Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Artva“ ieškinį atsakovui UAB „Lidora“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją bei papildomai paaiškino, kad byloje nekyla ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti už ieškovo atliktus darbus, sutartos kainos bei mokėjimų sumos. Ieškovas, remiantis CK 6.54 straipsnio pagrindu, įgijo teisę, atsakovui nenurodžius atliktų mokėjimų paskirčių, laisvai paskirstyti gautas įmokas, vadovaujantis minėtu straipsniu, kadangi šalys kitokios įmokų paskirstymo tvarkos nebuvo nustatę pasirašytomis sutartimis. Ieškovas dar 2015 m. kovo mėnesį informavo atsakovą dėl galimo delspinigių skaičiavimo, laiku neįvykdžius prievolės sumokėti už atliktus rangos darbus. Atsakovas taip pat buvo informuotas teisinių paslaugų įmonės „EU-RUS Law Service“ siųstais elektroniniais laiškais 2105 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais dėl sumokėtų įmokų paskirstymo CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovo sumokėtos įmokos buvo paskirstytos po 2015-07-22 atsakovo atlikto mokėjimo. Buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti skaičiuojami delspinigiai, tačiau tai nesuponuoja ieškovo nesąžiningumo, kadangi jis turi teisę skaičiuoti delspinigius, remiantis CK nuostatomis, šalims dėl to susitarus sutartyse, ir juos paskirstyti CK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo gautų įmokų paskirstymo eilės (CK 6.54 str.).

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė 2013-01-28 rangos sutartį Nr. ARTVA – 13-09 (b. l. 6-7) bei 2013-09-03 rangos sutartį Nr. ARTVA ­- 13-113 (b.l. 9-19), kuriomis ieškovas įsipareigojo įrengti žvalgybinio-eksploatacinio gręžinio ir vandens tiekimo sistemas adresu Sandėlių g. 44, Vilniuje. Ieškovas tinkamai atliko darbus, o atsakovas juos priėmė be pastabų dėl darbų kokybės 2014-11-17 (b. l. 12-13 bei šalių paaiškinimai). Ieškovas išrašė bei pateikė atsakovui dvi PVM sąskaitas-faktūras serija ART Nr. 08138 ir Nr. 08139 (b. l. 14, 65). Šalys sutartimis susitarė, kad užsakovas už atliktus darbus apmokės per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo (sutarčių 4.2 punktas). Atsakovas sumokėjo 7 335,50 Eur sumą 2105-03-13, 2015-04-17, 2015-04-30 ir 2015-05-18 mokėjimais, mokėjimo paskirtyje nurodžius „mokėjimas“ arba „avansas pagal sutartį ARTVA-13-09” (b. l. 46-49) ir liko skolingas 5 000 Eur (b. l. 16). Ieškovas kreipėsi į teisinių paslaugų bei skolų išieškojimo kompaniją UAB „EU-RUS Law Service“ dėl likusios 5 000 Eur skolos išieškojimo (b. l. 17). Ši įmonė išsiuntė 2015-07-13, 2015-07-23 bei 2015-07-30 pranešimus dėl įsiskolinimo, kuriuo pareikalavo padengti skolą, delspinigius bei skolos išieškojimo išlaidas. Pranešimuose nurodė, jog atlikti mokėjimai bus įskaitomi kaip numatyta CK 6.54 straipsnyje (b. l. 19-26), tačiau siųsti registruotu paštu atsakovui nebuvo įteikti (b. l. 50-55). Tapatūs pranešimai buvo siųsti ir elektroniniu paštu žinomais atsakovo įmonės adresais (b. l. 69-76). 2015-07-22 ir 2015-07-29 atsakovas atliko dalinius mokėjimus bendrai 5 000 Eur sumai (b. l. 44-45). Anot ieškovo, atliktais mokėjimais atsakovas padengė skolos išieškojimo išlaidas (b. l. 19), delspinigius (b. l. 18) ir dalį skolos. Atsakovas liko skolingas ieškovui 1 555,52 Eur skolos ( b. l. 1-3, 18-19). Skaičiuodamas delspinigius ieškovas vadovavosi rangos sutarčių 10.4 punkto bei CK 6.71 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 str. 1 d.), antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 str. 2 d.), trečiąja eile – netesybos mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 str. 4 d.). Tarp šalių sudarytose 2013-01-28 ir 2013-09-03 Rangos sutartyse mokėjimų paskirstymo tvarka nebuvo nustatyta, todėl taikytinos CK nuostatos, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Aiškindamas CK 6.54 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.).

