- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-293-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31750-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Lidora“
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Artva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Artva“ ieškinį atsakovui UAB „Lidora“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „Artva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Lidora“ 1 555,52 Eur skolos, 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys sudarė 2 rangos sutartis: 2013-01-28 Nr. ARTVA-13-113 ir 2013-09-03 Nr. ARTVA-13-09, kuriomis ieškovas įsipareigojo įrengti žvalgybinio-eksploatacinio gręžinio ir vandens tiekimo sistemas. Ieškovas tinkamai atliko darbus, o atsakovas juos priėmė be pastabų dėl darbų kokybės. Ieškovas 2014 117 išrašė bei pateikė atsakovui 2 PVM sąskaitas-faktūras: 1) serija ART Nr. 08138, 25 652 Lt (7429,34 Eur ) sumai su PVM (b.l.65); 2) PVM sąskaitą faktūrą Nr. 08139, 16 940 Lt (4 906,16 Eur) sumai su PVM (b.l.14). Viso 12 335,49 Eur sumai.
Atsakovas sumokėjo per keturis kartus 7 335,50 Eur skolą (paskutinis mokėjimas 2015-05-18) ir liko skolingas 5 000 Eur. 2015 07 13 Ieškovas kreipėsi į teisinių paslaugų bei skolų išieškojimo kompaniją UAB „EU-RUS Law Service“ dėl likusios 5 000 Eur skolos išieškojimo. Ši išsiuntė pranešimą dėl įsiskolinimo, kuriuo pareikalavo padengti skolą, delspinigius bei skolos išieškojimo išlaidas. Informavo, jog atlikti mokėjimai bus įskaitomi kaip numatyta CK 6.54 straipsnyje. Atsakovas 2015-07-22 ir 2015-07-29 atliko dalinius mokėjimus bendrai 5 000 Eur sumai. Atsakovas buvo raštu informuotas, kad jo atlikti mokėjimai yra užskaitomi CPK 6.54 straipsnyje. numatyta tvarka. Atliktais mokėjimais atsakovas padengė skolos išieškojimo išlaidas, delspinigius ir dalį skolos ir iko skolingas ieškovui 1 555,52 Eur skolos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lidora“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad CK 6.54 straipsnio norma ginčo atveju negali būti taikoma, kadangi atsakovas neturi neįvykdytų prievolių ieškovui ir atsakovo sumokėtos piniginės lėšos pilnai padengė ieškovo turimą reikalavimą į atsakovą. Atsakovas už atliktus darbus sumokėjo per šešis kartus 12 335,50 Eur pagal pateiktas dvi 2014-11-17 PVM sąskaitas-faktūras: Nr. 08138 ir Nr. 08139.
Ieškovas nėra pateikęs atsakovui bei teismui buhalterinės apskaitos dokumento, kurio pagrindu ieškovui kiltų pareiga sumokėti netesybas ir niekada jų mokėjimo nereikalavo iš atsakovo. Abejose PVM sąskaitose-faktūrose nėra nuorodų apie netesybų mokėjimą, netesybos nėra skaičiuotos ir jos nėra apskaitytos ieškovo buhalterinėje apskaitoje ir 2015-07-10 dienai. Tai, kad netesybos nebuvo reikalaujamos ir jos nebuvo skaičiuojamos patvirtina ir paties ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas 2015-07-13 įsiskolinimo išieškojimo pavedimas – įgaliojimas Nr. EURUS 2015/07-01-01, kuriame nurodyta įsiskolinimo suma 5 000 Eur, o skiltyje prie netesybų – netesybų dydis nenurodytas, patvirtinant, kad netesybos nėra apskaitytos ir reikalautos. Byloje nepateikti ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentai apie vidaus operacijų duomenis, ūkines operacijas, susijusias su atsakovo skolos skaičiavimu ir gautų pajamų/įmokų paskirstymu. Tik įvertinus ieškovo buhalterinių sąskaitų