirmai galimybei, bet ne vėliau, nei per 2 (dvi) valandas.“ Skolininkė nesilaikė teismo sprendime nurodyto punkto dėl informavimo apie sveikatos būklę ir informuoja tėvą savo nuožiūra - neteikė laiku ir tinkamos informacijos. Skolininkė piktybiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir antstolio reikalavimo. Savaip ir tik jai palankiu būdu interpretuoja susidariusią situaciją. Nurodė, kad vienašališkas vaiko motinos sprendimas apriboti bendravimo teisę iš esmės ir šiurkščiai pažeidžia vaiko tėvo teises dėl bendravimo, daro žalą formuojant tėvo ir dukters emocinį ryšį. 2020-03-19 surašyti aktai dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime suinteresuotas asmuo S. P. su pareiškimu dėl baudos skyrimo nesutiko, prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad ji skatina dukros bendravimą su tėvu, tačiau dukra atsisako su tėvu kalbėti telefonu. Nuo 2020-01-01 iki 2020-03-20 dukra sirgo tris kartus. Antstolei buvo pateikti medicininiai išrašai. Esant nestabiliai situacijai dėl karantino atšaukimo, negalima planuoti savo ir vaiko, o tuo pačiu ir suinteresuoto asmens atostogų trukmės, todėl dėl vasaros atostogų galutinio sprendimo nepriėmė, atsakymo dukros tėvui nedavė, tačiau neatsisako vykdyti teismo sprendimą. Atšaukus karantiną ar paaiškėjus jo atšaukimo laikui, bus pateiktas siūlymas dukros tėvui dėl atostogų laikotarpio. Jos nuomone galimai egzistuoja tik formalus pažeidimas dukros teisėtų interesų naudai ir jis negali būti laikytinas dukros tėvo teisių pažeidimu ar sprendimo nevykdymu, ar netinkamu jo vykdymu.
6. Suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškimu dėl baudos skyrimo sutiko. Nurodė, kad vaiko motina S. P. savo veiksmais silpnina vaiko ir tėvo ryšį, trukdymą bendrauti grindžia tik emocijomis, todėl tikslinga motiną sudrausminti skiriant baudą.
Šalies argumentai
7. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriame prašė priteisti 730,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš S. P..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino, paskyrė suinteresuotam asmeniui S. P. 500,00 Eur baudą, ją išieškant išieškotojo A. K. naudai.
9. Teismas nustatė, kad antstolė A. A. vykdo teismo išduotus vykdomuosius raštus, kuriuose numatyta detali S. P. ir A. K. nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiu tėvu A. K.. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkamai vykdoma. Ginčo dėl to byloje nėra. S. P. pripažįsta, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos detaliai nesilaiko, bet tai daro tik vaiko interesais – ji teigia, kad tai dukra atsisako bendrauti su tėvu, todėl motina nieko negali padaryti, nors ir skatina dukrą bendrauti su tėvu, ieško vaikui psichologų, bet kol kas nerado, nes vaikas per mažas, psichologai negali su tokio amžiaus vaiku dirbti, be to, daugeliu atveju bendravimas neįvyko dėl dukters ligos ir šalyje paskelbto karantino.
10. Teismo vertinimu, S. P. nurodyti teismo sprendimo nevykdymo motyvai yra nepagrįsti ir iš esmės paremti vien motinos subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. S. P. teiginiai, jog tai dukra atsisako bendrauti su tėvu ir ji dėl to nieko negali padaryti, laikomi siekiu išvengti teismo sprendimo vykdymo, prisidengiant mažamečiu vaiku, kuris negali atsakyti už savo veiksmus. Nurodė, kad vaiko susirgimai negali būti laikomi pretekstu neleisti vaikui bendrauti su tėvu, kadangi susirgimai yra nesunkūs, pasirūpinti tinkama vaiko priežiūra sugebėtų ir tėvas. Paskelbtas karantinas nėra pagrindas atleisti tėvus nuo teisės ir pareigos matytis su savo nepilnamečiais vaikais ir juos auklėti.
11. Teismas nurodė, kad siekiant paskatinti S. P. tinkamai ir tiksliai vykdyti teismo sprendimu nustatytą vaiko bendravimo su tėvu tvarką, yra pagrindas skirti S. P. baudą. Teismo vertinimu paskyrus baudą už kiekvieną pažeidimo dieną, susidarytų neproporcingai didelė bauda, be to, būtų neaiški baudos pabaigos skaičiavimo data ir tai sąlygotų tolimesnius teisminius ginčus. Dėl to teismas sprendė, kad S. P. turi būti paskirta vienkartinė 500,00 Eur bauda išieškotojo A. K. naudai (CPK 771 str. 6 d.) ir bauda turi būti paskaičiuojama nuo antstolės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 25 d) iki nutarties priėmimo dienos (2020 m. birželio 12 d.) už visus antstolės pareiškime nurodytus nevykdymo atvejus.
12. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi suinteresuoto asmens A. K. prašymą tenkino, priteisė A. K. iš S. P. 730,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų A. K. atlyginimo klausimas. A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus buvo pateikęs 2020 m. gegužės 18 d. A. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 730,00 Eur, kurias sudaro 30,00 Eur už konsultaciją, 300,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 400,00 Eur už atstovavimą teisme.
14. Teismas nurodė, kad A. K. bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos yra pagrįstos, 2020 m. birželio 12 d. nutartimi ginčas išspręstas A. K. naudai, todėl yra pagrindas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo S. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 15 d. nutartis ir antstolės pareiškimą bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad suinteresuotas asmuo S. P. padarė antstolės prašyme nurodytus pažeidimus ar jų dalį, prašė sumažinti jai paskirtą baudą bei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas, priimdamas skundžiamas nutartis, pažeidė įrodymų vertinimą, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, pažeidė jų taikymo ir aiškinimo principus, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose bei kt.;
1.2. Teismas nevertino suinteresuoto asmens S. P. pateiktų rašytinių įrodymų, garso įrašų, kurie paneigia teismo motyvą dėl teismo sprendimo nevykdymo;
1.3. Antstolė nepranešė apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, todėl vaiko teisių apsauga nebuvo užtikrinta;
1.4. Teismas neįvertino, kad teismo sprendimas yra neįvykdomas ar sunkiai įvykdomas, dėl ko šiuo metu Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-14242-920/2020 dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Šiuo metu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra sąlyginė, paliktos terpės interpretuoti susidariusią situaciją, tam tikri jos punktai palieka plačią erdvę konfliktams kilti;
1.5. Teismas netinkamai motyvavo nutartį, nevertindamas, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nebūna atostogų, o vaikas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje lanko papildomus būrelius;
Atsiliepimas
1.6. Bylinėjimosi išlaidos A. K. priteistos nepagrįstai, nes procesinių dokumentų advokatė nerengė. Atsiliepimą parengė pats suinteresuotas asmuo A. K., kuris nurodė, kad advokato paslaugomis nesinaudos. Advokatė prie teismo bylos kortelės EPP sistemoje pasijungė ir sutartį pateikė tik po to, kuomet buvo gautas S. P. atsiliepimas ir jau po to, kuomet dukros tėvas buvo pateikęs atsiliepimą. Advokatė dalyvavo tik viename teismo posėdyje, tačiau byla nėra didelės apimties, nesudėtinga, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos ir nurodytos neva teiktos paslaugos neatitinka tikrovės.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš S. P. 400 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepime nurodė, kad apeliantės motyvai, turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Apeliantė savo poziciją nukreipia ties visiškai nepagrįstais vaiko tėvui reiškiamais kaltinimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino suinteresuotojo asmens A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatydamas, kad pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija maksimalios nustatytos ribos už tokio pobūdžio paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atsiliepimo į atskirąjį skundą antstolė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Esminės faktinės bylos aplinkybės
19. Iš bylos ir pridėtų vykdomųjų bylų Nr. 0036/20/00023 ir 0036/20/00257 medžiagos nustatyta, kad suinteresuoto asmens A. K. bendravimo tvarka su jo dukterimi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu (c. b. Nr. e2-812-1045/2019). Antstolės A. A. kontoroje yra vykdomi du 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 13 d. vykdomieji raštai išduoti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo pagrindu dalyje dėl A. K. bendravimo tvarkos su A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo. 2020 m. kovo 19 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, kuriuose konstatuota, kad suinteresuotas asmuo S. P. nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos 1.1, 1.2, 1.15 ir 1.24 punktų sąlygų, t. y. nesudarė galimybių A. K. bendrauti su dukra savaitgaliais, nepateikė pasiūlymo dėl vaiko bendravimo atostogų metu ir nepateikė informacijos apie vaiko sveikatos būklę, taip pat nevykdė bendravimo tvarkoje nustatyto reikalavimo užtikrinti A. K. galimybę susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nuo 19 val. iki 21 val.
Dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui skirta bauda už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
22. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
24. Skundžiamoje 2020 m. birželio 12 d. nutartyje, kuria suinteresuotam asmeniui S. P. skirta bauda, konstatuota, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma ir S. P. šios aplinkybės neginčija. Nurodyta, kad vaiko motinos nurodytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys (vaiko nenoras bendrauti, vaiko liga, paskelbtas karantinas dėl koronaviruso) neatleidžia vaiko motinos nuo nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi, yra nepagrįstos ir paremtos vien motinos subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.