Atsakovo atstovo teigimu, duomenų dėl tarp šalių susiklosčiusios verslo praktikos neturi, tačiau ieškovo atstovo, t. y. teisinių paslaugų įmonės UAB „EU-RUS Law Service“, siųstame 2015-08-14 laiške pateikti paaiškinimai dėl įmokų paskirstymo tvarkos CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka buvo netikėti, nes ieškovas iki tol nenurodė, kad priimdamas įmokas jis griežtai ir nuosekliai laikosi CK 6.54 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir realiai ją taiko. Ieškovo teigimu, atsakovui taikyta įmokų paskirstymo tvarka neturėjo būti siurprizinė, nes dar 2015 m. kovo mėnesį buvo siųsti priminimai dėl prievolės tinkamo vykdymo bei galimo delspinigių skaičiavimo, delspinigių skaičiavimas numatytas Rangos sutarčių 10.4 punktuose, 2015 m. liepos mėnesį vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp atsakovo ir ieškovo atstovo (teisinių paslaugų įmonės) taip pat leido suprasti, kad ieškovas taiko įmokų paskirstymo tvarką, numatytą CPK 6.54 straipsnyje. Byloje teikti šalių įrodymai (2015 m. kovo mėnesio raginimai ( b. l. 66-67, 81), 2015 metų liepos mėnesio pranešimai siųsti registruotu paštu, kurie neįteikti (b. l. 19-26, 50-55), siųsti elektroniniai laiškai dėl skolos sumokėjimo (b. l. 69-76) leidžia vertinti, kad atsakovui UAB „Lidora“ dėl ieškovo įmokų paskirstymo tvarkos taikymo tapo žinoma tik 2015 metų liepos mėnesio pabaigoje, kai buvo gauti elektroniniai laiškai su pranešimais dėl likusios skolos neapmokėjimo, delspinigių ir skolos išieškojimo išlaidų paskaičiavimo (b. l. 69-76). Tiek į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 08139, Nr. 08138 (b. l. 14, 65), kuriose nebuvo nurodomas reikalavimas sumokėti delspinigius, laiku jų neapmokėjus, tiek ieškovo pateikti 2015 m. kovo mėnesio raginimai sumokėti skolą antraip bus kreipiamsi dėl skolos ir delspinigių išieškojimo (b.l. 66-67), kurių įteikimas atsakovui byloje neįrodytas, nesuponuoja priešingos išvados. Dar daugiau, paties ieškovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu (2015-11-10 teismo posėdžio garso įrašo duomenys) dėl įmokų paskirstymo tvarkos taikymo, atsakovui sumokėjus 2015-07-22 2 000 Eur sumą, patvirtina faktą, kad anksčiau, nei 2015 metų liepos mėnesį atsakovui negalėjo būti žinoma dėl įmokų paskirstymo tvarkos taikymo.

Šių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismų jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog sutartyje nustatyta sąlyga, kad pirkėjui (šiuo atveju užsakovui) laiku neatsiskaičius, pardavėjas (šiuo atveju rangovas) turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, ką teigia ieškovas ir dėl ko neprieštaraujama, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-133/2004). Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 pabrėžta, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto, gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimui ir registravimui. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti. Aptartos įstatymo nuostatos patvirtina išvadą, kad, įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdaas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai. Tokios pozicijos yra laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1070/2003, 2010-11-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-460/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-06 nutartis c. b. Nr. 2A-628/2011).