duomenis, pajamų struktūrą, kaitą ir ūkinių operacijų atlikimo sąlygas ir laiką, gali būti nustatytos tikrosios ieškovo ir atsakovo elgesio, mokant ir paskirstant įmokas, aplinkybės, jos tinkamai kvalifikuojamos pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas ir teisingai nustatoma atsakovo skola ieškovui. Ieškovo išsiųsti trys 2015-07-13, 2015-07-23 bei 2015-07-30 raštai nėra ir nebuvo įteikti atsakovui. Dėl nesuprantamų priežasčių pranešimai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ne Rangos sutartyse nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas, sumokėdamas paskutinius mokėjimus liepos mėnesį, manė, kad pilnai atsiskaitė pagal rangos sutartis. Šiuo atveju taikytinas įstatyminis įmokų paskirstymo reglamentavimas, nes šalys sutartimi nebuvo susitarę kitaip. CK 6.54 straipsnio 5 dalyje kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, įmokos paskirstymo eilės tvarką. Ieškovas visas įmokas priėmė ir nepasinaudojo suteikiama teise atsisakyti priimti prievolės įvykdymą iš skolininko taip, kaip nurodė skolininkas.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovo UAB „Artva“ atsakovui UAB „Lidora“ 786,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo UAB „Artva“ valstybei 4,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Teismas nurodė, jog teismų jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog pirkėjui laiku neatsiskaičius pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus. Teismas konstatavo, kad visą šalių sutartinių santykių buvimo laikotarpį iki pat 2015 m. liepos mėn. pabaigoje teiktų pretenzijų pareiškimo ieškovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarką įskaitydamas mokėjimus tik pagrindinei skolai dengti, o delspinigių neskaičiuodamas. Todėl atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, teismas sprendė, kad ieškovui teikiant pretenzijas atsakovui beveik įvykdžius sutartis ir atlikus apmokėjimus bei prieš pareiškiant ieškinį šioje byloje ieškovo atliktas delspinigių ir skolos išieškojimo išlaidų įskaitymas į atsakovo sumokėtų 12 335,49 Eur įmokų už rangos darbus yra nepagrįstas, laikė, kad atsakovas savo prievolę atsiskaityti už atliktus rangos darbus pagal dvi Rangos sutartis įvykdė tinkamai.
Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, kad pats atsakovas, atlikdamas mokėjimus, nenurodė už ką moka, todėl ieškovas turėjo teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnyje įtvirtintas taisykles, nėra teisiškai aktualūs. Viena vertus, byloje pateikus įrodymus, kad šalis siejo prievoliniai rangos santykiai pagal dvi rangos sutartis, mokėjimų nurodymų paskirstyse įrašius „mokėjimas“ arba „avansas“ pagal konkrečią sutartį, nurodant jos numerį, neleidžia šalių mokėjimų vertinti kaip nors kitaip nei vykdant tarp šalių sudarytas sutartis. Kita vertus, CK 6.54 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad ne mokėtojui kyla pareiga aiškiai nurodyti kokios paskirties įmoka yra mokama ir nuo to priklauso įmokų paskirstymo tvarkos taikymas. Teismas nustatė, kad ieškovas neprieštaravo atsakovo siūlomam įmokų paskirstymui ir tai buvo jo valios išraiška. Ieškovas gavęs mokėjimo nurodymus su įrašais mokėjimo paskirties skiltyje „avansas pagal sutartį ARTVA-13-9“ negalėjo kaip nors kitaip vertinti šių įmokų paskirties, negu kaip skolos mokėjimą pagal dvi tarp šalių sudarytas sutartis.