25. Atskirajame skunde nesutinkama su skundžiama 2020 m. birželio 12 d. nutartimi dėl joje netinkamo bylos įrodymų ir aplinkybių vertinimo. Apeliantė nesutikimą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamu jos nurodytų priežasčių, dėl kurių apeliantės nuomone, jai nebuvo objektyvių galimybių vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos reikalavimus.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad dėl vaiko nedidelio amžiaus (4 m.) (vaikas telefoną naudoja daugiau žaidimams nei pokalbiams), apeliantei yra sudėtinga užtikrinti bendravimo tvarkos reikalavimą vaiko tėvui bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaiku kiekvieną dieną dvi valandas (nuo 19 val. iki 21 val.). Kitų bendravimo tvarkos reikalavimų, tokių kaip pateikti vaiko tėvui pasiūlymą dėl jo bendravimo su vaiku atostogų metu, teikti vaiko tėvui informaciją apie vaiko sveikatą vykdymas, sąlygų vaiko tėvui pasiimti vaiką sudarymas priklauso išimtinai nuo vaiko motinos valios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vaiko susirgimai nėra sunkūs ir negali būti laikomi priežastimi neleisti vaikui bendrauti su tėvu, kad tėvui bendrauti su dukra karantino metu yra tiek pat saugu kiek ir jo motinai.
27. Atskirajame skunde nurodytas motyvas, kad antstolė nepranešė apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, todėl vaiko teisių apsauga nebuvo užtikrinta. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 punkte nustatyta, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Kasacinio teismo praktikoje ši aplinkybė vertinama kaip pažeidimas vykdymo procese, kurio pasekmės priklauso nuo to, ar dėl to nebuvo pažeisti geriausi vaikų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 38 punktą).
28. Nagrinėjamu atveju aukščiau apeliantės nurodyta aplinkybė apie antstolės vaiko teisių institucijos neinformavimą apie vykdomąsias bylas negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą 2020 m. birželio 12 d. nutartį. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl baudos apeliantei skyrimo, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir pateikė išvadą nagrinėjamu klausimu. Be to, apeliantė šia aplinkybe nesirėmė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje S. P., skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jai paskirta bauda, gina ne vaiko, o savo interesus.
29. Esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo asmuo įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, šio asmens nesutikimas su teismo nustatytu įpareigojimu nesudaro pagrindo tokio įpareigojimo nevykdyti (CPK 18 straipsnis) ir kartu nepašalina galimybės tokiam asmeniui taikyti sankcijas už teismo įpareigojimų nevykdymą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14242-920/2020 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. K., kuriame yra pareikštas ir reikalavimas dėl Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Atskirojo skundo argumentai, kuriais yra kritikuojamas bendravimo tvarkos ydingumas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir turi būti reiškiami nurodytoje byloje dėl tvarkos pakeitimo.
30. Atskirajame skunde nesutinkama su apeliantei paskirtos baudos dydžiu ir prašoma baudą sumažinti. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Parenkant baudos dydį taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
31. Pirmosios instancijos teismas skirdamas vienkartinę 500 Eur dydžio baudą S. P. siekė paskatinti vaiko motiną tinkamai ir tiksliai vykdyti teismo sprendimu nustatytą vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepakankamo abiejų ar vieno iš tėvų bendradarbiavimo aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga, inter alia, sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
32. Skundžiamoje nutartyje taip pat konstatuota ir vaiko tėvo A. K. netinkamas elgesys (nepagarbūs ir įžeidžiantys epitetai) vaiko motinos atžvilgiu. Bylos ir vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos laikymąsi riboja vaiko tėvų itin konfliktiški santykiai. Tiek vaiko motina, tiek ir jo tėvas nepakankamai bendradarbiavo vykdydami bendravimo su vaiku tvarką, todėl yra abu atsakingi už šios tvarkos reikalavimų nevykdymą.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vaiko motina už teismo sprendimo nevykdymą yra baudžiama pirmą kartą, į šios nutarties 27 punkto argumentus, kad dalis bendravimo tvarkos reikalavimų (dėl tėvo bendravimo su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis) objektyviai negalėjo būti įvykdyti, sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti paskirtą baudą ir nagrinėjamoje situacijoje 200 Eur dydžio baudos skyrimas vaiko motinai už teismo sprendimo nevykdymą skatintų teismo sprendimo vykdymą ateityje bei atitiktų bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
Dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties
34. Skundžiama 2020 m. birželio 15 d. nutartimi iš S. P. A. K. priteistas 730,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atskirajame skunde teigiama, kad išlaidos priteistos nepagrįstai, nes procesinių dokumentų advokatė nerengė.
35. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus antstolio ar kitų asmenų vykdymo procese pateiktus teismui pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
36. Antstolė vykdymo procese pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos, nes byloje suinteresuoto asmens A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos patenka į CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalies reglamentavimą. Tenkindamas suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią CPK 593 straipsnio 5 dalį, pagal kurią vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų pareiškimų. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad skundžiama 2020 m. birželio 15 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidos iš S. P. A. K. priteistos be teisinio pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis keistina iš dalies, suinteresuotam asmeniui S. P. paskirtos baudos dydis sumažintinas nuo 500 Eur iki 200 Eur (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuoto asmens A. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
39. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 24), o suinteresuotas asmuo A. K. patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 16).
40. Atsižvelgiant į šios nutarties 35-36 punktuose nurodytus motyvus, bylinėjimosi išlaidos suinteresuotiems asmenims nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1294-340/2020).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį pakeisti iš dalies, suinteresuotam asmeniui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos dydį nuo 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) sumažinti iki 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų).
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.