Ieškovas, atsikirsdamas teismo posėdžio metu į atsakovo argumentus dėl įmonės finansinės apskaitos dokumentų pateikimo, įrodinėjant įmokų paskirstymo teisėtumą, ieškovo sąžiningumą, parodė, kad sprendžiant šį ginčą jokie finansinės apskaitos (vidaus operacijų) dokumentai nėra aktualūs ir neteiktini į bylą, kadangi dėl delspinigių skaičiavimo yra susitarta šalių sutartimis, todėl delspinigių skaičiavimas bei įmokų paskirstymas yra teisėtas, vadovaujantis sutarčių bei CK nuostatomis. Iš byloje pateiktų duomenų bei ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad ieškovas delspinigių sumokėjimo pareikalavo ir ėmė taikyti įmokų paskirstymo tvarką tik 2015-07-23 (paaiškinimai teismo posėdžio metu). Tokį faktą neginčytinai patvirtina ir byloje pateiktas ieškovo 2015-07-10 atsiskaitymų žiniaraštis (debitoriai ir kreditoriai) (b. l. 16), iš kurio matyti, kad iki 2015-07-10 įmonės buhalterinėje apskaitoje delspinigiai nebuvo įskaitomi į ieškovo rengiamus tarpusavio ūkinių komercinių santykių apskaitos dokumentus. Konstatavus, kad visą šalių sutartinių santykių buvimo laikotarpį iki pat 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje teiktų pretenzijų pareiškimo ieškovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarką įskaitydamas mokėjimus tik pagrindinei skolai dengti, o delspinigių neskaičiuodamas, darytina išvada, jog teikiant pretenzijas atsakovui beveik įvykdžius sutartis ir atlikus apmokėjimus bei prieš pareiškiant ieškinį šioje byloje, ieškovo atliktas delspinigių (1 155,52 Eur, b. l. 18) ir skolos išieškojimo išlaidų (400 Eur b. l. 19 įskaitymas į atsakovo sumokėtų 12 335,49 Eur įmokų už rangos darbus yra nepagrįstas, todėl laikytina, kad atsakovas savo prievolę atsiskaityti už atliktus rangos darbus pagal dvi Rangos sutartis (b. l. 6-7, 9-10) įvykdė tinkamai.

Ieškovo argumentai, kad pats atsakovas, atlikdamas mokėjimus, nenurodė už ką moka, todėl ieškovas turėjo teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnyje įtvirtintas taisykles, nėra teisiškai aktualūs. Viena vertus, byloje pateikus įrodymus, kad šalis siejo prievoliniai rangos santykiai pagal dvi rangos sutartis, mokėjimų nurodymų paskirtyse įrašius „mokėjimas“ arba „avansas“ pagal konkrečią sutartį, nurodant jos numerį, neleidžia šių mokėjimų vertinti kaip nors kitaip nei vykdant tarp šalių sudarytas sutartis. Kita vertus, CK 6.54 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad ne mokėtojui (šiuo atveju atsakovui) kyla pareiga aiškiai nurodyti kokios paskirties įmoka yra mokama ir nuo to priklauso įmokų paskirstymo tvarkos taikymas. Kreditorius (šiuo atveju ieškovas) turėjo teisę atsisakyti priimti siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nustato kitokį įmokų paskirstymą, negu nustato įstatymas (CK 6.54 str. 5 d.). Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad ieškovas neprieštaravo atsakovo siūlomam įmokų paskirstymui ir tai buvo jo valios išraiška. Ieškovas, gavęs mokėjimo nurodymus su paskirtyse įrašytais „Mokėjimas“, „avansas pagal sutartį ARTVA-13-09“ negalėjo kaip nors kitaip vertinti šių įmokų paskirties, negu kaip skolos mokėjimą pagal dvi tarp šalių sudarytas sutartis.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad byloje ieškovui nepateikus objektyvių įrodymų (buhalterinės apskaitos dokumentų apie vidaus operacijų duomenis), kad visą sutarčių vykdymo laiką ieškovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarką įmokas įskaityti pagrindinei skolai, delspinigiams, skolos išieškojimo išlaidoms dengti, tačiau prieš pretenzijos atsakovui pateikimą, jam baigiant vykdyti sutartis ir ieškinio teisme pareiškimą iš naujo paskirstė įmokas, taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir išieškojimo išlaidos ir tik po to pagrindinė skola, toks ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu (CK 6.4 str., 6.200 str. 1 d.), todėl ieškovo reikalavimas atmestinas.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo UAB „Artva“ atsakovui UAB „Lidora“ priteistinos 786,50 Eur dydžio išlaidos dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti (b. l. 83-87, CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną procesinių dokumentų siuntimo sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 4,06 Eur, priteisiamos iš ieškovo UAB „Artva“ valstybei (CPK 92 str.). Išaiškintina, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660, sumokėjimo faktą patvirtinantį įrodymą pateikti teismui (raštinei).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Artva“, įm. kodas 120404147, atsakovui UAB „Lidora“, įm. kodas 302653348, 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur, 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Artva“, įm. kodas 120404147, valstybei 4,06 Eur (keturių eurų 6 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.