Teismas konstatavo, kad byloje ieškovui nepateikus objektyvių įrodymų (buhalterinės apskaitos dokumentų apie vidaus operacijų duomenis), kad visą sutarčių vykdymo laiką ieškovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarką įmokas įskaityti pagrindinei skolai, delspinigiams, skolos išieškojimo išlaidoms dengti, tačiau prieš pretenzijos atsakovui pateikimą, jam baigiant vykdyti sutartis ir ieškinio teisme pareiškimą iš naujo paskirstė įmokas, taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir išieškojimo išlaidos ir tik po to pagrindinė skola, vertino, kad toks ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu, todėl ieškovo reikalavimus atmetė.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (ieškovas) UAB „Artva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 555,52 Eur skolos, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas reikalavimo pripažinti ieškovo atliktą įmokų paskirstymą negaliojančiu nereiškė, pirmos instancijos teismas savo iniciatyva vertino ieškovo atlikto mokėjimų paskirstymo pagrįstumą ir tokiu būdu peržengė byloje pareikštus reikalavimus. Tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.
Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų atsisakęs teisės į delspinigius atsakovo naudai CK 6,129 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovo teisė į delspinigius kyla iš įstatymo CK 6.261 straipsnio ir šalių sudarytų sutarčių 10.4 punktų. Įstatymas nesieja teisės į delspinigius atsiradimo su tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų įforminimu, todėl skandžiamame sprendime nepagrįstai nepripažinta ieškovo teisė iš atsakovo reikalauti delspinigių vien dėl to, kad byloje nėra įrodymų apie delspinigių apskaitymą ieškovo buhalterijoje. Buhalterinės apskaitos dokumentai pagal savo prigimtį negali sukurti ar panaikinti teisių. Buhalterinės apskaitos dokumentai tik liudija apie ūkinius įvykius, kurie yra asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo rezultatas.
Kreditorius turi teisę paskirstyti skolininko mokėjimus nepriklausomai nuo to, ar apie tai buvo iš anksto pranešta skolininkui, nepriklausomai nuo skolininko nurodytos mokėjimo paskirties. Skundžiamame sprendime buvo nepagrįstai suvaržyta ieškovo kaip kreditoriaus teisė atlikti gautų įmokų paskirstymą.
Skundžiamame sprendime buvo netinkamai pritaikyta precedento doktrina, nes vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) 2010 11 23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino nagrinėjamos ir cituojamos bylos skirtumus.
Šiuo konkrečiu atveju šalys pasirašytose sutartyse neaptarė įmokų paskirstymo klausimo, todėl įmokų paskirstymui santykiuose tarp šalių taikytinos CK 6.54 straipsnio nuostatos. Ieškovas turėjo teisę šios teisės normos pagrindu atlikti įmokų paskirstymą.
Apie šalių tikruosius ketinimus galima spręsti iš šalių elgesio 2015 m. liepos mėnesį. Ieškovas dėl atsakovo piktybinio vengimo vykdyti savo pinigines prievoles kreipėsi į UAB „EU-RUS Law service" pagalbos. Ieškovo pavedimu LAB „EU-RUS Law service" 2015 07 13, 2015 07 23 ir 2015 07 30 išsiuntė atsakovui pranešimus dėl įsiskolinimo, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė ieškovo reikalaujamas sumokėti sumas (5000 EUR pagrindinės skolos, 1155,52 EUR delspinigių, 400 EUR išieškojimo išlaidų) ir kad atliktus mokėjimus ieškovas paskirstys CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, ieškovo valia buvo aiški.
Atsakovas jokių pastabų ar prieštaravimų ieškovui dėl pateiktų reikalavimų nereiškė. Reaguodamas į UAB „EU-RUS Law service" darbuotojų raginimus, atsakovas 2015 07 22. bankiniu pavedimu sumokėjo 2 000 EUR paskirtyje nurodydamas „avansas pagal sutartį ARTY A- 13-09". Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu visi darbai pagal sutartys buvo atlikti, avansas negalėjo būti mokamas. Tikėtina, kad paskirtyje užfiksuotas bankinio pavedimo ruošinyje išsaugoti duomenys, t. y. atsakovas nenurodė aiškios (konkrečios) mokėjimo paskirties. Apie gauto mokėjimo paskirstymą delspinigiams ir išieškojimo išlaidoms dengti ieškovas informavo atsakovą 2015 07 23 iš karto po įmokos gavimo ir jos paskirstymo. Atsakovas jokių pastabų ar prieštaravimų ieškovui dėl atlikto mokėjimo paskirstymo nereiškė ir 2015 07 29 bankiniu pavedimu sumokėjo dar 3 000 EUR paskirtyje nurodydamas „mokėjimas", likdamas skolingas dar 1555,52 EUR grynos skolos.
Pažymėjo, kad atsakovas klaidina teismą teigdamas nieko nežinojęs apie ieškovo ketinimus atlikti įmokų paskirstymą CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo, jog UAB „EU-RUS Law Service" atsakovui elektroniniu paštu išsiųsti 2015 07 13, 2015 07 23 ir 2015 07 30 pranešimai pasiekė adresatą. Faktą, kad atsakovas pranešimus gavo, įrodo iš to paties elektroninio pašto jo siųstas elektroninis laiškas UAB „EU-EUS Law Service". Akivaizdu, kad skundžiamame sprendimo išvada, kad įmokų paskirstymas buvo siurprizinė sąlyga atsakovui, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB “Lidora” atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-461/2010 jokios precedentinės galios šioje byloje neturi, nes bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.
Atsakovas nesutikdamas su jo sumokėtų piniginių lėšų paskirstymu neturi reikšti reikalavimo dėl šio paskirstymo pripažinimo negaliojančiu. Šiuo atveju ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, kad egzistavo didesnės skolos nei gautos įmokos iš atsakovo faktas, ir įrodyti didesnės skolos pagrįstumą bei įmokų paskirstymo faktą ir teisėtumą.
Atsakovo manymu CK 6.54 straipsnio norma šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma, kadangi atsakovas neturi neįvykdytų prievolių ieškovui, ir atsakovo sumokėtos piniginės lėšos pilnai padengė ieškovo turimą reikalavimą į atsakovą.
Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovas nėra pateikęs atsakovui buhalterinės apskaitos dokumento, kurio pagrindu atsakovui kiltų pareiga sumokėti netesybas, ir niekada jų mokėjimo nereikalavo iš atsakovo. Abejose PVM sąskaitose - faktūrose nėra nuorodų į netesybų mokėjimą, netesybos nėra skaičiuotos ir jos nėra apskaitytos ieškovo buhalterinėje apskaitoje ir 2015-07-10 dienai. Juo labiau, kad minima 5000,00 Eur skola netrukus buvo padengta 2015-07-22 ir 2015 -07- 29 mokėjimais. Tai, kad netesybos nebuvo reikalaujamos ir jos nebuvo skaičiuojamos patvirtina ir paties ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas 2015-07-13 įsiskolinimo išieškojimo pavedimas-įgaliojimas Nr. EURUS2015/07-01-01, kuriame nurodyta įsiskolinimo suma 5000,00 Eur, o skiltyje prie netesybų - netesybų dydis nenurodytas, patvirtinant, kad netesybos nėra apskaitytos ir reikalautos.
Šalies argumentai
Ieškovas nesilaikė CK 2.49 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl atsakovas negavo siųstos korespondencijos ir nebuvo informuotas apie aplinkybes, kurias ieškinyje nurodė ieškovas. Atsakovas sumokėdamas paskutinius du mokėjimus, manė, kad pilnai atsiskaitė pagal rangos sutartis, ir neturėjo pagrindo manyti kitaip.
Ieškovo siųstų pranešimų paštu atsakovas nėra gavęs, ieškovas nėra pateikęs jokių patikimų įrodymų, kad šie pranešimai būtų išsiųsti atsakovui ar, kad atsakovas juos gavo.
Ieškovas nėra pateikęs atsakovui ir teismui ne tik buhalterinės apskaitos dokumento, kurio pagrindu kiltų atsakovo pareiga mokėti delspinigius, bet taip pat nėra pateikęs buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų ūkinių operacijų atlikimo faktą (po 2015-07-10 gautų piniginių lėšų paskirstymo netesybų išlaidoms dengti), kas savaime jau patvirtina pateikto ieškinio nepagrįstumą. Taip pat nepateikė ir įrodymų, kad iš atsakovo po 2015-07-10 gautos įmokos paskirstytos ir 400 Eur skolos išieškojimo išlaidoms padengti.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo gautų įmokų paskirstymo eilės pagal CK 6.54 straipsnyje numatytą tvarką.
Kolegija pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde be pagrindo teigia jog pirmosios instancijos teismas sprendimu paneigė jo teisę į delspinigius, nes ginčas byloje yra kilęs ne dėl teisės į delspinigius, bet dėl kreditoriaus (šiuo atveju ieškovo) teisės savarankiškai paskirstyti gautas įmokas CK 6.54 straipsnyje nurodyta tvarka, kurioje nurodyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta jog šios minėto straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos atskirai nuo to paties straipsnio 5 ir 6 dalyse suformuotų taisyklių. Pažymėtina jog minėto straipsnio 5 dalyje numatyta kreditorius teisė atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, o šio straipsnio 6 dalis numato jog kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.
Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės ginčo aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra.
Šalys 2013-01-28 sudarė rangos sutartį Nr. ARTVA – 13-09 bei 2013-09-03 rangos sutartį Nr. ARTVA - 13-113, kuriomis ieškovas (rangovas) įsipareigojo įrengti žvalgybinio-eksploatacinio gręžinio ir vandens tiekimo sistemas adresu Sandėlių g. 44, Vilniuje. Ieškovas tinkamai atliko darbus, o atsakovas juos priėmė be pastabų dėl darbų kokybės 2014-11-17. Tą pačią dieną ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui dvi PVM sąskaitas-faktūras serija ART Nr. 08138 ir Nr. 08139. Rangos sutartyse buvo numatyta, jog užsakovas (atsakovas) darbus apmokės per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, pagal rangovo patektą sąskaitą (sutarčių 4.2 punktas). Atsakovas daliniais 2105-03-13, 2015-04-17, 2015-04-30 ir 2015-05-18 mokėjimais, sumokėjo 7 335,50 Eur, nurodydamas mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtį „mokėjimas“ arba „avansas pagal sutartį ARTVA-13-09”. Šiuos mokėjimus ieškovas priėmė ir pretenzijų dėl tokio įsiskolinimo dengimo dalimis atsakovui nereiškė, nepasinaudojo jam CK 6. 54 straipsnio 5,6 dalyse numatyta teise atsisakyti priimti dalinius mokėjimus reikalavimų sumokėti delspinigius taip pat nereiškė (b. l. 46-49), sąskaitų faktūrų su paskaičiuotasis delspinigiais nėra pateikęs.
Atsakovui 2015 07 13, kai ieškovas kreipėsi skolų išieškojimo įmonę, buvo likę išmokėti 5 000 Eur įsiskolinimo. Iš byloje pateikto įsiskolinimo išieškojimo pavedimo – įgaliojimo Nr. EURUS 2015/070101 (b.l.17), kuriuo ieškovas pavedė teisinių paslaugų bei skolų išieškojimo kompanijai UAB „EU-RUS Law Service“ išieškoti skolą iš atsakovo, nurodyta, jog užsakovas (ieškovas) įgalioja vykdytoją (skolų išieškojimo kompaniją) išieškoti 5000 Eur įsiskolinimo sumą, pavedimo formos langelis, kuriame turėjo būti nurodyta išieškotinų delspinigių suma palikta tuščia, vadinasi ieškovas UAB „EU-RUS Law Service“ išieškoti iš atsakovo delspinigius ar kitas sumas net nebuvo pavedęs skolų išieškojimo kompanijai.
Skolų išieškojimo kompanija 2015-07-13, 2015-07-23 bei 2015-07-30 išsiuntė pranešimus dėl įsiskolinimo, kuriais pareikalavo padengti skolą, delspinigius bei skolos išieškojimo išlaidas. Pranešimuose nurodė, jog atlikti mokėjimai bus įskaitomi CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka (b. l. 19-26), tačiau pranešimai siųsti registruotu paštu atsakovui nebuvo įteikti (b. l. 50-55). Tapatūs pranešimai buvo siųsti ir elektroniniu paštu žinomais atsakovo įmonės adresais (b. l. 69-76). 2015-07-22 ir 2015-07-29 atsakovas atliko dalinius mokėjimus bendrai 5 000 Eur sumai (b. l. 44-45). Ieškovas, iš atliktų mokėjimų padengė skolos išieškojimo išlaidas (b. l. 19), delspinigius (b. l. 18) ir dalį skolos. Ieškovas nurodo, jog atsakovas liko skolingas ieškovui 1 555,52 Eur skolos (b. l. 1-3, 18-19). Skaičiuodamas delspinigius ieškovas nurodė vadovavęsis rangos sutarčių 10.4 punkto bei CK 6.71 straipsnio nuostatomis.
Tarp šalių sudarytose 2013-01-28 ir 2013-09-03 rangos sutartyse mokėjimų paskirstymo tvarka nebuvo nustatyta. Todėl ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.54 straipsnio nuostatas, bei rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą pasisakyta, kad, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę (LAT 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.).
Teismas pagrįstai atmetė atsakovo atstovo teiginius, jog byloje nėra duomenų apie tarp šalių susiklosčiusią, vykdant ginčo sutartis, praktiką. Pažymėtina jog šalys ginčo rangos sutarčių vykdymo metu praktikoje netaikė viena kitai delspinigių, kurie beje buvo numatyti ne tik užsakovui (atsakovui ) laiku neatsiskaičius už atliktus darbus, bet ir rangovui (ieškovui) uždelsusiam atlikti darbus. Darbai pagal pirmąją 2013 01 28 sutartį turėjo būti atlikti per 30 dienų nuo 2013 01 29 darbų pradžios, tuo tarpu priėmimo perdavimo aktas pasirašytas tik 2014 11 17. Duomenų, kad egzistavo nuo užsakovo (atsakovo) priklausiusios kliūtys dėl, kurių šis terminas galėjo būti nukeliamas remiantis sutarties 3.1. , 5.1. punktų nuostatomis byloje nėra. Atsakovas dėl darbų vėlavimo 0,07 procentų delspinigių, už kiekvieną uždelstą dieną, numatytų sutarties 10.3 punkte iš ieškovo už uždelstus darbus nereikalavo. Pagal antrąją rangos sutartį ieškovas pirmojo etapo darbus turėjo pradėti nuo 2013 09 09 ir baigti per 30 dienų antrojo etapo darbus turėjo atlikti per 10 dienų po to kai užsakovas praneša apie iš jo pusės atliktus darbus, darbai pagal antrąją sutartį taip pat perduoti tik 2014 11 17, duomenų, kad vėlavimas buvo susijęs su atsakovo neatliktais darbais byloje nėra, atsakovas sutarties 10.3 punkte numatytų 0,05 procentų dydžio delspinigių, už kiekvieną uždelstą dieną iš ieškovo nereikalavo. Savo ruožtu ieškovui pateikus sąskaitas faktūras ir atsakovui dalimis sumokant įsiskolinimo sumą ieškovas, nuo 2014 11 17 iki 2015 metų liepos mėn. delspinigių iš ieškovo nereikalavo, nebuvo jų paskaičiavęs ir net nebuvo pavedęs juos išieškoti skolų išieškojimo kompanijai. Iš nurodytų faktinių aplinkybių kolegija sprendžia, jog tarp šalių vykdant ginčo rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus susiklostė praktika, jog sutartyje už pavėluotą darbų atlikimą ir pavėluotą atsiskaitymą delspinigiai nebuvo skaičiuojami.
Todėl pirmosios instancijos teiginys jog UAB „EU-RUS Law Service“, siųstame 2015-08-14 laiške pateikti paaiškinimai dėl įmokų paskirstymo tvarkos CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka buvo atsakovui siurpriziniai netikėti, pagrįsta. Ieškovas priimdamas įmokas nebuvo nurodęs, jog yra paskaičiavęs delspinigius ir juos įskaito laikydamasis CK 6.54 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, realiai ją taiko. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo nustatęs, jog 2015 m. kovo mėnesį ieškovo atsakovui siųsti priminimai dėl prievolės tinkamo vykdymo bei galimo delspinigių skaičiavimo, 2015 m. liepos mėnesį vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp atsakovo ir ieškovo atstovo (teisinių paslaugų įmonės) ( b. l. 66-67, 81) liepos mėnesio pranešimai siųsti registruotu paštu, kurie neįteikti (b. l. 19-26, 50-55), siųsti elektroniniai laiškai dėl skolos sumokėjimo (b. l. 69-76) leidžia vertinti, kad atsakovui UAB „Lidora“ dėl ieškovo įmokų paskirstymo tvarkos taikymo tapo žinoma tik 2015 metų liepos mėnesio pabaigoje, kai buvo gauti elektroniniai laiškai su pranešimais dėl likusios skolos neapmokėjimo, delspinigių ir skolos išieškojimo išlaidų paskaičiavimo (b. l. 69-76).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog priešingos išvados nesuponuoja ir į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 08139, Nr. 08138 (b. l. 14, 65), kuriose nebuvo nurodomas reikalavimas sumokėti delspinigius, laiku jų neapmokėjus, tiek ieškovo pateikti 2015 m. kovo mėnesio raginimai sumokėti skolą antraip bus kreipiamasi dėl skolos ir delspinigių išieškojimo (b.l. 66-67), kurių įteikimas atsakovui byloje neįrodytas. Tokias išvadas teismas taip pat rėmė paties ieškovo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu (2015-11-10 teismo posėdžio garso įrašo duomenys) dėl įmokų paskirstymo tvarkos taikymo, atsakovui 2015-07-22 sumokėjus 2 000 Eur sumą, kas taip pat patvirtina faktą, kad anksčiau, nei 2015 metų liepos mėnesį atsakovui negalėjo būti žinoma dėl įmokų paskirstymo tvarkos taikymo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo formuluojama praktika dėl CK 6.54 straipsnio taikymo, kurioje pažymima, kad nurodytoje normoje nustatytos piniginių prievolių vykdymo taisyklės tais atvejais, kai skolininko sumokėtos sumos neužtenka visai skolai padengti, kai atsiskaitoma dalimis per kelis kartus sumokant sumą, kurios neužtenka visai skolai (pagrindinei prievolei ir delspinigiams) padengti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs jog CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali būti vienašališkai keičiama. Šiuo atveju šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų tvarkos, todėl turėtų būti taikoma CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, pagal šio straipsnio1, 3, 4 dalis įmokos gautos iš skolininko pirmąja eile skiriamos išlaidoms susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu trečia eile netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (LAT 2010 11 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-460/2010). Ieškovas nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise ir priėmė atsakovo įmokas. CK 6.54 straipsnio aiškinimo ir taikymo srityje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (LAT 2003 11 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (LAT 2010 11 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Pirmosios instancijos teismo išvada jog ieškovo elgesys, visą sutarčių vykdymo laiką praktikavus įmokų paskirstymo tvarką įmokas įskaitant pagrindinei skolai dengti ir tik baigiant vykdyti sutartis iš naujo perskirsčius įmokas, taip, kad jomis būtų pirmiausia būtų sumokami delspinigiai ir išieškojimo išlaidos ir tik po to pagrindinė skola, negali būti laikomas sąžiningu.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Tad atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal atsakovo pateiktus įrodymus jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą yra sumokėjęs 484 eurų, kurie priteisiami jo naudai iš apelianto (ieškovo).
Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo UAB „Lidoras“, juridinio asmens kodas 302653348, buveinė Švitrigailos g.6/16, Vilniuje naudai iš ieškovo UAB „Artva“ juridinio asmens kodas 120404147, buveinė Eišiškių pl. 26 , Vilniuje 485 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.